MARKUS JÄÄSKELÄINEN

SKOLINTAS ŽODIS

Smilga dantyse
nutirpusios
galūnės išskėstos
iš laimės

nė debesėlio
debesuotam
danguj.

*

Prakaito karoliai
jogos kilimėlio
žalioje
odoje
šis ką tik
numiręs
kūnas.

*

Tibeto raidės ant smilkalų dėžutės šono
ant grindų patiestas patalas
amžina himalajų atvira jūra

*

Seni apsirengė
popierium, nuo lietaus
palindo po žodžiais:
tik vėjas ir debesys
nerimsta.

*

Laimė būti vienam
žiūrėt į lubas
į kylantį
smilkalo
dūmą,
katė irgi
smaudžia

*

Vėtra sūpuoja
namą, sniego pripustė
prie durų; aš savo širdies
kalinys, nebemyliu

*

ką mąstau kai guliu čia
mirtį saulę
veidus uoloj

Iš suomių kalbos vertė
REGINA VENCKUTĖ