|
XXIII. JĖZUS PIRMĄ KARTĄ PARPUOLA PO KRYŽIUMI
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Viešpats Jėzus neša savo kryžių į mirties vietą. Visą naktį kankintas,
baisiai nuplaktas, erškėčiais vainikuotas, sunkaus kryžiaus slegiamas Jėzus
vos gali paeiti. Kraujas trykšta iš jo žaizdų. Netekęs paskutinių jėgų,
jis puola po savo sunkia našta.
Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas (Mk 14, 38) - sako Viešpats.
Mes taip pat dažnai dėl silpnumo puolame po nuodėmės našta.
Malda
Viešpatie, išklausyk nuolankias mūsų maldas ir dovanok mums nuodėmes,
atleidęs kaltes suteik mums ramybę.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
Pasigailėk mūsų.
* * *
Sūnau, mane labiausiai žavi tavo kantrybė ir nusižeminimas. |