Sveikinu atėjus pasisvečiuoti!

Apie mane

Aš ir mano artimieji

    Aš, Edvardas Rudys, vedęs, žmona — gydytoja, yra sūnus ir 15 metų anūkas. Gimiau praeitame amžiuje, garsiajame Mosėdyje.

    Išsilavinimas — aukštasis, esu apgynęs socialinių mokslų daktaro disertaciją, išleidau dvi žemaičių tarme ir vieną literatūrine kalba parašytas knygas. Dirbdamas Vilniaus buhalterinės apskaitos technikumo dėstytoju išleidau vadovėlį „Bendroji ir žemės ūkio statistika“.

    Apie trisdešimt metų dirbau Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto moksliniu bendradarbiu, vėliau — skyriaus vedėju. Be mokslinių ataskaitų, ekonomikos klausimais parašiau apie 10 brošiūrų ir apie 200 straipsnių.

                    
             žmona                     aš pats                    sūnus                      anūkas

Į v a d a s   

        Internetinį puslapį kūriau dėl to, kad ką nors rašydamas ir skelbdamas galėčiau būti visiškai nepriklausomas — toks koks esu ir įvykius aprašinėti taip, kaip jie man atrodo. Nepretenduoju į tiesos monopolį, nes mano mintys ir parašyti žodžiai, kaip ir visų kitų, yra ir bus subjektyvūs. Norėčiau, kad skaitytojai už tai nebartų manęs, o lygiai taip pat subjektyviai su manimi pasiginčytų, pasakytų savo nuomonę.

     Bandžiau savo rašinius skelbti internetinėse svetainėse, bet greitai jiems nusibodau (o gal ir kas kita atsitiko — man nepaaiškino) ir aš su savo rašiniais į tas svetaines nebegaliu įeiti, nors turėjau ne vieną skaitytoją ir mano rašiniai kai kuriems patikdavo. Dėl to interneto platybėse teko susirasti veltui skiriamą vietą, šiek tiek įsisavinti "frontpagį", išmokti perkelti į Internetą failus ir t.t., ir t.t. ir, tuo būdu, vėl surasti ir susikurti tai, ko, dėl man nežinomų priežasčių, ne taip seniai netekau.

    Šiame internetiniame puslapyje pateiksiu savo žemaitiškąją kūrybą — apsakymus, apysakaites, samprotavimus.

     Patarimai aukštaičiams, dzūkams, suvalkiečiams: norint suprasti žemaitiškuosius žodžius, reikia žemaitiškąsias  raides (ne be išimčių) ā tarti kaip ai, ē — kaip ei. Priminsiu, žemaičių raštija nepripažįsta nosininių raidžių. Jų ir ilgųjų raidžių vietoj rašomos vien ilgosios: ū, ā, ē, ō, ī, õ.