KŪRYBA

Kasdien girdžiu aplinkui sakant:"Gyvenimas dovana". Šiandien aš tuo tikiu. Tikrai. Tik nesuprantu ar nusipelniau tos dovanos. Jaučiu kaip beprasmiškai slenka sekundės, valandos, dienos, metai...Gerčiau rūką, valgyčiau debesis, galėčiau juoktis ir raudoti tuo pačiu metu, jei tik no to gyvenimas taptu prasmingesnis.
Kai vakarais žiūriu i tylų dangų - noriu gyventi. Tada jaučiuosi saugi ir rami, nes mane saugo žvaigždės ir mėnulis.
Aš vaikas. Aš mergaitė, kuri tiki pasakomis. Tikiu jomis ir visada tikėsiu. Tik tada esu drąsi, nebijau vilko, norinčio praryti raudonkepuraitę. Tik tada galiu visad sakyti tiesą. Tik tada galiu stipriai gležnoje rankutėje spausti pavargusią mamos ranka. Tada galiu lakstyti po rugiagelių pievą.. Aš taip jas myliu!!!.. Tada galiu gerti rasos lašelius.. galiu statyti senį besmegenį, važinėti su rogutėmis, parke rinkti pageltusius klevo lapus. Aš maža mergaitė. Aš svajoju, kaip vieną dieną atjos tasai princas. Mano princas. Ir tada galėsim kartu vaikščioti debesimis, gulint pievoje žiūrėti į dangų ir gyventi. Gyventi ir svajoti.:)

"Myli - Nemyli"

Myli.. Nemyli.. myli..nemyli.. - vieną po kito plėšė mergaite ramunės lapelį..MYLI..
Mergaitės juokas it švelnūs gitaros garsai susiliejo su mišku, rugių šlamesiu, su vyturio giesme.. - švelni ir rami melodija užtvindė orą..MYLI.
Prabėgo metai..
Mergaitės ašaros laistė pievas, jos graudi daina išgąsdino vyturį..NEMYLI...o gal niekad ir nemylėjo..???

"Kai tu atejai.."

Kai tu atėjai - jos jau nebevo.. Nieko neliko.. O gal nieko neturėjo būti?..Kas pasakys?..
Jos kasas pačiupo šiaurinio vėjo delnai, mėlynas akis pavogė dangus, švelnios ir tyros lūpos nuskendo ežero dugne..
Ji išdalinta pasauliui..
Tik MEILĖ liko.. Laikyk ją ir niekad nepaleisk..
Tada tavo skruostu nuriedėjo rasos lašelis.. Tu paėmei MEILĘ į delnus ir išsinešei ją, glausdamas prie džiūstančios širdies..Nes tu žinai - Ji tave MYLI...

"Jūra.."

Užmerk akis ir galvą tu pakelk aukštyn,
Lai vėjas nuneša mintis tolyn.
Tegul mėnulis bus nakčia,
Kad vėl galėtum pabendraut su krentančia žvaigžde..

Nukris ji vieniša žemyn,
Putojančių bangų glėbin.
Praris bejausmės bangos ją,
Ir tavo norai dings kartu su ja..

Sugrįši tu ir vėlei čia,
Kur žvaigždės viltį atneša nakčia.
Sugrįši ir matysi jūrą,
Tokią raminančią kartu ir niūrią.
Naktim sapnuosi jos bangas,
Vis griaunančias vaikų pilis - mažas svajas..
Sapnuosi jūrą, jos gelmes,
Tą gaivų dvelksmą ir savas kančias..

"Laiškas"

Nesuprantu..Siaubingai liūdna..Dabar dažnai kamuoja ilgesys, liūdesys..Ilgesys nepadarytų darbų, nepasakytų zodzių, ilgesys neišssipildžiusių svajonių..ech..kad būtų gyvenimas čia paparstesnis..:/..nebežinau kas daros su manim..Ir pasišneket nėra čia su kuo..nera kas galėtu mane suprst..bent jau pasistenkt..tikrai nėra..o galbūt aš net pati nežinau kas man daros, ko aš noriu..ir išvis kam čia esu..nebenoriu nieko..noriu išnykt..nors trumpam..išskrist kur nors su paukščiais...ach kaip gera butu..norečiau atsiribot nors trumpam nuo to, kas vyksta aplinkui..o dar labiau nuo to, kas vyksta manyje..pabodo viskas..noriu daryt pertrauką..didelę..nesvarbu kokią..nesvarbu ką..kad ir ką nors nepriimtino, del ko galečiau vėliau gailėtis..tiesiog kartais užeina tox nenumaldomas noras kažką pasiekti..kažkaip pasielgti kitaip..tik blogiausia, kad nežinai žmogus kaip..kasdien vis krentu, vėl pakylu..pabodo linguojantis gyvenimas..pabodo kasdieninis tikėjimas ir nusivylimas..pabodo kasdien verkti, juoktis, džiaugtis ir mylėti..pabodo..kodel gyvenimas tox sudėtingas????....Gal tu žinai?..Nes as nesuprantu..

"O kas Tu?"

Kas naktį lyja žvaigždėmis,
Tik niekas to lietaus, deja, nemato.
Aš gaudau tuos rasotus lašelius delnuos
Ir paberiu juos tau po kojom...
O tu tik giliai atsidusus,
Nubėgi paukščių takeliu..
O aš norėjau tiek paklausti,
Norėjau šitiek sužinot
Norėjau savą žvaigždę rasti
Ir žemei gėrį dovanot..
Sakei gyvenimas per trumpas,
Sakei gyvenimas sunkus,
Sakei žmogus tik dulke gimęs,
Sakei jis - NIEKAS..
O kas TU?..

"Viltim tik gyvenu.."

Viltim tik gyvenu,
Kad saulė bus šviesesnė,
Kad vyturio giesmė ryte
Brangesnė bus už skausmo dainą.
Viltim tik gyvenu,
Kad pamatysiu Tavo veidą,
Kad saulės nušviestas akis
Paliesiu drebančia ranka.
Viltim tik gyvenu,
Kad kada nors ištirpsiu lietuje,
Kad vos tiktai pravėrus langą
Vaivorykštę paliesiu aš ranka.
Viltim tik gyvenu,
Kad vakare vėlai
Vėl žvaigždės nusileis į mano širdį,
Kad padalinus ją pusiau,
Užpildysiu tavas tuščias dienas.
Viltim tik gyvenu,
Kad meilė niekad nesibaigs,
Kad ji liepsnos širdy ilgai,
Ne vien kol esame vaikai..
Viltim tik gyvenu..

Taigi:) Jei norėsit pareikšti kokių pretenzijų arba palikti šiaip atsiliepimą - nueikit i puslapį rasyk.kitoks.lt ten rasit visus mano kūrinukus už kuriuos galėsit ir nubalsuoti. O jeigu kas - rašykit į muijlą:) Būtinai atrašysiu.