aktualitete kosovare

Vistėr lajmesh-marrė nga agjencitė e ndryshme informative shqiptare dhe botėrore.


Lajmet, 31 maj, 2003

ICG kėmbėngul nė pavarėsinė e kushtėzuar si opcion tė statusit tė Kosovės

PRISHTINĖ, 31, maj 2003–Pavarėsia e kushtėzuar ėshtė opcioni mė i mirė pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės, madje kjo ėshtė e vetmja mundėsi qė mund tė stabilizonte rajonin thotė nė njė intervistė pėr KosovaLive Val Percival udhėheqėse e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave nė Kosovė (ICG)

Statusi i pazgjidhur i Kosovės, i bėnė kosovarėr “shtetas tė SMZ-sė”
Prishtinė, 31, maj 2003 - Kohėve tė fundit shqiptarėve dhe qytetarve tjerė nga Kosova qė punojnė dhe jetojnė ne vendet perėndimorė si nė Zvicėr, Gjermani, Norvegji e nė vende tė tjera, gjatė vazhdimit tė letėrnjoftimeve dhe dokumenteve tjera pesrsonale, autoritetet zyrtare ua atriubuojnė shtetėsinė e re : atė tė Serbisė dhe Malit tė Zi.

E dogji veten me benzinė nga dhembja pėr djemtė e vrarė
Prishtinė, 31 maj, 2003 - Pashke Marku nga Korenica e Gjakovės, dogji veten me bidon benzini dy ditė pasi qė kishte varrosur kufomat e dy djemėve tė saj, Gjovalinit dhe Moilabit , tė vrarė nga forcat serbe nė Mejė para katėr vjetėsh.

Pavarėsia e Kosovės, hap perspektivėn e stabilitetit nė Ballkan
Ushington, 31 majProcesi i pavarėsimit tė Kosovės nga Serbia , paraqet perspektivėn e vetme pėr stabilitetin afatgjatė nė Ballkan, thuhet nė raportin e fundit tė Qendrės pėr studime strategjike dhe Ndėrkombėtare nė Uashington.

kosovapress BDI-ja pėrshėndet heqjen e Ahmetit nga lista e Bushit
Shkup, 31 majBashkimi Demokratik pėr Integrim, parti nė koalicionin qeveritar nė pushtet nė Maqedoni, e kryesuar nga Ali Ahmeti, pėrshėndeti dje heqjen nga Urdhėri Ekzekutiv i presidentit amerikan, tė kryetarit tė saj dhe dy udhėheqėsve tė saj tė lartė, Gėzim Ostreni dhe Fazli Veliu.

Daci nė Gllogjan: Historia tė shkruhet me ndjenjėn e sė vėrtetės
Deēan 31 maj, 2003 - Kryeparlamentari Nexhat Daci tha se qėllim i vizitės sė sotme qė bėri nė Gllogjan ėshtė qė edhe fizikisht tė tregojė respektin e tij pėr Gllogjanin dhe nė veēanti pėr Haradinajt. “Unė kam kėrkuar dhe mendoj se historia duhet tė fillojė tė shkruhet me njė ndjenjė tė sinqertitetit e tė sė vėrtetės, tha Daci

Tė papunėt kosovarė tė vetmit nė Evropė qė nuk kompensohen nga shteti
PRISHTINĖ 31 maj 2003 - Punėkėrkuesi kosovar, madje edhe i kualifikuar, ėshtė i vetmi nė Evropė qė nuk kompensohet nga shteti derisa tė gjejė punė, pohuan pėr KosovaLive drejtues tė Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies Sociale (MPMS).

Me paratė pėr hyrje ilegale nė Zvicėr, mund tė krijohet njė vend pune
PRISHTINĖ 31 maj 2003 – Paratė qė i shpenzojnė njerėzit pėr tė shkruar ilegalisht nė Zvicėr, ėshtė mė mirė qė t’i shpenzojnė kėtu nė Kosovė dhe me ato para tė krijojnė punė pėr vete, tha pėr KosovaLive Andreas Wormser, atashe pėr Refugjatė nė Zyrėn Zvicerane tė Ndėrlidhjes.


E mėrkurė, 28 maj, 2003

Mbahet protestė e shqiptarėve para Gjykatės sė Hagės
Hagė, 28 maj, 2003 - Mė 28 maj, nė ora 14.00, shqiptarėt e disaporės mbajnė njė protestė para Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės, pėr tė kėrkuar nga faktori ndėrkombėtar qė kombit shqiptar t’i jepen tė drejtat qė i takojnė.

Shaip Emėrllahu fitoi ēmimin letrar "Naxhi Naaman" nė Bejrut
Bejrut, 28 maj, 2003 - Kėto ditė qendra kulturore "Naxhi Naaman" e Bejrutit shpalli fituesit e konkursit pėr letėrsi. Poeti shqiptar nga Maqedonia Shaip Emėrllahu ėshtė shpallur fitues i ēmimit letrar pėr krijimtari "Naji Nanman" nė mesin 155 poetėve konkurentė nga e gjithė bota me ciklin e poezive "Mollėt e Tetovės". Kjo qendėr ka ndarė edhe dy ēmime tė tjera letrare atė tė meritės (fitues ėshtė poeti Nadine Devoille nga Franca) dhe atė tė inkurajimit (Abdur Rahman Ismail et Malak Mikhail Chnuda nga Egjipti).
Nė njė cikėl poezish tė pėrkthyera nė frengjisht nga Andre Varfi janė pėrfshirė shtatė poezi. Poeti Shaip Emėrllahu njėherit ėshtė shpallur edhe anėtar nderi i qendrės sė njohur kulturore "Naxhi Naaman" tė Bejrutit sė bashku me fituesit e tjerė. Cikli fitues i poezive tė poetit Shaip Emėrllahu "Mollėt e Tetovės" sė bashku me njė biografi tė shkurtėr tė tij dhe njė fotografi artistike kėtė javė i botohet nė njė botim special tė kėsaj shtėpie botuese tė Bejrutit

Shtajner pėrfaqėsues i Gjermanisė nė Kombet e Bashkuara nė Gjenevė
Gjermani, 28 maj, 2003 - Qeveria gjermane ka vendosur sot qė shefi i UNMIK-ut nė Kosovė Mihael Shtajner tė jetė pėrfaqėsues i Gjermanisė nė Kombet e Bashkuara nė Gjenevė, kumtoi ministria e jashtme gjermane. Shtajner do tė zėvendėsojė ambasadorin e gjertanishėm gjerman nė selinė e OKB-sė nė Gjenevė Valter Levalter, i cili pensionohet nė qershor, thuhet nė njoftimin e ministrisė sė jashtme gjermane.
 

Thaēi e Harnish bisedojnė pėr bartjen e kompetencave
Prishtinė, 28 maj, 2003 - Zyra pėr informim e PDK-sė ka njoftuar se kryetari i PDK-sė z. Hashim Thaēi ka pritur sot nė njė takim pune shefin e zyrės amerikane nė Prishtinė, z. Reno Harnish. Tema tė takimit ishin bartja e kompetencave dhe dialogu me fqinjėt. Bashkėbiseduesit ranė dakord qė bartja e kompetencave tė garantuara me Kornizėn Kushtetuese duhet tė bėhet pa vonesė, pėrmes Kėshillit pėr bartje tė kompetencave.

Servet Pėllumbi takoi Haradinaj e Ēekun
Prishtinė, 28 maj, 2003 - Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj tha pas takimit me delegacionin parlamentar tė Shqipėrisė, tė prirė nga kryeparlamentari Servet Pėllumbi, se patėn takime vėllazėrore dhe se i njoftuan ata me tė arriturat dhe synimet qė kanė pėr Kosovėn. Kryekuvendari i Shqipėrisė Servet Pėllumbi tha se AAK-ja, si pjesėtare nė Kuvendin e Kosovės luan njė rol tė rėndėsishėm nė tė gjitha proceset qė po realizohen nė Kosovė. Delegacioni i Shqipėrisė u takua edhe me komandantin t Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės gjeneral-lejtnant Agim Ēeku, ku u diskutua pėr rolin dhe rėndėsinė e TMK-sė. Delegacioni parlamentar i Shqipėrisė, i shoqėruar nga gjeneral-lejtnant Agim Ēeku dhe kryekuvendari i Kosovės Nexhat Daci qėndruan nė Drenas ku u zbulua busti i dėshmorit Fehmi Lladrovci, ndėrsa mė pas vizituan Kullėn dhe familjen e Adem Jasharit nė Prekaz

Shtyhet procesi gjyqėsor kundėr Sllobodan Millosheviqit

Hagė, 28 maj, 2003 - Gjyqi kundėr Sllobodan Millosheviqit, i akuzuar pėr gjenocid, krime kundėr njerėzimit dhe krime lufte, gjatė luftėrave nė Kosovė, Bosnjė dhe Kroaci, ėshtė shtyrė sėrisht gjatė ditės sė sotme pėr shkak tė gjendjes shėndetėsore tė tė akuzuarit.

Lajme dhe ngjarje tė tjera tė rėndėsishme tė kumtuara deri sot:

Suspendohet vendimi pėr ndalimin e trajnimit tė TMK-sė jashtė vendit

Prishtinė, 27 maj, 2003 - Autoritetet ndėrkombėtare nė Kosovė e kanė suspenduar vendimin e mėhershėm me tė cilin TMK-sė i ndaloheshin trajnimet jashtė vendit. Kėtė vendim e konfirmoi komandanti i TMK-sė gjeneral Agim Ēeku pas takimit tė sotėm tė grupit tė lartė punues mes UNMIK-ut, KFOR-it e TMK-sė.

Pėrkujtohen 15 dėshmorėt e betejės sė Pashtrikut
 Prizren, 27 maj, 2003 - Tė martėn, nė fshatin Gorozhup (Gurishtė) tė Hasit janė pėrkujtuar 15 dėshmorėt e rėnė nė luftimet nė malet e Pashtrikut gjatė operacionit " Shigjeta", ku kishin marrė pjesė ushtarė nga tė gjitha trojet etnike shqiptare.

Presidenti Moisiu pėruroi konsullatat e Shqipėrisė nė Izmir dhe nė Bursė
Ankara, 27 maj, 2003 -  Nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Turqi, presidenti shqiptar, Alfred Moisiu, tė martėn ka pėruruar Konsullatėn e Nderit tė Republikės sė Shqipėrisė nė Izmir dhe Bursė.

Suspendohet vendimi pėr ndalimin e trajnimit tė TMK-sė jashtė vendit

Prishtinė, 27 maj, 2003 - Autoritetet ndėrkombėtare nė Kosovė e kanė suspenduar vendimin e mėhershėm me tė cilin TMK-sė i ndaloheshin trajnimet jashtė vendit. Kėtė vendim e konfirmoi komandanti i TMK-sė gjeneral Agim Ēeku pas takimit tė sotėm tė grupit tė lartė punues mes UNMIK-ut, KFOR-it e TMK-sė.
 

 Rugova e Rexhepi pas takimit me Pėllumbin: Herėt pėr dialog me Beogradin

Prishtinė, 27 maj, 2003 - Bisedimet janė forma mė bashkėhore e zgjidhjes sė problemeve, ka deklaruar kryeparlamentari i Shqipėrisė, Servet Pėllumbi pas takimeve nė Prishtinė me presidentin dhe kryeministrin e Kosovės. Rugova dhe Rexhepi theksuan se ende ėshtė herėt pėr fillimin e dialogut me Beogradin pėr statusin final tė Kosovės, pas takimit me Pėllumbin nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Kosovė.

Rexhepi takoi Johan Haindl

Prishtinė, 27 maj, 2003 - Kryeministri Bajram Rexhepi priti sot pėrgjegjėsin pėr Ballkanin nė Ministrinė e Jashtme tė Gjermanisė, Johan Haindl. Nė takim ėshtė biseduar pėr situatėn nė Kosovė, pėrmbushjen e standardeve dhe integrimet evropiane. 


E premte, 23 maj, 2003

Statusi final i Kosovės nuk mund tė shtyhet pėrgjithmonė, por tani nuk ėshtė koha, thotė Steiner
OHĖR , 23 maj, 2003 – Ēėshtja e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės nuk mund tė shtyhet pėr njė kohė tė pafundme, megjithatė nuk ėshtė koha qė kjo tė ndodhė tani, ėshtė shprehur kryeadministratori i Kosovės, Michael Steiner, duke komentuar propozimin e disa kongresistėve amerikanė pėr miratimin e njė rezolute pėr pavarėsinė e Kosovės.

Varrosen 29 viktima tė Mejės
Gjakovė, 23 maj 2003 - Me vendimin e kryetarit tė Komunės sė Gjakovės Aqif Shehut,pėr ditėn e varrimit tė 29 viktimave tė Mejės sot pėr qytetarėt e kėsaj komune shpallė ditė zie.29 viktimat qė u identifikuan kohėt e fundit do tė varrosėn nė Mejė, ku edhe para katėr vjetėve mė 27 prill pėr njė ditė u zhdukėn nga forcat serbe afro 400 banorė tė kėtijė rajoni. Ceremonia mortore fillon nė orėn 13.

Pėr herė tė parė nė QKU kryhet operacioni nė zemėr tė hapur
Prishtinė, 23 maj 2003 - Tė premten nė Prishtinė, pėrfaqėsues tė Qendrės Klinike Universitare dhe Instituti i Zemrės nė Lahr tė Gjermanisė kanė mbajtur njė takim me gazetarė, ku ėshtė bėrė e ditur se nesėr nė Qendrėn Klinike Universitare pėr herė tė parė nė Kosovė do tė bėhet operacioni “Nė zemer tė hapur

Leka Zogu viziton Kosovėn mė 7 dhe 8 qershor
Prishtinė, 23 maj 2003 - Pretendenti i fronit mbretėror nė Shqipėri Leka Zogu do tė vizitojė Kosovėn mė 7 dhe 8 qershor. Ai do tė vizitojė edhe qendrėn memoriale tė familjes Jashari nė Prekaz. Ėshtė kjo vizita e parė zyrtare e Leka Zogut nė Kosovė.


E martė, 20 maj, 2003

lAJMET KRYESORE, SHKURT:

Rexhepi do tė merr pjesė nė Forumin Ekonomik tė Athinės
PRISHTINĖ 20 maj, 2003 - Kryeministrin e Kosovės Bajram Rexhepin nuk e penguan masat e fundit tė UNMIK-ut, qė ai tė merr pjesė nė Forumin Ekonomik tė Athinės, i cili do tė mbahet nė fund tė kėsaj jave, nė kryeqytetin grek.

Kryesia e Kuvendit nuk ka ndryshuar mendimin se rezoluta ishte e drejtė
PRISHTINĖ 20 maj, 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės shprehu tė martėn shqetėsimin pėr "ndėshkimin ndėrkombėtar" qė ka pasuar miratimin e rezolutės pėr vlerat e luftės, por nuk ka ndryshuar qėndrimin se kjo rezolutė nuk cėnon interesat dhe tė drejtat e askujt nė Kosovė.

 E enjte, 15 maj, 2003

Lajmet

Shtajner pėr shkak tė rezolutės sė miratuar sot ndėshkon institucionet vendore
Prishtinė, 15 maj - Sipas njoftimeve te Qik-ut; - Zyra e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner ka lėshuar njė komunikatė nė tė cilėn thuhet se pėr shkak tė Rezolutės sė sotme tė miratuar nė Kuvendin e Kosovės, pjesėmarrja nė tri takime ndėrkombėtare - nė Kėshillin e NATO-s nė Bruksel, nė Konferencėn parlamentare tė Paktit tė Stabilitetit, poashtu qė pritet tė mbahet nė Bruksel dhe nė Konferencėn rajonale tė Paktit tė Stabilitetit qė do tė mbahet nė Ohėr, - nuk mund tė merret parasysh pjesėmarrja e pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė pėrkohshme tė Kosovės. Nė kėto takime ishte paraparė tė merrnin pjesė pėrfaqėsuesit e institucioneve vendore bashkė me delegacionin e UNMIK-ut.
Shtajner, duke justifikuar kėtė vendim thotė se bashkėsia ndėrkombėtare ka pritur nga Kuvendi i Kosovės qė tė veprojė drejt ndėrtimit tė njė tė ardhme e cila nuk e kthen Kosovėn prapa. Rezoluta e miratuar ėshtė kundėr frymės sė pajtimit qė proklamon rezoluta 1244 e KS dhe Korniza kushtetuese.
Sipas Shtajnerit kjo rezolutė ka njė efekt ndarės brenda parlamentit tė Kosovės. Ai njė vendim tė tilla e ka marrė pasi qė ka kontaktuar me shefin e NATO-s Robertson, shefin e politikės sė jashtme tė BE-sė Havier Solana, koordinatoritjmn re Paktit tė Stabilitetit Erhad Busek dhe pėrfaqėsues tė zyrave pėrendimore nė Prishtinė
.

edhe kosovalive njofton se;
Institucionet e Kosovės ndėshkohen shkaku i rezolutės mbi njohjen e vlerave tė luftės
-Kryeministri i Kosovės nuk do tė marrė pjesė nė kuadėr tė delegacionit tė UNMIK-ut nė tri takime ndėrkombėtare qė planifikohet tė mbahen kėtė muaj nė Bruksel dhe Ohėr, kėshtu vendosi shefi i UNMIK-ut, Michael Steiner, disa orė pasi Kuvendi i Kosovės miratoi njė rezolutė pėr njohjen e vlerave tė luftės sė popullit tė Kosovės.

Deputetėt njėzėrit miratuan Rezolutėn e luftės ēlirimtare tė popullit tė Kosovės
Prishtinė, 15 maj - Deputetėt e pranishėm nė sallėn e Kuvendit tė Kosovės nė seancėn e sotme njėzėrit miratuan Rezolutėn e luftės ēlirimtare tė popullit tė Kosovės pėr liri e pavarėsi. Tekstin e rezolutės e lexoi shefi i grupit parlamentar tė AAK-sė Bujar Dugolli, i cili tha se teksti i saj ėshtė pėrkrahur nga grupi parlamentar i LDK-sė dhe ai i PDK-sė.
Fillimisht Sabri Hamiti, kryetar i Grupit parlamentar tė LDK-sė e pėrkrahu miratimin e kėsaj rezolute. Kėtė e bėri nė emėr tė grupit parlamentar tė PDK-sė Arsim Bajrami, si dhe Faik Marolli nė emėr tė grupit tė monoriteteve joserbe.
Por shefi i grupit parlamentar tė koalicionit serb "Kthimi" Dragisha Kėrstoviq kundėrshtoi ashpėr vėnien nė rend dite tė kėsaj rezolute dhe tha se deputetėt serbė do ta braktisin sallėn, gjė qė edhe e bėnė, duke mos marrė pjesė nė kėtė pjesė tė seancės sė sotme, kur po votohej rezoluta.
Sabri Hamiti, duke folur pėr kėtė dokument tha se "dėshirojmė tė japim mendimin pėr ato vlera pėr tė cilat njerėzit e kėtij vendi i kanė dhėnė pėr vite e vite me qėllim tė njėjtė dhe tė vetėm, qė tė jetojnė tė lirė, qė tė jetojnė tė pavarur qė tė vendosin vetė pėr mėnyrėn e jetesės sė vet dhe qė tė vendosin pėr tė ardhmen e vet".
"Nė kėto vite ne kemi tipat e ndryshme tė veprimtarėve qysh janė tė ndryshme edhe biografitė dhe situatat sociale dhe politike. Kėta njerėz kėta veprimtarė qė dijen e vet, mundin e vet, djersėn dikush edhe pasurinė i kanė dhėnė pėr kėtė qėllim, dikush nė njė kohėzgjatje mė tė madhe dikush me njė koncentrim dhe flijim tė menjėhershėm tė gjithė e kanė vlerėn e barabartė nė audionin e vlerave tė njerėzve qė punojnė pėr vendin dhe njerėzit e vet".
"Kujtoj qė me arsyen politike dhe me arsyen shoqėrore kemi arritur tė ndėrtojmė njė tekst, i cili i nderon veprimtarėt qė kanė dhėnė gjithė mundin, po edhe jetėn pėr Kosovėn e lirė e demokratike, e nderon njė organ pėrfaqėsues, siē ėshtė Kuvendi ynė dhe tė tjerėt veē e veē", tha deputeti i LDK-sė Hamiti.
Ai theksoi se ky ėshtė njė moment i veēantė pėr Kuvendin e Kosovės, qė duke "vlerėsuar punėn e pararendėsve dhe bashkėkohanikėve tanė, vlerėsojnė punėn tonė ose shkurt krijojnė rrugėn kah ndėrtimi i njė shoqėrie demokratike e tė pavarur, e cila do tė jetė e barabartė pėr tė gjithė qytetarėt e saj".
Arsim Bajrami nė emėr tė tė grupit parlamentar tė PDK-sė tha se kjo rezolutė ėshtė shansė pėr tė krijuar njė unitet politik nė Kosovė.
Bujar Dugolli nga AAK tha se kjo rezolutė mundėson qė e kaluara tė mos shfrytėzohet nga askush pėr pėrēarje.
Dragisha Kėrstoviq nga koalicioni serb "Kthimi" tha se nuk mund tė pranojė njė dokument qė njeh pėr ēlirimtarė njerėzit, qė sipas tij, u kanė shkaktuar shumė dėme serbėve nė Kosovė.
Nė vazhdim tė seancės sė sotme deputetėt miratuna Projektligjin pėr kooperativat bujqėsore dhe rekomandimet e Kėshillit prokurorial dhe gjyqėsor pėr emėrimin e gjykatėsve.

Filloi privatizimi
PRISHTINĖ,15 maj, 2003 - Bordi i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM) shpalli tė enjten tenderėt pėr privatizimin e gjashtė ndėrmarrjeve tė pronėsisė shoqėrore, me ēka edhe filloi procesi i privatizimit nė Kosovė.

Nė njė aksident trafiku humbėn jetėn tre aktorė shqiptarė tė Shkupit
Tetovė, 15 maj - Mbrėmė nė rrugėn Tetovė-Shkup nė njė aksident trafiku kanė humbur jetėn aktorėt e Dramės shqipe tė Teatrit nė Shkup, Fazli Shaqiri, Hazir Zhuta dhe Veli Aliu, njofton korrespondenti i Radio Kosovės nga Shkupi.

Pėr shkak tė helmimit ndihmė mjekėsore kanė kėrkuar 130 studentė Preshtinės
Prishtinė, 15 maj - Pėr shkak tė helmimit nė mensėn e tyre prej dje e deri mė sot nė mėngjes ndihmė mjekėsore kanė kėrkuar 130 studentė Preshtinės. Sipas mjekėve tė Klinikės infektive ndihmė mjekėsore sot kanė kėrkuar 32 studentė, prej tė cilėve dy janė ndalė nė spital pėr kurim tė mėtejshėm.
Rasti i parė ėshtė paraqitur dje rreth 14.00 dhe mjekėt dyshojnė se studentėt janė helmuar me ushqim.
Drejtori i Qendrės sė Studentėve Nazmi Halimi thotė se 25 studentė banues nė kėtė qendėr janė helmuar, ndėrsa janė marrė masat pėr evitimin e pasojave, thotė ai.
Studentėt kanė paralajmėruar sot pasdite njė protesėt.

Pentagoni ka premtuar angazhimimin amerikan pėr Shqipėrinė nė zhvillimin e strategjisė sė saj ushtarake
Uashington, 15 maj - Nėnsekretari i amerikan i Shtetit Pol Uolfovic, njėri nga arkitektėt e luftės nė Irak, i premtoi ndihmė ministrit shqiptar tė Mbrojtjes Pandeli Majko pėr ushtrinė shqiptare nė disa fusha: rritjen e aftėsive tė Shqipėrisė qė forcat e saj tė armatosura tė mund tė veprojnė nė tė ardhmen me NATO-n, mbėshtetjen e reformės nė ushtri dhe veprimtaritė e pėrbashkata nė ēėshtjet e sigurimit tė kufijve tė mospėrhapjes sė shkatėrrimit nė masė dhe tė operacioneve tė kontrollit detar. Shtetet e Bashkuara janė tepėr tė ndieshme ndaj ēėshtjeve tė tilla si ato qė kanė tė bėjnė me armėt e shkatėrrimit nė masė.
Shqipėria ėshtė treguar e gatshme tė bashkėpunojė nė kėtė fushė dhe kjo ėshtė konkretizuar me marrėveshjen qė z. Uolfovic dhe ministri shqiptar i Mbrojtjes nėnshkruan tė hėnėn nė Pentagon. Marrėveshja pėrcakton bazėn ligjore pėr tė dy vendet si dhe masat pėr tė penguar pėrhapjen e armėve tė shkatėrrimit nė masė dhe pėr tė pėrmirėsuar aftėsitė e Shqipėrisė nė sigurimin e kufijve tė saj mjaftė tė depertueshėm tė njohur pėr trafiqet e ndryshme qė shpeshherė kalojnė pa u ndėshkua.
Majko tha se Shqipėria ėshtė e hapur pėr tė lejuar njė prani mė tė madhe ushtarake amerikane nė vend, nėse kjo do tė kėrkohej nga SHBA-tė.


E shtunė 10 maj 2003


-Distancohemi dhe denojmė ashpėr aktin kėrcėnues ndaj deputetit tė LDK-sė Fatmir Rexhepi
-Nė Nju Jork pėrfundoi Forumi pėr Kosovėn
-TMK-ja nuk ėshtė firmė private e Ēoviqėve tė Unionit Serbomalazez
-Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane
-gjėrėsisht:

Pas njė letre kėrcėnuese tė drejtuar z. Fatmir Rexhepi, AKSH-ja deklaron:
DISTANCOHEMI DHE DĖNOJMĖ ASHPĖR AKTIN KĖRCĖNUES NDAJ DEPUTETIT TĖ LDK-sė FATMIR REXHEPI

Sekretariati Vendimarrės i Frontit Pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i AKSH shprehin keqardhjen e tyre lidhur me letren kercenuese qe i ėshtė drejtuar anėtarit tė Kryesisė sė LDK dhe deputetit tė Parlamentit tė Kosovės Fatmir Rexhepi. Ne e dėnojmė ashpėr kėtė akt tė paprecedent dhe i hedhim posht me neveri insinuatat se gjoja pas kėtij veprimi kriminal qėndrojnė pjestarė tė AKSH. Deklarojmė se nė AKSH nuk ekzistonė asnjė person me emrin "Spartak Tusha" dhe se nė strukturat e kėsaj Armate nuk ekzistonė emėrtimi i funksionit tė "Shefit Ekzekutiv" ! Konstatojmė se qarqe tė caktuara antishqiptare tani kur FBKSH, si njė Lėvizje e fuqishme politike e kombėtare dhe krahu i saj i armatosur AKSH po pėrparojnė nė tė gjitha drejtimet, pėrpiqen tė njollosin emrin dhe vepren e mirė tė tyre.

FBKSH ėshtė udhėheqsja e vetme politike e AKSH. Ajo nuk do e lejoj kurrė kėtė Armatė popullore tė shndrrohet nė njė organizatė terroriste dhe pėr mė keq, qė luftėn e shenjtė kundėr kolonializmit serbo-sllavomaqedon, luftėn pėr ēlirimin dhe ribashkimin e trojeve etnike shqiptare, ta shndėrromjė nė luftė kundėr vetvetes, kundėr forcave politike shqiptare apo udhėheqėsve, anėtarėve dhe simpatizantėve tė tyre.

Distancohemi kategorikisht nga akti i kryer kunder deputetit Fatmir Rexhepi dhe ju bėjmė thirrje tė gjitha masmediave, posaēėrisht atyre pranė LDK qė tė mos manipulojnė opinionin me tė pavėrteta absurde, pasi pėr AKSH dhe udhėheqjen e saj politike FBKSH akte tė tilla konsiderohen kriminale dhe luftohen si tė tilla.

Shtabi i Pėrgjithshėm i AKSH u ka dhene detyrė urgjente strukturave tė specializuara qė tė zbulojnė, tė kapin dhe tė dorėzojnė para organeve tė drejtėsisė tė ashtuquajturin "Spartak Tusha" i cili edhe mė parė ka lėshuar letra tė tjera kėrcėnuese ndaj qytetarėve tė ndryshėm.

 

PĖR SEKRETARIATIN VENDIMARRĖS TĖ FBKSH

K R Y E T A R I
Mr. Valdet Vardari

SEKRETARI POLITIK
Av. Alban Vjosa

SHEFI I SHTABIT TĖ PĖRGJITHSHĖM TĖ AKSH
Gjeneral *** Vigan Gradica

Nė Nju Jork pėrfundoi Forumi pėr Kosovėn

Nju Jork, 10 maj, 2003 - Nė hotelin New Yorker nė Manhattan pėrfundoi forumi publik i organizuar nga Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan-me zyrtarė tė Departamentit amerikan tė Shtetit pėr tė diskutuar pėr tė ardhmėn e Kosovės.Nė fillim Richard Lukaj kryetar i KKSHA, pėrshėndeti tė gjithė tė pranishmit duke shprehur kėnaqėsinė e madhe pėr prezencėn e z. Donald Braun, zėvendės-drejtor pėr Kosovėn nė Zyrėn e Ēėshtjeve tė Evropės Qendrore dhe Jugore, nė Departamentin e Shtetit Amerikan, pastaj tė z.Joshua Black, zyrtar mbi ēėshtjet e Kosovės si dhe tė kryetarit tė komunės sė Gjakovės z. Aqif Shehu. Aty ishin edhe pėrfaqėsues tė tjerė tė organizatave shqiptaro-amerikane dhe anėtarė tė komunitetit shqiptar nė Amerikė.
Zyrtarėt amerikan
diskutuan kryesisht pėr pėrspektivat dhe qėndrimin politik tė qeverisė Amerikane mbi tė ardhmėn e Kosovės, si dhe pėr sfidat qė po has Kosova gjatė procesit tė ndėrtimit tė institucioneve demokratike dhe hyrjes nė ekonominė e tregut.
Donald Braun tha se SHBA e pėrkrahin nė vazhdim punėn e UNMNIK-ut dhe tė kryeadministratorit Stajner nė Kosovė.Keshtu po punohet pėr njė ardhmėri tė sigurt tė Kosovės dhe tė gjithė tė tė tjerėve qė jetojnė nė te.
Ndėrsa Joshua Black tha se ėshtė kenaqėsi tė jemi sė bashku kėtu nė kėtė forum, pėr tė ndarė sė bashku mendimet dhe idet rreth punėve qė bėhen dhe qė duhet bėrė nė Kosovė.E kuptoj dėshirėn tuaj pėr pavarėsi. Poashtu edhe dėshirėn e zjarrėt tė kosovarėve, tė cilėn ma thanė hapur kur isha nė Kosovė, qė ajo tė jetė shteti i 51-tė i SHBA. Atje janė bėrė shumė punė e ka edhe shumė e shumė tė tjera pėr tu bėrė.
Kryetari i komunės sė Gjakovės z. Aqif Shehu tha se ndjej kėnaqėsi tė jem ketu nė mjedisin e njerėzve mė tė dashur. Falemnderit Zotit dhe Amerikės pėr shpėtimin e Kosovės. Ai foli mė tutje duke dhėnė shembuj konkret pėr sfidat ekonomike dhe politike si dhe pėr marradhėnjet e institucioneve Kosovare me autoritetet e UNMNIKUt. UNMNIKU ėshtė ai qė ngecė preceset e privatizimit tė ndėrmarrjeve publike po edhe nė mėnyrė rigoroze pa kurrfarė sqarimesh e shqyrtimesh bėn uzurpime pronash shoqėrore, siē ėshtė rasti i disa hektarėve nė komunėn e Gjakovės, e cila po t'u jipej shfrytėzuesve do tė ishte zgjidhje e ēėshtjes jetike tė tyre.Kemi veshtirėsi nė tė gjitha sferat e jetės pėr tė gjetur gjuhė tė pėrbashkėt me JO UNMNIKUN po individ tė caktuar nė UNMNIK tė cilėt veprojnė me direktivė kundėr proceseve demokratike n?7 Kosovė.

Me pyetje dhe pėrgjigje tė shumta ndermjet folėsve tė ftuar dhe publikut, pėrfundoi punimet forumi me qėndrimin e pėrbashkėt se takimet e tilla janė tė domosdoshme dhe tė mirėse ardhura pėr rezultate konktrete nė jetėsimin e demokracisė kosovare. (Pėr erenikun dhe RTV21 Nexhmedin Syla N.York)

Barometri diplomatik: Prof. Dr. Mehdi Hyseni
TMK-ja nuk ėshtė firmė private e Ēoviqėve tė Unionit Serbomalazez

Pėrkundėr faktit se, kohėve tė fundit kanė zėnė tė ringjallėn bakcilėt virusoidė tė regjimit allktual serb tė Sllobodan Millosheviqit kundėr interesave jetike tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, ekzistenca dhe fati i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės(TMK) nuk mund tė vihen nė pikėpyetje jo vetėm nga Unioni Serbo+Malazez i Nebojsha Qoviqit dhe i Rada Trajkoviqit, por as nga kryeadministratori i UNMIK-ut apo i ndonjė asociacioni tjetėr qoftė edhe me karakter (qeveritar apo joqeveritar) ndėrkombėtar, sepse TMK-ja ėshtė institucion legjitim dhe legal si mbi bazėn e sė drejtės sė brendshme, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare publike, nė saje tė sė cilit ka zhvilluar luftėn ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale kundėr pushtuesit tė huaj serbonmalazez nė vitin 1998-1999.

Ėshtė e domosdoshme, t’i pėrkujtojmė si Unionin Serbo+Malazez, ashtu edhe titullarėt e institucioneve mė relevante ndėrkombėtare (NATO, OKB, OSBE, BE), se TMK-ja nuk ėshtė kurrfarė fantazme, e shfaqur nga hiri i ndonjė feniksi tė huaj, apo nusprodukt i ndonjė firme mikste private-publike e “Beretave tė Kuqe” tė Klanit tė Zemunit, apo pronė vetjake e aparatit shtetėror tė Beogradit, por ėshtė krijesė e natyrshme ushtarake popullore, e lindur nga gjiri i popullit shqiptar, nė ēastin mė kritik tė historisė sė mbrojtjes sė qenies sė tij dhe tė Kosovės nga hordhitė barbare gjenocidale dhe pushtuese tė Serbisė. Prandaj, me fatin dhe me ekzistencėn e saj nuk mund tė luajė as Serbia, e as ndonjė pėrfaqėsues i “paudhėzuar” dhe i njėanshėm i bashkėsisė ndėrkombėtare, qė me ēdo kusht don tė hudhė “ndonjė gurė” pėr tė rehabilituar politikėn gjenocidale tė Serbisė, nė disfavor tė luftės ēlirimtare kombėtare tė UĒK-sė=TMK-sė kundėr okupatorit kolonialist serbomadh. Pėr fatin e sotėm dhe, tė nesėrm tė TMK-sė, mund tė vendosė vetėm populli shqiptar i Kosovės, e askush tjetėr. Kėtė tė drejtė sovrane e ka vetėm populli shqiptar, e jo asnjė nga eksponentėt e politikės dhe tė propagandės ultranacionaliste serbomalazeze as nė Podogoricė, as nė Beograd. Mashtrohen kryeultranacionalistėt e dėshmuar serbomalazezė, siē janė Nebojsha Ēoviqi dhe Rada Trajkoviqi (pėrfaqėsues direkt dhe indirekt tė Qeverisė serbomalazeze), nėse llogarisin, se shqiptarėt dhe TMK-ja, i kanė flakur nga kujtesa e tyre terrorin dhe gjenocidin shtetėror serb dhjetėvjeēar, tė kryerė mbi popullin shqiptar dhe mbi Kosovėn, e tani (pėr shkak tė pėrsėritjes sė kėrkesave kolektive paranoide, dhe akuzave tė trilluara antishqiptare, tė reprizuara nga teknologjia shfarosėse e politikės serbomadhe tė Slobodan Milosheviqit dhe tė Kishės Orotodkse Serbe), nė mėnyrė tė “vullnetshme”, sipas diktatit tė Serbisė dhe tė disa nga aleatėt e tyre, do tė “pajtohen”, qė fatin e vet dhe tė Kosovės, sėrish ta kenė lėnė nė duar tė bandave kriminale ushtarake, paramilitare dhe policore serbomalazeze. Kjo strategji e “tokės sė djegur” dhe e operacioneve luftarake “Patkoi”, nė saje tė sė cilave Serbia e Slobodan Milosheviqit, (1998-199) Kosovėn e shndėrroi nė varreza kolektive shqiptare, dhe nė njė tokė shkretėruar pa shqiptarė, nuk ka mė asnjė gjasė tė pėrsėritet, jo nė Kosovė, por nė asnjė trevė tė banuar me shqiptarė, qė ndodhet edhe jashtė Kosovės, sepse do t’i mborjnė pjesėtarėt e devotshėm tė ushtrisė ēlirimtare kombėtare shqiptare.

Popullin shqiptar dhe Kosovėn, do ta mbrojė vetėm ushtria legjitime shqiptare

Pavarėsisht nga nomenklatura e listės sė “dėshirave” tė politikės kolonialiste serbomadhe, qė sėrish Kosovėn dhe shqiptarėt, t’i fusė nė ingranazhet e sundimit tė saj hegjemonist, duke parashikuar eliminimin me ēdo kusht nga skena politike dhe ushtarake tė faktorit ushtarak shqiptar, tė quajtur TMK, kjo strategji dhe taktikė ėshtė pazbatueshme nė praktikė. Mirėpo, njė kėrkesė e kėtillė e politikės sė krerėve tė Qeverisė sė Unionit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nuk duhet nėnēmuar nė asnjė mėnyrė, por duhet tė merret me seriozitetin mė tė madh nga ana e palės shqiptare, sepse prapavija e saj ėshtė tėrėsisht antishqiptare, dhe e barasvlershme me objektivat dhe me synimet e politikės grabitēare e gjenocidale tė regjimit policor ushtarak tė diktatorit Slobodan Milosheviq.

Drejtpėrdrejt dhe tėrthorazi, tė gjitha sulmet dhe akuzat, qė TMK-sė po i adresohen nga politika dhe propaganda zyrtare serbomalazeze e Beogradit, kanė pėr qėllim qė tė ulin “pazarin” e fillimit tė bisedimeve me Prishtinėn zyrtare, duke e llogaritur Kosovėn si problem tė vetin tė “brendshėm”, e kursesi si problem fqnijėsor ndėrkombėtar. Mirėpo, pėr tė arritur kėtė objektiv, politika zyrtare serbe ka ndikuar qė, sė pari, t’i imponohet bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė. Kėtė e provojnė sheshit edhe parametrat e administrimit tė UNMIK-ut, sė pari “standardet”, pastaj, ku ta dijsh edhe pėr sa kohė (10, 20, 30 vjet), tė vihet nė “rend dite” debatimi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Mėpastaj, pėr shkak ushtrimit tė trysnisė sė politikės iracionale tė Beogradit, nga politika shqiptare dhe nga UNMIK-u kėrkohet qė tė vihet nė jetė decentralizimi i “pushtetit shtetėror” shqiptar?! Pėr ēfarė decentralizimi tė pushtetit qeverisės tė mbizotėruar shqiptar, mund tė bėhet fare fjalė, kur dihet, se nė tė gjitha institucionet e Qeverisė e tė Kuvendit tė Kosovės, janė tė pėrfshirė si minoriteti serbomalazez, ashtu edhe pėrfaqėsuesit e minoriteteve tė tjera nė Kosovė.Domethėnė, tanimė, brenda kėsaj periudhe katėr vjeēare, parktikisht dhe demokratikisht janė vėnė nė jetė tė gjitha standardet e integrimit politik, ekonomik, kulturor, tė sigurisė e tė tjera tė njė shoqėrie tė pėrbashkėt multietnike pluraliste nė Kosovė. Kėshtu, tė paktėn flasin raportet dhe vlerėsimet zyrtare tė titullarėve tė strukturave ndėrkombėtare tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nė Kosovė.

Natyrisht, nėse vėrtet, duam t’i zgjidhim problemet nė frymėn objektive dhe tė kritereve tė proceseve integruese, tė parimeve tė demokracisė, tė pluralizmit dhe tė normave tė ligjshme tė bashkėjetesės ndėretnike nė Kosovė sipas standardeve dhe vlerave universale tė sistemit juridik ndėrkombėtar dhe tė drejtėsisė ndėrkombėtare, ashtu siē parashikon agjenda paqėsore e Rendit tė Ri Ndėrkombėtar, atėherė, s’ka dyshim se nė Kosovė (u pėlqeu apo jo, kjo ekstremistėve dhe ultranacionalistėve tė politikės serbomalazeze si nė Prishtinė, ashtu edhe nė Beograd), patjetėr, ėshtė i domosdoshėm decentralzimi, pėrkatėsisht zhbėrja e menjėhershme e tė gjitha institucioneve tė krijuara paralele serbomalazeze nė Kosovė ( krijimi etnikisht i pastėr i Universitetit nė Mitrovicė, themelimi i Kuvendit tė komunave dhe i disa asociacioneve me karakter policor-paramilitar nė Mitrovicė, Graēanicė dhe nė Kamenicė etj.), sepse kjo dukuri ēon drejt politikės sė segregacionit dhe aparteidit tė shoqėrisė multietnike nė Kosovė. Pėr mė tepėr, ato kanė karakter ilegal dhe antiligjor, qė nuk pėrputhen me sismetin e ligjeve dhe tė ligjshmėrive tė institucioneve dhe tė organeve legale tė Qeverisė multietnike tė Kosovės, si dhe janė nė kolozion flagrant me dispozitat e Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.

Prandaj, njė nga problemet mė serioze, qė e rrezikojnė procesin e ndėrtimit tė njė shoqėrie tė lirė dhe demokratike nė Kosovė, ėshtė fenomeni dezintegrues dhe destabilizues serbomalazez, i cili kursesi nuk po mund tė lirohet nga steretipet dhe indoktrinimi i politikės sė perėnduar gjenocidale tė Serbisė sė Slobodan Mikosheviqit. Fenomeni dezintegrues serbomalazez, jo vetėm se ėshtė komik, por edhe absurd, dhe i joligjor, sepse thelbi i tij pėrbėhet nga dy komponente tė papranueshme edhe pėr politikėn dhe interesat e shumicės shqiptare(mbi 90%), edhe pėr politikėn paqėsore ndėrkombėtare nė Kosovė. E para, nėnkupton “decentralizimin” e pushtetit si nė shkallė horizontale, ashtu dhe vertikale, jo sipas pėrfaqėsimit tė paritet nacional tė pėrqindjes sė minoritetit serbomalazez, por sipas krietereve tė njė ēelėsi abstrakt tė ashtuquajtur “mbrojtje e interesit tė pėrgjithshėm nacional dhe shtetėror serb nė Kosovė”. Ky “parim” mund tė jetė i aplikueshėm dhe i pranueshėm vetėm nė Serbi, ku shumica janė serbė, e assesi nė Kosovė, e cila pėrbėhet nga 93% e shumicės dėrrmuese shqiptare. Natyrisht, qė nė Kosovė, do tė mbrohen njėsoj tė gjitha tė drejtat dhe lritė themelore tė tė gjitha minoritetve, qė janė rezidentė tė saj, por mbrojtja e interesit kombėtar dhe shtetėror tė Kosovės, do tė jetė nė ngarkim tė detyrueshėm vetėm tė shumicės dėrrmuese tė popullit shqiptar, qė sipas ligjit dhe tė drejtės historike, janė tė vetmit titullarė tė mbrojtjes kombėtare dhe shtetėrore tė Kosovės. E dyta, sipas traditės sė deritashme (edhe pse si minoritet) tė politikės kolonizuese serbe, duan qė, duke e “decentralizuar” pėrfundimisht sistemin ligjor dhe demokratik tė administratės vendore dhe ndėrkombėtare nė Kosovė, t’i krijojnė kushtet reale pėr kthimin e ushtrisė dhe tė policisė kriminale serbomalazeze nė Kosovė, me qėllim qė sėrish Kosovėn dhe shumicėn shqiptare mbi 90%, ta shndėrrojnė nė minoritet vasal tė pakicės 5% serbomalazeze. Kėto janė tendencat kryesore tė “pakėnaqėsisė” sė pėrfaqėsuesve dhe tė liderėve tė minoritetit nė Kosovė, dhe kryesisht tė politikės zyrtare tė Beogradit, e jo kurrfarė “diskriminimi” i minoritetit serbomalazez nė Kosovė, siē pohon me paturpėsi politika dhe propaganda serbomalazeze Beogradit.

Pėr t’i konkretizuar kėto qėllime amorale dhe antivicilizuese nė kurriz tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, politika propagandistike serbomalzeze, ėshtė duke manipuluar dhe mashtruar opnionin e brendshėm dhe tė jashtėm ndėrkombėtar, se minoriteti serb nė Kosovė “ėshtė viktimė e terrorizmit shqiptar”, e jo shqiptarėt dhe Kosova viktima tė terrozimit dhe tė gjenocidit shtetėror tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit. Ndėrrimin e kėsaj teze antishqiptare, mund ta gėlltisin vetėm politikat simpatizuese dhe ekzekutore tė gjenocidit dhe tė krimeve tė luftės sė makinerisė sė fashizmit hitlerian, dhe ultranacionalistėt( dje dhe sot, dora e djathtė e regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit), serbomalazezė, Nebojsha Ēoviq ( kryetar i Qendrės koordinuese pėr kthimin e refugjatėve serbomalazezė nė Kosovė, dhe zėvendėskryeministėr i Qeverisė sė Serbisė), dhe Rada Trajkoviq ( deputete nė Kuvendin multietnik tė Kosovės, dhe lidere e “povratakut” etj.).

E vlen tė nėnvizojmė se, tė gjitha bojkotimet dhe shantazhet e deritashme, qė i janė bėrė politikės ndėrkombėtare tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nė Kosovė, janė realizuar nga pėrzierja direkte dhe indirekte e politikės ultranacionaliste tė qeverisė serbe tė Beogradit pėrmes tandemit tė saj tė dalluar ekstremist Nebojsha Ēoviq dhe Rada Trajkoviq. “Sondėn” e tyre tė urrjetjes dhe tė jotolerancės ndaj etnikumit indigjen shqiptar nė Kosovė, e provojnė edhe deklarat mė tė reja kundėr ekzistencės sė TMK-sė dhe interesave vitale tė shqiptarėve nė Kosovė.

Sa ėshtė e “hapur” dhe e “sinqertė” politika e “demokratizuar” e qeverisė serbomalazeze pėr tė hyrė nė bisedime me palėn shqiptare pėr zgjidhjen e drejtė tė statusit tė Kosovės, kėtė nė mėnyrė spektakulare dhe transparente tė nacionalshovinizmit serbomadh, e ka deklaruar edhe Nebojsha Ēoviq, duke nėnvizuar se: “ TMK-ja, duhet tė kapė lopatėn, dhe ta veshė uniformėn punėtore, e jo tė modernizohet nė kuptmin ushtarak dhe tė mbrojetjes sė Kosovės”.(Tanjug,5.5.2003).

Ky kualifikim “politik” i Nebojsha Ēoviēit nė adresė tė TMK-sė-faktorit ushtarak shqiptar, nuk ka kurrfarė mbėshteje as sipas paragrafėve tė Rezolutės 1244 (tė cilėn politika serbomadhe, e interpreton, nga kėndvėshtrimi i saj kolonialist mbi Kosovėn), as sipas sė drejtės ndėrkombėtare. Nė rastin e parė, pikėrisht sipas kėsaj rezolute, edhe ėshtė bėrė demobilizimi i UĒK-sė nė TMK (kėtė tė vėrtetė, tanimė, e dinė edhe harabelėt e stepave tė Kaukazit, e lėre mė opinioni politik nė Kosovė dhe nė Nju-Jork). Nė rastin e dytė, TMK-ja ėshtė dalė nga lufta e drejtė ēlirimtare kombėtare kundėr agresionit dhe gjenocidit tė Serbisė, e cila njihet me emrin Ushtria Ēlirtimtare e Kosovės(UĒK). Statusi i saj ka bazėn e njohjes sė drejtės ndėrkombėtare, dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare, tė legalizuar qysh nga Konferenca e Rambujesė ( 1999), ku edhe ishte palė direkte nėnshkruese e Marrėveshjes ndėrkombėtare pėr pėrfundimin e luftės nė Kosovė. Njohja e statusit juridik ndėrkombėtar, si lėvizje nacionalēlirimtare e UĒK-sė-TMK-sė si nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ashtu edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare, ėshtė bėrė nė pėrputhje me Rezolutėn 2105/XX, tė miratuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė, mė 20.12.1965. Prandaj, kėtė tė drejtė legjitime dhe legale askush nuk mund t’ia tjetėrsojė TMK-sė qoftė politika kolonizatore e Unionit SMZ, qoftė ndonjė ndonjė eksponent i verbėr, simpatizues i saj, i tanishėm apo i dikurshėm.

Si Nebojsha Ēoviēi, Momēilo Trajkoviqi, Rada Trajkoviqi, Oliver Ivanoviqi, si dhe e gjithė “orgjia” klerikėve tė fundamentalzimit osrtodoks serb nė Kosovė, dhe nė Serbi, duhet ta kenė tė qartė se, gjatė viteve 1989-1999, gjenocidin mbi shqiptarėt nė Kosovė (nuk e kanė kryerė shqiptarėt as TMK-ja mbi pakicėn serbomalazeze, ashtu siē po gėnjen dhe po shpif haptazi, dhe pa kurrfarė turpi politika e sotme zyrtare serbe “pasmilosheviqiane”), por atė e kanė kryerė vetė serbėt dhe Serbia, tė cilin e kanė frymėzuar, pėrgatitur dhe ndihmuar me tė gjitha mjetet, pikėspari fundamentalizmi dhe ekstremizmi agresiv i politikės sė Kishės Ortodokse Serbe, sė bashku me Akademinė e Shknecave dhe tė Arteve Serbe, shėrbimeve tė ndryshme sekrete tė sigurimit policor dhe ushtarak tė Serbisė, duke marrė pėr bazė projektet hegjemonsite tė Serbisė sė Madhe tė Ilia garashaninit(1844), tė Vasa Qubriloviqit dhe Ivo Andriqit (1937), tė Vuk Karazhiqit(1847) dhe Kushtetutės sė Vidovdanit (1921)...etj.). Kėtė ndėrrim tė tezave, nuk do ta pranojnė as shqiptarėt, as TMK-ja e as bashkėsia ndėrkombėtare. Ngase miliona viktima shqiptare, kroate dhe myslimane boshnjake, kanė dėshmuar para gjithė botės se janė vepėr monstruoze, antinjerėzore dhe antiligjore e Serbisė hitelriane tė Slobodan Milosheviqit, e jo e kursesi e shqiptarėve tė Kosovės, as e kroatėve tė Kroacisė e as e boshnjakėve tė Bosnjės. Nė kėtė rast, forcat militare, paramilitare dhe policore tė Serbisė, qė kanė kryerė vepra makabre-penale ndėrkombėtare, gjenocd dhe reprezalije mbi popullin shqiptar dhe Kosovėn (pavarėsisht nga dėshirat dhe taktikat dredhuese e mistifikuese tė ultranacionalistėve serbomėdhenj, qė para botės sė civilzuar po orvatėn si “engjuj” ta fshehin barbarinė e tyre tė shekullit XX, duke u paraqitur si “viktima” e jo si xhelatė tė pamėshirshėm), as vetė Unioni Serbo+Malazez, nuk kanė kurrfarė shansi ligjor, qė tė rehabilitohen nga drejtėsia ndėrkombėtare dhe bota e sotme e qytetėruar demokratike. Ata, tė cilėt tentojnė t’i rehabilitojnė serbėt dhe Serbinė nga tre gjenocidet e kryera mbi shqiptarėt, kroatėt dhe myslimanėt boshnjakė, nuk i pėrkasin botės sė sotme tė civilizuar, as rendit juridik pozitiv ndėrkombėtar, por rendit tė errėt skllavopronar, kancelarive bizantine evropiane tė kohės sė Aleancės sė Shenjtė, si dhe sistemeve kolonialiste diktatoriale tė metropoleve tė ndryshme evropiane nė Afrikė dhe nė Azi para dhe pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Sipas sė drejtės ndėrkombėtare, veprat penale ndėrkombėtare tė gjenocidit nuk mund tė pėrshkruhen, pavarėsisht nga afati i vjetėrsisė sė tyre, dhe dėshira e shkretė e Rada Trajkoviqit, qė ta rikthejė “VJ”-nė kriminale nė Kosovė. Natyrisht, kjo nuk duhet kuptuar vetėm si dėshirė personale e Rada Trajkoviqit(deputete e Kuvendit tė Kosovės), por si njė luftė e re kolektive e tė gjitha subjeketeve politike, ushtarake, policore e paramilitare tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, qė paraqet rrezik tė madh pėr mbrojtjen dhe sigurinė e pėrgjithshme tė shqiptarėve jo vetėm nė Kosovė, por edhe mė gjerė nė “enklavat” e kolonizuara shqiptare tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi.

TMK-ja ka luftuar pėr Kosovėn e lirė, tė pavarur dhe demokratike, tė cilėn do ta mbrojė si tė tillė!

Edhe pse kohėve tė fundit, me tė madhe janė duke u luajtur “lojėra tė pakufijshme” rreth fatit tė Kosovės dhe tė shqiptarėve, si rrjedhim i propagandės luftėnxitėse tė Serbisė. Administrata e Miahael Shtajnerit (UNMIK) as (KFOR-i), nuk do tė duhej tė pėrligjnin rivendikimet e politikės propagandistrike tė qarqeve politike tė Serbisė, as tė provokatorėve tė saj, siē janė Nebojsha Ēoviqi dhe Rada Trajkoviqi, tė cilėt janė “stozherėt” dhe kritikuesit mė tė skajshėm tė politikės sė bėrė tė deritashme tė administratės sė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nė Kosovė. Asnjė nga rezultatet e deritashme pozitive tė kėtyre dy institucioneve ndėrkombėtare paqėsore nė Kosovė, nuk janė tė pranueshme as pėr liderėt ekstremistė tė minoritetit serb, as pėr qeverinė serbe tė Beogradit. Presionet indivduale dhe kolektive tė politikės serbe kundėr Mihael Shtajnerit dhe titullarėve tė tjerė tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it nė Kosovė, bėhen nė mėnyrė tė organizuar sistematike, dhe tė planifikuar nė detaje, pėr tė nxjerrė koncesione si nga pala e dėmtuar shqiptare, ashtu edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare.

Rasti mė drastik dhe mė shantazhist i liderėve nacionalistė serbomalazezė kundėr kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajener, ėshtė kėrkesa amorale dhe provokative e tyre, qė atė ta detyrojnė, tė marrė ndonjė vendim arbitrar nė kufizimin e ushtrimit tė drejtave dhe detyrave tė TMK-sė. Kėtė e ilustron edhe deklarata e Nebojsha Ēoviqit: “ Tė ndėrpritet moderniizimi i mėtejmė i TMK-sė nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare, e cila edhe e ka krijuar atė”. Me njė fjalė, Ēoviqi ka kėrkuar nga Mihael Shtajneri, qė TMK-nė ta vėrė nė pozitė jashtė loje tė sistemit politik dhe ushtarak tė Kosovės. Po qe se arrihet njė imperativ i kėtillė (bllokimi i aktiviteteve dhe i modernizimit tė TMK-sė) i palės akuzuese shpifėse serbe, atėherė pa dyshim do tė vijė deri te polarizimi politik dhe ushtarak, si dhe implikimet e paparashikuara ndėretnike nė Kosovė, qė do tė ēonin nė konfrontimin direkt tė forcave tė armatosura gjithėshqiptare dhe atyre serbomalazeze. Me kėtė rast, nė Kosovė, do tė fillonte ēdo gjė nga e para. Kėtė, “mollė sherri” ėshtė duke kėrkuar Serbia me nė krye Nebojsha Ēoviqin dhe me Rada Trajkoiviqin. Gjithashtu, kėtė strategji tė njė lufte tė re tė mundshme shqiptare-serbe, e dokumentin edhe statusti i sotėm politik, adiminstrativ dhe gjeopolitik i Mitrovicės sė Veriut. Deri tani, politika shqiptare me urti iu ka shmangur njė rreziku tė kėtillė (tė pėrgatitur qe katėr vjet rresht nga politika zyrtare e Beogradit), duke u treguar e moderuar, dhe nė raste tė caktuara, edhe e dėmtuar nė favor tė saj, mirėpo, tė gjithė kėtė e ka bėrė pėr hir tė shpėtimit tė procesit tė ndėrtimit tė njė paqeje tė qėndrueshme dhe tė mirėbesimit tė ri ndėretnik nė Kosovė. Natyrisht, duke shpresuar se Serbia fqnije, do tė pendohej, duke kėrkuar falje botėrisht pėr tė gjitha masakrat dhe shkretėnimet, qė i ka bėrė mbi shqiptarėt dhe Kosovėn (1998-1999. Mirėpo, fatkeqėsisht, edhe pse politika e urtė shqiptare ia dha shansin Serbisė “pasmilosheviqiane”, qė t’i normalizojė marrėdhėniet me Kosovėn, udhėheqja e saj (nė emėr tė demokracisė dhe tė integrimeve evropiane dhe rajonale, duke i mashtruar nė mėnyrė perfide, dhe duke i pėrvetėsuar gradualisht si shtetet fqinje, ashtu edhe BE-nė, Kėshillin e Evropės, OSBE-nė etj.) nė krye me Nebojsha Ēoviqin (ish-sps i S.Milosheviqit), ka filluar ta rikatulizojė strategjinė e politikės dhe tė propagandės gjenocidale tė regjimit fashist tė Slobodan Milosheviqit, duke u pėrzier direkt nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės. Kėtė e vėrteton edhe pėrmbajtja e kėsaj deklarate, tė dhėnė pėr opinionin publik nga deputja e Kuvendit tė Kosovės, Rada Trajkoviq: “Janė krijuar kushtet qė politika zyrtare serbe, t’i propozojė UNMIK-ut dhe KFOR-it ofertėn pėr pranimin e forcave ushtarake dhe speciale tė Unionit SMZ nė strukturėn e kėtyre dy institucioneve ndėrkombėtare paqėsore, me qėllim qė, sė ba- shku ta luftojnė terrorizmin shqiptar”!? (lk.6.05.2003).

Sipas kėtij “vizioni largpamės” tendencioz dhe subjektiv tė dr.Rada Trajkoviqit, pėr “luftimin e terrorizmit shqiptar” nė Kosovė, KFOR-i dhe UNMIK-u (edhe pse kanė dispozicion mbi 27000 mijė forca ushtarake nėn komandėn e NATO-s), paskanė aq nevojė tė “madhe pėr t’u pėrforcuar me frocat rezerviste speciale dhe kriminele ushtarake” tė Unionit tė SMZ-sė, tė cilat para katėr viteve kanė kryer akte gjenocidale dhe maskara ndaj popullatės civile shqiptare nė Kosovė. Eh, po ky ėshtė kulmi i cinizmit tė politikės hipokrite serbomadhe! Jo, zonja deputete e Kuvdendit multietnik tė Kosovės, Rada Trajkoviq, ushtria, paraushtria dhe policia serbe e jotja dhe e Slobodan Milosheviqit, e kanė konsumuar pėrgjithmonė “kredinė e ushtrimit tė detyrimit ushtarak” nė Kosovė. Vendi i atyre forcave ushtarake speciale serbomalazeze(qė ēoviqėt, trajkoviqėt dhe ivanoviqėt, duke parė ėndrra nė diell, qe katėr vite me radhė) , tė kėrkuara nga Rada Trajkoiviq, nuk ėshtė KFOR-i as UNMIK-u,as TMK-ja, as Kosova, por ėshtė Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės, dhe burgjet ndėrkombėtare, tė cilat patjetėr, sė bashku me Slobodan Milosheviqin, dhe me urdhėrdhėnėsit e tjerė ushtarakė e policorė, duhet tė japin llogari pėr krimet dhe masakrat e kryera ndaj shqiptarėve, dhe plaēkitjes dhe djegies sė pasurisė sė tyre tė luajtshme dhe tė paluajtshme nė Kosovė. Pavarėsisht nga ndėrrimi i tezave tė Nebojsha Ēoviqit dhe tė Rada Trajkoviqit, si rrjedhim i ushtrimit tė trysnisė sė politikės dhe propagandės subversive tė Beogradit dhe tė Podogricės, politika shqiptare nuk ka asnjė arsye, qė tė tėrhiqet nga llogoret e luftės sė mbrojtjes sė vėrtetės sė hidhur historike tė ēėshtjes shqiptare dhe tė Kosovės gjatė viteve 1998-1999, por nevojitet pėrherė tė jetė e zgjuar dhe objektive, duke vepruar vazhdimisht dhe intensivisht nė ējerrjen e krimeve tė luftės dhe tė hollokaustit serbomalazez para opinionit demokratik ndėrkombėtar.Ēdo shfaqje e dilemės dhe e tendencave ndjellakeqe (me prirje tė interesit personal apo tė grupeve politike tė interesit nė favor tė politikės sė mbrojtjes sė interesave tė huaja antishqiptare), me qėllim qė tė heshin dhe tė murkullojnė veprėn antinjerėzore-hollokaustin serbomalazez mbi shqiptarėt dhe Kosovėn, sipas normave tė sė drejtės zakonore dhe tė sė drejtės ndėrkombėtare, do tė thotė mbėshtetje dhe justifikim amoral, apolitik dhe antiligjor ndaj sė vėrtetės mbi shqiptarėt dhe Kosovėn.

S’ka dyshim se, si ēdo shtet dhe popull nė botė, edhe Kosova dhe populli i saj ka nevojė tė domosdhsme, dhe mbi tė gjitha e gėzojnė tė drejtėn e ligjshme tė mbrojtjes sė interesave tė tyre vitale kombėtare dhe shtetėrore, por kėtė tė drejtė nuk mund ta kėrkojnė, as ta jetėsojnė pėrmes trupave invaduese gjenocidale tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Pėrkundrazi, Kosova dhe populli shqiptar, nė rast kėrcėnimi tė rrezikut, do t’i thėrrasin nė ndihmė miqėt e tyre tė dėshmuar, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e cila drejtpėrdrejt me aletėt e saj, ka ndikuar dhe ka marrė pjesė nė rolin kryesor nė ēlirimin e Kosovės, dhe nė shpėtimin e shqiptarėve nga shfarosja kolektive, si pasojė e ushtrimit tė agresionit dhe tė gjenocidit tė forcave ushtarake, paramilitare dhe policore tė Serbisė. Nė qoftė se nė Kosovė ka “lėshuar rrėnjė” ndonjė “terrorizėm” , KFOR-i, UNMIK-u dhe TMK-ja, kanė forca tė mjaftueshme pėr zhdukejn e tij, si dhe tė shfaqjes sė ēdo rreziku tejtėr, qė do t’i kanoset Kosovės dhe popullit tė saj. Populli shqiptar i Kosovės, as vetė Kosova, nuk kanė kurrfraė nevoje,qė t’ i thėrrasin nė mbrojtje xhelatėt dhe vrasėsit e tyre barbarė, por kanė nevojė pėr miqė dhe aleatė besnikė, sikurse qė janė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe aleatėt e tyre tė Evropės Perėndimore. Po e pėrsėris, dhe do ta pėrsėris gjithmonė kėtė fakt historik humanitar miqėsor, sikur tė mos ishte ndėrhyrja direkte e SHBA-sė me koalicionin e NATO-s nė mposhtjen e forcave oukpuese serbe, dhe tė objektivave tė tyre ushtarake, sot Kosova do ishte e tėrėsisht e boshatisur nga shqiptarėt, si rrejdhim i hollokaustit serbohitlerian nė zemėr tė Evropės( 1998-1999).

Si trajkoviqėt, ēoviqėt dhe mbėshtetėsit e tyre tė politikės paranoide tė Beogradit, duhet ta mbajnė parasysh faktin se, Kosova mė kurrė nuk do tė jetė “bashki” e varfėr e tyre me status kolonial,sikurse deri nė qershor tė vitit 1999, e shqiptarėt “monedhė kusuri”, pėr t’i shfrytėzuar ekonomikisht, dhe pėr t’i pacifikuar pėrmes terrorit dhe gjencodit, sa herė “t’iu teket” pėr rrumbullakėsimin e llogarive dhe tė transaksioneve me aleatėt e tyre sllavė dhe prosllavė nė kurriz tė territorit indigjen shqiptar dhe tė pavarėsisė sė Kosovės.

Pavarėsisht nga politika kompremetuese dhe provokuese e nacionalizmit dhe e hegjemonizmit serbomalazez, brenda kėtij katėrvjeēari nėn administrimin juridik ndėrkombėtar (UNMIK dhe KFOR) si politika shqiptare, ashtu edhe faktori ushtarak TMK-ja, me angazhim dhe punė konkrete, kanė dėshmuar para bashkėsisė ndėrkombėtare, se janė pėr normalizimin dhe respektimin e marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore, me tė gjitha vendet fqnije tė Kosovės, qė ndjekin politikėn e paqes dhe tė fqinjėsisė sė mirė. Mirėpo, ky pėracktim racional dhe largpamės i politikės shqiptare, nuk duhet tė kekqkuptohet dhe tė keqinterpretohet, si “akt nėnshtrimi”, apo “akt falimentues” siē po vepron politika e njėanshme destruktive e Beogradit, duke e cilėsuar politikėn shqiptare si “diskriminuese” ndaj pakicės serbe. Logjikisht dhe praktikisht njė provokim i kėtillė ėshtė i paqėndrueshėm pėr realitetin e bashkėjetesės nė Kosovė, mirėpo, sipas llogarisė sė prizmit politik tė Serbisė, ėshtė dobiprurės, po qe se kėtė karremė tė trilluar, do ta kapėrdinte politika shqiptare dhe UNMIK-u e KFOR-i nė Kosovė. Pėrmes “devizės” sė trajkoviqėve e ēoviqėve, “pakica serbomalazeze nė Kosovė, ėshtė e diskriminuar nė atė shkallė nga tė drejtat e saj elemenatre” sa qė, sipas sponosrėve tė politikės nacionalsite serbe, “ ajo ėshtė duke pėrjetuar burgun mė tė rėndė shtėpiak”, Serbia ka pėr qėllim qė, sė pari pėrmes rikthimit tė forcave ushtarake e policore (qoftė nė kuadėr tė KFOR-it, qoftė tė UNMIK-ut), si dhe tė gjithė “refugjatėve” kolonistė, tė krijojė njė gjendje kaotike nė Kosovė, gjė qė kjo fazė do tė ishte vendimtare pėr rikthmin e sovranitetit shtetėror tė Serbisė nė Kosovė. Nė tė vėrtetė kjo ėshtė “poenta” kryesore e kėrkesės sė decentralizimit tė “pushtetit shtetėror” shqiptar dhe tė misionit paqėsor ndėrkombėtar nė Kosovė. Pėr kėtė arsye, Serbia i anatemon politikėn shqiptare dhe tė UNMIK-ut, kinse nuk janė nė funksion tė mbrojtjes sė drejtave tė minoritetit serbomalazez, ky pretekst ėshtė njė nga shkaqet parėsore dhe tė ngutshme, qė Serbia po kėrkon tė hyjė nė dialog me palėn shqiptare, e jo pėr debatuar pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės.

Nėse qarqet e larta zyrtare serbomalzeze, inisitojnė edhe mė tej, qė tė pezullohet TMK-ja, dhe haptazi tė nėpėrkėmbet e drejta e vetėvendosjes sė shqiptarėve nė Kosovbė, atėherė politika shqiptare, nuk duhet tė “zihet nė gjumė”, por tė reagojė me tė gjitha format dhe me mjetet e ligjshme dhe demokratike, qė i ka nė dispozicion, tė parashikuara me Kartėn e Kombeve tė Bashkuara dhe me tė drejtėn ndėrkombėtare, nė bazė tė sė cilave UĒK-ja=TMK-ja ėshtė njohur si faktor i ligjshėm ushtarak kombėtar shqiptar. Pėr kėtė qėllim nevojitet qė Qeveria dhe Kuvendi i Kosovės, t’i ushtrojnė kėrkesė tė posaēme Sekretetarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, z. Kofi Annan, se janė pjekur tė gjitha kushtet pėr revizionimin e Rezolutės 1244, dhe nė vend tė saj, tė miratohet njė Rezolutė e re pėr Kosovėn, nė frymėn e Deklaratės pėr njohjen e pavarėsisė vendeve dhe popujve tė koloniazuar, tė sanksionuar nė Rezolutėn 1514 (XX), tė miratuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara, mė 14 dhjetor 1960, si dhe nė pėrputhje me dispozitat pėrkatėse tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, ashtu edhe me normat e parimet juridike bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare.

Ēdo vonesė e mosmiratimit tė njė rezolute tė tillė pėr zgjidhjen e statusit definitiv tė Kosovės, politika dhe propaganda kolonialiste, do ta shfrytėzojė pėr provokime dhe ndėrhyrje tė vazhdueshme nė ēėshtje tė brendshme tė Kosovės, me qėllim qė tė shkaktojė konflikte tė reja tė armatosura jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė pėrmasa ballkanike. Natyrisht, duke u thirrur dhe, duke luajtur nė “letrėn e terrorizmit” shqiptar nė Ballkan, terrorizėm ky vėrtet serbomadh, e jo kursesi shqiptar, qė ėshtė zbatuar nė kombinim me gjenocidin mbi kurrizin e shqiptarėve dhe tė Kosovės gjatė viteve 1989-1999, por qė ka gjasė tė rishfaqet sėrish nga bandat kriminele tė forcave ushtarake, paramilitare dhe policore serbe, po qe se OKB-ja me procedurė urgjente nuk e miraton Rezolutėn pėr njohjen e vetėvendosjes sė Kosovės.

Nė rast tė mohimit tė sė drejtės sė vetėvendosjes Kosovės nga Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, politika shqiptare, duke mos humbur intensitetin e saj pėr asnjė orė, as pėr asnjė hap, duke shfrytėzuar instrumentet e ligjshme institucionale (Qeveria dhe Kuvendi), tė nxjerrin aktin pėrkatės ligjor pėr shpalljen e Referendumit gjithėpopullor, ku populli i Kosovės me votėn e lirė dhe demokratike, do tė pėcaktohej pėr Kosovėn e lirė dhe tė pavarur, ashtu sikurse nė Referendumin e bėrė nė shtator tė vitit 1991.

Teuta Llalla
Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane

Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe u trashėgua dhe u ruajtė gjuha mė e vjetėr e Europės - (shih mė poshtė figurėn e gjuhėve)

Nė kohėn parahistorike, pra shumė nė lashtėsi njerzit mereshin vesh me anė tė veprimeve dhe shenjave. Kėshtu lindi nevoja pėr komunikim me anė tė njė gjuhe tė pėrbashkėt. Dhe filluan tė lindin gjuhėt e para. Por, cila ėshtė gjuha e parė indoeuropiane?
Nga shumė historian tė huaj dhe shqiptar jemi njohur se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke !? Mirėpo nuk ėshtė e vėrtet se latinishtia dhe greqishtja janė gjuhėt e para indoeuropiane; tashmė ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane.
Por lindė pyetja me tė drejtė, se nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė gjetur asnjė dokument i vjetėr historik.?
Ku e kemi zanafillėn! Mos vallė jemi ne pasardhė tė tyre qė janė quajtur grekė tė lashtė, qė nė tė vėrtetė ishin pallazgjik ose shqiptarėt!
Nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsin e gjuhės dhe historisė na erdhėn ‘’Arqeologjėt’’.
Arqeologjėt gėrmojnė pėr tė gjetur vendbanime tė lashta e varre, me qėllim qė tė zbulojnė teknikėn e ndėrtimit tė tyre, mbledhin vegla pune, armė, sende shtėpiake, monerdha, stoli etj. Dhe shkencėtarėt na zbulojnė kohės qė i pėrkasin dhe popullatės. Kėto bėjnė tė mundur qė tė njohim veprimtaritė shoqėrore dhe fetare tė popullatės para zbulimit tė shkrimit.
Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja?
Sot dhe dje nė lashtėsi letrarėt dhe priftėrinjt u interesonte latinishtja dhe greqishtja, qė janė gjuhė letrare dhe diturore.
Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund ti vėrtetonin dhe ti ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.
Fatkeqėsisht, shqiptarėt e lashtė nuk lanė absolutisht asgjė tė shkruar, as letėrsi, madje as edhe njė mbishkrim. Nė ndihmė pra siē e thash na erdhėn arqeologjėt. Kėrkimet e tyre kanė nxjerrė nga toka poēeri qeramike, armė guri, bronzi, hekuri, gurė tė ēmuar etj.
Dhe kėto tė gjitha na ndihmojnė tė rindėrtojmė kulturėn parahistorike.
Kurse shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme, dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt.
Pra gjuha njihet si njė nga karakteristikat themelore tė njė indentitetit etnik tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Aspekte tė rėndėsishme tė njė studimi tė gjuhės janė; ‘’Klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transpetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn’’.
Nė kėtė aspekt, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh ‘’Arqeologjia’’ duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.
Ashtu si nė Arqeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm dhe nuk e linin tė tjerėt qė tė diturohej.
Nga shekulli 19 dhe 20 shkenca e gjuhėsis krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane.
Disa nga studiuesit e gjuhėve tė europės kanė thėnė pėr gjuhėn shqipe mbas shumė vite studimi.
Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi ‘’se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja’’.
Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė, qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh, sllav, grek dhe shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.
Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin.
Botoi tre vėllime ‘’Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’’ Duke nxjerrė pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.
Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane.
Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.
Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ’’Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.
Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘’Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.
Eduard Shnejder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘’Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre,, mė 1894, njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘’tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’’.
Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.
Norbert Jokli 18877-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi etj.
Kėshtu mbas shumė studime nga shkencėtarė dhe gjuhėtarė tė huaj, duke u bindur me njė vargė argumentesh nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgjėt parahistorik.
Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja, si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra.
Dhe ato pak fjalė greke dhe latine qė kanė hyrė nė shqipen e sotme duhet qė mė parė tė kenė hyrė nė ilirishten, qė mė vonė u trashėguan nė shqipen.
Njė vėrtetim i pamohushėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjėve qė janė trashėguar deri mė sot duke u qėndruar edhe pushtimeve tė gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRĖS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj.
Trashėgimi nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe, kemi dhe emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tilla emra janė mbi 800, qė ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.
Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re, se shumė qytete, dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si, Toskana nė Itali, e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė nga Shqipnia.
Siēilia e ka marė kėtė emėr qė nė lashtėsi nga shqiptarėt, pėr arsye se ishulli e ka formėn si tė kalit. Pra Siēili-si e kalit, Sikilia.
Brindizi ka kuptimin e flalės shqipe, si bri dashi.
Kryeqyteti i Francės. Parisi ėshtė nė shqip i pari ose si i pari, dhe Parisi ėshtė qyteti i parė i Francės.
Marrsiella, qytet i francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė qytet tregėtar, pra marr- dhe sjell, ėshtė njė term i zakonshėm shqiptar.
Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke, kanė emra tė kuptimit shqiptar si, Athina -athenė, Edessa-edesha, Thiva-theva.
Pra, njė vėshtrim nė hartėn e Europės, vėrejmė emėrtime tė qyteteve nė gjuhėn shqipe, por po tė studioet dhe mė gjerė, atėherė do tė zbulojmė dhe mė shumė fjalėm shqipe.
Dy veprat e mėdha tė shkruar nga Homeri, qė dhe fjala Homer ėshtė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Iliadha ose Troja dhe Odhiseas ose Udhė s’sheh. Janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm grekė.
Nė Iliadhėn, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės, dhe nga vendet qė vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip.
Mikena-mik jemi, kishte mbret Agamemnonin-ai qė mendon, ėshtė i zgjuar, i ditur etj. Menelaos-mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
Mirmidonėt-mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė. Elena-e lanė ment. Priami, mbreti i trojės, qė ėshtė-drejto amėn. Paridi-ėshtė i pari qė di, etj.
Leximi i vėmėndėshėm i poemės Iliadha, do tė vėrejme se ngjarjet na flasin pėr luftera midis fiseve pellazgjike ose shqiptare, dhe fjala e urtė shqipe thotė ‘’i yti ta fut, i yti tė nxjerrė sytė, i yti tė vjedh’’ etj.
Nė veprat e Homerrit pasqyrohen ngjarje, legjenda dhe histori shqiptare.
Nė tė gjitha kohėrat grekėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur emrat jo grek, nė emra grek. Pra pėr tė pėrkthyer nė greqisht ēdo fjalė jo greke.
Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjalive ose tė emrave gjė qė e bėn tė pakuptueshėm.
Nė qoftėse tė lashtėt grek dhe grekėt e sotėm nuk do tė kishin bėrė gjithshka greke, megjithė shtrėmbėrimin e shqiptimit fillestar nė pjesėn mė tė madhe tė gjuhės pellazgje ose shqipe, ne nuk do kishim vėrshtirsi pėr tė rindėrtuar fjalėt e lashta parahistorike shqipe, tė shkruara greqisht apo tė pėrkthyera keq nė greqisht si ‘’Piellbardh nė-piellazgos, piellzis nė-piellzious’’ etj.
Po tė njohim perėnditė e lashta tė Olimbit ku besonin grekėt nė lashtėsi, do vėrejmė se ato perėndi quhen nė fjalėn shqipe si; Zeus-Zė, ėshtė perėndia mė e fuqishme, dhe kishte pėr grua perėndin Herėn-Era. Perėndia tjetėr Letos-Lėton, Zeusi mė vonė u martua me perėndeshėn Mentis-ment, dhe lindėn Athinanė. Marsi, ishte perėndia e luftės, dhe shumė herė nxiste grindje midis njerėzve, dhe duhet ta ketė marrė emrin nga shqipja ‘’i marrė’’.
Perrėndia Apollon, mendoj se e ka marrė kėtė emėr nga shqipja, apo-loni, dhe vėrtet Apolloni ishte perėndi i muzikės, poezis dhe harqeve, dhe ē’farė bėnte Apolloni! Luante muzikė, i ndryshonte drejtimin shigjetave.
Loja mė e dashur pėr tė luajtur pėr fėmijėt ėshtė, shigjeta. Perėndia e detit quhej, Tetesi, qė shumė herė nė shqipe T zėvėndėsohet me D.
Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe me vėmėndje kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt.
E diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin, po tė vėrejmė e diela ėshtė dita mė me shumė diell. E hėna, pėrfaqson Hėnėn. E marta, ėshtė dita e Marsit, dhe quhet si ditė e marrė. E mėrkura, ėshtė dita e Mėrkurit. E enjta, nuk ėshtė zbuluar akoma. E premtja, ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E shtuna, pėrfaqson Saturnin. Po tė shohim grekėt ditėt e javės i emėrtojnė, e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, e shtuna, e kanė marė nga hevrejtė.
Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan.
Betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait.
Pra edhe kėtu kemi betimin e trashėkuar nga pellazgjėt tek shqiptarėt e sotėm, qė janė shtarshėgimtarėt e vėrtetė tė popullsisė qė banonte nė pjesėn mė tė madhe tė europės.
Gjatė shekuj shumė popuj, dikur tė mėdhenj, janė shkataruar ose asimiluar nga popuj tė tjerė duke humbur gjuhėn, zakonet pa lenė gjurmė. Mirėpo pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė trevat e tyre shqiptare, ndonėse tashmė tė tkurrura, pėrgjat pregut perendimor tė gadishullit Ballkanik
Studiuesit e gjuhėve vėnė nė dukje se gjuhėt moderne nuk janė tė izoluara, por i takojnė njė familje tė veēantė gjuhėsh simotra, disave mundė ti gjihet edhe gjuha amė e pėrbashkėt. Duke shkuar sa mė thellė nė proēesin e rindėrtimit historik, ku del qartė se shumė prej kėtyre gjuhėve amė e kanė prejardhjen nga njė gjuhė e pashkruar, edhe mė e lashtė qė ėshtė shqipja.
Aspektet teknike tė kėsaj ēėshtje u takojnė specialistėve. Pra ėshtė i pakundėrshtueshėm fakti qė shqipja ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra indoevropjane dhe shqiptarėt janė populli parahistorik dhe ndėr mė tė vjetrit nė europė.
Shihet qartė se gjuhėsia hedh dritė nė kėrkimet pėr origjinėn parahistorike tė popullit shqiptar dhe tė gjuhės sė tij.
Prandaj duhet t’ia lemė specialistėve qė tė merren me misteret e pa zbuluara akoma tė ēėshtjes mbarė shqiptare.
Nė pėrfundim duhet thėnė dhe theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėnė edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse ne shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura gjetkė, njerzit, qė sot njihen si shqiptar, kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe indentitetin tonė tė lashtė, Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė ne tė ndėrtojmė, tė pregatisim specialistė shkencor, pedagogjik, historik, juridik etj.
Qė tė pregatiten kėto, duhet qė shqiptarėt tė kujdesen pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe ti ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.
Arqeologjia, gjuha, dhe kronika tė herėshme, hedhin dritė nė atė qė ndryshe do tė ishte njė e shkruar krejt e pakuptueshme e shqiptarėve parahistorik.
Fatmirėsisht, Shqipėria gjendet nė mes dy gjytetėrimeve klasike, tė Greqis dhe Romės, dhe shumė herė u pėrplas me tė dyja kėta.
Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt.
Mė vonė udhėtarė europian, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė, pėr veshjen karakteristike.
Ulian Shekspir nuk e ka vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri.
Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte.
Por qė fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek.
Pėrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipnis me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy.
Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.
Shqipėria sot ėshtė zvogėluar ėshtė bėrė njė sanduiē i vogėl midis ish-Jugosllavis dhe Greqis. Sot Shqipėria ėshtė si njė dragua i fort i rrethuar prej ēakenjsh dhe dhelpra tė cilėn i kanė lidhur kėmbėt dhe bėhen gati ta ēajnė pėrsėri, dhe ta pėrlajnė tė tėrė si dikur mė 1878.
Shqipėria duke u pushtuar nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, u zvogėlua dhe shqiptarėt u detyruan qė njė pjesė tė asimilohej, njė pjesė tė emigrojė dhe disa fise u larguan pėr tė jetuar tė fshehur nė male tė larta. Kėshtu shqiptarėt gjithmon kanė qenė nėnpresionin e zhdukjes dhe nuk u ngeli kohė qė tė mendonin pėr shkruatjen e gjuhės sė tyre shqipe, sepse nuk e lanė tė tjerėt rehat pėr zhvillimin e mė tejshėm tė gjuhės qė lindi gjuhėra tė tjera.

Vėrej; Pėr kėtė studim u shfrytėzuan libri ‘’Enigma’’ i autorit francez Robert D’Angly, libri i autorit amerikan Edwin E.Jacquen ‘’Shqiptarėt’’. Librat e autorit grek Aristidh Kolia ‘’Arvanitėt dhe preardhja e grekėve’’ dhe ‘’Gjuha e Zotit’’. Revista ‘’Ekskluzive’’ botim i Prishtinės, libri ‘’Iliada’’ i autorit Homeri, pėrkthim i Gjon Shllakut, Tiranė 1965. Biblioteka e papa Antonio Bellushit dhe revista italiane-greke-shqiptare ‘’Lidhja’’ 1980-2003, organ i ‘’Lidhjes sė Arbėreshėve tė Italis sė Jugut’’.
Pema e lartėme ėshtė bėrė ndėrtimi i gjuhėve Indoeuropiane, dhe ėshtė botuar nė vitet 1970 nga Instituti i gjuhėve nė Suedi, dhe nė vitet 1985 nė disa revista ne Greqi.
Gjuha e parė siē shihet ėshtė APBANITIKH-Arvanitiki-Shqipja dhe me rradhė Armenishtja, Greqishtja etj. Pra siē shihet qartė shqipja ėshtė gjuha mėmė e gjuhėve Indoeuropjane. Qė tė ruhet dhe tė pasurohet edhe me mė shumė vėrtetime, duhet qė shkencėtarėt dhe studiuesit shqiptarė tė punojnė mė shumė nė kėtė drejtim tė pėrkrahur edhe nga Institucionet shtetėrore studiuese pėrkatėse.

Prof.Teuta Llalla, mėsuese e gjuh-letėrsis shqipe nė gjimnazin e Tetovės.

PEMA E GJUHĖVE - MUND TĖ SHIHNI SE GJUHA E PARĖ, VAZHDIMĖSI E PANDĖRPRERĖ E GJUHĖS PROTO-INDO-EUROPEANE (BURIMI I GJUHĖVE INDO-EUROPEANE) ĖSHTĖ SHQIPJA.


 


E enjte 8 maj 2003
Shkurt lajmet


-Parlamenti i Maqedonisė nuk miraton legalizimin e pėrgjimit
-Kosova ėshtė ndėr rajonet me shkallėn mė tė lartė tė rritjes sė numrit tė tė sėmurėve me HIV/AIDS
-37 kufoma tė shqiptarėve tė rrėmbyer gjatė luftės kthehen nė Kosovėr
-Gjykimi ndaj gjeneral "Remit" do tė vazhdojė deri nė fund tė qershorit
-Takim i dėshtuar pėr faljen e gjakut, fenomenit problematik pėr Shqipėrinė
-Dy deputetė rrahen nė Kuvend, PDK lėshon mbledhjen
-Fshatrat shqiptare matanė urės sė Ibrit mbeten tė bllokuara qė nga dita e hėnė
-Gazetarėt serbė e shqiptarė dialogojnė nė Ohėr
-Nė spitalin e Gjakovės inaugurohet reparti i hemodializės
-Sė shpejti do tė ketė arrestime pėr vrasjet e fundit nė Pejė
-Mbyllet stacioni i trenit nė Podujevė, thonė punėtorėt, Fushė-Kosova mohon
-"Raiffeisen-Bank", synon tė bėhet banka numėr njė e Kosovės
-Me moton "Mbrojtja e dinjitetit njerėzor" festohet Dita Ndėrkombėtare e Kryqit tė Kuq
-37 kufoma tė shqiptarėve tė ekshumuara nė Batajnicė arritėn nė Merdar
-Pėrveē Shqipėrisė, KEK-u eksporton rrymė edhe nė Mal tė Zi
-OSBE mbėshtet katėr projekte tė rėndėsishme nė Ulqin
-Vendimi i UNMIK-ut ėshtė i ngutshėm dhe kontraproduktiv, thotė Ēeku
-Steiner: Jo vetėm institucione standarde por edhe institucionalizim i standardeve
-Kushtėzim qė pėr nxjerrjen e njė dokumenti individual paraprakisht duhet paguar tatimin nė paluejtshmėri
-Qeveria jep nga 62 € nė muaj pėr familjet qė jetojnė nė Debėllde
-Njėri nga tė lėnduarit nga shpėthimi i bombės nė Prishtinė ėshtė nė gjendje tė rendė
-Seanca e Kuvendit shtyhet pas rrahjes sė dy deputetėve
-Statistikat thonė se ēmimet pėr njė vit janė ngritur vetėm 3.3 pėr qind
-UNMIK-u kundėrshton ndėrrimin e nėpunėsve tė trajnuar

E hėnė, 5 maj, 2003

Nė Kosovė dhe rajon s’ka SARS, thotė Ahmeti i QKU-sė
PRISHTINĖ 5 MAJ 2003 – Drejtori Qendrės Klinike Universitare (QKU), nė Prishtinė Salih Ahmeti, tha tė shtunėn pėr KosavaLive se nė njė takim tė enjten me pėrfaqėsues shėndetėsorė tė qendrave rajonale kanė konstatuar se sėmundja misterioze e SARS-it nuk ka arritur nė kėto vende e as nė Kosovė, madje nuk ka as raste tė dyshimta.

Numri i saktė i banorėve tė Kosovės ende mbetet vetėm nė vlerėsime
PRISHTINĖ 5 maj 2003 – Drejtori i pėrgjithshėm i Entit tė Statistikave tė Kosovės (ESK) Ronnie Andersson thotė se regjistrimi i popullatės do tė zhvillohet nė vitin 2005 dhe se pėr kėtė nevojitet njė vendim politik.

KFOR

NATO mbetet me 17 mijė ushtarė nė Kosovė deri nė fund tė vitit
BRUKSEL 3 MAJ 2003 – Misioni paqeruajtės i KFOR-it do tė reduktohet deri nė fund tė kėtij viti nė rreth 17 mijė ushtarė nga 27 mijė sa ka aktualisht nė terren, bėjnė tė ditur zyrtarė tė NATO-s nė Bruksel.

 

Sipas njė diplomati nė disa fshatra tė Maqedonisė kryetarėt e komunave po u ndajnė uniforma shqiptarėve
Shkup, 5 maj - Njė diplomat i huaj nė Shkup ka thėnė se ka tė dhėna se qė nė disa fshatra tė Maqedonisė kryetarėt e komunave po u ndajnė uniforma shqiptarėve, duke e cilėsuar kėtė si pjesė tė skenarit pėr destabilizimin e Maqedonisė. Njėkohėsisht Misioni ndėrkombėtar nė Maqedoni ka pranuar se posedon tė dhėna se nė disa fshatra tė Malit tė Sharrit nė rrethinat e Tetovės dhe Kumanovės kryetarėt e kėtyre komunave janė duke ndarė uniforma shqiptarėve vendorė. Sipas njė diplomatit tė panjėjtėsuar perėndimor kryetarėt e komunės sė Tetovės dhe Kumanovės janė duke ndarė uniforma dhe se kėta dy drejtues komunalė janė anėtar tė Partisė Demokratike Shqiptare. Bashkėsia ndėrkombėtare ka fotografinė e plotė se ēfarė po ndodh saktėsisht nė terren. Shėrbimet e fshehta ndėrkombėtare kanė tė dhėna se kohėt e fundit janė duke iu ndarė uniforma banorėve shqiptarė nė malet e Sharrit dhe atyre tė rrethinės sė Kumanovės, thekson ky diplomat perėndimor. Ai ka thėnėse se kjo ėshtė pjesė e destabilizimit tė Maqedonisė nė tė cilėn janė duke marrė pjesė Arbėr Xhaferi dhe Menduh Thaēi. Ky i fundit para disa ditėve ka kėrcėnuar destabilizimin e Maqedonisė.

Presidenti Moisiu ka theksuar se nuk duhet tė politizohet mosdekretimi i marrėveshjes ushtarake Shqipėri-Greqi
Tiranė, 5 maj - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu ka paralajmėruar qė tė mos politiizohet mosdektretimi nga ana e tij e marrėveshjes ushtarake mes Shqipėrisė dhe Greqisė. Moisiu e ka quajtur politizimin pėr kėtė ēėshtje pasojė pėr mosfirmosjen dhe ka paraqitur rezervat vetėm tė natyrės teknike pėr disa formulime. Ministri i Mbrotjes tė Shqipėrisė Pandeli Majko paralajmėroi se Shqipėria do tė tregohet e matur nė raportet e saj me Greqinė nė konfliktin qė lidhet me legalizimin e emigrantėve shqiptarė.

PRISHTINE, 3 maj - “Mediat kosovare duhet t’i pėrcjellin standardet ndėrkombėtare pėr zhvillimin e njė gazetarie tė mirėfilltė dhe jo tė cėnuar”. Kėshtu porosisin gazetarėt kosovarė nė ditėn ndėrkombėtare tė lirisė sė shtypit.
“Nuk mund tė thuhet se nė Kosovė ka liri tė shtypit dhe kjo ėshtė pasojė e mospėrkrahjes sė institucioneve vendėse, por njėkohėsisht edhe nga vetė censurimi i theksuar i mediumeve kosovare”, theksojnė gazetarėt nė Prishtinė.
Sipas shefes sė korrespodenturės sė Radios “Evropa e Lirė” nė Prishtinė, Arbana Vidishiqit, mediumet kosovare duhet tė pėrcjellin standardet ndėrkombėtare, nė mėnyrė qė tė zhvillohet njė gazetari e mirėfilltė nė vend.
Ndėrsa redaktori i tė pėrditshmes “Koha Ditore” Ardian Arifaj dhe gazetari i agjencisė sė lajmeve “Kosova Live”, Faton Osmani shprehen se “disa media janė duke u angazhuar qė tė thyejnė shumė barriera, me tė cilat ballafaqohen ēdo ditė”. Sipas tyre, ka raste kur edhe vetė institucionet mė tė larta vendėse reagojnė ndaj mediave pa asnjė fakt.
Nė ditėn ndėrkombėtare tė shtypit edhe pėrfaqėsuesit e Kėshillit tė Evropės u kanė bėrė ftesė qeverive pėr krijimin e njė ambienti mė tė sigurtė pėr gazetarėt. Ata me kėtė rast kanė dėnuar vrasjen e gazetarėve gjatė luftės nė Irak si dhe kėrcėnimet fizike ndaj gazetarėve nė gjithė botėn.


lajme;shkurt e trup:

E marte, 29 prill, 2003

-TMK mobilizohet pėr t’u ndihmuar qytetarėve
-Pakti i Stabilitetit do tė gjejė fonde pėr largpėrēuesin Shqipėri-Kosovė
-Maqedonia nuk njeh fletėlindjet e UNMIK-ut
-Prishtina dhe Prizreni kanė rolin kryesor nė shėnimin e 125 vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit
-"Termosistemi" po vegjeton nė pritje tė privatizimit
-Gazetarė serbė e shqiptarė takohen nė Ohėr
-Qeveria e Maqedonisė propozon Ligjin pėr grumbullimin e armėve
-57 pėr qind e popullsisė ėshtė e papunėsuar, thotė ministri Isufi
-Banka Botėrore premton ndihmė nė themelimin e sistemit shėndetėsor kosovar
-Kandidati i liberalėve malazias pret edhe votat e shqiptarėve
-Kuvendi do tė shqyrtojė dy projektligjet penale
-Parlamentarėt e Kosovės takohen me kolegėt e tyre tė Shqipėrisė
-FMN vlerėson pozitivisht situatėn makroekonomike nė Shqipėri
-Truschler ėshtė para gjyqit pėr keqpėrdorim tė fondeve tė KEK-ut, thotė UNMIK-u
-Pjesėtarėt e TMK-sė trajnohen pėr menaxhimin e incidenteve
-Fabrika pėr Pėrpunimin e Farėrave nė Klinė pret privatizimin
-UNMIK-u i quan tė pabaza akuzat ndaj raportit tė Ananit pėr Kosovėn
-Targat KS edhe nė veri tė Mitrovicės
-Ministri i arsimit paralajmėron masa kundėr shkollave tė palicencuara private
-Rindėrtohet xhamia shekullore e Ranės nė Ulqin
-Kllokoti synon prodhimin e 16 mil/l ujė mineral pėr njė vit
-KFOR-i falėnderon pėr kujdes gjatė zbulimit tė mjeteve shpėrthyese
-Njė zjarr i madh pėrfshiu malet e Firzės
-Komuna u del nė ndihmė tri familjeve nevojtare prizrenase

lajme,shkurt e trup:

E hėnė, 28 prill, 2003
-Thaēi thotė se me moratorium deshi tė dijė deri kur mund tė shkohet kėshtu
-Shefket Musliu mohon lidhjet me AKSH-nė
-Alarmi pėr bombė nė Gjimnazin "Xhevdet Doda" qe i rrejshėm
-Nė fund tė vitit do tė shihet ēfarė ėshtė arritur mė klasėn e IX!
-Vrasje nė fshatin Brezė tė Shkupit
-Pesė farmacistė nga Gjilani kėrkojnė zbatimin e ligjit mbi farmacitė
-Arrestohet njė person qė ushtroi dhunė mbi familjen e tij
-SARS-i mobilizon autoritetet shėndetėsore tė Maqedonisė
-Shumica e punėtorėve nuk dijnė pėr protestėn e 1 majit, tri ditė para mbajtjes
-Mosbartja e kompetencave po ngadalėson zhvillimin e bizneseve
-Unioni Serbi & Mali i Zi, i qėndrueshėm apo i pėrkohshėm
-Gjendet trupi i njė tė djeguri nė njė shtėpi qė e kishte pėrfshirė zjarri
-Nuk ka SARS nė Kosovė, thotė Dedushaj
-Mjekėt kritikojnė projektligjin pėr shėndetėsinė
-Shqipėria investon nė asfaltimin e rrugės Ponoshec-Qafė-Morinė-Firzė
-Afaristėt vitias kundėrshtojnė paralajmėrimin pėr mbylljen e zyrave tė regjistrimit tė bizneseve
-Kapiteni i ndjerė Sandford Scott Sullivan duket se ishte vetėplagosur

E shtunė, 26 prill, 2003

Busti i Kadri Zekės nė oborrin e Radio Kosovės nė Prishtinė

Pesė kushėrinj kanė humbur jetėn nė njė fatkeqėsi nė Luzhan tė Pejės nga rrėshqitja e madhe e dheut
Pejė, 26 prill - Pesė kushėrinj kanė kanė humbur jetėn dje pasdite nė komunės sė Pejės. Fatkeqėsia ka ndodhur nė fshatin Lozhan kur ata ishin duke hapur njė kanal ujėsjellėsi. Njė masė e madhe dheu kishte rrėshqitur dhe ka zėnė tė paktėn gjashtė vetė, pesė prej tė cilėve kanė mbetur tė vdekur nė vend, ndėrsa njė tjetėr ka shpėtuar dhe aktualisht ndodhet nė gjendje tė rėndė nė Spitalin e
Pejės.
Nga shembja e dheut kanė humbur jetėn Salih Hoxha, Halil Hoxha, Daut Hoxha, Kamber Hoxha dhe Albert Hoxha, tė gjithė kushėrinj nga fshati Llozhan i Pejės. Ka shpėtuar vetėm Hilmi Hoxha, i cili ka marrė lėndime tė rėnda trupore dhe ndodhet nė shėrim nė spitalin e pėrgjithshėm nė Pejė.

Kryeministri i shpreh ngushėllime familjes Hoxha 
Prishtinė, 26 prill - ”Humbja qė pėsuat dje ėshtė njė goditje e rėndė pėr tė gjithė juve. Nė tė njėjtėn kohė kjo ėshtė edhe humbje pėr tė gjithė ne nė Kosovė, nė kohėn kur kemi nevojė...

Sipas Zyrės amerikane, bartja e kompetencave tek institucionet e Kosovės duhet tė bėhet deri nė fund tė kėtij viti
Prishtinė, 26 prill - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės konsiderojnė se Misioni i UNMIK-ut nė Kosovė duhet ta bėjė bartjen e kompetencave jo tė rezerevuara tek institucionet e pėrkohshme me kohė deri nė fund tė vitit, thuhet nė njė komunikatė tė Zyrės Amerikane nė Prishtinė. Kėrkohet nga UNMIK-u dhe pėrfaqėsuesi special i sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė qė tė vendosin rreth mundėsive pėr zbatimin e bartjes sė kompetencave.
Shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė Rino Harnish nėpėrmjet njė komunikate pėr shtyp nė emėr tė Departamentit tė Shtetit ka thėnė se, ashtu siē ia ka bėrė tė qartė ambasadori Riēard Uiliamson KS tė OKB-sė mė 23 prill, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės konsiderojnė se UNMIK-u duhet tė pėrfundojė transferin e tė gjitha kompetencave jo tė rezervuara tek institucionet e pėrkohshme tė Kosovės sipas orarit deri nė fund tė kėtij viti.
Ashtu siē tregon edhe deklarata e ambasadorit Uiliamson nė KS, thotė Harnish, situata nė Kosovė vazhdon tė jetė me njė rėndėsi tė madhe pėr SHBA-tė.
"Nė mesin e ēėshtjeve qė vazhdojnė ta brengosin janė krimi i organizuar, frikėsimi i dėshmitarėve, tensionet ndėretnike dhe dhuna ekremiste", thuhet nė komunikatė. Po ashtu theksohet se pėrfaqėsuesi special i sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė Mihael Shtajner duhet tė punojė bashkė me institucionet e pėrkohshme pėr tė siguruar njė legjislacion tė mirėfilltė, ndėrsa institucionet e Kosovės duhet tė respektojnė objektivat e parapara me Rezolutėn 1244. UNMIK-u dhe pėrfaqėsuesi special i OKB-sė duhet tė vendosin rreth hollėsive pėr zbatimin e bartjes. Mirėpo, atmosfera nė Kosovė shton edhe mė shumė rėndėsinė e konsultimit tė pėrfaqėsuesit special tė sekretarit tė pėrgjithshėm me kohė dhe nė hollėsi me tė gjitha palėt, thuhet nė komunikatė.

Ambasadori amerikan nė Shkup thotė se Marrėveshja e Ohrit do tė zbatohet me, ose pa angazhimet e PDSH-sė
Shkup, 26 prill - Ambasadori amerikan nė Shkup Lorens Batler ka thėnė se Marrėveshja e Ohrit do tė zbatohet me ose pa angazhimet e Partisė Demokratike Shqiptare.Ai ka theksuar se ishte i habitur kur kishte parė se nė seancėn e kaluar tė Parlamentit nė fillim tė javės kur debatohej mbi dėrgimin e ushtarėve tė Maqedonisė nė Irak mungonin deputetėt e PDSH-sė. Ai tha se kishte mbetur i zhgėnjyer edhe pasi kishte biseduar me ta, miqtė e tij tė PDSH-sė, siē i quajti ai.
 

Moisiu : Shqipėria humbi njė njeri tė kulturės, njė njeri qė ka lėnė shumė vlera
Tiranė, 26 prill -  Presidenti shqiptar, Alfred Moisiu, ka bėrė homazhe tė shtunėn me rastin e vdekjes sė njėrit nga pėrkthyesit mė tė njohur shqiptarė, Robert Shvarc. Me kėtė rast ai u ka shprehur ngushėllimet e tij mė tė sinqerta familjes dhe tė tė afėrmve tė kėtij personaliteti tė shquar tė letrave shqipe.


U shėnua 5- vjetori i UĒK-sė pėr ZOP-in dhe dita e Zonės sė II 
Prizren, 26 prill - Tė shtunėn nė kazermėn ushtarake tė TMK-sė "Remzi Ademaj "nė Prizren, nė praninė e oficerėve, nėnoficerėve, pėrfaqėsues nga SHP I TMK-sė, etj., ėshtė shėnuar 5- vjetori i daljes nė skenė tė UĒK-sė nė Zonėn Operative tė Pashtrikut dhe njėkohėsisht ėshtė shėnuar edhe dita e Zonės sė Dytė tė TMK-sė.


Sistemi gjyqėsor nuk ėshtė i paanshėm  
Prishtinė, 26 prill - Nė Konferencėn rajonale pėr punėn e sistemit gjyqėsor, organizator i sė cilės ėshtė Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė, nė ditėn e dytė tė punime ėshtė diskutuar pėr sistemin gjyqėsor tė pasluftės dhe ēėshtjeve tė tjera qė kanė tė bėjnė me organizimin dhe funksionimin e gjyqėsisė.

Ministrat e Blerit kanė pėrgatitur dorėheqje
Londėr, 26 prill - Ministrat nė Qeverinė e kryeministrit britanik Toni Bler, janė tė gatshėm tė japin dorėheqje sė bashku me atė, nėse Dhoma e Poshtme e Parlamentit do tė votojė kundėr Qeverisė dhe politikės qeveritare nė Irak, njoftojnė tė shtunėn gazetatat londineze "Tajms" dhe "Gardian".

 

Nė Institutin Albanologjik ėshtė promovuar monografia “Mėmėdheu”
Prishtinė, 26 prill - “Shqiptarėt janė ndėr popujt e rrallė qė plaga e thellė e mėrgimit nuk i ėshtė hequr qafe kurrė, por shqiptari edhe kur ka qenė i detyruar ta lėshojė vendin e vet atė nuk e ka mohuar asnjėherė, madje e kanė ngritur nė kult,”- ka thėnė Nezir Myrtaj me rastin e promovimit nė Institutin Albanologjik tė monografisė “Mėmėdheu”, botuar nė dhjetėvjetorin e themelimit tė Shoqatės Kulturore Shqiptare “Mėmėdheu” tė St.Gallenit tė Zvicrės.


Bisedė me Shaqir Shaqirin, ish-zėdhėnės i KP tė PMB-sė
 Pse po e pėrdorė Serbia ish-UĒPMB-nė dhe spektrin politik si lapsus politik?
Prishtinė, 26 prill - ” Beogradi me kėto aktakuza tė reja ka pėr qėllim frikėsimin e shqiptarėve dhe kthimin e tyre nė gjendjen e para konfliktit nė Luginė tė Preshevės, dhe mbi tė gjitha disiplinimin e shqiptarėve, pėr t'i detyruar ata qė
tė ikin nga shtėpitė e tyre, ashtu siē kanė vepruar nė Medvegjė,”- u shpreh pėr Kosovapress-in Shaqir Shaqiri, ish-zėdhėnės i KP tė PMB-sė

KFOR-i nuk gjeti asnjė ''terrorist'' nė Shalė tė Bajgorės
Mitrovicė, 26 prill - Forcat e KFOR-it kanė pėrfunduar dje nė mbrėmje operacionin nė kėrkim tė "terroristėve" nė fshatrat e Shalės sė Bajgorės.

Boks: Sonte Luan Krasniqi do tė ndeshet me Saletėn
Prishtinė, 26 prill - Sonte boksieri shqiptar, me nėnshtetėsi gjermane, Luan Krasniqi, nė luftė drejt titullit tė kampionit evropian nė kategorinė e rėndė, edhe njė here do tė ndeshet me boksierin polak Premislav Saleta.
Kėta dy boksierė jan takuar mė 20 korrk tė vitit tė kaluar kur, siē dihet Luan Krasniqi pas rundit tė tetė e pat dorėzuar meēin dhe humbi edhe titullin e kampionit evropian nė kategorinė e rėndė. Sonte ėshtė rast i mirė pėr Luanin qė t'i revanshohet boksierit polak. Luan Krasniqi deri mė tash i ka zhvilluar 23 duele dhe nė 22 prej tyre ka dalė fitimtar.
Titullin e kapionit evropian e mban turku Sinan Samil San i cili ndėrkohė ka mundur Saletėn. Ai sonte pėr tė mbrojtur titullin do tė ndeshet me anglezin Julius Francis.
Nga ora 20.30, RTK transmeton drejtpėrdrejt (pėr rrjetin tokėsor) kėtė duel.


E enjte, 24 prill, 2003

NJU-JORK, 24 prill - Kėshilli i Sigurimit mbrėmė ka diskutuar pėr situatėn nė Kosovė. Raportin pėr zhvillimet nė Kosovė e ka paraqitur ndihmės sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Hedi Anabi, i cili e ka nėnvizuar procesin e vazhdueshėm tė transferimit tė kompetencave nga UNMIK-u tek institucionet e pėrkohėshme tė vetėqeverisjes.
Anabi ka theksuar se Kosova ka njė rrugė pėr tė kalur deri nė krijimin e institucioneve funksionale, posaēėrisht pasi qė puna e tyre ėshtė penguar nga mosmarrėveshjet politike. Nė raport thuhet se dhuna etnike dhe krimi kanė shėnuar rritje pas rėnies nė dhjetorin e vitit tė kaluar.
Administrata e UNMIK-ut ka pasur presione tė ndryshme nga tė gjitha anėt, ka thėnė Anab dhe ka shtuar se ky mision e ka balancuar kėtė garė dhe dėshirat e liderėve e popullit tė Kosovės pa e ushqyer ekstremizmin. Ndihmės sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Hedi Anabi, ka pėrmendur edhe thirrjet pėr pėrfundim tė misionit tė OKB-sė nė Kosovė, prandaj e ka ftuar Kėshillin e Sigurimit t'i kundėrshtojė kėrkesat e tilla.
Ndėrkohė zėvendėsambasadori i Shteteve tė Bashkuara nė Kombet e Bashkuara, Richard Williamson i ka bėrė thirrje Kėshillit tė Sigurimit qė tė bėjė shtytje pėr sendėrtimin e reformave tė shtruara nga pėrfaqėsuesi special, Michael Steiner. "Ne duhet t'i shfrytėzojmė tė gjitha levat qė kemi nė disponim pėr tė inkurajuar respekt pėr tė gjitha qėllimet e shtruara nė Rezolutėn 1244. Ne duhet tė bėjmė gjithė atė qė mundemi pėr tė inkurajuar qeveri tė pėrgjegjėshme. Kjo ėshtė arsyeja e mbėshtetjes sė Shteteve tė Bashkuara pėr procesin e standardeve. Kjo ėshtė arsyeja qė Shtetet e Bashkuara besojnė se UNMIK-u duhet tė kompletojė bartjen e tė gjitha kompetencave qė nuk janė tė rezervuara tek institucionet e pėrkohėshme, ashtu siē ėshtė paraparė, deri nė fund tė vitit", ka thėnė zėvendės ambasadori amerikan nė Kombet e Bashkuara, Richard Williamson gjatė debatit nė Kėshillin e Sigurimit.

MITROVICE, 24 prill - Zyrtarė tė UNMIK‑ut njoftuan sot se njė prokuror ndėrkombėtar ka ngritur aktakuzė kundėr Milan Ivanoviēit, kryetar i tė ashtuquajturit “Kėshilli Nacional Serb” nė Mitrovicė. Kjo aktakuzė ėshtė ngritur pėr shkak tė udhėheqjes sė njė grupi, qė ka kryer krime dhe pėr sulme kundėr forcave tė rendit.

MITROVICE, 24 prill - Administrata e UNMIK-ut ka hapur njė zyrė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, e cila do tė mbikėqyrė tė gjitha lėvizjet nė trafikun rrugor nė kėtė pjesė tė Kosovės. Kėshtu, prej tash tė gjitha veturat qė qarkullojnė pa targa tė Kosovės, apo kanė targa tė huaja dhe nuk kanė paguar doganėn apo tatimin do tė konfiskohen nga policia.

TIRANE, 24 prill - Pėrfaqėsuesit e protestės sė banorėve tė Bathores nė Tiranė dhe zyrtarėt e lartė tė kryeministrisė nuk arritėn tė binin tė enjten nė kompromis pėr dhėnien fund tė krizės tre ditore nė lagjen periferike tė kryeqytetit shiptar. Burime tė ministrisė shqiptare tė Turizmit dhe Rregullimit tė Territorit thanė se pala protestuese kishte kėrkuar nė bisedime legalizimin brenda 24 orėve tė shtėpive tė ndėrtuara nė lagjen mė tė re tė Kamzės. Pėrfaqėsuesit e qverisė e cilėsuan kushtin tė parealizueshėm nė kohė, arsye kjo pėr tė cilėn pala protestuese ndėrpreu bisedimet. Policia shqiptare arriti tė ndalė tė enjten nė mesditė marshimin e banorėve tė Bathores nė drejtim tė Tiranės, ndėrkohė qė rruga nacionale mbeti e bllokuar pėr disa orė.

PRESHEVE, 24 prill - Paqeruajtėsit ndėrkombėtarė nė Kosovė kanė ndalur nė rrugėn Gjilan-Bujanoc, kryetarin e Lėvizjes pėr Progres Demokratik nė Luginė tė Preshevės, Jonuz Musliun dhe e kanė mbajtur disa orė nė bisedė siē thuhet informative. Musliu u ndalua vetėm njė ditė pas arrestimit tė ish-komandantit tė UĒPMB-sė, Shefket Musliu, ndaj tė cilit policia serbe ka lėshuar njė urdhėr-arresti ndėrkombėtar. Musliu tha pėr BBC-nė se ndalimi i tij nga paqeruajtėsit nė Kosovė, shėnon shkelje tė tė drejtave tė njeriut dhe njėkohėsisht akuzoi qeverinė e Beogradit se po tenton, siē tha ai, tė pėrshkallėzojė situatėn e sigurisė nė Luginė tė Preshevės.
Ēfarė kėrkoi KFOR-i prej jush nė momentin kur u ndaluat?
“Ne erdhėm nga Lugina e Preshevės pėr t'u njoftuar mė pėr sė afėrmi rreth arrestimit tė Shefket Musliut, meqė nuk ishim tė informuar sa duhet se ku gjendet ai dhe se ēfarė ėshtė bėrė me tė. Me tė arritur nė Gjilan mėsuam mė shumė nga familjarėt se ai ėshtė arrestuar. Ne vazhduam rrugėn pėr nė Luginė. Nė rrugėn Gjilan-Bujanoc, nė fshatin Mirash u ndaluam nga KFOR-i ndėrkaq qė sjelljet e tyre pas ndalimit nuk ishin korrekte. Na shtrinė pėr tokė me ē'gjė vlerėsojmė se ėshtė shkelur e drejta e njeriut.”
A mund tė jeni mė konkret: ēfarė kėrkuan forcat paqerujatėse nga ju? Cili ishte interesimi i tyre?
“Qėllimi kryesor ishte tė marrin vesh se pse qėndruam nė Gjilan, cilat janė lidhjet e mia me Shefketin. Unė atė e kam tė afėrm timin dhe ishte komandant. Unė doja tė dija mė shumė rreth fatit tė tij.”
Kishte ndonjė interesim nga forcat paqeruajtėse pėr ndonjė veprimtari tuajėn, ta quajmė ilegale apo pėr ndonjė ndėrlidhje tuajėn me ndonjė grup tė caktuar tė armatosur nė Luginėn e Preshėvės?
“Jo! Ata e dinin veprimtarinė time qė pas luftės e kėtej. Ata e dinin se unė jam udhėheqės i njė subjekti politik E gjithė bota e di se unė jam legal dhe veproj legalisht nė Luginėn e Preshevės dhe kam trembėdhjetė kėshilltarė. Kėtė e dinin edhe ata por e konsideroj se kjo ishte njė 'ēmallje e tyre me mua'.”
Cilat janė konkretisht akuzat me tė cilat ngarkohet Shefket Musliu, ish-komandanti i UCPMB-sė qė po mbahet nė burg?
“Pas lėshimit tė fletarrestit nga INTERPOL-i, faktori ndėrkombėtar vlerėsoj se ka rėnė nė grackė tė qeverisė sė Beogradit. Shefketi ėshtė deklaruar disa herė se nuk i takon asnjė organizimi ilegal dhe ėshtė nėnshkrues i marrėveshjes sė Konēulit. Kjo marrėveshje kėrkon tė zbatohet nė praktikė nė Luginėn e Preshevės.
Por Shekfet Musliu ėshtė akuzuar se ka njė lidhje me AKSH-nė e shpallur terroriste nga Michael Steiner...
“Unė nuk kam asnjė njohuri pėr kėtė organizatė dhe kam deklaruar disa herė se nė Luginėn e Preshevės nuk ka grupe ilegale. Edhe vetė komandanti Musliu ėshtė deklaruar se nuk i pėrket njė organizate tė tillė.”
Pra, ju pohoni se zoti Musliu qė po mbahet nė burgun e kampit Bondsteel nė Ferizaj, nuk ka patur asnjė veprim ilegal gjatė kėsaj kohe?
“Po! Ėshtė njė realitet se Serbisė nuk po i konvenon qė tė ketė njė qėndrueshmėri nė Luginėn e Preshevės. E tėrė ajo qė ka ndodhur nė Serbi pas vrasjes sė kryeminsitrit serb Xhinxhiē, qeveria e Beogradit po provon qė ta hedh topin nė taborrin tonė. Ne duhet tė jemi mė tė kujdesshėm, sepse procesi ynė ėshtė politik dhe na duhet tė shkojmė drejt zgjidhjes politike tė problemit nė Luginėn e Preshevės.”

TETOVE, 24 prill - Partia pėr Prosperitet Demokratik me seli nė Tetovė vlerėson se njė protektorat ndėrkombėtar mund tė shmangė krizėn nė Maqedoni. Kėshtu thotė sekretari i pėrgjithshėm i PPD-sė Naser Zyberi, i cili ka shtuar se tendencat e fundit tė subjekteve serioze politike kontestojnė tėrėsinė territoriale tė Maqedonisė dhe shprehin dilemat e tyre pėr pamundėsinė e funksionimit tė shtetit shumėentik. Sipas Zyberit, PPD do t'i kėrkojė faktorit ndėrkombėtar qė Maqedonia tė jetė protektorat ndėrkombėtar. Njė protektorat ndėrkombėtar nė Maqedoni ditė mė parė e ka kėrkuar edhe partia tjetėr shqiptare, PDSH e Arbėr Xhaferit. 

SHKUP, 24 prill - Autoritetet e Maqedonisė qė nga dje kanė fillur tė lirojnė nga burgu ish-pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Kryetari i Kėshillit pėr Lirimin e tė Burgosurve Politikė nė Maqedoni Abdurrahim Masuti deklaroi se dje nga burgu i Shupkės janė liruar tre pjesėtarė tė ish-UĒK-sė nga Maqedonia. Ndėrkaq, gjatė ditėve tė ardhshme priten tė lirohen edhe ish-pjesėtarėt tjerė tė UĒK-sė nga Maqedonia dhe nga Kosova.

SHKUP, 24 prill - Nė njė njoftim nga Shkupi thuhet se Komisioni pėr Kulturė i Kuvendit tė Maqedonisė nga shtatė ngjarjet e propozuara nga shqiptarėt pėr shėnuar sivjet, ka miratuar se vetėm dy ngjarje mund tė shėnohen gjatė kėtij viti nė Maqedoni. Deputetėt maqedonas kanė votuar kundėr kremtimit tė 125-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, madje kėtė ngjarje tė madhe historike pėr shqiptarėt e kanė quajtur si "lėvizje terroriste" pėr formimin e Shqipėrisė sė madhe.

TIRANE, 24 prill - Disa qindra banorė tė zonės sė Bathores nė periferi tė kryeqytetit shqiptar, u pėrleshėn sot me policinė, ndėrsa pėrpiqeshin tė marshonin drejt qendrės sė Tiranės. Disa policė mbetėn tė plagosur nga goditjet me gurė. Banorėt e Bathores kėrkojnė legalizimin e banesave tė tyre, dhe pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės. Qeveria shqiptare njoftoi ngritjen e njė grupi pune qė do tė shqyrtojė kėrkesat e protestuesve, ndėrsa partia demokratike nė opozitė deklaroi se do tė paraqesė nė parlament njė projektligj pėr legalizimin e banesave nė Bathore.
Njė situatė tejet e tensionuar shoqėroi sot protestėn e familjeve tė Bathores. Ashtu si edhe dje ata dolėn nė rrugėn kombėtare qė lidh Tiranėn me pjesėn veriore tė vendit, duke iu drejtuar qendrės sė kryeqytetit.
Forca tė shumta policie krijuan njė gardh pėr tė ndaluar marshimin e tyre. Acarimi arriti kulmin pak pas orės 10 kur drejt forcave tė policisė nisėn tė lėshoheshin gurė, ndėrsa shumė nga protestuesit canė bllokimin. Tė shtėnat nė ajėr me armė nga ana e policisė jo vetėm nuk i ndalėn protestuesit por duket se e acaroi mė shumė situatėn. Njė makinė e forcave tė rendit u pėrmbys dhe xhamat e shumė tė tjerave u thyen. Sipas ministrisė sė rendit, disa nga policėt mbetėn tė plagosur nga goditjet me gurė.
Tensioni i lartė vazhdoi pėr afėr dy orė. Tė dyja palėt u pozicionuan nė anėt e urės qė lidh kryeqytetin me zonėn e Kamzės. Forca tė shumta me skafandra, mburoja dhe shkopinj gome bllokuan avancimin e mėtėjshėm tė protestuesve.Gjendja mė pas kaloi nė njė fazė pritjeje derisa u njoftua takimi i njė pėrfaqėsie tė protestuesve nė Ministrinė e Rregullimit tė Territorit.
Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė, Ilirian Zylyftari njoftoi se, disa nga automjetet e policisė janė dėmtuar si pasojė e goditjeve me gurė nga ana e protestuesve. Sipas tij, qėllimi kryesor i forcave tė rendit ishte tė boshatisej Ura e Treshit, njė vend publik i bllokuar nga qindra protestues tė cilėt kishin si qėllim zhvillimin e protestave tė tyre pranė Kryeministrisė nė mbėshtetje tė kėrkesave tė tyre me karakter ekonomik dhe social.
Banorėt e Bathores, janė tė gjitha familje tė ardhura nga zonat e thella dhe mė tė varfėra tė vendit, kryesisht nga veriu dhe verilindja. Ata ndėrtuan aty secili shtėpitė e tyre tė banimit mbi sipėrfaqe tė lira toke, jashtė cdo kontrolli urbanistik. Pėr pasojė tashmė aty ėshtė krijuar njė qytezė mė vete me afėr 5 mijė familje, ku infrastruktura thuajse nuk ekziston. Banorėt tashmė janė ngritur pėr tė kėrkuar qė banesat e tyre tė legalizohen ashtu sic dhe u ishte premtuar, si dhe ngritjen e njė rrjti shrbimesh pėr furnizimin me ujė dhe energji.
Bathorja, njė zonė periferike nė veri tė Tiranės, ėshtė populluar gjatė 10-vjeēarit tė fundit nga mijėra banorė tė zonės verilindore dhe veriore te Shqipėrisė. Pėr shumė kohė, ajo ka qėnė njė zonė e cila ka paraqitur probleme tė shumta sociale, pėr shkak tė shumė ndėrtimeve pa leje tė ngritura aty. Momentalisht nė zonėn e Bathores janė vendosur 5 000 familje ose afro 40000 banorė, prej tė cilėve 10000 janė tė papunė, ose 70 pėr qind e popullisė atje. Sipas statistikave, rreth 10 pėr qind banorėve janė tė punėsuar nė sektorin privat, rreth 30 pėr qind e familjeve jetojnė nė varfėri tė plotė.

Motrat Zeqiri nga Prishtina marrin "Grand prix" nė njė festival tė filmit nė Francė
Paris, 24 prill 2003 - Me filmin "Exit" (Dalja), motrat Lendita dhe Blerta Zeqiri nga Prishtina kanė fituar "Grand prix" (Ēmimin e madh) nė Festivalin e metrazhit tė shkurtėr nė qytetin Kaen (Caen) tė Francės. Ky ėshtė njė film i shkurtėr artistik qė flet pėr tre persona tė mbyllur nė njė banesė gjatė luftės nė Kosovė. Mungesa e ushqimit, mungesa e informatave nga jashtė, si dhe frika, bėjnė qė kėta tre persona tė jenė shumė afėr njeri tjetrit. Mirėpo nė tė njejtėn kohė nuk kanė qenė asnjėherė mė larg me njėri tjetrin.
Skenarin dhe regjinė e kanė bėrė vetė motrat Lendita dhe Blerta Zeqiri. Ndėrkaq rolet kryesore i interpretojnė: Vedat Bajrami, Osman Azemi, Blerim Qeriqi, Alban Ukaj, Alush Gashi etj...
Lendita aktualisht ėshtė duke i vijuar studimet nė Degėn e artit dhe filozofisė nė seksionin: estetika e filmit, nė Universitetin Paris 8. Mė herėt ajo ka kryer Fakultetin e Artit nė Prishtinė
Ndėrkaq Blerta pasi kishte kryer dy vitet e para nė Fakultetin e Arteve nė Prishtinė, nė Degėn e dramaturgjisė, tani ėshtė duke i ndjekur studimet nė Degėn e kinematografisė nė Universitetin e Paris 8, nė Paris.


E mėkurė, 23 prill, 2003

MITROVICE, 23 prill - Forcat speciale tė policisė sė UNMIK-ut kanė arrestuar mbrėmė nė Mitrovicė njė person tė dyshuar se ka lidhje direkte me shpėrthimin qė ndodhi mė 12 prill, afėr Zveēanit.
Sipas zėdhėnėsit tė kėsaj policie Xhorxhi Kakuk gjatė arrestimti tė kėtij personi nuk pati incidente, ndėrkohė qė identiteti i personit tė arrestuar nuk u bė i ditur. Por, zėdhėnėsi Kakuk megjithatė saktėsoi se i dyshuari ėshtė i moshės 38-vjeēare dhe akuzohet se ėshtė i lidhur nė mėnyrė direkte me shpėrthimin nė urėn hekurudhore, afėr Zveēanit. Rasti lidhur me kėtė shpėrthim mbetet i hapur dhe me kėtė rast janė duke u marrė hetuesit e policisė nga Prishtina.
Pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimin nė urėn hekurudhore afėr Zveēanit e ka marrė Armata Kombėtare Shqiptare (AKSH), e cila disa ditė vonė ėshtė shpallur organizatė terroriste nga shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner.

GJILAN, 23 prill - Paqeruajtėsit amerikanė nė sektorin e Lindjes kanė arrestuar njė person tė dyshuar se paraqet kėrcėnim pėr sigurinė e mjedisit nė Kosovė. KFOR megjithatė nuk ka dhėnė asnjė hollėsi tė aksionit, i cili mėsohet tė jetė kryer pasditen e sė martės, por ka saktėsuar se ai u bė nė pėrputhje me autoritetin e dalė nga Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit.
Ndėrkohė, mjetet serbe tė informacionit kanė saktėsuar se i arrestuari ėshtė ish-komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare pėr Preshevė, Medvegjė dhe Bujanoc, Shefket Musliu, pėr tė cilin autoritetet policore serbe kishin lėshuar njė fletė-arresti ndėrkombėtar tri ditė mė parė. Musliu ėshtė kėrkuar nga policia serbe pėr shkak tė, siē thuhet, sulmeve, armėmbajtjes pa leje dhe se mund tė jetė i rrezikshėm.
Zyrtarė tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė thanė sot se arrestimi dje i ish- komandantit tė kryengritėsve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės nga ana e forcave paqėruajtėse, nuk ka tė bėjė me urdhėr-arrestin e lėshuar nga autoritetet serbe nėpėrmjet Interpolit.
Zėdhėnėsi i Misionit tė Kombeve tė Bashkuara, Andrea Anxheli, tha se arrestimi ėshtė bėrė nėn autorizimet qė ka KFOR-i nė bazė tė Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė dhe nuk ka tė bėjė me kėtė kėrkesė tė lėshuar nėpėrmjet Interpolit.
“UNMIK-u ėshtė njohur me kėrkesėn e Interpolit, duke kėrkuar nga autoritetet serbe qė tė dorėzojnė tėrė dokumentacionin qė ka tė bėjė me kėtė rast”, tha Anxheli. Ai tha gjithashtu se policia dhe Departamenti i Drejtėsisė duhet tė shqyrtojnė tė gjithė ēėshtjen, para se tė merren ēfarėdo hapash.

Zyrtarėt nė Kosovė komentojnė mbi arrestimin e ish-komandantit tė UĒPMB-sė
Besim Abazi ( marrė nga Zėri Amerikės)
23 prill 2003 - Zyrtarė tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė thanė sot se arrestimi dje i ish- komandantit tė kryengritėsve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės nga ana e forcave paqėruajtėse, nuk ka tė bėjė me urdhėr-arrestin e lėshuar nga autoritetet serbe nėpėrmjet Interpolit.

Trupat amerikane tė KFOR-it, njoftuan mbrėmė se njė shqiptar ėshtė arrestuar nė Kosovėn Lindore, pėr shkak se paraqet “rrezik pėr sigurinė”, por pa bėrė tė ditur identitetin e tij dhe as hollėsi tė tjera rreth arrestimit.

Mjetet serbe tė informimit thanė se i arrestuari ėshtė Shefket Musliu, ish komandant i Ushtrisė Ēlirimtare tė Preshevės, Medvegjės e Bujanocit, ndėrsa kjo u konfirmua edhe nga familjarėt e zotit Musliu. Arrestimi i tij ndodhi pak orė pas publikimit tė njė urdhėr-arresti tė lėshuar nga autoritetet serbe kundėr zotit Musliu dhe dy ish bashkėluftėtarėve tė tij. Mirėpo, zėdhėnėsi i Misionit tė Kombeve tė Bashkuara, Andrea Anxheli, tha se arrestimi ėshtė bėrė nėn autorizimet qė ka KFOR-i nė bazė tė Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė dhe nuk ka tė bėjė me kėtė kėrkesė tė lėshuar nėpėrmjet Interpolit.

“UNMIK-u ėshtė njohur me kėrkesėn e Interpolit, duke kėrkuar nga autoritetet serbe qė tė dorėzojnė tėrė dokumentacionin qė ka tė bėjė me kėtė rast”.

Zoti Anxheli tha gjithashtu se policia dhe Departamenti i Drejtėsisė duhet tė shqyrtojnė tė gjithė ēėshtjen, para se tė merren ēfarėdo hapash.

Shefket Musliu, komandant i kryengritėsve, tashmė tė shpėrndarė tė Luginės sė Preshevės, ėshtė akuzuar nga autoritetet serbe se ėshtė anėtar Armatės Kombėtare Shqiptare, e cila javėn e kaluar u cilėsua si organizatė terroriste, me njė urdhėr tė posaēėm tė shefit tė UNMIK-ut, Mihail Shtajner. Ky veprim, pasoi njė shpėrthim nė hekurudhėn qė lidh Kosovėn me Serbinė, nė komunėn veriore tė Zvecanit, tė banuar me shumicė serbe. Ky akt u morr pėrsipėr nga Armata Kombėtare Shqiptare, e cila pohoi se nė kėtė aksion ka humbur dy pjestarė tė saj.

Zyrtarė tė Kombeve tė Bashkuara bėnė tė ditur sot, se kanė arrestuar njė shqiptar 38 vjeēar nga Mitrovica, nėn dyshimin se ka lidhje me kėtė sulm. Por, ata nuk pranuan tė japin asnjė hollėsi rreth identitetit tė tė arrestuarit. Burimet vendore tė informimit nė Mitrovicė bėjnė tė ditur ndėrkaq se i arrestuari ėshtė pjesėtar i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės

PRISHTINE, 23 prill - “UNMIK-u ka njė vit e gjysmė qė nė Kėshillin e Sigurimit dėrgon informacione tė gabueshme. UNMIK-u ka shpenzuar kapacitetet e veta dhe nuk ka kapacitete tė tjera t’i shtyjė pėrpara proceset e demokratizimit dhe ekonomisė nė Kosovė. Kjo domethėnė se roli i UNMIK-ut duhet tė ndryshojė sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, mundėsisht qė nesėr”. Kėshtu tha sot kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci nė takimin me disa gazetarė tė huaj.
Ai u shpreh se Kosova nuk ka nevojė qė edhe mė tutje tė admnistrohet nga UNMIK-u, por ka nevojė pėr kėshilla tė njė grupi tė vogėl tė ekspertėve, qė punojnė nė UNMIK. Sipas Dacit, disa pjesė tė UNMIK-ut duan qė kėtu tė qėndrojnė njė shekull.
“Pse tė largohen ata nga Kosova? Rrogat e tyre janė mė tė larta se sa nė vendin tyre, siguria nuk ėshtė mė e keqe sesa nė disa vende evropiane, kemi vajza tė bukura, restorante tė mira nė rajon; pse do tė largoheshin?”, tha Daci.
Duke folur pėr burokracinė nė UNMIK, kryetari i Kuvendit, ka nėnvizuar se njė senator amerikan e ka rrogėn mė tė vogėl sesa njė zyrtar i UNMIK-ut. “Argumentet pėr kėtė janė tė shumta. Gjatė katėr vjetėve tė pasluftės njė vend i varfėr si Kosova ka suficit buxhetor prej 100 milionė eurosh pėr ēdo vit. Kurse pensionet apo rrogat tona janė shumė tė ulėta dhe frustruese. Rroga ime ėshtė mė e vogėl se e pastruesit nė zyrėn e kryeadministratorit Mihael Shtajner. E njėjta vlen edhe pėr Presidentin Ibrahim Rugova dhe kryeministrin Rexhepi.
Daci gjithashtu ka kritikuar Shtajnerin pėr mungesė pragmatizmi. “Shtajner flet shumė ėmbėl, thotė se ka bėrė diēka pėr veriun e Kosovės. Ne e pėrkrahim. Por ai tė nesėrmen harron atė ēka ka thėnė. Unė ju them se njė e treta e territorit tė Kosovės nuk kontrollohet nga UNMIK-u. Unė vetė, por as kryeministri dhe as Presidenti nuk kemi qasje fizike nė pjesėn veriore. Unė nuk mund t'i vizitoj ato pjesė”, tha Daci.
Kryetari i Kuvendit Nexhat Daci, ka four edhe pėr situatėn e rėndė ekonomiko-sociale nė vend. Ai ka thėnė se ka 9 muaj qė ka paralajmėruar UNMIK-un se mund tė ketė destabilizim tė situatės politike si pasojė e papunėsisė sė madhe.
“70 pėrqind e popullsisė janė tė papunė. Kjo ėshtė shifėr e madhe e cila do ta destabilizojė situatėn politike nė Kosovė. Edhe pse e kam paralajmėruar UNMIK-un se nėse nuk e ndryshon vetveten, situata do tė destabilizohet, asgjė nuk ka ndodhur. Tani jemi nė pozitėn qė ishim para dy vitesh. Mė duhet ta pranojė se viti 2000 dhe 2001 ishin vite tė pėrmirėsimeve rrėnjėsore por mos harroni nė atė kohė kemi pasur shumė organizata joqeveritare qė kanė kontribuar pėr sukseset tona. Viti 2002 ka qenė vit i stagnimit”, u shpreh kryeparlamentari Daci.

NJU-JORK, 23 prill - Kėshilli i Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara mban sot mbledhjen e hapur kushtuar Kosovės ku, sipas asaj qė pritet, tema kryesore do tė jenė situata nė Kosovė dhe kalimi i kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet vendore kosovare tė vetėqeverisjes. Nė mbledhje nuk po merr pjesė shefi i UNMIK-ut, Miahel Shtajner dhe as shefi i Qendrės Bashkėrenduese tė Beogradit pėr Kosovėn, Nebojsha Ēoviq. Qėndrimet e Beogradit do t’i pėrcjellė ambasadori i Serbisė dhe Malit tė Zi nė KB, Dejan Shahoviq. Njė zyrtar i UNMIK-ut tha se pritet qė anėtarėt e KS tė KB nė mbledhjen e sotme pasdite do ta mbėshtesin kalimin e mėtejmė tė tė gjitha kompetencave, deri nė fund tė vitit 2003, me pėrjashtim tė atyre qė janė tė rezerevuara pėr administratorin civil.

Thaēi: Moratoriumi synon afatizimin e zgjidhjes sė statusit politik tė Kosovės  
Prishtinė, 23 prill - Tė mėrkurėn nė Prishtinė, me organizim nga Qendra pėr Studime Humanistike “Gani Bobi” dhe “Friedrih Ebert Shtiftung”, ėshtė mbajtur debati rreth propozimit tė kryetarit tė PDK-sė, Hashim Thaēi, pėr moratoriumin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Komisioni pėr Gatishmėri Emergjente diskuton pėr reformimin e TMK-sė

23 prill 2003 - Komisioni pėr Gatishmėri Emergjente ka shqyrtuar propozimin e kėtij komisioni pėr zgjerimin edhe me nga njė anėtar nga Parlamenti, Presidenca dhe Qeveria e Kosovės nė Komisionin e emėruar pėr reformimin dhe pėrcaktimin e kompetencave, dhe pėrgjegjėsive tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės.   

Arrestimet e Musliut e Tahirit do tė destabilizojnė Luginėn e Preshevės

23 prill 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Preshevės, Skėnder Destani ka deklaruar se arrestimi i ish luftėtarėve tė UĒPBM-sė sė demobilizuar, Shefket Musliu dhe Bekim Tahiri nuk do t'i kontribuojė stabilizimit tė gjendjes nė Luginėn e Preshevės. Lideri tjetėr shqiptar, Orhan Rexhepi ka thėnė se ''pala serbe qartas ėshtė e interesuar qė tė destabilizojė situatėn nė Luginėn e Preshevės, duke dėshiruar qė tė pėrziej edhe faktorin ndėrkombėtar nė Kosovė, nė kėte rast''. Orhan Rexhepi ka thėnė gjithashtu se autoritetet serbe me inicimin e arrestimeve ''e kanė shkelur Marrėveshjen e Konēulit, sepse vetė Shefket Musliu, ish komandant i UĒPBM-sė, ishte nėnshkrues i saj''.
 

Nė IRJM lirohen tre ish -pjesėtarė tė UĒK-sė
Nga burgjet maqedonase sot ka filluar lirimi i ish pjestarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Abdurahim Maksuti, kryetar i Kėshillit pėr lirimin e tė burgosurve politik nė IRJM i deklaroi korrespodentit tė radios Blue Sky se gjatė ditės sė sotme janė liruar tre pjestarė tė ish UĒK-SĖ, ndėrsa gjatė ditėve tė ardhshme pritet qė nga burgjet tė lirohen edhe ish pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare nga Kosova.  

KFOR-i shton patrullimet nė kufijtė e Kosovės me Serbinė dhe IRJM
Gjilan, 23 prill - KFOR-i amerikan nė Kosovė, qė ėshtė pėrgjegjės pėr sigurinė nė sektorin e lindjes, mbetet i vendosur tė mos lejojė aktivitete ekstremiste nė rajon, ka thėnė sot koloneli Dejvid Sejxh gjatė takimit me kryetarin e komunės sė Gjilanit, Lutfi Haziri. Rreth shqetėsimeve qė kanė shprehur banorėt e fshatrave nė afėrsi tė kufirit me Serbinė, kryetari i komunės, Lutfi Haziri tha se ka biseduar disa herė me zyrtarėt e KFOR-it, por ata thonė se nuk kanė asnjė argument tė besueshėm qė xhandarmėria serbe tė ketė hyrė nė pjesėn e Kosovės, ndėrsa ai ėshtė i bindur se ushtria amerikane ėshtė nė gjendje tė garantojė siguri tė plotė nė rajonin qė mbikėqyrė ajo.

Ministri i Transportit dhe… u shkruan udhėheqėsve mė tė lartė tė Kosovės  
Prishtinė,  - Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Zef Morina, ka kėrkuar nga autoritetet e PSSP, dhe kryesuesit e Shtyllės sė IV, qė tė ndėrmarrin tė gjitha veprimet e nevojshme me qėllim tė eleminimit tė cenimit tė mėtejmė tė hapėsirės territoriale tė Kosovės nė sektorin e telekomunikacionit nga Telekomi i Serbisė.


E marte, 22 prill, 2003

Beogradi lėshon urdhėrarrest ndėrkombėtar pėr Shefqet Musliun
Beograd, 22 prill - Policia e Bujanocit (nė luginėn e Preshevės) ka lėshuar urdhėrarrestin ndėrkombėtar tė Interpolit pėr ish-liderin e UĒPMB-sė Shefqet Musliun. Urdhėrarresti ėshtė vendosur nė sajtin (faqen) e Interpolit. Ndėrkaq nė kėrkesėn pėr arrestimin e Shefqet Musliut thuhet se ai kėrkohet pėr shkak tė sulmeve, reketimit dhe posedimti ilegal tė armėve, dhe se "mund tė jetė i rrezikshėm", njoftojnė mediat serbe.

Projektrezoluta e re pėr njohjen e vlerave tė luftės do tė hyjė nė diskutim
Prishtinė, 22 prill 2003 Kryesia e Kuvendit tė Kosovės nė seancėn e radhės, tė martėn, ka diskutuar pėr projektrezolutėn e re tė nėnshkruar nga dyzet deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, pėr njohjen e vlerave ēlirimtare tė popullit tė Kosovės, e cila pritet tė diskutohet gjatė javės sė ardhshme nė mbledhjen e kryesisė dhe tė hyjė nė rend dite nė mbledhjen e 8 majit tė Kuvendit tė Kosovės.

Raporti i SHPK-sė pėr 24 orėt e fundit
Prishtinė, 22 prill - Raporti zyrtar i Shėrbimit Policor tė Kosovės bėn tė ditur sė nė 24 orėt e fundit kanė ndodhur 19 raste tė vjedhjeve nė Kosovė, prej tė cilave 7 nė rajonin e Prishtinės, 1 nė Gjilan, 4 nė Prizren, 3 nė Pejė, dhe 2 nė Mitrovicė, si dhe 2 vjedhje veturash nė rajonin e Prizrenit.

SHPK-ja nė marshimin e policisė europiane
Prishtinė, 22 prill - Njė grup i pjesėtarėve tė Shėrbimit Policor tė Kosovės do tė marrė pjesė nė njė trajnim disa ditor nė Zvicėr.

Ambasadori austriak nė NATO viziton Kosovėn
Prizren, 22 prill - Ambasadori i Austrisė nė NATO, dr. Thomas Mayr Harting, qė nga e martja (sot) deri mė 24 prill do ta vizitojė Kosovėn.

U zbulua busti i Hamėz Jasharit
Prishtinė, 22 prill -  Nė Akademinė e Mbrojtjes sė TMK-sė sot nė prani tė pėrfaqėsuesve tė TMK-sė, KFOR-it , IOM-it dhe pėrfaqėsueve politik vendorė dhe ndėrkombėtarė u bė zbulimi i bustit tė heroit Kombėtarė, Hamėz Jashari.

Kompanitė shqiptare do tė marrinė pjesė nė rindėrtimin e Irakut
Tiranė 22 prill - Pėr tė marrė pjesė nė rindėrtimin e Irakut kanė shprehur dėshirėn edhe 13 firma vlonjate, tė cilat janė tė specializuara nė ndėrtim, pėrpunim alumini, gipsi, prodhime dyersh, dritaresh etj. Komuniteti i biznesit pritet tė takohet sot nė Tiranė me pėrfaqėsuesit e Agjencisė sė Shteteve tė Bashkuara pėr Zhvillim Ndėrkombėtar. Gjatė kėtij takimi do tė paraqitet lista e kompanive shqiptare tė interesuara pėr tė marrė pjesė si nėnkontraktore nė procesin e rindėrtimit tė Irakut. Gjithashtu, anėtarėt e Dhomės sė Tregtisė dhe tė Industrisė, do tė njihen mė hollėsisht me kriteret qė firmat shqiptare duhet tė plotėsojnė dhe dokumentacionin qė ato duhet tė pėrgatisin pėr tė marrė pjesė nė kėtė garė.
 

Fillojnė negociatat pėr tregti tė lirė me Shqipėrinė
Prishtinė, 22 prill - Nė vendin tonė ka arritur njė delegacion qeveritar nga Shqipėria i cili sot i fillon negociatat pėr marrėveshjen e tregtisė sė lirė me Kosovėn.

Mjetet e sofistikuara mundėsojnė vėzhgimin e kufijve 24 orė rresht
Prishtinė, 22 prill - Kreu i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali Daniel Kif dje doli para gazetarėve pėr tė treguar pėrkushtimin e tij nė ushtrimin e kontrollit ushtarak tė zonės sė Lindjes. Duke qėndruar pėrpara njė helikopteri "Apaēi" gjenerali Kif tha se mjetet e sofistifikuara po japin mundėsi qė tė vėzhgohet sidomos vija kufitare e Kosovės me Serbinė pėr 24 rresht.

PRISHTINE, 22 prill - Pasojat e luftės nė Kosovė edhe katėr vjet pas janė problem pėr mbi 25 pėr qind e popullatės nė vend. Me qėllim tė vetėdijėsimit pėr mbrojtjen dhe pėrkujdesjen ndaj kėsaj kategorie shoqėrore, Qendra Kosovare pėr Rehabilitimin e Viktimave tė Torturės organizoi sot njė seminar nė Prishtinė.
Sensibilizimi i institucioneve kosovare i popullatės dhe i organizatave joqeveritare pėr gjendjen e rėndė sociale me tė cilėn po pėrballen viktimat e torturės ėshtė ndėr shkaqet kryesore tė organizimit tė seminarit tė sotėm.
“Institucionet kosovare duhet qė me ligj ta mbrojnė kėtė kategori shoqėrore. Pėr njerėzit e vuajtur nga lufta duhen krijuar mundėsi dhe qasje pa pagesė nė institucionet dhe shėrbimet e ndryshme”, thotė dr.Feride Rushiti drejtoreshė e Qendrės Kosovare pėr Rehabilitimin e Viktimave tė Torturės.
Sipas saj, konsiderohet se mbi 25 pėrqind e popullatės nė Kosovė vuan nga pasojat e luftės, ndėrkohė qė Qendra Kosovare pėr Rehabilitimin e Viktimave tė Torturės mund ta ndihmojė kėtė kategori vetėm nė aspektin psikologjik dhe atė shėndetėsor, por jo edhe nė atė ekonomik.

Nėpėr vendbanimet serbe pronat do tė regjistrohen me ndihmėn e policisė
Gjilan, 22 prill - Ndėrsa qytetarėve tė tjerė tė komunės sė Gjilanit tashmė u kanė arritur edhe faturat e para tė tatimit vjetor pėr pronėn, komuniteti serb po refuzon ende tė bashkėpunojė me regjistruesit e pronės. Qėndrim tė njėjtė ndaj kėtij procesi kanė mbajtur deri tani edhe vetė liderėt e serbėve.
Por, paralajmėrimet e administratorit komunal, Bob Simons, se ky proces do tė kryhet me ndihmėn e policisė, ndoshta do t`i bindė serbėt lokalė qė tė ndryshojnė mendjen rreth kėtij obligimi.
Ėshtė shumė e nevojshme qė matjet e pronės tė bėhen edhe nėpėr vendbanimet serbe tė komunės sė Gjilanit, ka thėnė z. Bob Simons, sipas tė cilit, nė fshatin Cėrnicė, qė ka njė popullsi tė pėrzier, shumica e familjeve kanė regjistruar pronėn. Duket se liderėt e serbėve nuk kanė provuar fare nė kėtė drejtim pėr ta bindur komunitetin qė pėrfaqėsojnė, ndėrsa kanė dhėnė pėrgjegje negative nė emėr tė tyre.
Pas disa takimeve qė kishte me komunitetin serb, administratori lokal i UNMIK-ut pėr Gjilan, Bob Simons ka thėnė nė Komitetin pėr Siguri dhe Emergjencė se ėshtė vlerėsuar qė ky proces duhet tė kryhet me ndihmėn e policisė.
Lutfi Haziri, kryetar i komunės tha se mbėshtetja e regjistruesve nga policia e komunitetit, do tė jetė e nevojshme vetėm nė fazėn e parė, ndėrsa ai beson se mė vonė serbėt nuk do tė refuzojnė t`i pėrgjigjen kėtij obligimi, sepse ai garanton zhvillim tė infrastrukturės pėr tė gjithė banorėt e komunės sė Gjilanit.

PRIZREN, 22 prill - Shėrbimi Policor i Kosovės nė Prizren tha se ka marrė njė raport lidhur me dyshimin pėr ekzistimin e njė varreze tė madhe masive nė Rahovec.
Njė zėdhėnės i kėtij shėrbimi tha se njė qytetar i Rahovecit ka raportuar tek pjesėtarėt e KFOR-it se dyshon qė njė gropė e mėhershme nė kėtė qytet qė ka njė sipėrfaqe tė madhe tė jetė varrezė e mundshme masive.
Lidhur me kėto raportime, zėdhėnėsi i Brigadės Shumėkombėshe tė Jug-Perėndimit tha se deri mė tani KFOR-i nuk posedon ndonjė tė dhėnė rreth kėsaj varreze dhe se kjo ėshtė ēėshtje e policisė.

PRISHTINE, 22 prill - Policia e Kosovės dhe ajo ndėrkombėtare thonė se gjatė bastisjeve dhe aksioneve tė tyre nė luftėn kundėr prostitucionit, shumė rrallė kanė hasur nė prostituta kosovare.
“Mund tė them se shumė rrallė kemi takuar shqiptare tė Kosovės tė involvuara nė biznese tė tilla, pėrkatėsisht nė prostitucion. Ndoshta ka femra kosovare qė merren me prostitucion nė shtete tė tjera mirėpo nė Kosovė njė gjė e tillė ndodhė shumė rallė”, thotė zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Beri Fleēėr.
Sipas tij, gjatė tre muajve tė fundit janė arrestuar rreth 20 persona pėr tė cilėt dyshohet se ushtrojnė trafikim ilegal tė femrave. Vetėm brenda tre muajve tė fundit janė mbyllur 19 lokale nate si dhe janė shpėtuar 24 femra qė janė detyruar tė ushtrojnė prostitucion. Zėdhėnėsi Fleēėr thotė se janė mė se 200 lokale tė regjistruara nė listat e policisė ku stafit ndėrkombėtar i ndalohet hyrja.

VUSHTRRI, 22 prill - Poeteshat e tė gjitha hapėsirave shqiptare u mblodhėn sot nė Vushtrri nė manifestimin tradicional “Takimi i Poeteshave Shqiptare”. Ky takim ishte i 21-tė me radhė nė tė cilin morėn pjesė rreth 40 poetesha nga viset e ndryshme shqiptare.
Pėr poezitė mė tė mira u ndanė edhe shpėrblime. Vendi i tretė i takoi Shkurte Kadriut me poezinė “Poezia nė Kohė”, nė vendin e dytė u radhit Olimbi Velaj nga Tirana me poezinė “Kujtesė” ndėrsa me vendin e parė u nderua Vjollca Dibra me poezinė “Mungesa e Shpirtit”.
Kryetari i lidhjes sė shkrimtarėve tė Kosovės, Adem Gashi, tha se manifestimi “Takimi i poeteshave shqiptare” ėshtė njė urė e fortė lidhėse nė mes tė poeteshave tona gjithandej ku janė. Ndėrsa kryetari i Kuvendit Komunal tė Vushtrrisė, Muharrem Shabani, tha se ėshtė nder pėr tė dėgjuar fjalėn e bukur tė poezisė sė poeteshave shqiptare.
“Eshtė obligim moral qė kėtė takimi aq tė rėndėsishėm pėr poeteshat shqiptare, ta kultivojmė gjithnjė”, u shpreh nga ana tjetėr Lirie Ferizi, anėtare e kėshillit organizativ. Manifestimi u organizua nga Kuvendi Komunal i Vushtrrisė.

Shiitėt mblidhen nė Qerbela pėr pelegrinazhin e pėrvitshėm
22 prill 2003 -
Qindra-mijėra muslimanė shiitė tė Irakut janė mbledhur nė qytetin irakian tė Qerbelasė me rastin e pelegrinazhit tė pėrvitshėm qė regjimi i Sadam Huseinit e kishte ndaluar pėr dekada me radhė.

Shumė pelegrinė kanė ecur me ditė tė tėra pėr tė arritur nė qytetin e shenjtė, nė jug tė Bagdadit, ku ndodhen njė numėr objektesh tė shenjta pėr shiitėt. Gjatė pelegrinazhit, besimtarėt falen pėr Imam Hysenin, nipit tė Profetit Muhamed, i cili u vra nė betejėn e zhvilluar nė Qerbela nė shekullin e 7-tė.

Pelegrinėt qė mbėrritėn dje nė Qerbela, u mblodhėn pranė varrit tė Hysenit duke kėnduar himne dhe fshikulluar shpatullat e tyre me zinxhirė, ritual qė ndalohej nėn regjimin e Sadamit. Trupat amerikane nuk ranė shumė nė sy dhe qendruan jashtė Qerbelasė

E hėnė, 21 prill, 2003

Policia arreston tre tė dyshuar tė AKSH-sė

PRISHTINE, 21 prill 2003 - -Mediat ne kosovė njoftojnė se; Policia e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė ka arrestuar tre tė dyshuar nė lidhje me Armatėn Kombėtare Shqiptare (AKSH), pasi shefi i UNMIK-ut, Michael Steiner e shpalli ate si organizatė terroriste. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Barry Fletcher ka thėnė se anėtarėsimi nė ate organizatė apo mbėshtetja e sajė do tė ndėshkohet sipas ligjit mbi terrorizmin.


KFOR paralajmėron aksione konkrete kundėr AKSH-sė; hetime dhe operacione bastisjeje

PRISHTINE, 21 prill - KFOR ka paralajmėruar fillimin e masave konkrete kundėr tė gjithė atyre qė cėnojnė sigurinė nė Kosovė, duke aluduar kėshtu tek pjesėtarėt e tė ashtuquajturės Armatė Kombėtare Shqiptare (AKSH).
Ndonėse nuk u tha cilat janė masat konkrete pėr tė parandaluar veprimtarinė e organizatės paralele ushtarake qė ka marrė pėrsipėr minimin e njė ure nė veri tė Kosovės, KFOR-i ka hapur mundėsinė pėr intensifikimin e operacioneve tė bastisjes nė zona tė ndryshme.
Ndėrkaq, tėrhiqet vėrejtja se ēfarėdo lidhje e mundshme me Armatėn Kombėtare Shqiptare apo anėtarėsimi nė tė ėshtė i ndėshkueshėm. Njė zėdhėnės i trupave tė KFOR-it, Geri Banister Grin, shprehu bindjen se KFOR-i dhe policia do tė identifikojnė tė gjithė personat qė tentojnė tė destabilizojnė situatėn e sigurisė nė Kosovė.
“Akte tė tilla, si ai nė afėrsi tė Zveēanit, nuk do tė tolerohen dhe ata qė kryejnė akte tė tilla do tė arrestohen dhe do tė gjykohen”, tha zėdhėnėsi Grin. Ndėrkohė, policia ka njoftuar pėr disa persona qė janė marrė nė pyetje lidhur me hedhjen nė erė tė urės hekurudhore nė Zveēan. Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Berri Fleēer tha se asnjėri nga personat nuk po mbahet nė arrest. 

PRISHTINE, 21 prill - Besimtarėt katolikė nė Kosovė festuan dje Festėn e Pashkėve. Me kėtė raast Ipeshkvi i Ipeshkvisė sė Kosovės imzot Mark Sopi i pėrgėzoi besimtarėt katolikė dhe u dėrgoi njė mesazh urimi. "Festat e Pashkėve janė gjithmonė tė gėzueshmė pėr tė mėdhėnj e tė vegjėl, sepse ato i japin jetės kuptim", tha Sopi.

PRISHTINE, 21 prill - Ish-komandanti i UĒK-sė, Maliq Ndrecaj u lirua dje nga paraburgimi nė bazėn amerikane Bondstill nė Ferizaj, ku ka qėndruar 20 ditė pėr shkak tė dyshimit se ėshtė anėtar i Armatės Kombėtare tė Shqiptarėve. Ai pėr mediat e Prishtinės deklaroi se disa individė, tė cilėt u takojnė formacioneve tė cilat nuk i mbėshtet, duan ta keqpėrdorin emrin e tij pėr qėllime tė veta politike. Ndrecaj tha se ushtarėt ndėrkombėtarė dhe hetuesit gjatė paraburgimit tri-javėsh ndaj tij janė sjellė nė mėnyrė korrekte. 

Pėrkujtohen nė Prishtinė dėshmorėt Isa Kastrati, Sokol Sopi dhe Afrim Vitia

PRISHTINE, 21 prill - Me rastin e katėrvjetorit tė rėnies heroike tė dėshmorėve Isa Kastrati, Sokol Sopi dhe Afrim Vitia, sot nė Prishtinė u bė zbulimi i bustit dhe i pllakės pėrkujtimore tė kėtyre dėshmorėve. “Dėshmorėt e kombit meritojnė mė shumė dhe zbulimi i bustit dhe i pllakės pėrkujtimore ėshtė vetėm njė respekt pėr sakrificėn sublime tė tyre pėr Kosovėn. Institucionet e Kosovės duhet tė njohen vlerat e luftės”, tha kryetari i Shoqatės sė Veteranėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Sadik Halitjaha. Ndėrsa bashkėveprimtari i dėshmorėve Sami Demaku u shpreh se “veprimtaria me dekada e dėshmorit Isa Kastrati ka qenė frymėzim i luftės kundėr regjimit serb pėr ēlirimin e vendit. Zbulimin e pllakės pėrkujtimore e bėnė veprimtari Adem Demaēi me tė birin e dėshmorit Isa Kastrati. Me kėtė rast u vunė kurora lulesh mbi varret e dėshmorėve.

Nis njė kompleks i ri banesor-afarist nė Istog

ISTOG, 21 prill - Nė Istog u vu gurthemeli i kompleksit “Bill Klinton” qė pėrfshin njė sipėrfaqe rreth 18 mijė metėr katror. Projekti nė fjalė pėrfshin ndėrtimin e rreth 180 apartamenteve dhe 30 lokale afariste, investim ky prej rreth 6 milionė eurosh. “Objektet qė do tė ndėrtohen do tė jenė tė standardeve evropiane”, tha nė kėtė solemnitet pronari dhe investitori i tėrė kėtij projekti Mustafė Mustafa. Sipas tij, pėrveē apartamenteve tė banimit dhe lokaleve afariste ėshtė paraparė qė tė ndėrtohen edhe 2 salla sportive, sheshe gjelbėrimi, njė ēerdhe e fėmijėve dhe njė vend pėr parking. Kompleksi “Bill Klinton” pritet tė pėrfundoi nė tėrsi deri nė vitin 2005.

PRISHTINE, 21 prill - Nė Klinikėn Emergjente tė Qendrės Klinike Universitare tė Prishtinės gjatė 48 orėve tė fundit janė shėnuar 280 raste tė trajtimit mjekėsor. Nė kėtė klinikė thonė se janė tė pajisur me tė gjitha medikamentet e domosdoshme pėr rastet emergjente.
“Gjatė 48 orėve tė fundit nė Klinikėn Emergjente tė Qendrės Klinike Universitare, janė paraqitur edhe persona te lenduar nė aksidente trafiku, tė lėnduar nga armėt e ftohta gjatė konflikteve fizike si dhe konsumues tė lėndėve narkotike”, bėri tė ditur mjeku kujdestar, dr.Naser Syla.
Ai shprehet se ėshtė shqetėsues numri i narkomanėve, qė paraqiten nė Klinikėn Emergjente, shumica e tė cilėve janė adoleshentė. “Puna nė klinikėn emergjente nuk ėshtė pa probleme”, thotė Syla. Ai pohon se nuk janė tė rralla as rastet kur mjekėt sulmohen nga pacientėt.

TIRANE, 21 prill - Ministria e Punėve tė Jashtme e Shqipėrisė(MPJSH), pėrmes zėdhėnėsit tė saj, Agim Neza, dėnoi sot deklarimet e disa pėrfaqėsuesve tė forcave tė ndryshme politike nė Maqedoni, pėr "krijimin e shteteve etnikisht tė pastra", apo pėr "shkėmbime territoresh". "MPJ po ndjek me vėmendje dhe shqetėsim deklarimet e fundit nga pėrfaqėsues tė rėndėsishėm tė forcave tė ndryshme politike opozitare nė Maqedoni, tė cilėt bėjnė thirrje pėr "krijimin e shteteve etnikisht tė pastra", dhe pėr "shkėmbime territoresh" nė funksion tė kėtij qėllimi", citon zėdhėnėsi. "Ministria e Punėve tė Jashtme i dėnon me forcė deklarime tė tilla si regresive, pasi ato jo vetėm qė bien ndesh me filozofinė e re integruese qė ka pėrfshirė rajonin e Evropės Juglindore dhe qė e afron atė ēdo ditė e mė tepėr me Bashkimin Evropian dhe NATO-n, por revokojnė njė model tė dėshtuar qė i solli shumė vuajtje e gjakderdhje kėtij rajoni", thekson zėdhėnėsi i MPJ-sė, Neza.

TIRANE, 21 prill - Shefi i komisaritit tė Policisė sė Rinasit Enriko Sulejmani u arrestua mbreme nėn akuzėn e favorizimit tė trafikut tė emigrantėve klandestinė. Sė bashku me Sulejmanin, nėn pranga pėrfunduan edhe dy vartės tė tij si dhe njė pčersona i katėrt i cili mendohet tė ketė patur rolin e ndėrmjetėsit. Arrestimet e firmosura nga prokuroria u bėnė pas zbulimit tė njė linje trafiku mes Tiranės dhe Beogradit. Brenda njė harku tė shkurtėr kohe gjatė itės sė djeshme, pozita e Enriko Sulejmanit, kreut tė plicisė sė aeroportit tė vetėm ndėrkombėtar nė Shqipėri, ėshtė tronditur disa herė. Pak para mesditės ėshtė detyruar fillimisht tė lirojė zyrėn e tij. Drejtori i Pėrgjithshėm i policisė shqiptare i ka komunikuar urdhėrin e shkarkimit tė firmosur nga ministri i Rendit Luan Rama.
Nė mbrėmje, pasi gjykata ka pranuar kėrkesėn e prokurorisė, Sulejmani ka pėrfunduar nė pranga. Bashkė me tė, kan kaluar natėn e parė nė qeli edhe dy vartės tė tij, kryekontrollori Dorian Muēa dhe kontrollori Eqerem Disha. Dy personat tė cilėt qė nė fillim kishin pohuar se urdhėrin pėr tė lejuar kalimin e disa udhėtarėve me dokumenta jo tė rregultta e kishin marrė nga shefi i madh i tyre.
Pėrveē policėve, ėshtė arrestuar dhe njė person i katėrt, i cili mendohet tė ketė luajtur rolin e ndėrmjetėsit, pėr tė ndihmuar emigrantėt klandestinė pėr tė udhtuar lirisht drejt Beogradit. Por pikėrisht autoritetet serbe kanė penguar udhėtimin e mėtejshėm. Javėn e shkuar 7 persona u kthyen pas, pėr shkak tė dokumentacionit jo tė rregullt. Kjo ngjarje shkaktoi mjaft zhurmė nė Shqipėri, sidomos pėr shkak tė masave fillimisht kontradiktore qė u morrėn ndaj funksionarėve tė policisė. Sulejmani u rikthye nė postin e tij ndėrsa pėr dy kontrollorėt gjykata vendosi detyrimin pėr paraqitje nė prokurori. Pas kėsaj ministri i Rendit ngriti njė grup hetimor, duke bėrė qė mė pas tė vendoste shkarkimin e drejtuesit tė policisė sė aeroportit.
Me bllokimin e lėvizjeve tė motoskafeve nė det, trafiku si i kalndestinėve ashtu dhe i drogės ėshtė pėrqėndruar tashmė nė porte dhe aeroporte. Sot policia italiane sekuestroi nė portin e Barit njė sasi prej 16 kilogram heroinė. Sasia e madhe e drogės sė fortė iu gjet njė shtetasi italian i cili ishte nisur nga porti shqiptar i Durrėsit. Ndėrsa nė fundjavė, policia shqiptare zbuloi disa qindra kilogram bimė narkotike tė fshehura nė njė vend tė braktisur nė gadishullin e Karaburunit pranė Vlorės.

TIRANE, 21 prill - Kryeministri Fatos Nano, gjatė njė takimi dje nė Podgoricė me kryeministrin e Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē, shprehu vullnetin pėr bashkėpunim intensiv mes dy vendeve, pėr tė konkretizuar mė tej mekanizmat nė goditjen kundėr trafiqeve dhe krimit tė organizuar. Nano dhe Gjukanoviē vlerėsuan marrėdhėniet e mira dylapėshe. Nė kėtė drejtim, ata shkėmbyen informacione pėr ecurinė e marrėdhėnieve mes Tiranės dhe Podgoricės nė fusha tė ndryshme me interes reciprok, si infrastrukturė, energji, telekomunikacion, turizėm etj. Tė dy homologėt vunė theksin nė inicimin e projekteve tė reja nė tė ardhmen. Lidhur me nismat nė luftėn kundėr fenomeneve negative, Nano u shpreh se "tė dy vendet duhet tė institucionalizojnė mė tej luftėn e pėrbashkėt kundėr trafikantėve dhe sistemit tė tyre, pėr tė arritur rezultatin e kėrkuar dhe pėr t'i bėrė kufijtė tanė mė tė sigurt e mė tė integruar". 

ATHINE, 21 prill - Kryetari i Serbisė dhe Malit tė Zi, Svetozar Maroviē tha se zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės “mund tė gjendet vetėm me dialog”. “Duhet tė gjejmė zgjidhje reale duke marrė parasysh faktin se Kosovėn me shumicė e pėrbėjnė shqiptarėt, por edhe faktin se ekziston pakica e rėndėsishme serbe. Pa dyshim, konsideroj se e kaluara nuk mund tė jetė zgjidhje pėr ardhmėrinė”, ka theksuar Maroviē. Nga ana tjetėr ai u shpreh se pė Serbinė-Malin e Zi mė me rėndėsi ėshtė qė ta ripėrtėrijė mirėbesimin dhe tolerancėn nė shoqėri dhe tė fillojė ta shfrytėzojė dialogun si mjet pėr zgjidhjen e problemeve. “Dy gjėra kryesore qė duhet t’i arrijmė - janė reformat ekonomike dhe bashkėpunimi me Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės, gjė qė do tė hapė rrugėn e pėrfshirjes tonė nė institucionet evropiane”, ka nėnvizuar Maroviē.

Sadam Huseini ėshtė gjallė dhe vazhdon tė qarkullojė brenda Irakut
21 prill 2003, (nga Zėri Amerikės) - Udhėheqėsi i Kongresit Kombėtar Irakian, Ahmed Ēelebi, thotė se Sadam Huseini ėshtė gjallė dhe vazhdon tė qarkullojė brenda Irakut. Ish udhėheqėsi i opozitės irakiane nė mėrgim tha se ka marrė informacione rreth Sadam Huseinit dhe tė dy djemėve tė tij, por lėvizjet e tyre ai i ka mėsuar vetėm 24 orė pasi ata janė parė nė njė zonė tė caktuar. Zoti Ēelebi thotė se grupi i tij do tė punojė pėr tė siguruar mė shumė informacion rreth vendndodhjes sė udhėheqėsit tė pėrmbysur irakian. Zoti Ēelebi tha gjithashtu se Kombet e Bashkuara nuk gėzojnė ndonjė besueshmėri tė madhe nė Irak dhe se ato duhet tė luajnė vetėm rol tė kufizuar nė ndihmėn pėr rindėrtimin e vendit. Ai tha pėrsėri se nuk ka nė plan tė pėrpiqet tė sigurojė ndonjė pozitė politike nė qeverinė e re tė Irakut. Zoti Ēelebi, i cili u largua nga Iraku nė vitin 1958, u kthye nė Bagdad javėn e kaluar me ndihmėn e Shteteve tė Bashkuara.


E shtunė, 19 prill, 2003
Serbi: Ngrihet akuzė pėr Shefket Musliun dhe dy tė shqiptarė tė tjerė; themeluan AKSH-nė
VRANJE, 19 prill - Prokuroria e Qarkut nė Vranjė (Serbi) ka kėrkuar fillimin e procedurės hetimore kundėr ish-pjesėtarėve tė UĒPBM-sė Shefket Musliu nga Konēuli, Besim Tahiri, me nofkėn "Ēeēen", nga Suhama dhe Lirim Jakupi, i quajtur "Nacist", nga Bujanoci. Ata dyshohen nga prokruria e Vranjės pėr vepra penale "bashkim pėr veprimtari armiqėsore dhe terrorizėm". "Pas shpėrbėrjes sė UĒPBM, gjatė vitit 2001 ata dushohen se kanė themeluar organizatėn e re terroriste Armata Kombėtare e Shqiptarėve", thotė Prokuroria Publike e Vranjės. Gjithashtu thuhet se Musliu, Tahiri dhe Jakupi "qėllimet e veta kriminale janė duke u pėrpjekur t'i realizojnė me kėrcėnime dhe pėr frikėsimin e bashkėkombasve tė vet, pėr ta anėtarėsuar numrin sa mė tė madh tė popullsisė nė kėtė organizatė terroriste".
71 shqiptarėt sė shpejti marrin detyrėn nė Irak
TIRANE, 19 prill - Kontigjenti shqiptar prej 71 trupash "Komando", tė cilėt prej ditės sė mėrkurė u dislokuan nė bazėn amerikane nė Kuvajt, kanė rifilluar stėrvitjen intensive pėr tė marrė shumė shpejt detyrėn nė Irak, bėri tė ditur zėdhėnėsja e Ministrisė sė Mbrojtjes, Mariana Zegali. "Tė dislokuar nė bazėn ushtarake nė Kuvajt, qė nga dita e djeshme, Komandot shqiptare kanė rifilluar proēesin e tyre stėrvitor me elementė bazė qė lidhen me angazhimin e tyre nė mision", thekson nė njoftimin e saj zėdhėnėsja. Mė tej, ajo shton se nga raportimi i ditės sė sotme mėsohet se gjendja moralo-psikologjike, shėndetėsore dhe profesionale e tė gjithė efektivit ėshtė mjaft e mirė. Trupat janė nė vijueshmėri tė proēesit stėrvitor me elementė tė aplikuara edhe nė stėrvitjet e mėparshme, tė natyrės sė patrullimit dhe kontrollit nė pikat e kontrollit. Edhe kėtė javė, Komandot shqiptare do tė vazhdojnė tė jenė tė dislokuara nė bazėn amerikane nė Kuvajt. Gjendja e tyre moralo-psikologjike, shėndetėsore dhe profesionale, i bėn qė tė jenė plotėsisht tė aftė dhe tė gatshėm qė sė shpejti tė marrin misionin e tyre nė Irak.

TIRANE, 19 prill - Partia Demokratike (PD) shprehu sot shqetėsimin e saj pėr nivelin e trafikut tė qėnieve njerėzore nga Shqipėria nė drejtim tė vendeve tė tjera. Gjatė njė konference pėr shtyp, zėdhėnėsi i PD-sė, Edi Paloka, "fajėsoi" qeverinė pėr kėtė gjendje, duke shtuar se "komisionet pėrkatėse parlamentare duhet tė bėjnė verifikimet e nevojshme pėr tė gjitha rastet e trafikut pėrmes vizave jo tė rregullta". Paloka iu referua ngjarjes sė ndodhur pak ditė mė parė, ku u ndaluan nė Portin e Durrėsit 30 fėmijė nga Kavaja qė sipas burimeve tė policisė sė Durrėsit ishin prezantuar si pjesė e skuadrės sė futbollit "Adriatik", qė shkonin pėr njė ndeshje rinore nė Hollandė, por qė rezultonin me viza jo tė rregullta. Zėdhėnėsi Paloka akuzoi Ministrin e Rendit Publik, Luan Rama dhe Ministren e Kulturės, Arta Dade pėr "favorizim tė trafikimit tė vizave pėr kėta fėmijė".

PRISHTINE, 19 prill - Zėdhėnėsi i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, (KMDLNJ), Ibrahim Makolli, tha sot se ēėshtja e tė zhdukurve vazhdon tė mbeten ende njė nga problemet mė tė rėnda. "Ne, si organizatė jo qeveritare jemi munduar qė tė ndihmojmė qoftė me thirrjet tona publike e qoftė mė takimet tona tė brendshme me organizatat simotra, dhe me organizatat ndėrkombėtare qė tė ndikojnė nė regjimin e Beogradit pėr tė mėsuar rreth fatit tė kėtyre personave, tė cilėt janė tė zhdukur gjatė viteve '98-99", tha Makolli. Sipas tij, kjo ēėshtje e ndjeshme, fatkeqėsisht, po mbetet ende e pazgjidhur, gjė pėr tė cilėn tė gjithė jemi tė vetėdijshėm se kjo nuk ka mundur tė zgjidhet nė mėnyrė tė shpejtė, pėrderisa institucionet e Kosovės, Qeveria dhe Parlamenti me kėto kompetenca qė kanė deri mė tani nuk kanė punuar aq sa duhet nė kėtė drejtim.

Dugolli: Ndihet mungesa nė Kuvend e deputetit Fatmir Limaj

PRISHTINE, 19 prill - "Ai bashkėpunim ndėrmjet shefave tė gurpit parlamentare pėsoi njė goditje tė madhe pas ngritjes sė padisė nga Gjykata e Hagės dhe ajo urė lidhėse e bashkėpunimit u prish". Kėshtu deklaroi sot shefi i grupit parlamentar tė Aleancės pėr Ardhėmrinė e Kosovės -sė, Bujar Dugolli, lidhur me mungesėn e Fatmir Limajt nė Parlamentin e Kosovės. Ish-komandanti i njohur i UĒK-sė dhe deputeti i Kuvendit tė Kosovės, Fatmir Limaj, ka hyrė nė javėn e shtatė tė qėndrimit nė burgun e Hagės, ku po mbahet si i akuzuar pėr "krime lufte" nė Kosovė.

Pėrkujtohen dėshmorėt e brigadės 153 tė Zonės Operative tė Llapit

PRISHTINE, 19 prill - “Lufta e Ushtrisė Ēlirimtare Tė Kosovės, ka lėnė pas vetės njė histori tė rėndėsishme pėr tėrė shqiptarėt”. Kėshtu u tha sot nė akademinė pėrkujtimore me rastin e katėrvjetorit tė rėnies sė dėshmorėve tė brigadės 153 tė Zonėn Operative tė Llapit. “Vlerat e Ushtrisė Ēlirimitare tė Kosovės sė pari duhet tė mbrohen nga ata tė cilėt i gėzojnė kėto ditė lirie e mė pas edhe nga Kuvendi i Kosovės”, tha sot bashkėluftėtari i pesė dėshmorėve tė brigadės 153, Adem Shehu. Pėr trimėritė e ushtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės foli edhe Ejup Maqedonci epror i Trupave Mbrojtjes sė Kosovės.

PRISHTINE, 19 prill - "NATO mbėshtet vendimin e kryeadministratorit tė Kosovės Mikael Shtajner, pėr lėshimin e urdhėresės administrative nr. 2003/9 tė 17 prillit 2003, e cila dėnon pa asnjė rezervė incidentin nė urė tė Zveēanit duke kėrkuar qė tė merren masa mė tė ashpra kundėr kryerėsve tė kėtij incidenti". Kėtė e bėri tė ditur koloneli Massimo Panizzi, shefi i Zyrės pėr Informin tė KFOR-it, i cili shtoi se "akte tė tilla nuk do tė tolerohen dhe autorėt e aktit, do tė arrestohen dhe gjykohen. Kryeadministratori Shtajner dy ditė mė parė e shpalli Armatėn Kombėtare Shqiptare organizatė terroriste, pasi kjo e fundit mori autorėsinė pėr shpėrthimin nė urėn hekurudhore pranė Zveēanit.
KFOR-i dhe UNMIK-u do tė veprojnė pėr tė identifikuar dhe arrestuar ata tė cilėt tentojnė ta destabilizojnė Kosovėn. KFOR-i ka intensifikuar aktivitetet pėr identifikimin e organizatave kriminele dhe ekstremiste nė mbarė Kosovėn, duke vepruar kundėr ēfarėdo kėrcėnimi tė sigurisė nė Kosovė". Panizzi nėnvizoi se "bashkėpunimi i popullatės ėshtė shumė i vlefshėm pėr forcat e sigurisė nė mėnyrė qė tė ndalohen kėto elemente kriminele".

PRISHTINE, 19 prill - “Ne besojmė se Armata Kombėtare Shqiptare ėshtė njė grup i vogėl me disa individė, tė cilėt janė tė prirė tė pėrdorin terrorin dhe dhunėn pėr t'i arritur qėllimet e vetat pa i pasur parasysh pasojat”, tha zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut Berri Fleēer.
Ai u shpreh se me marrjen e pėrgjegjėsisė pėr sulmin mbi urėn hekurudhore nė afėrsi tė Zveēanit, AKSH-ja filloi veprimtarinė e saj dhe kjo mjafton pėr policinė qė ajo tė veprojė kundėr. Sipas Fleēerit, qė nga janari i vitit 1999 janė arrestuar 3 persona nga rajoni i Gjilanit, tė cilėt e kanė identifikuar veten si pjesėtarė tė Armatės Kombėtare Shqiptare.
Veprimtaria e AKSH-sė sipas disa informacioneve tė policisė sė UNMIK-ut shtrihet nė rajonin e Gjilanit dhe atė tė Kaēanikut, ndėrkaq nuk jepen detaje rreth informacioneve qė vendet fqinje i posedojnė dhe i kanė dorėzuar policisė sė UNMIK-ut lidhur me AKSH-nė, duke i konsideruar kėto informacione si sekrete.

PRISHTINE, 19 prill - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka pėrgėzuar sot tė gjithė besimtarėt dhe qytetarėt e Kosovės pėr Festėn e Pashkėve. Ai u ėshtė drejtuar besimtarėve duke u thėnė se “dita e Pashkėve ėshtė ditė e bardhė, ditė e ringjalljes sė Krishtit dhe forcimit tė besimit te Zoti”.
“Dhashtė Zoti qė Pashkėt e ardhshme t'i festojmė me njohjen formale tė Pavarėsisė sė Kosovės nga miqtė tanė.

Thaēi uron Pashkėt: Festat e tjera t'i presim mė mirė

PRISHTINE, 19 prill - Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės Hashim Thaēi u ka uruar sot Festėn e Pashkėve tė gjithė besimtarėve tė krishterė tė Kosovės. "Kjo festė nėnkupton edhe ringjalljen shpirtėrore, tė besimit nė vlerat e sė mirės, tė sė drejtės dhe shpresės pėr jetė me tė mirė. Urojmė qė kėtė festė dhe festat tjera fetare qytetarėt e Kosovės t'i presin nė kushte mė tė mira jetėsore, nė paqe, prosperitet dhe lumturi", thuhet nė urimin e Thaēit.

PRISHTINE, 19 prill - Nė fshatin Makoc tė Prishtinės u pėrkujtuan dėshmorėt dhe martirėt e kėsaj ane tė vrarė para katėr vjetėsh nga forcat serbe.
Njė ndėr aktet mė barbare gjatė luftės nė Kosovė ėshte edhe ngjarja e katėr vjetėve mė parė nė Makoc tė Prishtinės e rrethinė. Nė kėto vise forcat ushtarake dhe paramilitare serbe kanė vrarė dhe masakruar mbi 160 vetė, prej tė cilėve 93 janė varrosur nė kompleksin memorial nė Makoc, ndėrsa numri mė i madh i tyre prehen nė varreza familjare.
Kėtė akt makabėr me 7 plagė nė trup e ka mbijetuar edhe Ismet Krasniqi nga fshati Grashticė. Nė kėtė masakėr nuk u kursyen as fėmijėt dhe pleqtė. Nėna e Fortesės 8 vjeēare kujton vrasjen e bijės sė saj nga granata serbe si dhe plagosjen e tė vėllait.
Homazhe nė kompleksin memorial nė Makoc, bėnė edhe pėrfaqėsuesit e Kuvendit Komunal tė Prishtinės. Kryetari Ismet Beqiri u zotua pėr njė pėrkujdesje ndaj familjeve tė tė rėnėve.
18 prilli i 1999-ės pėr banorėt e kėsaj ane ishte nata mė e gjatė e shekullit. Atė kohė nga viset e Llapit dhe Gollakut nė kėto anė u pėrndoqėn rreth 200 mijė banorė.

LIPIAN, 19 prill - Nė fshatin Hallaē tė Vogėl tė komunės sė Lipianit u pėrkujtuan 20 viktima tė luftės tė ekzekutuara nga forcat paramilitare serbe. Me kėtė rast nė shenjė kujtimi e respekti pėr viktimat e luftės tė kėtij fshati, u zbulua edhe pllaka pėrkujtimore.
Me 19 prill tė vitit 1999 forcat serbe mblodhėn 50 meshkuj tė fshatit tė cilėt i dėrguan pėr pushkatim. Prej tyre i ndanė 13 pėr t'i ekzekutuar. Nga ky krim arritėn tė mbijetojnė vetėm dy persona. Mė vonė forcat serbe vranė edhe nėntė persona tė tjerė, nėpėr oborret e shtėpive tė tyre.
Pranė pllakės pėrkujtimore e cila u zbulua sot, banorėt e fshatit vunė shumė kurora lulesh. Pėr krimin e 19 prillit tė vitit 99, qė u bė nė Hallaē tė Lipianit, ėshtė dėrguar aktakuza nė Tribunalin e Hagės e cila nuk ėshtė lexuar fare, dhe pėr kėtė banorėt e Hallaēit, thonė se janė shumė tė revoltuar.

Tre shqiptarė nga Ligina e Preshevės akuzohen pėr veprimtari armiqėsore nga gjykata e Vranjės
Vranjė, 19 prill - Prokuroria e Qarkut nė Vranjė (Serbi) ka kėrkuar fillimin e procedurės hetimore kundėr ish-pjesėtarėve tė UĒPBM-sė Shefket Musliu nga Konēuli, Besim Tahiri, me nofkėn "Ēeēen", nga Suhama dhe Lirim Jakupi, i quajtur "Nacist", nga Bujanoci. Ata dyshohen nga prokruria e Vranjės pėr vepra penale "bashkim pėr veprimtari armiqėsore dhe terrorizėm".
"Pas shpėrbėrjes sė UĒPBM, gjatė vitit 2001 ata dushohen se kanė themeluar organizatėn e re terroriste Armata Kombėtare e Shqiptarėve", thotė Prokuroria Publike e Vranjės. Gjithashtu thuhet se Musliu, Tahiri dhe Jakupi "qėllimet e veta kriminale janė duke u pėrpjekur t'i realizojnė me kėrcėnime dhe pėr frikėsimin e bashkėkombasve tė vet, pėr ta anėtarėsuar numrin sa mė tė madh tė popullsisė nė kėtė organizatė terroriste".

Maqedoni: PDSH-ja pezullon veprimtarinė pėr njė kohė tė pacaktuar
Linda Karadaku(nga Zeri Amerikės)
19 prill 2003, 20:50

Kuvendi qendror i partisė demokratike shqiptare miratoi tė shtunėn nė Tetovė njė moratorium, sipas tė cilit kjo parti ngrin veprimtarinė e saj politike pėr njė kohė tė pacaktuar, tėrheq deputetėt e saj nga parlamenti i Maqedonisė dhe u kėrkon tė zgjedhurve tė saj nė nivel vendor tė punojnė vetėm nė bazė tė vetėqeverisjes vendore, nė shėrbim tė popullsisė.

Kuvendi qendror i PDSH-sė nuk pranoi dorėheqjet e paraqitura nga kryetari i saj Arbėr Xhaferri dhe nga nėnkryetari Menduh Thaēi, por as nuk mori tė shtunėn ndonjė vendim pėr ndryshimin e konceptit dhe programit tė partisė, pėr tė cilin, zotėrinjtė Xhaferri dhe Thaci thanė se kishin bindje tė ndryshme nga ai.

Kuvendi i PDSH-sė miratoi krijimin e njė Grupi Kontakti, i cili do tė shėrbejė si kontakt teknik pėr kohėn e pacaktuar nė tė cilėn zgjat moratoriumi. Dy drejtuesit kryesorė tė PDSH-sė, Arbėr Xhaferri dhe Menduh Thaēi, dolėn tė shtunėn publikisht me idenė e formėsimit tė shteteve etnike nė Ballkan si mė rezistente.

Zoti Xhaferri i tha Zėrit tė Amerikės, se do tė hapė njė debat brenda vendit dhe mė gjerė nė lidhje me perspektivat e shteteve shumėetnike. Zoti Xhaferri tha se debate tė tilla happen qė tė mos shkojė puna deri tek pėrdorimi i armėve. Zoti Xhaferri vlerėsoi se nuk ia vlen tė mundohesh mė me marrėveshjen e Ohrit, siē u shpreh ai, ėshtė njėsoj si tė mundohesh tė ngresh gurin e Sizifit.

Duke hedhur poshtė edhe njėherė mundėsinė e ndonjė koalicioni midis tij dhe ish-kryeministrit Lupco Georgievski, zoti Xhaferri tha se lufta i rrėnoi mundėsitė pėr koalicion me VMRO-DPMNE-nė.

Nėnkryetari Menduh Thaēi, tha gjithashtu se kishte ndėrmend tė punonte me institucione brenda dhe jashtė vendit, kombėtare dhe ndėrkombėtare pėr idenė e formėsimit tė shteteve etnike nė Ballkan, tė cilat sipas tij, janė mė rezistente.

Zoti Thaēi tha se besonte nė suksesin e kėsaj ideje dhe shtoi se do tė pėrdorte metoda politike pėr ta arritur atė. Ai pohoi se bashkėsia ndėrkombėtare do t’i rezistonte njė ideje tė tillė, por shtoi se kishte argumenta tė forta nė favor tė saj.

Arsyet e dorėheqjeve tė zotėrinjve Xhaferri dhe Thaci

Kryetari dhe nėnkryetari I Partisė Demokratike shqiptare paraqitėn dorėheqjet e tyre duke thėnė se partia e tyre gjendet para dilemės: tė ndėrrojė politikėn e saj e cila bazohet nė idenė pėr ndėrtimin e njė shoqėrie shumėetnike, tolerante dhe gjithėpėrfshirėse, duke e zėvėndėsuar me idenė pėr ndarje territoriale, ose tė ndėrrojė drejtuesit e partisė.

Kryetari I PDSH-sė, Arbėr Xhaferri tha nė mbledhjen e kuvendit drejtues tė partisė nė Tetovė, se ndėrrimi I kursit politik tė PDSH-sė ėshtė i rrezikshėm sepse bie ndesh me kursin global politik tė komunitetit ndėrkombėtar, por shtoi se ky kurs bie ndesh me tendencėn historike qė thėrrmon formacionet shumėetnike shoqėrore.

Zoti Xhaferri tha se bindjet e tij janė nė pėrputhje me tendencėn historike dhe shtoi se ato janė nė kundėrshtim me programin e PDSH-sė. Duke theksuar se nuk dėshiron ta vėrė partinė nė kundėrshtim me bashkėsinė ndėrkombėtare, zoti Xhaferri tha se shihte si rrugėdalje dorėheqjen.

Duke theksuar se marrėveshje e Ohrit nuk po zbatohet, zoti Xhaferri tha se pala maqedonase synon t’i shndėrrojė tė drejtat e parapara nė kėtė marrėveshje nė tė drejta tė pashfrytėzueshme dhe synon ta vendosė partnerin e saj tė koalicionit, BDI, nė njė pozitė inferiore.

Zoti Xhaferri theksoi se pėrpjekjet pėr ndėrtimin e njė shoqėrie shumėetnike ishin tė kota dhe se ardhmėria e shteteve shumėetnike ėshtė shumė e diskutueshme. Ai shtoi se partia e tij po pėrpiqet tė parandalojė tendencat pėr ndarjen e Maqedonisė.

Tani ėshtė koha tė vendosim nga duhet tė shkojmė, tha zoti Xhaferri, duke shtuar se nė Maqedoni nuk sheh gadishmėri pėr funksionimin e njė shteti shumėetnik. Nėnkryetari I partisė, Menduh Thaēi, i cili gjithashtu paraqiti dorėheqjen, tha se marrėveshja e Ohrit ėshtė njė dokument i vdekur dhe se LSDM dhe BDI e kanė mbytur atė.

Zoti Thaēi hodhi poshtė mundėsinė e ndonjė aleance me VMRO-DPMNE-nė e ish-kryeministrit Lupco Georgievski, duke thėnė se ata kėrkojnė ndarjen nga shqiptarėt, ndėrkohė qė shtoi se nuk ka shanse pėr ndonjė aleancė me LSDMN-nė.

Ish-kryeministri Georgievski, kėrkoi nė njė shkrim tė tij tė botuar nė tė pėrditshmen maqedonase Dnevnik, ndarjen e Maqedonisė, krijimin e njė kėshilli nacional maqedonas pėr ta realizuar kėtė dhe pėrfshirjen e kishės ortodokse nė realizimin e kėtij projekti. Ai kėrkoi qė qytetet e Shkupit, Kumanovės, Strugės dhe Kėrcovės, tė mbrohen nga shqiptarėt.

Drejtuesit e PDSH-sė hodhėn poshtė ēdo lidhje midis kėrkesės sė zotit Georgievski pėr ndarje tė Maqedonisė dhe zhvillimeve brenda Partisė Demokratike Shqiptare. Drejtuesit e PDSH thanė se vendimet e tyre nuk janė politike, nuk kanė tė bėjnė me ekstremizma apo AKSH-nė. Nėnkryetari i PDSH-sė, Menduh Thaci se partia e tij nuk po luftonte pėr tu kthyer nė pushtet dhe se dėshironte tė parandalonte krizėn.

Kryetari i degės sė PDSH-sė nė Tetovė ka dhėnė dorėheqje
Tetovė, 19 prill - Daut Rexhepi i njohur si ish-komandant i Ushtrisė Ēlirimtar Kombėtare me pseudonimin "Leka" gjatė kohės sė konfliktit nė Maqedoni, ka dhėnė dorėheqje tė parevokueshme nga posti i kryetarit tė Degės sė PDSH nė Tetovė. Pėrmes njė letre ai ka njoftuar Kryesinė e PDSH-sė se dorėheqje jep pėr disa arsye: "Marrėveshja e Ohrit nuk po zbatohet, ligji pėr amnisti nėpėrkėmbėt, ndėrkaq luftėtarėt e UĒK-sė janė bėrė peng tė vullneteve tė tyre dhe tė shtrėnguar tė ngujohen nė ambiente qė tash pėr tash janė tė sigurta. Ndiehem i zhgėnjyer nga kėto procese stagnuese nga bartėsit vendorė dhe vėzhguesit apatikė ndėrkombėtarė, qė nė mėnyrė tė rrezikshme riciklojnė forma tė vjetra tė armiqėsisė".
Zėdhėnėsi i PDSH-sė ka vlerėsuar se dorėhqeja e z. Rexhepi vjen nė njė ēast shumė tė rėndėsishėm pasi u janė uzurpuar tė gjitha tė drejtat shqiptarėve.

Pjesėtarėt e njėsitit special "Luanėt" kanė dorėzuar armėt nė bazėn ushtarake tė Krivollakut
Shkup, 19 prill - Pjesėtarėt e njėsitit special apo paramilitar siē janė quajtur "Luanėt", tani tė shpėrbėrė, dje kanė dorėzuar armėt nė bazėn ushtarake tė Krivollakut. "Luanėt" i dorėzuan armėt ngase sot pėrfundon afati ligjor. Qeveria e Shkupit dy muaj mė parė urdhėroi shpėrbėrjn e kėtij njėsiti special qė ishte formuar gjatė konfliktit tė vitit 2001. Me vendimin e Qeverisė maqedonase rreth 600 pjesėtarė tė kėtij njėsiti do tė pranohen nė forcat e rregullta tė rendit.
Aktualisht veprimtaria e kėtij njėsiti ėshtė nė qendėr tė debatit pas akuzave se ishin stėrvitur nga njėsia serbe e njohur me emrin "Beretat e kuqe" e pėrfshirė nė vrasjen e ish-kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq.


E premte, 18 prill, 2003
Lajme,shkurt:

-KFOR-i shėnjestron “zonat dhe individėt” qė po kėrcėnojnė sigurinė
-Partnerėt qeveritarė nė Maqedoni kundėrshtojnė idenė e Georgievskit pėr ndarjen e vendit
-Ēoviqi lavdėron Steiner-in pėr kualifikimin e AKSH-sė si terroriste
-Steiner pėrsėri vlerėson se AKSH ėshtė terroriste
-Steiner optimist pėr kthimin e pakicave nė Mitrovicė
-Ministria e Tregtisė afatizoi hartimin e shtatė ligjeve
-Ibrahim Kodra njihet nė pesė kontinente dhe aspak nė Shqipėri
-Asfaltimi i rrugės sė Hasit do tė nisė nga fundi i majit, thotė ministri Morina
-Udhėheqja e "Emin Durakut" ia vė drynin e vet deposė sė SHHB"Nėnė Tereze" nė Gjakovė
-Komisioni parlamentar pėr persona tė humbur takohet me familjarė serbė
-Insuficienca e zemrės, sėmundje problematike edhe nė Kosovė
-TMK themeloi nė Ferizaj krosin tradicional "Vrapi i Lirisė"
-Bregdeti malazias dron pėr sezonin turistik edhe nga pasojat e luftės nė Irak
-Qeveria dhe politikanėt e Shqipėrisė dėnojnė ngjarjet nė Zveēan e Pejė
-Mjekėsia shqiptare u pasurua me librin "Urologjia"
-Nė Mogillė ndėrtohet shkolla e re multietnike dhe ujėsjellėsi
-OSBE mbėshtet idenė e Thaēit pėr moratorium
-Arrestohet polici i UNMIK-ut duke fotografuar Ambasadėn e SHBA-ve nė Shkup
-Steiner sjell rrymė nga importi dhe porosit paguani faturat
-Livoēasit, shqiptarė e serbė, ujėsjellėsin e shohin dhuratėn mė tė madhe
E enjte, 17 prill, 2003

shkurt:

-Kryetari Rugova dhe PDK dėnojnė aktin e dėmtimit tė urės nė Llozishtė
-Po zvoglohen nevojat e Kosovės pėr financim nga jashtė
-Shkatėrrimi i urės ka qenė vepėr individuale, thotė TMK
-Takimi i "fshehur" Ministri - Rektorat, sjell marrėveshje tė pjesėrishme
-Kuvendi miraton tri ligje tė reja, dėnon sulmin nė afėrsi tė Zveēanit
-Njė ligj trafiku pėr tė gjithė qytetarėt, thotė kryetari i Dardanės
-Kėshilli Evropian shqyrton 5 opcionet pėr reformim nė pushtetin lokal nė Kosovė
-Samiti i Selanikut tė shqyrtojė institucionalizimin e Kosovės, thotė Nano nė Athinė
-KEK-u tė ulė ēmimin e rrymės dhe tė punojė mė mirė, nėse do inkasim, thonė konsumatorėt
-Brenda njė muaji Prishtina do tė ketė tabelat me emrat pėrfundimtarė tė rrugėve
-Mitrovica pėrpiqet ta pėrmirėsojė infrastrukturėn e saj
-Qendra spitalore "Isa Grezda" e Gjakovės mbetet pa repartin e Ortopedisė
-Parlamenti i Shqipėrisė inkurajon pėrshpejtimin e negociatave me BE-nė
-Temperaturat e ulėta shkatėrrojnė kulturat bujqėsore nė Ulqin
-Disa pensionistė ferizajas akuzojnė kreun e shoqatės pėr keqpėrdorime
-Nje delegacion gjerman interesohet pėr Ujėvarėn e Mirushės
-Nė Tetovė vritet njė i ri me thikė
-Tre pjesėtarė tė policisė dhe njė qytetar pėsuan lėndime nė aksident trafiku
-Lirohet nga paraburgimi nėnkryetari i Shoqatės sė Veteranėve tė Luftės
-Vitia bėhet me hartė pedologjike
-Dyfishohet numri i pacientėve me dializė nė Prizren
-Nė Gjakovė sheshohen format dhe mėnyrat e privatizimit
-Steiner e shpall AKSH-nė organizatė terroriste
-Ekspozita "Nė Fushėn e Lulėkuqeve" pėrkushtim pėr paqen
-Vazhdojnė aksionet pėr pastrimin e ambienteve

...mė gjėrėsisht:

Thaēi: Moratoriumi ėshtė njė projekt qė dinamizon procesin e pavarėsisė

PRISHTINE, 17 prill - "Sot nė Kosovė nuk shtrohet dilema se kush ėshtė pėr pavarėsinė apo pėr moratoriumin. Moratoriumi vetėm e afatizon kohėn pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Ky projekt nuk ėshtė i orientuar kundėr askujt, kundėr asnjė spektri politik, por ėshtė njė projekt qė e dinamizon procesin e pavarėsisė sė Kosovės", ka deklaruar sot kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi. Kryetari i PDK-sė ėshtė shprehur i kėnaqur pėr mbėshtetjen e komunitetit ndėrkombėtar, por ai ka kėrkuar njė angazhim tė pėrgjithshėm tė vendorėve dhe marrjen e pėrgjegjėsive pėr realizimin e standardeve. "Mirė ėshtė qė kemi mbėshtetjen e komunitetit ndėrkombėtar. Ne duhet tė marrim pėrgjegjėsinė, t'i realizojmė standardet perėndimore, sepse me standarde do tė merremi para zgjidhjes sė statusit, por edhe pas pėrfundimit tė zgjidhjes sė tij", pėrfundoi Thaēi.

TMK distancohet nga shpėrthimi nė Zveēan

PRISHTINE, 17 prill - Shtabi i Pėrgjithshėm i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės e ka dėnuar ashpėr aktin kriminal tė dėmtimit tė urės hekurudhore nė afėrsi tė Zveēanit, dhe e vlerėson atė si njė akt i cili dėmton rėndė imazhin e Kosovės dhe bart me vete pasoja tė mėdha pėr gjithė procesin. Nė tė njėjtėn kohė TMK-ja distancohet nga veprimet e individeve apo organizatave ilegale tė cilat qėndrojnė prapa kėtij akti tė dėnueshėm dhe tė gjithė atyre qe inkurajojnė, mbėshtesin dhe financojnė veprime tė tilla.
“Fatkeqėsisht, duke u mbėshtetur nė tė dhėnat e familjes dhe faktin e mungesės disaditėshe nė punė tė pjesėtarit tė Zonės se IV-tė Hamėz Behrami, ekziston dyshimi i bazuar se ky pjesėtar ka vdekur nė shpėrthimin e sė shtunės, tė ura hekurudhore nė afėrsi tė Zveēanit dhe se ėshtė i implikuar nė kėtė ngjarje. TMK-ja e vlerėson kėtė si vepėr individuale, e cila nė asnjė mėnyrė nuk ka tė bėjė me institucionin. Por, dyshimi pėr mundėsinė e pėrfshirjes se njė pjesėtari tė TMK-sė nė veprimet e ndonjė organizate ilegale pavarėsisht se ėshtė pėrgjegjėsi individuale, e dėmton shumė edhe institucionin e TMK-sė”, thuhet nė njė njoftim zyrtar tė Shtabit tė Pėrgjithshėm.
Nė kėtė njoftim mes tė tjerash thuhet: “TMK-ja ėshtė insitucion vital i Kosovės i krijuar me mund dhe sakrifica tė mėdha dhe askush nuk ka tė drejtė qė mė veprimet individuale qė bien ndesh me ligjin dhe Kodin Disiplinor ta rrezikojė zhvillimin normal, imazhin pozitiv dhe mbėshtetjen e popullit tė Kosovės dhe bashkėsisė ndėrkombėtare qė sot e gėzon TMK-ja”.
“Ne duam tė sigurojmė opinionin vendas dhe atė ndėrkombėtar se TMK-ja si institucion nuk ka kurrfarė lidhjesh me ndonjė organizatė ilegale dhe se pjesa dėrrmuese e pjesėtarėve tė saj janė tė preokupuar vetėm me zhvillimin dhe avancimin e TMK-sė, duke qenė tė bindur se nė kėtė mėnyrė e ndihmojnė mė sė shumti TMK-nė dhe Kosovėn”, shkruhet nė njoftim.
“Sidoqoftė, ne nuk mohojmė qė, njė pjesė tė pėrgjegjėsisė pėr mundėsinė e pėrfshirjes se ndonjė pjesėtari tė TMK-sė nė ndonjė organizate ilegale e bart edhe zinxhiri komandues i TMK-sė pėr moszbulimin dhe pengimin mė kohė tė kėtyre rasteve individuale. Por nuk duhet anashkaluar faktin se nė kėtė fushė, zinxhiri komandues i TMK-sė ėshtė shumė i hendikepuar sepse TMK-ja nuk ka kompetenca pėr tė hetuar aktivitetin e pjesėtarėve tė vet, nuk ka instrumentet e nevojshme dhe nuk ka pėrvojėn e duhur nė fushėn e zbulimit. Ne do tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet e mundshme pėr tė hetuar dhe identifikuar individė brenda TMK-sė qė nė ēfarėdo forme janė pėrfshirė nė aktivitete apo ndonjė nė ndonjė organizatė ilegale dhe ata menjėherė do t’i largojmė nga TMK-ja”, thuhet nė njoftimin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė TMK-sė.
TMK-ja gjithashtu fton popullin e Kosovės, bashkėsinė ndėrkombėtare dhe tė gjitha institucionet tė qėndrojnė pranė TMK-sė, tė mos e humbasin besimin nė kėtė institucion tė rėndėsishėm pėr Kosovėn dhe ta ndihmojnė atė pėr tė arritur standartet dhe vlerat universale qė ajo synon.

Pėrsėri protestė nė Deēan pėr lirimin e pjesėtarėve tė ish-UĒK

DECAN, 17 prill - “Liri pėr ēlirimtarėt, stop burgosjeve tė ushtarėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės”. Kjo ishte kėrkesa e protestės sė sotme nė Deēan. Sipas pėrfaqėsuesve tė kėshillit organizativ tė protestės, pėr ēdo lloj tejkalimi tė situatės nė vend, pėrgjegjės do tė jenė institucionet vendėse dhe ndėrkombėtare.
Nė kėtė protestė, tė 51-tėn me radhė, ishin ftuar tė marrin pjesė edhe pėrfaqėsues tė institucioneve vendėse dhe ndėrkombėtare pėr t’iu shpjeguar protestuesėve pėr hapat tė cilat do t’i marrin pėr t’i ndaluar kėto arrestime.
Zyrtarė tė kėshillit organizativ tė protestės kėrkuan me kėtė rast nga institucionet vendase dhe ndėrkombėtare qė tė angazhohen mė shumė pėr realizimin e kėrkesės sė tyre. Nė fund protestuesit u shpėrndanė tė qetė.

AKSH: Shtajner nuk ka kompetencė tė na quajė terroristė

PRISHTINE, 17 prill - Njė pėrfaqėsues i Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH) deklaroi se kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner nuk ka kompetencė tė shpallė si "terroriste", organizimet politike qė kane nje platformė tė shpallur dhe qė synojnė tė arrijne me mjete politike qėllimin e tyre, qėllim i cili mbėshtetet nė normat juridike ndėrkombetare, nė karta tė rendesishme nderkombetare.
Sipas pėrfaqėsuesit tė AKSH, i prezantuar si Alban Vjosa nė faqen e vet tė internetit, AKSH nuk kishte pėr qėllim rrezikimin e jetėve tė njerezve, gjatė aksionit tė organizuar nė Urėn e Mitrovicės.
"AKSH e bėri aksionin pikerisht ne atė orė tė natės ku nuk kishte as njė kėmb njeriu tek Ura. Aksioni ishte sinjifikativ, i mirėfilltė politik. Me kėtė aksion ne i thamė faktorit ndėrkombėtar, dhe zotit Shtajner, se do t'i nderpresim "urat e lidhjes" me Beogradin dhe do e lidhim Mitrovicėn Veriore, kėtė truall shqiptar me Shqipėrinė, gjakun tonė", shprehet Vjosa.
Sipas AKSH, "ky aksion ka pėr qėllim t'i bėjė tė ditur faktorit nderkombetar dhe zotit Shtajner, se ka ikur koha kur ligji i xhunglės i jepte dhuratė pėr shėrbime, pėr mbretėr dhe perandorė, pėr interesa tė politikes shoviniste grabitqare, trojet shqiptare. Ky akt i paprecedent duhet koregjuar".
Vjosa kėrkon qė "Shtajner dhe i gjithe faktori i pergjegjshem ndekombetar tė binden se nuk mund tė bėhet terrorist njė popull i tėrė prej afro 15 milionė shqiptarėsh, qė jetojnė nė tė gjithė botėn, vetėm e vetėm sepse duan tė ēlirojne trojet e tyre te okupuara nga kolonizatorėt serbo-sllavomaqedon dhe t'i bashkojnė ato me shtetin e tyre amė, Shqipėrinė.
Ai siguron, Fronti i Bashkuar Kombėtar Shqiptar (FBKSH) ka luftuar, lufton dhe do tė luftojė me te gjitha mjetet politike pėr tė hedhur tej zgjedhėn koloniale. Kėtė e bėjmė sepse kemi me vete Karten e OKB per te drejtet dhe liritė e njeriut, nė emėr tė sė drejtės sė vetvendosjes sė popujve qe te jene te lire, te pavarur dhe te organizohen sipas vullnetit te tyre.
Vjosa siguroi se AKSH vepron vetėm nė ato troje tė okupuara dhe kolonizuara shqiptare, ku janė tė vendosura uniformat e ushtrise dhe paramilitarėt serbė, maqedonė dhe malazezė. Sipas tij, ku vepron KFOR-i, AKSH nuk vepron. "AKSH, si nje strukture teper e organizuar, e disiplinuar dhe e udhėhequr politikisht nga nje strukturė si FBKSH, qė ėshtė bashkim forcash politike, atdhetare dhe intelektuale, do tė dijė si tė veprojė dhe kurrė nuk do te jetė terroriste. Ajo do te parandalojė terrorizmin e ri qė po i pėrgatitet popullit dhe kombit shqiptar, ajo ka qene dhe do mbetet perkrah koalicionit botėror antiterrorist tė udhehequr nga SHBA", tha Vjosa.

Shtajner e shpall AKSH-nė organizatė terroriste

PRISHTINE, 17 prill - Shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner e ka shpallur sot Armatėn Kombėtare Shqiptare (AKSH) si organizatė terroriste. Shtajner ka publikuar sot njė akt administrativ me anė tė tė cilit AKSH-nė, e cila mori pėrsipėr shkatėrrimin e urės hekurudhre nė 12 prill afėr Zveēanit, e konsideron si organizatė tė jashtėligjshme. Nė aktin e publikuar thuhet se materiali propagandistik dhe faqja e AKSH-sė nė internet manifeston qartė synimin e saj qė objektivat t'i arrijė pėrmes forcės dhe dhunės. “Nė bazė tė rregulloreve tė UNMIK-ut pėr terrorizmin kjo organizatė shpallet terroriste”, thuhet nė aktin qė e publikoi sot Shtajner.

PRISHTINE, 17 prill - Kuvendi i Kosovės, Qeveria, Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi dhe ai i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj e kanė dėnuar fuqishėm aktin terrorist tė shpėrthimit tė urės hekurudhore pranė Zveēanit.
Shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner dhe komandanti i KFOR-it Fabio Mini i kanė drejtuar sot njė letėr Kuvendit tė Kosovės ku kėrkojnė nga deputetėt qė tė dėnojnė aktin e shkatėrrimit tė urės hekurudhore afėr Zveēanit mė 12 prill. Kryetari i Kuvendit Nexhat Daci pasi i njoftoi deputetėt me kėtė letėr nė fillim tė seancės shpjegoi se kjo ėshtė njė ēėshtje e rėndėsishme dhe se qėndrimi i Kuvendit pėr aktet e tilla tė dhunės dihet: Tė gjithė deputetėt e Kuvendit tė Kosovė i dėnojnė kėto lloj aktesh terroriste.
Qeveria e Kosovės dėnon fuqishėm tė gjitha aktet e dhunės, tė cilat kohėve tė fundit kanė ndodhur nė Kosovė, pėrkatėsisht dėnon sulmin ndaj pjesėtarėve tė familjes Selimaj nė tė cilėn humbėn jetėn Ilir dhe Feride Selimaj dhe u plagosėn tre anėtarė tė tjerė tė familjes Selimaj, si dhe dėnon aktin e shpėrthimit nė urėn hekurudhore nė Llozishtė. Me kėtė rast, Qeveria e Kosovės kėrkon nga organet e rendit qė tė angazhohen maksimalisht pėr identifikimin dhe kapjen e kryerėsve tė veprave tė kėtilla qė tronditur rajonin opinionin kosovar. Gjithashtu Qeveria e Kosovės i dėnon edhe tė gjitha format e organizimeve ilegale, qofshin ato tė karakterit ushtarak apo politik dhe nė tė njėjtėn kohė kėrkon me kėmbėngulje nga faktorėt pėrgjegjės pėr sigurinė nė Kosovė qė me vendosmėri tė plotė tė ndėrmarrin masat pėr parandalimin dhe shuarjen e organizimeve nė fjalė. Qeveria shpreson se KFOR-i dhe UNMIK-u, si faktorė me pėrgjegjėsi tė plotė pėr ēėshtjet e sigurisė nė Kosovė, sa mė shpejt do tė sqarojnė rrethanat e akteve tė kėtilla ilegale e tė rrezikshme dhe tė cilat janė nė kundėrshtim me objektivat e administratės ndėrkombėtar dhe tė institucioneve vendore.
Presidenti Rugova e ka quajtur sot dėmtimin e urės hekurudhore afėr Zveēanit akt terrorist tė drejtuar kundėr stabilitetit nė Kosovė. Nė deklaratėn e Presidentit thuhet: “E dėnojmė ashpėr aktin terrorist qė u krye me shpėrthim eksplozivi mbi urėn hekurudhore afėr Zveēanit. Ky akt drejtohet kundėr stabilitetit dhe progresit tė pėrgjithshėm nė Kosovė. Presim nga autoritetet pėr zbatim tė ligjit qė tė hetojnė rastin dhe tė sjellin ata qė janė pėrgjegjės pėr kėtė akt para drejtėsisė”, thuhet nė deklaratėn e Presidentit Rugova.
“Partia Demokratike e Kosovės dėnon fuqimisht aktin kriminal tė vrasjes sė Ilir dhe Feride Selimajt dhe plagosjen e tre tė tjerėve, si dhe aktin tjetėr kriminal tė shpėrthimit nė urėn hekurudhore nė Llozishtė”, thuhet nė njė komunikatė tė kėsaj partie. PDK-ja kėto akte i cilėson si tė tė papranueshme dhe tė dėnueshme pėr shoqėrinė dhe institucionet e Kosovės. “Jemi thellėsisht tė bindur se qytetarėt e Kosovės sė bashku me organet kompetente tė rendit dhe tė sigurisė do tė dinė t’iu kundėrvihen dhe t’i parandalojnė aktet e tilla”, citohet nė komunikatėn e nėnshkruar nga kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi.
Edhe nė njė komunikatė tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės thuhet se aktet kriminale nė Pejė dhe ai nė fshatin Llozishtė, janė vazhdimėsi e akteve tė tjera, tė ngjashme, tė cilat janė duke shėrbyer pėr destabilizimin e pėrgjithshėm tė Kosovės dhe, nė veēanti, pėr tė krijuar ndjenjėn e pasigurisė pėr jetė te qytetarėt e Kosovės. “Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės i siguron qytetarėt e Kosovės se politika e saj do tė jetė, si gjithėherė, e pamėshirshme ndaj kriminelėve tė ēfarėdolloji qofshin ata dhe do tė jetė deri nė fund e pėrkushtuar pėr krijimin e shtetit demokratik e ligjor tė Kosovės”, thuhet nė komunikatėn e AAK-sė.
Edhe kryetari i "Kėshillit Nacional Serb", Momēillo Trajkoviq e ka pėrshėndetur sot vendimin e shefit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner qė “Armatėn Kombėtare Shqiptare” (AKSH) ta shpallė organizatė terroriste.

Policia ndalon motrėn e njėrit prej tė dyshuarve pėr shpėrthimin pranė Zveēanit

PRISHTINE, 17 prill - Sipas deklaratės sė Merisha Gashit - Berishės, tė dhėnė nė zyrėn e Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut nė Prishtinė, motra e saj Pranvera Musli Berisha (1978) nga Prishtina, studente, pas pėrfoljes sė emrit tė vėllait tė saj, Islam Berishės si njėri ndėr tė vrarėt gjatė minimit tė urės nė Zveēan (tė dhėnė nė faqen e AKSH-sė nė internet) ėshtė nisur mė 14 prill nė drejtim tė Mitrovicės pėr tė kėrkuar vėllain e saj. Nė orėt e mbrėmjes sė 14 prillit Pranvera ėshtė arrestuar nga policia dhe momentalisht ende gjendet nė paraburgim nė burgun e Mitrovicės, prej nga ėshtė lajmėruar me telefon. Motra e saj, Merisha, ka deklaruar se nė shtėpi nuk e dinė se Pranvera ka shkuar nė Mitrovicė mė 14 prill, por theksojnė se ajo nuk ėshtė nė gjendje tė mirė shėndetėsore. Ndėrkohė, mė 15 prill, ushtarėt e KFOR-it dhe policėt, pėr 4 orė rresht, kanė bastisur shtėpinė e familjes Berisha nė lagjen “Kalabria” (ish-Emshiri) nė Prishtinė, me ē’rast janė marrė gjėsende tė ndryshme: fotografi (njė pjesė e tyre janė kthyer), disa shėnime, fletore, kaseta dhe njė kompjuter “laptop”. Gjithashtu, anėtarėt e familjes Berisha janė marrė nė pyetje nga KFOR-i dhe policia. Ndėrsa, nga vėllai i Islamit, Bajram Berisha, ėshtė marrė gjaku pėr identifikimin e mundshėm tė vėllait tė tij, thuhet nė njė njoftim tė KMDLNJ-sė.

Policia identifikon njė nga vrasėsit nė Pejė

PEJE, 17 prill - Sipas komandantit rajonal tė policisė sė UNMIK ut nė Pejė, tashmė ėshtė identifikuar njėri nga pjesėmarrėsit e vrasjes sė dyfishtė nė Nabėrgjan tė Pejės. Ky ėshtė Adem Elshani nga Peja. Policia u ka bėrė thirrje qytetarėve qė ēdo informacion qė kanė pėr vendodhjen e tij ta njoftojnė policinė, qoftė edhe me kusht anonimiteti. Komandanti i policisė rajonale Bob Riēards ka deklaruar se i dyshuari ka njė tė kaluar kriminale. Riēards ka shtuar se ekziston mundėsia qė persona tė njėjtė tė kenė vrarė edhe Tahir Zemajn, pasi qė tė dy viktimat, Tahir Zemaj dhe Ilir Selimaj, kanė qenė dėshmitarė nė procesin gjyqėsor kundėr "Grupit tė Dukagjinit


E marte, 15 prill, 2003

Nė Union, Kosova dhe Shqipėria do tė ishin dy shtete tė pavarura
Prishtinė, 15 prill, 2003 -  “Arsyeja kryesore qė na shtyri tė punojmė nė krijimin e Unionit Shqipėri-Kosovė ėshtė forcimi i pozicionit tė Kosovės, por edhe tė Shqipėrisė dhe tė hapėsirės shqiptare nė pėrgjithėsi, si nė planin e brendshėm ashtu edhe nė atė tė jashtėm. Nė Union Shqipėria dhe Kosova do tė ishin dy shtete tė pavarura”,- thotė ndėr tė tjera nė njė intervistė pėr “Kosovapress”-in, Emrush Xhemajli, kryetar i Lėvizjes Popullore tė Kosovės.

UNIKOMB angazhohet pėr shtet tė pavarur tė Kosovės
Prishtinė, 15 prill, 2003 - Partia e Unitetit Kombėtar Shqiptar, mbetet pranė qėndrimeve tė veta dhe pranė vijės sė vet politike, pavarėsisė, kėshtu u tha sot nė njė konferencė pėr media nga prijėsit e partisė.
UNIKOMB –i ėshtė pėr shtet tė pavarur dhe Sovran tė Kosovės me aspiratė pėr bashkimin kombėtar. Sipas kryetarit Muhamet Kelmendi, kjo ėshtė e domosdoshme tė realizohet ngase vetėm nė atė mėnyrė mund tė plotėsohen standardet e kėrkuara nga UNMIK-u. 

Qindra mitrovicas nisen pėr nė Kukės
Mitrovicė, 15 prill,2003 - Disa qindra qytetarė janė mbledhur tė martėn nė Sheshin e Jasharajve nė Mitrovicė, pėr tė filluar marshimin e katėrt me radhė pėr nė Kukės tė Shqipėrisė, duke pėrkujtuar eksodin e madh tė shqiptarėve qė ishte bėrė nga forcat ushtarake, policore e paramilitare serbe nė vitin 1999.

Sikur tė kishte pasur ēmim Nobel pėr liri, ai do t`i takonte familjes Jashari
Prishtinė, 15 prill, 2003 Nė librin ``Pėrtėritja``, tė autorit Bedri Tahiri, stili i tregimeve ėshtė mjaf i qėlluar, ku autori pėrdorė gjuhė tė pastėr dhe e bėn portretizimin e personazheve me mjeshtėri tė rrallė. Mjafton tė shikohet takimi i Bernard Kushnerit nė Prekaz me Rifat Jasharin, i cili u shpreh: “Dua tė them njė tė vėrtetė tė madhe. Prekazi lėvizi gjithė mekanizmat botėrorė, qė ndikuan pėr tė vepruar konkretisht dhe sikur tė kishte pasur ēmim Nobel pėr liri, atėherė ai do t`i takonte familjes Jashari``.

 

 

Qeveria e Kosovės mori pjesw nė konferencėn pėr parandalimin e korrupsionit
Prishtinė, 15 prill, 2003 - Zyra pėr Qeverisje tė Mirė e kryeministrit ka marrė pjesė nė konferencėn ndėrkombėtare pėr parandalimin e korrupsionit, qė ėshtė mbajtur nga data 10 deri mė 12 prill nė Bukuresht, tė cilėn ishte organizuar Instituti i Administratės Publike pėr Evropėn Juglindore nė bashkėpunim me Kėshillin e Evropės.

  Zyra e SHBA-ve dėnon vrasjen e dyfishtė tė Ilir dhe Feride Selimajt
    Prishtinė,15 prill, 2003 -  Z. Rino Harnish, shefi i misionit tė Zyrės sė SHBA-ve nė Prishtinė, dėnoi fuqimisht vrasjen e dyfishtė tė Z. Ilir Selimaj dhe kushėrirės sė tij Feride Selimajt
     Rino Harnish ka deklartuar se edhe njė herė, nė mėnyrė gjakftohtė u vra njė dėshmitar i njė gjykimi pėr vrasje. Ende nuk ėshtė vėrtetuar se a ėshtė kjo vrasje e lidhur me gjykimin nė tė cilin dėshmoi z.Selimaj, por mbetet fakti se vetėm nė katėr muajt e fundit kjo ėshtė hera e dytė qė nė rajonin e Pejėsvriten dėshmitarėt e gjykimeve pėr vrasje, me gjakftohtėsi dhe nė prita tė planifikuara me kujdes"
  "Kėto vrasje aq tė pamėshirshme - ku nė cak janė vėnė edhe fėmijėt, duke shpėrfillur jetėn njerėzore nė mėnyrė tė pandjenjė - duket se kanė pėr qėllim terrorizimin e bashkėsisė mė tė gjėrė tė Kosovės dhe minimin e sundimit tė ligjit. Vrasjet e tilla nuk bėjnė vetėm eliminimin e dėshmitarėve dhe frikėsimin e tjerėve qė tė mos dėshmojnė kundėr elementeve kriminale tė Kosovės, por ato poashtu e pengojnė Kosovėn nė arritjen e standardeve qė ajo duhet t'i plotėsojė para se tė mund tė diskutohet pėr statusin pėrfundimtar". "Fakti qė vrasės tė tillė janė tė gatshėm qė qėllimisht tė sulmojnė edhe fėmijėt dhe anėtarėt e familjes, pikėrisht sikurse nė janar kur u vra Tahir Zemaj bashkė me djalin dhe nipin e tij, flet shumė pėr vlerat tė cilat i pėrfaqėsojnė kėta vrasės tė njerėzve tė pafajshėm. Edhe njė herė, ėshtė e qartė se nė shoqėrinė kosovare ka elemente, vlerat e tė cilėve pėrfshijnė dhunėn dhe frikėsimin si mjete legjitime tė tė shprehurit nė Kosovėn e pasluftės". Thuhet ndėr tė tjera nė deklaratėn e shefit tė zyrės amerikane Rino Harnish.

Nė IRJM proces gjyqėsor ndaj dy kosovarėve
Shkup, 15 prill, 2003 - Sot nė Shkup ka vazhduar seanca gjyqėsore ndaj dy kosovarėve tė cilėt nga gjykatat maqedonase akuzohen pėr “terrorizėm” dhe se gjoja janė pjesėtarė tė AKSH-sė.

Policia e UNMIK-ut: Vrasja e dyfishtė nė Pejė hakmarrje
Prishtinė, 15 prill, 2003 - Nė lidhje me vrasjen e dyfishtė dhe plagosjen e tre personave afėr fshatit Nabėrgjan tė Pejės, policia e UNMIK-ut ėshtė duke i zhvilluar hetimet, u tha nė takimin e sotėm pėr media tė policisė sė UNMIK-ut. Sipas policisė sė UNMIK-ut kjo vrasje mund tė ketė motive hakmarrjeje, pėr shkak se njėri nga tė vrarėt ka qenė dėshmitar nė njė proces tė mėparshėm. Bėhet fjalė pėr procesin kundėr pesė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė tė ashtuquajturit "Grupi i Dukagjinit" qė u zhvillua nė vitin e kaluar, deklaroi zėdhėnėsi i policisė.


E hėnė, 14 prill, 2003

Barber: Pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės
duhet punuar fuqimisht

Prishtinė, 14 prill 2003 - Time: 16.15
 Shkėmbimi i opinioneve rreth zhvillimeve nė Kosovė dhe mundėsia e bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve, ishte tema qė u diskutua nė takim ndėrmjet kryetarit tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashin Thaēi dhe shefit tė Zyrės kanadeze nė Prishtinė, Shon Barber.

 

PRISHTINE, 14 prill - “Nisma e kryetarit tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēit qė tė shpallet moratoriumi pėr vendosjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, ėshtė mjaft e rrezikshme dhe ndaj saj duhet tė reagojmė shpejt dhe me vendosmėri”, deklaroi Rada Trajkoviē, deputete e Koalicionit “Kthimi” nė Kuvendin e Kosovės. Sipas saj, kryeadministratori Mihael Shtajner jetėn e vet private ia ka nėnshtruar realitetit politik nė Kosovė dhe nė vend tė Kofi Ananit, si epror tė vetin ka filluar tė ketė Thaēin, kryetarin e Partisė Demokratike tė Kosovės. “Pasojat e kalimit tė autorizimeve nga UNMIK-u nė institucionet e pėrkohshme nė Kosovė do tė shėnonin humbje pėr interesin e Serbisė nė Kosovė”, tha Trajkoviē.

Pėrcillen pėr nė Kuvajt Trupat Komando;
Moisiu: Ju keni krenarinė dhe pėrgjegjėsinė tonė

TIRANE, 14 prill - Eshtė zhvilluar sot nė sheshin "Skėnderbej" ceremonia e pėrcjelljes sė trupave shqiptare Komando drejt bazės amerikane nė Kuvajt. Nė ceremoni kanė marrė pjesė personalitetet mė tė larta tė vendit, presidenti Alfred Moisiu, kryeministri Fatos Nano, ministri i Mbrojtjes Pandeli Majko, ambasadori i SHBA-sė nė Tiranė, Xhejms Xhefri etj. “Ju keni mbi supe krenarinė tonė dhe pėrgjegjėsinė e njė misioni tė rėndėsishėm”, iu drejtua komandove presidenti Moisiu. Ndėrsa kryeministri Nano tha se ėshtė nder pėr Shqipėrinė, qė ndodhet pėrkrah forcave tė koalicionit ndėrkombėtar, qė po lufton nė Irak. Sipas ministrit Majko, "zgjedhja jonė ishte tė qėndronim pranė forcave progresiste". Ambasadori amerikan Xhefri i ka falėnderuar nė shqip shqiptarėt pėr qėndrimin e mbajtur nė kėtė konflikt dhe u ka uruar kthim sa mė tė shpejtė komandove, qė do tė bashkohen me forcat e tjera tė koalicionit antiterrorist. 

Shtyhet shpallja e fituesit tė tenderit pėr aviokompaninė e Kosovės
Prishtinė, 14 prill - Ndonėse pritej qė tė bėhet sot e ditur se kush do tė jetė fituesi i tenderit pėr aviokompaninė e Kosovės, kjo nuk u bė meqenėse komisioni pėreklatės nuk e ka pėrfunduar punėn. Ministri i Transportit dhe komunikacionit Zef Morina, tha se fituesi i tenderit pėr aerotransportuesin vendor do tė shpallet brenda 2-3 ditėsh meqė komisioni shqyrtues ende nuk e ka pėrfunduar punėn. Morina ishte kategorik se fjala ishte pėr kohėn e shkurtėr pse komisioni nuk e ka kryer punėn dhe nuk ka asgjė tjetėr. Do tė fitojė njė prej katėr konkurrusve, nė nazė tė numrit tė pikėve tė fituara, tha ai, duke hedhur poshtė spekulimet qė mund tė bėhen pėr shyrtjen e marrjes sė vendimit.
Zėdhėnėsja e shtyllės sė katėrt tė UNMIK-ut Monikė Degrud theksoi se procesi i shpalljes sė fituesit do tė bėhet pas fazės sė shqyrtimit tė procedurave qė janė paraparė nė tender. “Procesin e ngadalėsimit tė komisionit tė shtyrtimit nuk e shohim si vonesė. Kjo ėshtė njė procedurė qė duhet pritur sepse janė tri komisione qė pėrfshihen, duke filluar nga komisioni vlerėsues qė ka pėrfunduar punė, komisioni shqyrtues qė ėshtė duke punuar dhe komisioni i shpalljes sė fituesit”, tha Degrut.
Ajo tha se qytetarėt duhet tė presin sepse ky proces ėshtė nė interes tė tyre qė komisioni shtyrtues tė pėrfundojė me efikasitet punėn. Zėdhėnėsja e UNMIK-ut nuk pranoi qė vonesa e shpalljes sė fituesit tė jetė bėrė ngaqė shefi i Shtyllės sė Katėrt tė UNMIK-ut Endi Berpark nuk gjendet nė Kosovė.
“Hamburg International” dhe “Kosova Airėays” do ta vazhdojnė garėn pėr firmėn e avikompanisė sė parė kosovare. Avikompanitė “JAT” e “Adria Airėays” janė eleminuar nga komisioni pėrkatės. Aviokompania e parė kosovare pritet t’i sjellė 20 milionė euro buxhetit tė konsoliduar tė Kosovės.

Zbulohen bustet e dėshmorėve Pajazit Ahmeti e Alban Ajeti nė Gjilan

GJILAN, 14 prill - Nė kuadėr tė ditėve tė manifestimit kushtuar betejės sė Zhegovcit, sot nė Gjilan, nė komandėn e Zonės sė 6-tė tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, u zbuluan bustet e dėshmorėve Pajazit Ahmeti e Alban Ajeti, tė cilėt ranė para katėr vitesh, nė pėrleshje tė armatosur me forcat serbe. Bujar Nevzati nga Kėshilli organizativ pėr shėnimin e kėtij pėrvjetori tha se "njė ditė do tė shkojmė tė gjithė ne nga kjo botė, por jo tė gjithė do tė lėmė pas vete vepra si Paja e Albani, tė cilėt u flijuan pėr lirinė e Kosovės". Ndėrkaq, ish-komandanti i Zonės Opertaive tė Karadakut, Ahmet Isufi, tash ministėr i punės dhe mirėqenies sociale tha se Kosova po ndėrton pėr ēdo ditė vlera tė reja, duke e realizuar kėshtu idealin pėr tė cilin ranė Paja, Albani dhe dėshmorėt e tjerė. Zbulimin e busteve e bėnė ish-komandanti i ZOP tė Karadakut, Ahmet Isufi, komandanti i Zonės sė 6-tė tė TMK-sė, koloneli Imri Ilazi si dhe prindėrit e dėshmorėve Ahmeti e Ajeti, ndėrsa pjesėmarrėsit bėnė nderime. Nderime bėri edhe njė delegacion i komunės.

Nė Maqedoninė Perėndimore po nėnshkruhet njė peticion pėr lirimin i shqiptarėve tė rrėmbyer nga policia maqedonase
Shkup, 14 prill - Nė tė gjitha qytetet e Maqedonisė Perėndimore ėshtė duke u nėnshkruar njė peticion me tė cilin kėrkohet lirimi i shqiptarėve tė rrėmbyer nga policia maqedonase gjatė konfliktit tė armatosur nė Maqedoni. Nė kėtė peticion pėrveē tė dhėnave pėr personat e rrėmbyer janė prezentuar edhe dėshmi tė dėshmitarėve okularė se ata janė rrėmbyer nga policia maqedonase. Ky peticion do t'u dėrgohet tė gjitha institucioneve vendore dhe ndėrkombėtare me qėllim qė tė ushtrojnė presion nė Qeverinė e Maqedonisė qė tė ndriēojė fatin e shqiptarėve tė rrėmbyerve nė Maqedoni.


E dielė, 13 prill, 2003

- Komunikata e plotė e AKSH, shpėrndarė mediave:

AKSH MERR PĖRSIPĖR HEDHJEN NĖ ERĖ
TE URĖS HEKURUDHORE NĖ MITROVICĖN VERIORE

Mbrėmė nė mesnatėn e datės 12 prill 2003 nė vendin e quajtur Lozishte afėr Zveēanit nė Mitrovicė, nė pjesėn veriore tė Kosovės, forcat speciale tė Divizionit "Adem Jashari" kanė hedhur nė erė urėn metalike hekurudhore qė lidh kėtė pjesė tė okupuar shqiptare me Beogradin. Mitrovica ėshtė truall shqiptar dhe ne nuk do tė lejojmė mė qė ajo tė mbahet ende e okupuar nga serbėt. AKSH ka vendosur qė t'i ndėrpresė tė gjitha lidhjet e trojeve shqiptare me Beogradin.
Njoftojmė me keqardhje dhe dhimbje tė thellė, se nė kėtė aksion tė vėshtirė dhe tepėr sinjifikativ, kanė mbetur tė vrarė nė krye tė detyrės dy luftėtarė tė lirisė tė AKSH. Ka ardhur koha qė faktorėt relevant ndėrkombėtar, posaēėrisht ata qė veprojnė nė Kosovė, tė korigjojnė fajin e bėrė me dorėzimin misterioz tė Mitrovicės Veriore nė duart e pushtetit serb pikėrisht pas mbarimit tė luftės tė fituar nga ish-UCK dhe aleatja e saj NATO. Ka ardhur koha qė t'u kthehen shqiptarėve 2500 hektar tokė tė Shqipėrisė Etnike tė cilat pushteti gjenocidist i Serbisė ia "fali" pushtetit artificial tė IRJM. Ka ardhur koha qė faktorėt relevant nderkombėtar tė dėgjojnė zėrin e arsyes se shqiptarėt, nė trojet e tyre etnike shekullore, janė tė vendosur dhe tė gatshėm tė bėjnė ēdo sakrifice pėr ribashkimin e kombit tė tyre nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan

Zėdhėnėsi i Shtabit tė Divizionit "Adem Jashari"

Kolonel Ilir Duraku

Njė i vdekur nga shpėrthimi nė Zveēan
Prishtinė, 13 prill, 2003 - Zyrtarėt e policisė sė UNMIK-ut njoftuan se pėrveē shpėrthimit tė fuqishėm, qė shkatėrroi urėn hekurudhore nė vendin e quajtur Lozishtė nė afėrsi tė Zveēanit, janė gjetur edhe pjesėt e trupit tė njė njeriu. Mendohet se personi ka mbetur i vdekur nga shpėrthimi. Sipas zėdhėnėsit tė Shėrbimit Policor tė Kosovės, nė rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, hetimet e para flasin se shkatėrrimi i urės ėshtė bėrė nė mėnyrė tė qėllimshme.

Shtajner pėrkrah idenė e moratoriumit
Prishtinė, 13 prill, 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner ka pėrkrahur idenė pėr njė moratorium tė pėrkohshėm mbi statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Kėtė mbėshtetje z. Shtajner e ka bėrė pas njė takimi me kreun e PDK-sė Hashim Thaēi nė selinė e UNMIK-ut. "Moratoriumi i z. Thaēi do tė na lejonte tė pėrqėndroheshim nė ēėshtjet me interes pėr qytetarėt, si zhvillimi ekonomik e ēėshtje tė tjera", tha z. Shtajner, duke e quajtur kėtė njė ide konkrete dhe qė ndihmon procesin e pėrgjithshėm tė zhvillimit tė Kosovės, siē ėshtė ekonomia, hapja e mė shumė vendeve tė punės, ēėshtja e privatizimit dhe lufta mė efektive ndaj krimit tė organizuar.

Vazhdon nėnshkrimi i peticionit pėr lirimin e shqiptarėve
IRJM, 13 prill, 2003 - Shqiptarėt nė ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė vazhdojnė tė nėnshkruajnė peticionin pėr lirimin e shqiptarėve tė kidnapuar nga policia maqedonase gjatė konfliktit tė armatosur nė kėtė vend

SHBA - Sirisė: Mos i mbani pėrkrahėsit e Sadamit
Uashington, 13 prill, 2003 - Pėr herė tė dytė brenda disa ditėsh SHBA ka paralajmėruar Sirinė tė mos i lejojė tė rrinė nė Siri pėrkrahėsit e Sadamit. Nė njė intervistė pėr BBC-nė, sekretari amerikan i shtetit Colin Pouell tha qė Damasku duhet tė jetė gati tė dorėzojė ēdo tė arratisur nga Bagdadi nėse kundėr tyre do tė kishte akuza. Paralajmėrimi i zotit Pouell pason atė tė presidentit Bush

Demaēi: Tė nisin bisedimet pėr statusin e Kosovės
Beograd, 13 prll, 2003 - Nė Beograd po mbahet takimi ndėrkombėtar me temėn "Patriotizmi i ri", ku po marrin pjesė pėrfaqėsues tė organizatave joqeveritare, specialistė tė kulturės dhe shkencės nga vendet e rajonit dhe bota. Duke e quajtur kėtė takim si shumė tė qėlluar, sepse po nis njė temė tejet tė rėndėsishme, Adem Demaēi, veprimtar nga Kosova, tha se pėr zgjidhjen e qėndrueshme tė problemeve nė rajon duhet tė respektohen interesat dhe synimet si tė pakicave, edhe tė shumicės. Duke i hedhur njė vėshtrim konfliktit tė gjatė shqiptaro-serb dhe statusit tė pazgjidhur tė Kosovės, Demaēi tha se ėshtė e nevojshme qė sa mė parė tė fillojnė bisedimet dhe veprimet konkrete nė mėnyrė qė kjo ēėshtje tė zgjidhet njėherė e pėrgjithmonė. Sepse tha ai vetėm nė kėtė mėnyrė ėshtė e mundshme edhe zgjidhja e qėndrueshme e problemeve ndėretnike. Duke u pėrpjekur ta pėrkufizojė nocionin "patriotizmi i ri" nė shtetet e rajonit, zoti Demaēi tha se ky duhet tė jetė "patriotizmi evropian", pėrmes sė cilit pavarėsisht nga problemet kombėtare, do tė zgjidheshin edhe shumė probleme ekonomike e kulturore.

TETOVE, 13  prill,  2003 Familjarėt e pjesėtarėve tė UĒK-sė tė cilėt ndodhen nė burgjet maqedonase, dje e ndėrprenė grevėn e urisė pas premtimeve se tė afėrmit e tyre do tė lirohen sė shpejti. Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti dje u premtoi familjeve tė tė burgosurve se ish-anėtarėt e UĒK-sė Krenar Osmani dhe tre shqiptarėt tjerė brenda dhjetė ditėsh do tė lirohen nga burgu.


E shtunė, 12 prill, 2003

Kosovė: Shpėrthim i fuqishem nė veri, pjesėt e njė kufome gjenden pranė vendit te ngjarjes
Sipas koresponentit tė Zėrit tė Amerikės nė Prishtinė Besim Abazi

Zyrtarėt e Policisė sė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė, njoftuan tė shtunėn pėr njė shpėrthim tė fuqishėm nė pjesėn veriore tė Kosovės, ku janė gjetur edhe pjesėt e trupit tė njė njeriu. Ata thanė se persona tė panjohur, kanė shkatėrruar urėn hekurudhore nė vendin e quajtur Lozishtė, rreth katėr kilometra larg komunes sė Zveēanit, njė zonė kjo e banuar me popullatė serbe.

Zyrtarė tė policisė thanė se nė afėrsi tė vendit tė ngjarjes, ėshtė gjetur njė kufomė e shkatėrruar nga shpėrthimi i fuqishėm. Policia beson, se mjeti shpėrthyes, ėshtė vendosur qėllimisht, por ende nuk dihet asgjė pėr motivet e mundshme tė kėtij veprimi. Kjo ėshte hera e dytė qė mjete shpėrthyese vendosen nė tė njėjtin vend.

Zyrtarė e policisė thanė se po zhvillohen hetime tė hollėsishme pėr tė ndriēuar kėtė rast, qė ka ndodhur nė njė periudhė tė shtimit tė pėrpjekjeve pėr tė krijuar njė mjedis mė tė sigurt nė Kosovė.

Zėvendėsadministratori i Kosovės, Charles Brayshaw, tha tė shtunėn se siguria dhe rendi e ligji janė pjesė e standardeve pėr Kosovėn tė pėrcaktuara nga shefi i tij Michael Steiner. Ai i bėri kėto komente gjatė njė ceremonie tė diplomimit tė njė brezi tė ri tė Shėrbimit Policor tė Kosovės. Ai tha me kete rast se policia e Kosoves ėshtė e vendosur qė tė krijojė njė mjedis tė sigurtė per tė gjithė qytetaret e saj.

“Qytetarėt e Kosovės dėshirojnė tė jetojnė nė njė mjedis tolerant dhe demokratik, qė mbrohet nga ligjet”, tha zoti Brayshaw duke nėnvizuar se “standardet e pėrcaktuara nga shefi I UNMIK-ut nuk janė mashtrim por janė themel i njė ardhmėrie mė tė mire”. Ai tha se Shėrbimi Policor i Kosovės ėshtė shumėkombėsh dhe kjo dėshmon se Kosova po ecėn drejt demokratizimit.

Zoti Brayshaw, duke bėrė njė paralelizėm mes Kosovės dhe Irakut tha se “populli i Kosoves mė sė miri i kupton vuajtjet nga diktatorėt” dhe shprehu bindjen e tij se vuajtjet e irakianeve do tė pėrfundojnė shpejt, ashtu si edhe ato tė qytetarėve tė Kosovės nė vitin 1999.

Beteja pėr Tikritin
12 prill, 2003 - Komandantėt e ushtrisė amerikane thonė se forcat irakiane mund tė pėrpiqen tė bėjnė njė qendresė tė fundit nė Tikrit, vendlindja e Saddam Husseinit dhe njėri prej qyteteve tė mėdha irakiane qė ende nuk ka rėnė nė duart e forcave tė koalicionit. Banda ushtarėsh irakianė u diktuan duke shkuar drejt kėtij qyteti nė veri tė Bagdadit dje.

Aeroplanėt amerikanė kanė bombarduar vazhdimisht pozicionet e Gardės Republikane pėrreth Tikritit, por zyrtarėt ushtarakė thonė se nuk ėshtė e qartė nėse kėto forca irakiane qė kanė mbetur do tė jenė nė gjendje ta mbrojnė qytetin.

Forcat tokėsore amerikane nė Irakun verior ndodhen mė pak se 100 kilometra larg nga Tikriti, pasi trupat irakiane braktisėn qytetet veriore, Kirkuk dhe Mosul. Sipas lajmeve vetėm njė numėr i vogėl trupash amerikane kanė hyrė nė kėto qytete dhe banorėt janė duke vandalizuar gjithēka u del pėrpara.

Nė pjesėn perėndimore tė Irakut, zyrtarėt ushtarakė amerikanė thonė se irakianėt vazhdojnė tė luftojnė nė qytetet al-Qaim, nė kufirin me Sirinė. Zyrtarėt thonė se dyshojnė se irakianėt po mbrojnė njė vend ku janė magazinuar disa lloj armėsh tė ndaluara.

Ndėrkaq, nė komentet e tij tė para qė nga rėnia e Bagdadit, Presidenti Bush tha dje se nuk e di nėse Saddam Husseini ėshtė i gjallė apo ka vdekur. Por zoti Bush tha se di njė gjė me siguri se Saddami nuk ėshtė mė nė pushtet. Presidenti Bush shtoi se lufta nė Irak do tė marrė fund kur gjenerali Tommy Franks, komandanti i forcave tė koalicionit, thotė se objektivat janė plotėsuar. Ai nuk dha hollėsi tė mėtejshme

PRISHTINE, 12 prill - “Pjesėtarėt e Shėrbimit Policor tė Kosovės janė njė provė e gjallė se Kosova po i arrin standardet pėr t’u bėrė pjesė e Evropės”. Kėshtu tha zėvendėskryeadministratori i Kosovės Ēarlls Brajshou, me rastin e diplomimit tė brezit tė 23-tė dhe tė 24-tė e Shėrbimit Policor tė Kosovės.
118 pjesėtarė tė rinj i janė shtuar sot Shėrbimit Policor tė Kosovės, duke rritur kėshtu numrin e pėrgjithshėm nė rreth 5700. Shumica nga tė sapodiplomuarit kanė qenė police edhe mė parė. Kolonel Sheremet Ahmeti beson se Shėrbimi Policor i Kosovės do tė forcohet edhe mė tepėr, falė pėrvojės sė policėve.
Zėvendėskryeadministratori i Kosovės Ēarlls Brajshou mendon se Kosova po i arrin standardet pėr t’u bėrė pjesė e Evropės. “Ju si policė do tė ndihmoni ndėrtimin e njė sistemi, ku do tė sundojė ligji dhe do t'i ruani tė drejtat e njeriut pėr tė gjithė pjesėtarėt e shoqėrisė kosovare. Ju do t’i mundėsoni popullit tė Kosovės njė ambient tė sigurtė dhe tė mbrojtur nga kriminelėt”, tha Brajshou.
Zėvendėsadministratori i Koosvės tha se zėrat qė thonė se standardet janė mashtrim, gabojnė. “Ju jeni njė provė e gjallė se Kosova po i arrin standardet pėr t’u bėrė pjesė e Evropės”, nėnvizoi Brajshou.
Edhe tė sapodiplomuarit thanė se zotohen se do tė pėrkujdesen pėr ruajtjen e rendit dhe pėr krijimin e njė ambienti tė sigurtė. Kohė mė parė kreu i policisė ndėrkombėtare nė Kosovė, Shtefan Feller ka thėnė se deri nė fund tė vitit Shėrbimi Policor i Kosovės do tė marrė tė gjitha kompetencat. Drejtori i Shkollės sė Policisė, Stiv Benet mendon se shumė nga kėto kompetenca tashmė po zbatohen edhe nė praktikė. “Do t’ju pyes kur ju ecni nė rrugė apo thirrni pėr ndihmė policinė kė do ta shihni? Natyrisht, janė pjesėtarėt e SHPK-sė. Ata po e kryejnė punėn e tyre me shumė profesionalizėm”, tha Stiv Benet.
16 pėr qind e numrit tė pėrgjithshėm tė pjesėtarėve tė SHPK-sė janė nga radhėt e minoriteteve, ndėrsa 15 pėr qind janė femra. Parashihet qė deri nė dhjetor tė vitit tė ardhshėm tė pėrfundojė trajnimi i 6500 policėve dhe tė pėrmbushet mandati i OSBE-sė nė ndėrtimin e institucionit tė SHPK-sė.

PEJE, 12 prill - Sot nė Pejė, nėn patronazhin e presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, u mbajt njė Akademi pėrkujtimore, me rastin e 90-vjetorit tė gjenocidit malazez dhe rezistencės sė shqiptarėve nė Rrafshin e Dukagjinit.
Duke hapur kėtė akademi, Ali Lajēi, kryetar i Asamblesė komunale tė Pejės tha se populli i Kosovės ka pėrjetuar vuajtje tė mėdha, e madje edhe deri gjenocid.
Duke e pėrshėndetur nė emėr tė Presidenti Rugova kėtė akademi, kėshilltari i lartė politik i tij, Skėnder Hyseni, tha se ngjarjet e ndryshme gjatė historisė sonė duhet tė kujtohen vazhdimisht me qėllim qė tė mos tė harrohen. Ēdo periudhė e historisė, e sidomos periudhat e dhembjes sė saj nėse harrohen ka rrezik qė tė pėrsėriten, tha Hyesni. Ai theksoi se populli i Kosovės nuk ka qenė i pushtuar vetėm gjatė viteve tė fundit, por edhe gjatė njėqind vjetėve tė kaluara.
Ndėrkaq ish-ambasadori i Misionit tė OSBEE-sė nė Kosovė dhe miku i shqiptarėve Uiliem Uoker tha nė fjalėn e tij se ndiehet i lumtur qė ėshtė nė mesin e njė populli tė shkėlqyer dhe nė mesin e njerėzve me tė cilėt ndan tė njėjtat aspirata e ambicie - kjo ėshtė pavarėsia e Kosovės dhe mirėqenia e saj ekonomike. "Ne shpresojmė se ata njerėz qė kanė masakruar shqiptarėt mė 1913 do tė dėnohen nga Zoti, kurse Millosheviqin dhe klikėn e tij Gjukata e Hagės", tha Uoker. Poashtu nė kėtė akademi pėr gjenocidin malazez mbin popullsinė shqiptare mė 1913 folėn edhe akademik Mark Krasniq dhe dr. Zekeria Cana.

...kosovalive njofton se:

Moratoriumi legalizon “status quo-n” nė Kosovė, konsiderojnė kundėrshtuesit e idesė

PRISHTINĖ, 12 prill, 2003 – Ideja e njėrit prej liderėve politik tė Kosovės pėr njė moratorium rreth statusit tė vendit, qė ėshtė pėrkrahur edhe nga UNMIK-u, nga partitė e tjera dhe njohės tė rrethanave politike konsiderohet si e dėmshme, njė eksperiment i panevojshėm dhe qė i ndihmon gjendjes sė “status quos” qė ėshtė krijuar pas lufte.

PRISHTINE, 12 prill - Idea e kryetarit tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), Hashim Thaēi, pėr moratorium statutor pėr Kosovėn, duket se nuk ka gjetur pėrkrahjen e subjekteve tė tjera tė rėndėsishme politike shqiptare nė Kosovė.
Lidhja Demokratike e Kosovės tha sot se ky subjekt politik qėndron fuqishėm nė pėrcaktimin e saj pėr jetėsimin e plotė tė pavarėsisė sė Kosovės nė bazė tė vullnetit tė popullit tė shprehur nė referendum mė 1991.
“LDK-ja insiston dhe punon nė njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės nga bashkėsia ndėrkombėtare. Kosova tashmė po e kalon fazėn e protektoratit ndėrkombėtar dhe pas gjithė kėtij procesi tė zhvillimit tė gjithanshėm gjatė katėr vjetėve nė liri, ēfarėdo pėrpjekjesh apo idesh joserioze dhe tė tejkaluara pėr pezullim tė punės pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės janė tė papranueshme pėr LDK-nė. Prandaj, LDK-ja i kundėrshton fuqishėm, pa marrė parasysh nga kush vijnė”, thuhet nė njė njoftim tė LDK-sė.
Anėtari i kryesisė sė kėsaj partie, Alush Gashi u shpreh se moratoriumi statutor nuk ėshtė vizion i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. “Ne nuk mund tė shkojmė nė Evropė pa adresė, ne dėshirojmė dhe angazhohemi fuqimisht qė adresa jonė tė jetė pavarėsia e Kosovės dhe Kosova shtet i pavarur dhe sovran”, deklaroi Alush Gashi.
Nga ana tjetėr, Ramush Haradinaj, kryetar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), e ka cilėsuar moratoriumin statutor pėr Kosovėn si improvizim tė panevojshėm e tė padobishėm, dhe si ide qė bie nė kundėshtim me vullnetin dhe aspiratat e popullit tė Kosovės. Idea pėr moratorium statutor ėshtė kundėrshtuar, madje ashpėr, edhe nga Partia e Re e Kosovės, e ish-kryeministrit tė Kosovės Bujar Bukoshi.
Nga ana tjetėr, kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi nė mbledhjen e sotme me kryetarė tė degėve tė kėsaj partie tha se zgjidhja pėrfundimtare e statusit politik tė Kosovės duhet tė ketė fundin e vet nė kohėn e duhur nė bashkėpunim me bashkėsinė ndėrkombėtare. Sipas Thaēit, "PDK-ja ka dinamizuar proceset politike nė institucionet e Kosovės pėr thyerjen e status kuos, e cila rėndon dhe ngulfat procesin e zhvillimit, demokratizimit, tolerancės dhe mirėqenies sė qytetarėve". Duke elaboruar propozimin e tij, z. Thaēi tha se PDK-ja angazhohet vazhdimisht pėr realizimin e aspiratave legjitime tė qytetarėve tė Kosovės. Nė mbledhjen e udhėheqjes sė kėsaj partie me kryetarėt e degėve doli qėndrimi qė "PDK-ja nuk ėshtė pėr veprime tė nxituara qė fusin institucionet e Kosovės nė konfrontim tė panevojshėm me ndėrkombėtarėt, nuk pajtohet me status kuon e as me bllokadat e iniciativave, qė po bėhen nė Kuvendin e Kosovės".
Edhe Enver Hasani, profesor i sė drejtės ndėrkombėtare, nė njė intervistė dhėnė pėr radion “Evropa e Lirė” ka thėnė se propozimi pėr shpalljen e moratoriumit pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės ėshtė vlerėsim i gabuar. Ai theksoi se ky propozim i shkon pėr shtat asaj pjese tė bashkėsisė ndėrkombėtare qė kėrkon tė shtyjė zgjidhjen e statusit tė Kosovės pėr njė kohė tjetėr. “Mendoj se propozimi i njėrit prej liderėve tė partive politike ėshtė synim pėr tė legalizuar njė gjendje e cila de fakto nė Kosovė ekziston, pėrkatėsisht pėr t'iu pėrshtatur njė pjese tė caktuar tė bashkėsisė ndėrkombėtare, e cila synon me ēdo kusht ta mbajė kėtė status-quo dhe ta shtyjė pėr njė kohė shumė tė pacaktuar ēėshtjen e zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės”, ka thėnė Hasani. Ai ka shtuar se njė ide e tillė ėshtė gabim sepse statusi i Kosovės ėshtė duke u zgjidhur nė mėnyrė graduale dhe hap pas hapi.

Kosova do tė ketė njė operator tė telefonisė mobile privat, tjetrin publik

PRISHTINĖ, 12 prill, 2003 – Ligji pėr liberalizimin e tregut tė telekomunikacionit pritet qė tė hyjė nė fuqi brenda 2-3 muajve me ē’rast do tė krijohet mundėsia e futjes edhe tė njė operatori tė ri privat tė telefonisė mobile por edhe asaj fikse, tha nė njė intervistė pėr KosovaLive ministri Zef Morina.

TIRANE, 12 prill - Dy partitė e ballistėve janė mbledhur sot nė njė konfrerencė tė pėrbashkėt, ku kanė vendosur unifikimin e tyre nė njė forcė politike tė vetme. Drejtuesit e Ballit Kombėtar Demokrat dhe Ballit Kombėtar i kanė ftuar tė gjithė anėtarėt, qė tė bashkohen nė njė parti tė vetme pėr tė dhėnė nė kėtė mėnyrė kontributin nė kapėrcimin e krizės politike qė po kalon vendi. Sipas News24, nė kėtė konferencė mungonte kreu i ballistėve Shpėtim Rroqi, mungesa e tė cilit mund tė prishė imazhin e kėtij bashkimi tė ri.

TIRANE, 12 prill - Referencat e ulura me 50 dollarė pėr ton kanė bėrė qė ēmimi i naftės nė treg tė bjerė me shpejtėsi. Doganat dhe importuesit e karburanteve duket se po e mbajnė fjalėn qė i dhanė njėri-tjetrit para katėr ditėsh, kur ranė dakord pėr referencat e reja. Ēmimet e referencės qė janė zbatuar dje nė dogana kanė qenė 226 dollarė pėr ton, ndėrkohė qė para mirėkuptimit biznes-shtet ato shėnonin 276 dollarė pėr ton. Zhbllokimi i situatės ēoi nė krijimin e ēmimeve mė tė leverdisshme nė treg, ku nafta pėsoi njė rėnie prej 3-5 lekė pėr litėr. Gjatė ditės sė djeshme nė pikat e tregtimit tė karburanteve ēmimi i saj ishte 90 lekė pėr litėr, ndėrsa vetėm katėr ditė mė parė nafta ofrohej me njė ēmim prej 95 lekė pėr litėr. "Referencat e reja u aplikuan menjėherė dhe ndikimi qe i shpejtė edhe nė treg. Gjatė ditėve tė fundit referencat e naftės kanė qenė 226 dollarė pėr ton, ndėrkohė qė para marrėveshjes ishin edhe 50 dollarė pėr ton mė shumė. Si rrjedhim ne ulėm edhe ēmimin e naftės", shprehen importuesit e karburanteve. Ndėrkohė, specialistė nė Ministrinė e Industrisė dhe Energjetikės parashikojnė rėnie tė mėtejshme tė ēmimit tė naftės. "Ulja e ēmimit ka filluar dhe nė kryeqytet tė ndihet mė tepėr, pasi qytetet e kanė pak mė tė vėshtirė. Ndėrkohė, brenda kėsaj jave pritet rėnie e mėtejshme e ēmimit tė naftės", shpjegojnė ata. I tė njėjtit mendim ka qenė edhe kryetari i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė, Luan Bregasi, i cili ishte pėrfaqėsuesi i komunitetit tė biznesit nė negocimet e zhvilluara me drejtoreshėn e Doganave, Tatjana Kongoli lidhur me referencat. Sipas Bregasit, ēmimi i naftės nė tregun vendės do tė pėsojė njė rėnie prej 30 pėr qindėsh, duke arritur nė 75 lekė pėr litėr, ose nė nivelin qė ishte pėrpara rritjes stratosferike.

Mjekėsi: SARS 111 tė vdekur; Klonimi i njeriut i pamundur

Qeveria e Hong Kongut thotė se do tė ndalojė udhėtimin nė vende tė tjera pėr ēdo person qė ėshtė ekspozuar ndaj sėmundjes vdekjeprurėse tė rrugėve tė frymėmarrjes, SARS. Zyrtari mė i lartė i Hong Kongut, Tung Chee-hwa thotė se qeveria e tij do ta sigurojė bashkėsinė ndėrkombėtare se nuk po e lejon sėmundjen tė pėrhapet. Ndalimi i udhėtimeve hyn nė fuqi tė hėnėn. 2 mijė e 700 vetė nė gjithė botėn janė prekur nga sėmundja qė ngjan me pneumoninė dhe tė paktėn 111 vetė kanė vdekur. Rastet mė tė shumta kanė qenė nė Kinė dhe Hong Kong.

Klonimi i njeriut i pamundur

11 prill 2003 - Sipas zbulimeve tė reja, klonimi njerėzor mund tė jetė i pamundur. Studiuesit e Univeristetit tė Pitsburgut thonė se tė gjitha pėrpjekjet e kohėve tė fundit pėr tė klonuar majmunė nuk kanė dalė me sukses, sepse qelizat e klonuara tė primatėve nuk ndahen njėlloj si ato tė kafshėve tė tjera, si lopėt, derrat ose delet.

Njerėzit, ashtu si edhe majmunėt janė primatė. Studiuesit thonė se zbulimi i tyre ngjall edhe mė shumė dyshime mbi pretendimet e njė sekti fetar se ka kryer eksperimente tė suksesshme tė klonimit njerėzor.

Shpend Abazi, kampion evropian i boksit pėr peshat e lehta

KOPENHAGE, 12 prill - Shpend Abazi ka mposhtur dje nė Kopenhagė algjerianin me nėnshtetėsi franceze, Samir Lala, duke fituar kėshtu titullin e kampionit evroopian nė boksin pėr peshat e lehta. Ishte kjo pėrballja e 27 nė boksin profesional e Shpend Abazit.Ai edhe mė parė e ka marrė kėtė titull, duke mundur rusin Aleksandėr Jakobov nė kategorinė bantam deri nė 54 kg, mė 2001, por kėtė titull e dorėzoi vullnetarisht vitin e kaluar pasi Shpendi fitoi titullin vakant tė kampionit botėror nė versionin IBC nė kategorinė pendėl. 


E enjte, 10 prill, 203
- Brovina thotė se ekzistojnė burgje private nė Serbi ku mund tė ketė kosovarė tė zhdukur.
- Paralajmėrohet nėnshkrimi i shpejtė i marrėveshjes pėr tregti tė lirė mes Shqipėrisė dhe Kosovės
- Pėr pėrvjetorin e Lidhjes Shqiptare pėrgatitet njė manifestim pesėditėsh

Kryeministri Rexhepi merr pjesė nė protestėn nė Deēan pėr lirimin e pjesėtarėve tė ish-UĒK-sė
DECAN, 10 prill - Kryeministri i Bajram Rexhepi mori pjesė nė njė protestė popullore pėr lirimin nga arresti tė pjestarėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe u takua me kėshillin organizativ tė protestave. Protesta e sotme nė Deēan ka qenė e 50-ta me radhė me moton “Liri pėr Ēlirimtarėt”.
Javėn e kaluar nė Deēan u mbajt njė protestė 4- orėshe, ku ishin tė ftuar edhe personalitete kryesore tė institucioneve vendore e ndėrkombėtare, por askush nuk shkoi atje, ndėrkaq kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi, kishte konfirmuar mė parė se kėtė tė enjte do tė merrte pjesė nė protestė.
Protestat nė Deēan filluan vitin e kaluar, pas burgosjes sė gjeneral Daut Haradinaj dhe ish-pjesėtarėve tė tjerė tė UĒK-sė. Gjatė vizitės nė Deēan kryeministri Rexhepi zhvilloi takime edhe me udhėheqėsit komunalė.

Presidenti Rugova priti njė deklegacion 25 anėtarėsh shqiptaro-amerikan tė kryesuar nga ambasadori Uiliem Uoker
Prishtinė, 10 prill - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot njė deklegacion 25 anėtarėsh shqiptaro-amerikan, i cili kryesohet nga shefi i dikurshėm i misionit verifikues tė OSBE-sė nė Kosovė ambasadori Uiliem Uoker.
Nė njė bisedė tė pėzemėrt e miqėsore presidenti Rugova foli para mysafirėve pėr arritjet qė janė bėrė nė Kosovėn e lirė dhe pėr zhvillimet aktuale nė tė gjitha fushat e jetės. Presidenti me kėtė rast falėnderoi ambasadorin Uoker si dhe anėtarėt e tjerė tė deklegacionit pėr ndihmėn dhe pėrkrahjen qė kanė dhėnė pėr Kosovėn.
Me tė mbėrritjur nė Prishtinė, ambasadori Uoker tha se ndiehet i lumtur qė sėrish viziton Kosovėn dhe e sheh tė lirė, duke thėnė se shpreson qė njė ditė ta shohė edhe tė pavarur.
Ky delegacion do tė marrė pjesė tė shtunėn nė Pejė njė mbledhje pėrkujtimore kushtuar 90-vjetorit tė gjenocidit malazez dhe rezistencės sė shqiptarėve tė Dukagjinit, e cila organizohet nėn patronazhin e presidentit Rugova.

Kuvendi i pakėnaqur me gjendjen nė gjyqėsinė kosovare, rekomandon reforma
Prishtinė, 10 prill, 2003 - Kuvendi i Kosovės aprovoi tė enjten disa rekomandime tė grupit punues qė pasi kritikon gjendjen nė gjyqėsorin kosovar kėrkon fillimin e reformės nė kėtė fushė, themelimin e Ministrisė sė Drejtėsisė dhe paga mė tė mira pėr gjyqtarėt dhe prokurorėt kosovarė.

Policia e UNMIK-ut: Krimi i organizuar shqiptar bashkėpunon mirė me krimin e organizuar serb
PRISHTINE, 10 prill - Vrasja e kryeministrit serb Zoran Gjingjiē dhe zhvillimet e mėvonshme nuk kanė ndikuar mbi situatėn e sigurisė nė Kosovė, kanė thėnė zyrtarėt e policisė sė UNMIK-ut. Mirėpo, zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Beri Fleēėr ka thėnė se nuk pėrjashtohet mundėsia qė ndonjė element kriminal nga Serbia tė jetė strehuar nė Kosovė, ndonėse pėr kėtė aktualisht nuk ka dėshmi.
Zėdhėnėsi Fleēėr ka theksuar se kufiri ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė nuk ėshtė kufi ndėrkombėtar, prandaj ka qindra e ndoshta edhe mijėra mėnyra pėr t'u kaluar kufiri pa u vėrejtur.
Krimi i organizuar qė vepron nė Kosovė, thotė ai, ėshtė pjesė e njė rrjeti rajonal tė krimit tė organizuar, dhe ka shtuar se krimi i organizuar shqiptar bashkėpunon nė mėnyrė perfekte me krimin e organizuar serb. Kriminelėt serbė nuk do tė thotė se vijnė dhe veprojnė nė Kosovė, por duke qenė pjesė e rrjetit ata janė tė vėmendshėm pėr territorin e tyre gjeografik.

 
Moisiu: Ēėshtja e Kosovės tė zgjidhet pėrmes dialogut e negociatavekosovapress
Tiranė, 10 prill
“Statusi i Kosovės do tė zgjidhet nė kuadėr tė proceseve integruese evroatlantike”, -ka thėnė dje nė Beograd presidenti shqiptar, Alfred Moisiu...............
      -Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu deklaroi dje nė Beograd se ēėshtja e Kosovės duhet tė zgjidhet pėrmes dialogut dhe negociatave. Moisiu tha se e diskutoi kėtė ēėshtje edhe me presidentin e ri tė Serbisė dhe Malit tė Zi, Zvetozar Maroviē, duke marrė shkas nga deklaratat e fundit lidhur me kėtė ēėshtje. "Ne diskutuam pėr marrėdhėniet mes dy vendeve tona, mėnyrat e pėrmirėsimit tė mėtejshėm tė tyre, si dhe theksuam angazhimin e pėrbashkėt nė politikėn e dialogut dhe mirėkuptimit edhe pėr ēėshtjen e Kosovės", tha presidenti Moisiu. "Pėrsa i pėrket kėsaj ēėshtjeje, shpreha bindjen se sot nuk ėshtė mė koha e kėrcėnimeve. Tashmė ka ardhur koha e negociatave dhe dialogut dhe me kėtė frymė duhet tė punojmė edhe pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje", tha ai. Presidenti tha gjithashtu se marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Serbi-Mali i Zi njohin ēdo ditė progres dhe se Tirana ėshtė gati tė ndihmojė nė dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit.

TIRANE, 10 prill - Pak orė pasi trupat amerikane pėrparuan, duke vendosur dje kontrollin mbi kryeqytetin e Irakut, Bagdad, kryeministri shqiptar Fatos Nano, me anė tė njė deklarate u shpreh se Presidenti amerikan Xhorxh Bush duhet pėrgėzuar pėr vendosmėrinė e tij nė udheheqjen koalicionit drejt kėtij triumfi historik mbi forcat e represionit nė Irak. Kreu i qeverisė shqiptare deklaron se shqiptarėt janė krenarė qė kanė dhėn kontributin e tyre nė kėt pėrpjekje". Kryeministri Nano thotė se Europa dhe bota njė ditė do ta shohin kėtė ngjarje jashtėzakonisht tė rėndėsishme si njė pikė kthese nė histori. Ai, duke kujtuar zbarkimin e nė brigjet e Normandisė gjatė luftės sė dytė botėrore tha se presidenti amerikan Xhorxh Bush dhe kryeministri britanik Toni Bler i sollėn lirinė popullit tė shumėvuajtur tė Irakut. Shqipėria ishte ndėr vendet qė u rreshtua hapur pėrkrah Shteteve tė Bashkuara nė luftėn ndaj Irakut. Ajo i ofroi tė gjitha hapesirat ajrore dhe territoriale, si dhe bazat e saj, ndersa njė njėsi komando ėshtė e gatshme tė shkojė nė Gjirin Persik. Kryeministri Fatos Nano deklaron se Shqiperia do tė mbėshtesė Shtetet e Bashkuara edhe nė pėrpjekjet e tyre pėr tė ndihmuar popullin irakian dhe pėr tė rindėrtuar Irakun.
Njė ditė mė parė Presidenti i republikės Alfred Moisiu, duke komentuar zhvillimet qė pritet tė pasojnė luftėn, u shpreh: “Diskutimi po bėhet lidhur me rolin e OKB dhe Shteteve tė Bashkuara. Cili do tė jetė roli i tyre dhe ndarja e punės. Vetė SHBA kanė theksuar se OKB do ketė pjesėn e saj nė rindėrtimin e Irakut. Shqipėria nė kėtė rast i pėrmbahet vijės sė saj dhe politikės sė saj. Ne mbėshtesim Shtetet e Bashkuara, duke konsideruar se u mėnjanua njė e keqe, pėr tė evituar njė tė keqe mė tė madhe”, tha presidenti Moisiu. Kėto komente presidenti Moisiu i bėri dje nė Beograd nė pėrfundim tė takimit tė nivelit tė lartė tė Nismės sė vendeve tė Evropės Juglindore, pavarėsisht se nė deklaratėn pėrfundimtare tė kėtij takimi theksi vihej nė rolin parėsor qė duhet tė kenė Kombet e Bashkuara dhe Kėshilli i Sigurimit.


E mėrkurė, 9 prill, 2003

Alarm i rremė pėr vendosjen e njė mjeti shpėrthyes nė lokalet e PTK-sė

Prishtinė, 9 prill, 2003 - Rreth orės 11.30 minuta SHPK-ja ka marrė njė thirrje anonime, nė tė cilėn thuhej se njė mjet shpėrthyes ishte vendosur nė lokalet e PTK-sė nė Prishtinė. Mė kėtė rast, janė evakuar tė gjithė punonjėsit e PTK-sė. Pas kontrollimit nė detaje tė ndėrtesės, rezultoi se nuk kishte mjet shpėrthyes.

Vazhdon procesi gjyqėsor kundėr Grupit tė Llapit

Prishtinė, 9 prill, 2003 -  Po vazhdon tė mbahet nė Prishtinė procesi gjyqėsor ndaj katėr ish eprorėve tė lartė tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės: Rrustem Mustafa-Remi, Latif Gashi, Nazif Mehmeti dhe Naim Kadriu, tė akuzuar pėr krime kundėr civilėve kosovarė, gjatė periudhės gusht 1998- qershor 1999. Deri tash nė kėtė proces gjyqėsor, i cili filloi mė 17 shkurt, kanė dėshmuar 5 dėshmitarė anonim si dhe 4 tė mbrojtur. Seanca e sotme e paraditės nuk ėshtė mbajtur pėr shkak se dėshmitari i rradhės i mbrojtur nuk kishte ardhur. Ndryshe, procesi gyqėsor do tė ndėrpritet deri mė 28 prill.

Vulaj: Tė koordinojmė punėt nė mes tė KSHA dhe institucioneve tė Kosovės

Prishtinė, 9 prill, 2003 - Nė kuadėr tė vizitės dy ditore nė vendinė tonė Drejtori Ekzekutiv i kėshillit Shqiptaro Amerikan me seli nė Ėashington Martin Vulaj u takua sot nė Prishtinė me udhėheqėsit vendor dhe ndėrkombėtarė.
Z.Vulaj u takua me kryeministrin Bajram Rexhepi dhe komandantin e pėrgjithshėm tė TMK-sė, gjeneral lejtnant Agim Ēekun. Mė pastaj ai zhvilloi takim edhe me pėrfaqėsues tė zyrės amerikane nė Prishtinė dhe kryeadministratorin, Mihail Shtajner. Qėllimi kryesor i kėtyre takimeve ishte koordinimi i punės ndėrmjet Kėshillit Shqiptaro Amerikan dhe institucioneve tė Kosovės. Drejtori Ekzekutiv i Kėshillit Shqiptaro Amerikan, Martin Vulaj sot pėrfundon vizitėn dy-ditore nė vendin tonė.

Qeveria e shqetėsuar nga shfaqja e maskave nė Deēan

PRISHTINE, 9 prill, 2003 - Qeveria e Kosovės ka shprehur shqetėsim tė thellė lidhur me ngjarjen qė ka ndodhur nė mbrėmjen e sė hėnės nė fshatin Irzniq tė Komunės sė Deēanit, ku persona me maska janė ballafaquar me forcat policore.
“Edhe pse akoma nuk dihet identiteti i kėtyre personave, Qeveria e Kosovės i dėnon ashpėr veprimet e tilla tė kundėrligjshme dhe kriminale tė personave me maska, si dhe shpreh vendosmėrinė e saj se veprimet e tilla do tė luftohen me tė gjitha mjetet” thuhet nė njė kumtesė tė Qeverisė.
Po ashtu, Qeveria e Kosovės kėrkon nga Shėrbimi Policor i Kosovės dhe policia e UNMIK-ut tė ndėrmarrin veprimet e nevojshme pėr kapjen dhe indentifikim e personave nė fjalė, nė mėnyrė qė nė tė ardhmen tė pamundėsohen akte tė tilla qė kėrcėnojnė sigurinė e qytetarėve tė Kosovės. Me kėtė rast, Qeveria ka ftuar edhe qytetarėt qė tė jenė vigjilentė dhe tė ndihmojnė organet e rendit pėr tė luftuar veprimet e tilla kriminale qė i kontribuojnė mbjelljes sė pasigurisė.

Qeveria: I japim KEK-ut 18 milionė euro, por mė parė duhet tė dorėzojė raportin financiar

PRISHTINE, 9 prill, 2003 - Kryeministri Bajram Rexhepi ka kėrkuar sot nė mbledhjen e Qeverisė qė tė debatohet lidhur me kėrkesėn e Korporatės Energjetike tė Kosovės pėr mbėshtetje financiare nė shumė prej rreth 18 milionė euro pėr projekte emergjente. Mė pas Qeveria e Kosovės mori vendim qė nė parim tė jepet pėlqimi pėr pėrkrahjen e Korporatės Energjetike tė Kosovės me mjete financiare nga suficiti i buxhetit tė vitit tė kaluar, duke vlerėsuar se kjo ndihmė ėshtė nė interesin strategjik tė zhvillimit tė pėrgjithshėm tė Kosovės, respektivisht nė funksion tė stabilizimit tė situatės energjetike nė vend. Mirėpo, ėshtė kėrkuar qė para se ky vendim tė bėhet i plotfuqishėm, Korporata Energjitike e Kosovės duhet tė dorėzojė raportin financiar.

Pėrkujtohet 4 vjetori i epopesė sė Koshares

GJILAN, 9 prill 2003 - Nė Gjilan sot u pėrkujtua 4 vjetori i epopesė sė Koshares, njėrės ndėr betejat mė tė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės e cila njėherė e pėrgjithmonė rrėnoi kufirin ndėrshqiptar. Me kėtė rast para Teatrit tė Gjilanit u vu gurthemeli i shtatores sė njėrit prej protagonistit kryesor tė kėsaj beteje, Agim Ramadanit.   
“9 prilli i vitit ‘99 ėshtė njė ndėr datat mė tė rėndėsishme nė historinė tonė me tė re ngase kjo ditė shėnoi fundin e njė epoke, rrėnimin e murit ndėrshqiptar qė ishte ngulitur me dhunė dhe qė ndante gjeografinė shqiptare”, u tha nė manifestimin e sotėm. Kryetari i Kuvendit Komunal tė Gjilanit, Lutfi Haziri tha se ishte Agim Ramadani me bashkėluftėtarė, tė cilėve historia ua fali fatin e madh pėr tė kurorzuar sakrificėn shekullore tė popullit shqiptar pėr liri thyerjen e kufirit dhe mposhtjen e ushtrisė serbe.
Ndėrsa Rrustem Berisha, komandant i ish-Brigadės 138 “Agim Ramadani” u shpreh  se “lufta pėr pavarėsi nuk ka pėrfunduar por ajo tani vazhdon nė fronte tė tjera, nė atė politik, ekonomik dhe diplomatik dhe kjo ēėshtje varet mė shumė nga ne se nga bashkėsia ndėrkombėtare”.

Kėshillit Shqiptaro-Amerikan i premton mbėshtetje TMK-sė

PRISHTINE, 9 prill 2003  - Sot nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės ishte pėr vizitė drejtori i Kėshillit Shqiptaro-Amerikan (NAAC), Martin Vulaj, i cili ėshtė pritur nga komandanti i TMK-sė, general-lejtnant Agim Ēeku. Nė kėtė takim Gjeneral Ēeku e njoftoi Vulajn pėr zhvillimet nė TMK, si dhe pėr angazhimet dhe synimet e TMK-sė, si dhe e falenderoi pėr pėrkrahjen qė i japin bashkatdhetarėt tanė TMK sė, nė rrugėn drejt realizimit tė misionit tė saj. Vulaj, pasi theksoi nevojėn e njė komunikmi mė tė shpeshtė, ka shprehur gatishmėrinė e Kėshillit Shqiptaro-Amerikan pėr tė pėrkrahur TMK-nė me tė gjitha mjetet, e sidomos pėrmes lobimit, duke ndikuar nė tė gjitha qarqet ku ata kanė ndikim.

Hiks: Siguria nė pjesė tė ndryshme tė Kosovės po krijon konfuzion te tė kthyerit

PRISHTINE, 9 prill 3003 - Shefja e seksionit pėr kthimin e personave tė shpėrngulur e tė refugjatėve nė UNMIK, Pegi Hiks tha se gjatė vitit tė kaluar nė shtėpitė e veta nė Kosovė, janė kthyer 2744 vetė dhe se kancelaria e saj ka ndėrmarrė disa hapa nė mėnyrė qė kthimi i tė shpėrngulurve kėtė vit tė jetė mė i madh. “Prej tyre, 969 kanė qenė serbė. Siguria nuk ėshtė e njėjtė nė tė gjitha pjesėt e Kosovės, dhe kjo po krijon konfuzion te tė kthyerit, kurse kryesore pėr procesin e kthimit ėshtė qė ata tė cilėt kthehen tė pranohen nė mjedisin ku kthehen”, tha Hiks.

PRISHTINE, 9 pril 2003 - Sot pasdite nė Graēanicė serbėt kanė zhvilluar protesta kundėr nismės sė kryeadministratorit Mihael Shtajner qė nga UNMIK-u tė kalojnė kompetenca mė tė mėdha nė institucionet e Kosovės. Kryetari i tė ashtuquajturit "Kėshill Nacional Serb", Milan Ivanoviē, kishte paralajmėruar ditė mė parė protesta tė serbėve kundėr kalimit tė kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e pushtetit tė Kosovės. Nė protestėn e sotme tė serbėve, Ivanoviē tha se serbėt e Kosovės me pjesėmarrjen e tyre dėshirojnė tė tregojnė se janė kundėr krijimit tė shtetit tė Kosovės. "Jemi mbledhur tė shprehim revoltėn tonė ndaj Shtajnerit. Shtajneri po dėshiron tė krijojė ushtrinė shqiptare, e cila do tė udhėhiqet nga Ēeku dhe Selimi", tha Ivanoviē. Deputetja Rada Trajkoviē tha se do tė angazhohet qė tė ndėrrohen liderėt e tanishėm shqiptarė, ndėrkaq pėrsėriti se serbėt janė kundėr pavarėsisė sė Kosovės.

Serbėt e Graēanicės protesta kundėr kalimit tė kompetencave

PRISHTINE, 9 prill 2003  - Sot pasdite nė Graēanicė serbėt kanė zhvilluar protesta kundėr nismės sė kryeadministratorit Mihael Shtajner qė nga UNMIK-u tė kalojnė kompetenca mė tė mėdha nė institucionet e Kosovės. Kryetari i tė ashtuquajturit "Kėshill Nacional Serb", Milan Ivanoviē, kishte paralajmėruar ditė mė parė protesta tė serbėve kundėr kalimit tė kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e pushtetit tė Kosovės. Nė protestėn e sotme tė serbėve, Ivanoviē tha se serbėt e Kosovės me pjesėmarrjen e tyre dėshirojnė tė tregojnė se janė kundėr krijimit tė shtetit tė Kosovės. "Jemi mbledhur tė shprehim revoltėn tonė ndaj Shtajnerit. Shtajneri po dėshiron tė krijojė ushtrinė shqiptare, e cila do tė udhėhiqet nga Ēeku dhe Selimi", tha Ivanoviē. Deputetja Rada Trajkoviē tha se do tė angazhohet qė tė ndėrrohen liderėt e tanishėm shqiptarė, ndėrkaq pėrsėriti se serbėt janė kundėr pavarėsisė sė Kosovės.

Arkivat e Kosovės, Shqipėrisė e Kroacisė diskutojnė pėr dokumente e dėshmi tė reja shqiptare

PRISHTINE, 9 prill 2003  - Arkivat pėrbėjnė njė pjesė thelbėsore dhe tė pazavendėsueshme tė pasurisė kulturore, historike dhe shkencore tė njė vendi. Kėshtu u tha sot nė tribunėn shkencore “Historia jonė, dokumente dhe dėshmi tė reja”, tė cilėn e organizoi Arkivi i Kosovės nė bashkėpunim me Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Arkivave tė Shqipėrisė dhe Arkivin Shtetėror tė Kroacisė.
“Nė vendet e zhvilluara arkivat trajtohen si njė nga shtyllat ku mbėshtetet njė shtet demokratik. Arkivat informojnė pėr trashėgiminė e vendit si nė funksion dhe interes tė jetės sė brendshme, ashtu edhe pėr rolin dhe ndihmesėn e njė vendi”, tha dr.Jusuf Osmani drejtor i Arkivit tė Kosovės.
Prof.dr. Shaban Sinani, drejtor i Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave tė Shqipėrisė, nė kumtesen e vet u pėrqėndrua nė dy periudhat e para tė historisė sė shkrimit nė botėn shqiptare. “Periudha e parė, qė pėrfshin atė tė shkrimeve biblike dhe kishtare, ka rėndėsi nė disa pikėpamje nga se historia e shkrimit ėshtė pjesė e historisė se njė qytetėrimi”, tha Sinani.
Me kumtesat e tyre u paraqitėn edhe dr.Milenko Pangjiē nga Kroacia, i cili foli pėr jetėn dhe veprimtarinė e Milan Shuflajt, pastaj dr.Musa Ahmeti me burime perėndimore pėr shqiptarėt e shkencėtarėt e tjerė tė kėsaj lėmie.

PRISHTINE, 9 prill 2003  - “Qeveria e Kosovės ėshtė plotėsisht e gatshme qė tė marrė kompetencat nga UNMIK-u”. Kėshtu tha kryeministri Bajram Rexhepi pas mbledhjes sė sotme tė Qeverisė sė Kosovės. Kryeministri Rexhepi njoftoi edhe pėr ēėshtje tė tjera qė janė biseduar nė mbledhjen e qeverisė.
Qeveria ka pasur njė debat pėr takimin e djeshėm tė Kėshillit Lartė pėr Bartjen e Kompetencave. Lidhur me kėtė, Kryeministri Rexhepi, vlerėsoi rėndėsinė e implementimit tė procesit tė bartjes sė kompetencave nga institucionet ndėrkombėtare tek institucionet vendore. “Nė kėtė proces pengesa paraqesin mosnėnshkrimet e ligjeve qė rregullojnė pikėrisht fushat nė tė cilat duhet tė bėhet transferimi i kompetencave, si dhe pengesė nė vete paraqet edhe Kapitulli 5 i Kornizės Kushtetuese tė Kosovės”, ka thėnė Rexhepi.
Kryeministri Rexhepi shprehu dje pakėnaqėsinė e tij lidhur me kalimin vetėm tė disa kompetencave nga UNMIK-u tek vendorėt, pasi qeveria, tha ai, ka ambicie tė marrė edhe ato pėrgjegjėsi qė janė tė rezervuara pėr kryeadministratorin Shtajner. Ai paralajmėroi se pėr kėtė ēėshtje do t'i drejtohet edhe Kėshilli tė Sigurimit tė OKB-sė me njė letėr.
Qeveria ka aprovuar komentet e grupit punues tė ekspertėve pėr Kodin Penal tė Kosovės dhe tė Kodin e Procedurės Penale tė Kosovės, si dhe ka paraqitur edhe disa vėrejtje tė tjera gjatė kėsaj mbledhje.
Qeveria e Kosovės ka miratuar gjithashtu sot edhe Projektligjin mbi qasjen nė dokumentet zyrtare, i cili ka pėr qėllim tė ngrejė nivelin e transparencės dhe efektivitetit e pėrgjegjėsisė pranė institucioneve kosovare, duke i ofruar publikut qasje tė mirėfilltė nė dokumentet zyrtare.
Ndėrsa, Robert Piper, koordinator i UNDP-sė, ka prezantuar Draftin e Planit Strategjik pėr Kosovėn tė Grupit tė Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim 2003-2004, rreth tė cilit ministrat bėnė vėrejtje e tyre si dhe theksuan nevojėn qė projektet e UNDP-sė nė tė ardhmen tė drejtohen mė shumė nga institucionet vendore.

PRISHTINE, 9 prill 2003 - Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK) ka reaguar sot ndaj zhvillimeve aktuale politike nė Kosovė dhe e ka cilėsuar procesin e bartjes sė kompetencave nga ndėrkombėtarėt tek institucionet vendase si njė lojė tė UNMIK-ut.
“Opinoni kosovar duhet ta ketė tė qartė se me prosesin e transferimit tė kompetencave nga UNMIK-u, tek institucionet vendase nuk do tė thotė se po bėhet transferimi i atyre kompetencave pėr tė cilat patėn premtuar vazhdimisht partitė e mėdha politike kosovare”, u shpreh Agron Xhemajli, anėtar i kryesisė sė Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, nė konferencė pėr gazetarė.
Sipas tij, pranimi i Unionit Serbi-Mali i Zi nė Kėshillin Evropian tregon edhe njėherė favorizimin e kėtij kėshilli ndaj politikės serbe. Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės komentoi sot edhe opcionet e ndryshme pėr fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
Anėtarėt e Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės gjithashtu kritikuan Kuvendin e Kosovės pėr mosgadishmėrinė dhe mospėrfilljen e propozimeve tė fundit pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės shtet tė pavarur dhe project-rezolutės pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės shekullore tė popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi.

Serbėt protestuan nė Graēanicė
Graēanicė/Prishtinė, 9 prill 2003 - Serbėt e fshatit Graēanicė afėr Prishtinės protestuan sot pėr tė shprehur pakėnaqėsitė dhe pėr t'i thėnė Shtajnerit "jo pėr pavarėsinė e Kosovės" dhe institucioneve ndėrkombėtare tė cilat synojnė t'i bartin kompetencat tek "terroristėt", thanė ata.
Ekstremisti i njohur nga Mitrovica e veriut Milan Ivanoviq tha se "populli serb po jeton nė kampin e pėrqendrimit, ndėrsa Shtajneri po dėrgon raporte tė rreme nė Kėshillin e Sigurimit pėr gjendjen nė kėtė hapėsirė". Ai tha se nė vend tė transferimit tė kompetencave kėrkon kthimin e ushtrisė dhe tė policisė serbe nė Kosovė. Me tone tė ngjashme foli edhe deputetja serbe nė Kuvendin e Kosovės Rada Trajkoviq.

Nė Tetovės ka filluar njė grevė urie pėr lirimin nga burgjet e ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė

Shkup, 9 prill 2003 - Nė ndėrtesėn e Kuvendit komunal tė Tetovės ka filluar njė grevė urie e anėtarėve tė Kėshillit organizativ pėr lirimin e ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė. Ky vendim ėshtė marrė pėr shkak se nuk janė pėrmbushur premtimet e autoriteteve tė Shkupit dhe tė pėrfaqėsuesve ndėrkombėtarė nė Maqedoni pėr lirimin e ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė. Pjesėmarrėsit e kėsaj greve thonė se ajo do tė zgjasė deri nė lirimin e tė gjithė pjesėtarėve qė ndodhen nėpėr burgjet maqedonase. Me kėtė rast u pėrmend shifra prej 30 tė burgosurish qė mbahen nėpėr burgje dhe se madje disa janė nga Kosova. Autoritetet maqedonase u kritikuan pėr mosrespektimin e ligjit tė  amnestisė.

Parlamenti Evropian po diskuton pėr pranimin e anėtarėve tė rinj nė BE
Strasbur, 9 prill 2003 - Parlamenti Evropian po debaton pėr pranimin e planifikuar tė dhjetė shteteve nė BE. Kryetari i komisionit parlamentar tė politikės sė jashtme, politikani gjerman i CDU-sė, Elmar Brok u bėri thirrje deputetėve qė t'i miratojnė marrėveshjet e zgjerimit pėr tė hapur kėshtu rrugėn pėr bashkimin e Evropės. Votimi ėshtė planifikuar po pėr sot. Mendohet se pėr tė gjithė kandidatėt ekziston njė shumicė e qartė mbėshtetėsish. Anėtarėt e rinj do tė hyjnė nė BE nė maj tė vitit tė ardhshėm. Kandidatėt janė Polonia, Ēekia, Sllovakia, Sllovenia dhe Hungaria, republikat baltike Estoni, Letoni dhe Lituani si dhe Qiproja dhe Malta.

Nė Beograd ka filluar samiti i gjashtė i Procesit tė Bashkėpunimit tė Evropės Juglindore
Beograd, 9 prill 2003 - Sot nė Beograd ka filluar samiti i gjashtė i Procesit tė Bashkėpunimit tė Evropės Juglindore, nė tė cilin liderėt e vendeve ballkanike do tė bisedojnė pėr pėrparimin e bashkėpunimit nė rajon.
Nė takimin e Beogradit po marrin pjesė shefat e shteteve apo tė qeverive tė tetė vendeve tė rajonit, anėtarė tė kėtij Procesi. Gjithashtu janė tė pranishėm edhe pėrfaqėsuesit e Bashkimit Evropian, tė Kėshillit tė Evropės, OSBE-sė, NATO-s dhe Paktit tė Stabilitetit.
Liderėt e Evropės Juglinodre nė takimin e sotėm do tė miratojnė "Deklaratėn e Beogradit", teksti i sė cilės ėshtė harmonizuar gjatė ditėve tė kaluara. Nė thelbin e kėtij doklumenti ėshtė konstatimi se vendet e rajonit kanė shėnuar pėrparim nė zhvillimin demokratik, si dhe mesazhi pėr Bashkimin Evropian se Ballkani po vazhdon drejt rrugės sė integrimit evropian.

BDI ėshtė thellėsisht i indinjuar me mbajtjen nė burg tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė

Shkup, 9 prill 2003 - Bashkimi Demokratik pėr Integrim (BDI) pėrmes njė komunikate thekson se proceset gjyqėsore kundėr katėr ish pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare janė plotėsisht nė kundėrshtim me obligimet qė dalin nga Marrėveshja e Ohrit, por edhe me obligimet e palėve ndaj komunitetit ndėrkombėtar.
BDI ėshtė thellėsisht i indinjuar me mbajtjen nė burg tė katėr ish-pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Kėrkojmė qė Presidenti i Republikės ta ushtrojė autoritetin e tij nė respektimin e dekretit tė shpallur pėr amnestim tė tė gjithė personave tė involvuar nė konfliktin e vitit 2001.
Nė kėtė komunikatė, BDI i bėn thirrje Presidentit Trajkovski qė tė tė sillet me pėrgjegjėsi ndaj marrėveshjes sė nėnshkruar mes NATO-s dhe atij si Kryetar shteti nė vitin 2001, e cila parasheh amnestimin e palėve ndėrluftuese pas nėnshkrimit tė marrėveshjes paqėsore dhe pėrfundimit tė procesit tė demilitarizimit.
BDI kėrkon qė ish-ushtarėt e UĒK-sė tė cilėt po mbahen nėpėr burgje tė lirohen pa kusht dhe pėr fajėsinė e tyre tė vendosė Tribunali i Hagės, si institucioni i vetėm me jurisdiksion tė plotė mbi kėtė ēėshtje, thuhet nė fund tė kėsaj komunikate.

Miss Europa 2003, e ftuar speciale nė "Miss dhe Mister Albania 2003"

TIRANE, 9 prill - Svetlana Koroleva, e zgjedhur si mė e bukura, ndėr 35 bukuroshe tė kontinentit Europian gjatė edicionit tė 54-t tė konkursit "Miss Europa", do tė jetė e ftuara speciale e konkursit tė bukurisė, "Miss dhe Mister Albania", i cili do tė zhvillohet nė 15 Prill, nė Pallatin e Kongreseve nė Tiranė. Koroleva, 19 vjeēare ruse, 1.77 e gjatė u pėrzgjodh nė 28 dhjetor tė vitit 2002 si mė e bukura e kontinentit nė konkursin e bukurisė tė zhvilluar nė Bejrut tė Libanit. Ajo do tė jetė e pranishme nė kėtė eveniment tė bukurisė shqiptare si pjesmarėse e jurisė sė kėtij konkursi sė bashku me tė ftuarat e tjera speciale, "Miss Amerika", Candace Crouger e kėngėtaren greke Mando. Si surprizė e kėtij spektakli konsiderohet gjithashtu pjesmarrja ekskluzive e aktores italiane Ornela Muti, e cila do t'i vendosė kurorėn e bukurisė Miss-it mė tė ri shqiptar. 


E marte, 8 prill, 2003

lajme-shkurt:
-UDSH nė kėrkim tė pėrfaqėsimit autentik tė shqiptarėve nė Mal tė Zi
-Inaugurohet rruga Elbasan-Librazhd, pjesė e Korridorit 8
-Krijimi i dy gjuhėve standarde ėshtė i rrezikshėm, thotė Ismajli
-Ulqini riemėrton rrugėt dhe sheshet
-Brayshaw kėrkon qė Projektligji mbi Tatimin nė Pronė tė kalojė si rregullore
-Shėnohet katėrvjetori i betejės sė Koshares
-Njerėz me maska shtijnė nė policinė nė afėrsi tė Pejės
-ShPK pėr disa orė zbuloi vjedhėsit e ambulancės nė Ferizaj
-Romėt e Ferizajt synojnė punėsim, arsimim dhe integrim
-Nė Mitrovicė ėshtė zhdukur njė person
-Nxėnėsit mitrovicas i pėrgjigjen para tė tjerėve dhurimit tė gjakut
-Gjithsej 1.739 familje shfrytėzojnė asistencė sociale nė komunėn e Gjakovės
-Hapen 12 kooperativa tė mekanizmit bujqėsor
-Orari i reduktimeve vazhdon katėr me drita dhe dy nė terr
-Fillon "Java e Bibliotekės nė Kosovė"

.......pak mė gjėrė:


Kėshilli pėr bartjen e kompetencave tubohet sot
Prishtinė, 8 prill, 2003 - Takimi i Kėshillit pėr bartjen e kompetencave nga ndėrkombėtarėt tek institucionet qeverisėse tė Kosovės do tė mbahet sot nė Prishtinė dhe do tė fillojė nė orėn 13:00, ndėrsa do tė shėnojė kėshtu fillimin e njė procesi tė bartjes sė kompetencave, tė cilin kryeministri i Kosovės e kishte quajtur proces jo tė lehtė.

Vihet gurthemeli i shtatores sė Agim Ramadanit
Gjilan, 8 prill, 2003 - Nė njė datė tė veēantė tė kalendarit tė luftės sė UĒK-sė, pikėrisht mė 9 prill l999, bėhet 4-vjetori i thyerjes sė murit shqiptaro-shqiptar.

Thaēi: Kosova ėshtė nė proces tė arritjes sė statusit final
Stokholm, 8 prill, 2003 - Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, i ka deklaruar SR International tė Radio Suedisė, seksionit nė gjuhėn shqipe, se nuk ėshtė vetėm Kosova ajo qė pėrcakton statusin final tė saj, por janė edhe faktorėt e tjerė nė rajon, ndėrsa qė ka veēuar si vartėsi tė statusit zhvillimet pozitive nė vend, nė raportet me vendet fqinje, si dhe nga perceptimi i faktorit ndėrkombėtar pėr Kosovėn.

Njerėz tė armatosur dhe tė maskuar konfrontohen me policinė
Prishtinė, 8 prill, 2003 - Autoritetet e policisė sė UNMIK-ut njoftuan tė martėn pėr njė konfrontim mes tyre dhe njė grupi prej gjashtė- shtatė personash tė armatosur dhe tė maskuar, nė mesnatėn qė shkoi nė afėrsi tė Pejės

Zėri Amerikės njofton se;
Forcat amerikane bombardojnė njė objekt qė pėrdorej nga udhėheqja irakiane
Irak, 08 Prill, 2003, - Njė ushtarak amerikan tha se forcat ajrore amerikane bombarduan dje njė objekt qė pėrdorej nga udhėheqja irakiane nė Bagdat. Nė njė deklaratė tė Komandės Qendrore Amerikane nė Katar thuhej se objekti ku dyshohej se po takohej udhėheqja e lartė irakiane nė lagjen Al-Maansur tė Bagdatit u godit me bomba tė precizionit tė lartė. Nė deklaratė thuhet se po vazhdon vlerėsimi i dėmit tė goditjes. Zyrtarėt amerikanė thanė se sulmi u krye pas disa informacioneve tė zbulimit qė vinin nė dukje se udhėheqėsi irakian Sadam Husein, dy djemtė e tij dhe zyrtarė tė tjerė tė lartė mund tė ishin duke zhvilluar njė takim nė ndėrtesė. Zyrtarėt thonė se ndėrtesa u shkatėrrua plotėsisht nga 4 bombat 1 tonėshe tė afta tė penetrojnė nėpėr bunkerė. Ndėrkohė sot ka patur luftime nė zona tė ndryshme tė Bagdatit, pėrfshirė pallatet presidenciale. Nė qytet janė dėgjuar shpėrthime tė fuqishme dhe mbi tė ėshtė parė njė re e dendur tymi tė zi. Marinsat amerikane hynė nė kryeqytetin irakian nga jugu dhe juglindja. Aeroplanėt amerikanė dhe helikopterėt Apaēe sulmuan njė bazė tė Gardės Republikane nė juglindje tė qytetit. Komanda qendrore thotė se njė aeroplan bombardues A-10 u rrėzua nė afėrsi tė aeroportit ndėrkombėtar tė Bagdatit. Piloti u hodh me parashutė dhe mė pas u shpėtua nga forcat e koalicionit nė afėrsi tė aeroportit. Ende nuk dihet se nga se u rrėzua aeroplani. Nga zhvillimet e tjera, transmetimet e televizionit irakian u ndėrprenė nė mesditė. Deri nė atė moment televizioni kishte transmetuar vetėm kėngė patriotike dhe imazhe tė Sadam Huseinit duke u brohoritur nga turmat e njerėzve. Televizioni nuk e transmetoi sot buletinin e zakonshėm tė lajmeve.

E hėnė, 7 prill, 2003

Pėr shkak tė borės mbyllen disa vendkalime kufitare
Rėnia e borės dhe akulli gjatė natės kanė bėrė qė sot tė mbyllen disa vendkalime kufitare. Ėshtė i mbyllur kufiri nė Bllacė nė mes tė Kosovės dhe IRJM. Gjithashtu ėshtė i mbyllur pėr kamionė kufiri nė Kullė nė mes tė Malit tė Zi dhe Kosovės. Rruga ėshtė e hapur pėr automobila tė cilėt posedojnė pajisjet dimėrore. Tė gjitha rrugėt dhe pikat tjera kufitare nė Kosovė janė tė hapura.

TIRANE, 7 prill - Nė mėnyrė krejt tė pazakontė kėtė muaj tė vitit kryeqyteti shqiptar Tiranė u zgjua i mbuluar me njė shtresė tė lehtė dėbore. Tirana, qė rrallė sheh dėborė edhe gjatė stinės sė dimrit, ėshtė pėrfshirė nga temperatura tė ulta kėto ditė. Pėrkeqėsimi i papritur i motit, qė ėshtė shoqėruar edhe me ulje tė tempėraturave dhe rreshje dėbore, ka sjellė probleme nė disa akse tė rrugėve nacionale. Qafė Krraba ka qenė thuajse e pakalueshme mėngjesin e sotėm, ku trashėsia e dėborės ka arritur 24 cm. Vėshtirėsi nė qarkullim janė vėrejtur nė rrugėn nacionale Tiranė-Korēė, ndėrsa ėshtė kėshilluar vetėm kalimi i automjeteve me zinxhirė. Edhe nė disa zona rurale tė Elbasanit qarkullimi ka qenė i pakalueshėm dhe ėshtė ndėrprerė procesi mėsimor nė disa fshatra, si pasojė e shembjes sė dherave. Edhe nė zonėn e Qafė Thanės ėshtė i vėshtirė qarkullimi nė disa segmente. Dėbora ka mbuluar edhe zonėn verilindore tė vendit, Kukėsin, Dibrėn, Burrelin, Kurbinin etj. Probleme paraqiten nė rrugėn Tiranė-Kukės nė Qafėn e Malit, ku vėshtirėsohet qarkullimi nė disa vende. Sipas korrespondentit tė "News 24" nė Kukės, nuk ėshtė ndėrprerė lidhja me Kosovėn.

Ngjarje tė mėdha kulturore mbėrthejnė Prishtinėn
Prishtinė, 7 prill 2003 - “Java e Bibliotekės Kosovare”, zyrtarizimi i Operės dhe korit tė Filharmonisė sė Kosovės, janė tri ngjarje madhore tė kulturės qė fillojnė sot zyrtarisht nė Prishtinė.

PRISHTINE, 7 prill - Pėrfaqėsues tė institucioneve mė tė larta vendėse dhe ndėrkombėtare u takuan sot me zėvendėsen e Komesariatit tė Lartė tė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatė (UNHCR), Mary Ann Wyrsch. Ajo tha se ka vėrejtur disa pėrparime nė kthimin e tė zhvendosurve nė Kosovė, por sipas saj qeveritė loklale duhet tė punojnė mė shumė nė kėtė drejtim.
Mary Ann Wyrsch u prit nė takime tė ndara nga kryeadministratroi i Kosovės Mihael Shtajner, presidenti Ibrahim Rugova, kryeministri Bajram Rexhepi dhe komandanti i KFOR-it gjenerali Fabio Mini. Mėsohet se temė e qėndrore e takimeve tė saj ishte krijimi i kushteve mė tė mira pėr kthim tė tė zhvendosurve. Pas takimit me shefin e UNMIK-ut, Mary Ann Wyrsch tha se kanė biseduar pėr ēėshtje tė ndryshme, por me theks tė veēantė pėr procesin e kthimit.
“Ne paraqitėm pikėpamjet e UNHCR-sė dhe tė administratės sė UNMIK-ut pėr procesin e kthimit tė tė zhvendosurėve. Kemi diskutuar pėr ēėshtjen e kthimit. I kam ofruar shefit tė UNMIK-ut pėrkrahjen e vazhdueshme tė UNHCR-sė pėr zhvillim dhe krijim tė  kushteve pėr kthim individual”, tha zėvendėsja e komisariatit tė Lartė tė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatė, Mary Ann Wyrsch.
“Kam vizituar dje komunitetin e ashkalinjve, Mitrovicėn, njė pjesė tė Prishtinės, Prizrenin dhe Shtėrpcėn dhe kam parė se janė bėrė disa pėrparime, por kjo nuk do tė   thotė se ėshtė bėrė mjaft nė kėtė drejtim. Kam parė se ka incitiva tė njerėzve qė dėshirojnė tė kthehen nė shtėpitė e tyre, por pėr kėtė duhet tė punojnė mė shumė edhe qeveritė lokale”, tha Mary Ann Wyrsch.

Pranimi i Serbisė dhe Malit tė Zi nė KE pėrfshinė edhe Kosovėn thotė Shider
Kryetari i Asamblesė Parlamentare i Kėshillit tė Evropės Peter Shider, sipas agjensive serbe ka thėnė se pranimi i Serbisė dhe i Malit tė Zi nė Kėshillin e Evropės ka tė bėjė me tė gjithė qytetarėt e bashkėsisė, duke pėrfshirė edhe qytetarėt e Kosovės. "Shpresojmė se edhe ata do t'i gėzojnė tė gjitha tė drejtat tė cilat rezultojnė nga Konventa evropiane pėr tė drejtat e njeriut dhe qė do tė involvohen nė Gjykatėn evropiane pėr tė drejtat e njeriut. Gjithashtu shpresoj se delegacioni parlamentar i SMZ do t'i pėrfaqėsojė nė KE edhe qytetarėt e Kosovės. Siē ne i kuptojmė gjėrat, edhe pėrkundėr pranisė sė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė, shpresoj se pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė do tė jenė mjaft mendjemprehtė t'ua lejojnė qytetarėve t'i shfrytėzojnė pėrparėsitė tė cilat i ofron anėtarėsia nė Kėshillin e Evropės", tha Shider.

Pėrfaqėsuesit e Kėshillit tė Evropės biseduan me udhėheqjen komunale tė Prishtinės
Prishtinė, 7 prill 2003 - Pėrfaqėsuesit e Kėshillit tė Evropės pėr Decentralizim tė pushtetit lokal Gyorgy Bergou, zėvendėskryetar dhe dhe Ivo Shanc, kėshilltar, biseduan me Ismet Beqirin, kryetar, Shefki Gashi, nėnkryetar dhe Sami Hamiti, kryeshef Ekzekutiv i Kuvendit Komunal tė Prishtinės.
Zoti Bergou tha se vizitat nė disa komuna tė caktuara tė Kosovės po realizohet me qėllim tė njohjes mė pėr sė afėrmi me punėt dhe aktivitetet e pushtetit lokal nė Kosovė, si dhe pėr mėnyrėn e ndarjes sė kompetencave dhe pikėpamjet lidhur me pėr decentralizimin e mėtejmė tė pushtetit lokal.
Kryetari i Komunės sė Prishtinės, Ismet Beqiri tha se udhėheqja e Prishtinės ėshtė nė fazėn e zgjedhjes sė qeverisė komunale. Ndėrkaq, duke folur pėr bartjen e kompetencave, z. Beqiri tha se janė bėrė pėrgatitjet e duhura pėr marrjen e kompetencave. Pėrveē pėrgjegjėsive tė rezervuara tė Pėrfaqėsuesit Special, ai tha se ėshtė i mendimit se janė krijuar rrethanat pėr bartjen e kompetencave nga pushteti qendror nė pushtetin lokal. Aktualisht, tha ai, ka probleme rreth pronės, ndėrsa Agjencioni Kosovar i Mirėbesimit (AKM), duket se i ka ngatėrruar kompetencat qė kanė tė bėjnė me pronėn dhe pushteti lokal duhet t'i marrė ato nga niveli qendror.
Pėr procesin e decentralizimit, kryetari i KK tė Prishtinės tha se nuk pranohet kurrfarė decentralizimi nė baza etnike dhe sespe kjo do tė shkonte nė favor tė enklavizimit, ndėrkohė qė nuk do ta ndihmonte integrimin e minoriteteve nė Kosovė. Njė decentralizim i kėtillė ėshtė i papranueshėm, tha Beqiri.
Ivo Shanc tha se KE ėshtė i interesuar tė bėjė njė rekomandim pėr formėn e qeverisjes dhe nuk e quan decentralizim, por reformė e qeverisjes. Prishtina ėshtė qytet i madh dhe reformat nuk mund tė ndodhin menjėherė, por nė njė fazė tė gjatė, tha Shanc. Duke folur pėr komunitetet, z.Shanc tha se sa i pėrket dimensionit etnik, e kupton sensibilizimin e kėsaj ēėshtjeje, ndėrsa nė hartėn evropiane nuk ekziston harta etnike, tha ai.
Nė vazhdim Ismet Beqiri shtroi problemin e formimit tė bashkėsive tė komunave serbe dhe shtoi se Kėshilli i Evropės duhet tė bėjė mė shumė kundėr formimit tė bashkėsisė sė komunave serbe, ndėrsa edhe institucioni i Kėshillit tė Evropės duhet tė jetė mė i qartė rreth kėtij problemi.

Tė martėn bėhet kalimi i pėrgjegjėsive nga UNMIK-u te institucionet vendore
Qeveria i ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet pėr marrjen e pėrgjegjėsive dhe kėtė proces nuk mund ta pengojė asnjė komunitet pakicė e aq mė pak Beogradi. Nė takimin e nivelit tė lartė qė do tė mbahet tė martėn, do tė caktohet dinamika e kalimit tė pėrgjegjėsive nė institucionet vendore, tha zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sajmon Hajsellok.

UNMIK: Kush krijon struktura paralele tė sigurisė pėrballet me ligjin
Secili qė tenton tė krijojė struktura paralele tė sigurisė do tė pėrballet me ligjin, thonė zyrtarėt e policisė sė UNMIK-ut nė Mitrovicė. Ėshtė ky reagim ndaj deklaratės sė liderit serb Milan Ivanoviē pėr formimin e ushtrisė serbe tė Kosovės. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut Soji Idovi ka nėnvizuar se KFOR-i dhe policia janė strukturat e vetme tė sigurisė nė Kosovė dhe ēfarėdo organizate qė thotė se bėn sigurinė e qytetarėve tė Kosovės ėshtė e paligjshme. Secili qė shkel ligjin do tė nxirret para gjyqit, tha Idovi. Sipas tij, ēdokush qė mendon se policia dhe KFOR-i nuk janė duke kryer detyrėn si duhet,gėnjejnė veten dhe tė tjerėt.

PRISHTINE, 7 prill - “Procesi i bartjes sė kompetencave nuk do tė jetė aspak i lehtė”, tha kryeministri Bajram Rexhepi, njė ditė para mbledhjes sė Kėshillit tė Lartė pėr Bartjen e Kompetencave. Kryeministri tha se paralajmėrimet e serbėve pėr protesta kundėr bartjes sė kompetencave nuk do ta bllokojnė procesin.
Pas dy javė shtyerjesh nesėr si duket do tė jetė dita pėrfundimtare kur do tė fillojė procesi i bartjes sė kompetencave. Kjo ėshtė konfirmuar nga qeveria, por edhe nga UNMIK-u. “Paralajmėrimet e komunitetit serb tė Kosovės se do tė pengojnė bartjen e kompetencave duke organizuar edhe protesta nuk do ta pengojnė qeverinė dhe UNMIK-un. Serbėt nuk mund ta bllokojnė kėtė process”, tha Rexhepi.
Shtyerjen e bartjes sė kompetencave pėrveē serbėve lokalė tė Kosovės e kanė kėrkuar edhe zyrtarėt e lartė tė Serbisė. Po ashtu serbėt janė kėrcėnuar me luftė por edhe me krijimin e njė ushtrie tė re serbe duke thėnė se bartja e kompetencave ēon drejt pavarėsisė sė Kosovės. Megjithatė, pavarėsisht nga ambiciet e qeverisė pėr tė marrė pėrgjegjėsi edhe nė fushat e rezervuara, UNMIK-u do tė bėjė bartjen vetėm nė fusha tė caktuara.

PRISHTINE, 7 prill - Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, tha se Prishtina, Beogradi dhe bashkėsia ndėrkombėtare duhet qė me marrėveshje tė vendosin afat nė ēėshtjen e statusit final tė Kosovės, dhe pas kėsaj Kosova, Serbia dhe Mali i Zi, si entitete, tė hyjnė nė integrimet euroatlantike. Kėto komente Thaēi i bėri nė TV Palma plus tė Jagodinės. “Nė kėtė moment, Kosova dhe Serbia sė bashku me bashkėsinė ndėrkombėtare duhet tė arrijnė njė marrėveshje pėr vendosjen e moratoriumit nė statusin final tė Kosovės pėr njė periudhė tė caktuar”, ka pohuar Thaēi, ndėrsa ka vlerėsuar se duhet tė arrihet dialogu ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, por jo vetėm nė mes tyre, por edhe midis vendeve tė tjera nė rajon. 

FRANKFURT, 7 prill - Kontributi gjerman nė Ballkan, veēanėrisht nė Kosovė mund tė vėrehet mė sė miri nėpėrmjet ndihmės qė ky vend ka dhėnė nė kuadėr tė Paktit tė Stabilitetit nėpėrmjet Bankės Kredituese pėr Rindėrtim me seli nė Frankfurt. Menaxheri i projekteve pėr Evropėn Juglindore Hans Maksdall thekson se Banka Kredituese pėr Rindėrtim, e angazhuar nė Kosovė menjėherė pasluftės, do tė vazhdojė edhe mėtej tė jetė aktive nė vendin tonė. Ai ka shtuar se prioritetet e Bankės Kreditore pėr Rindėrtim ishin programet pėr ndihmat emergjente, siē janė uji i pijėshėm, energjia dhe projektet pėr kredi tė vogla, ka deklaruar ky menaxher gjerman nė radion "Dojēe vele". Gjermania nė vitin 1999 ka ndarė 1.2 miliardė marka gjermane dhe gjatė katėr viteve nė vende tė ndryshme tė Ballkanit pėr realizimin e projekteve janė shpėrndarė 300 milionė marka gjermane. Banka Kreditore pėr Rindėrtim nė Kosovė ka filluar me programin pėr ndihma emergjente, pėrfshirė kėtu edhe njė ndihmė tė drejtėpėrdrejt pėr nxjerrjen e thėngjillit, qė ėshtė nevojitur urgjentisht pėr tė prodhuar energji elektrike. Banka pėr Rindėrtim ėshtė duke u angazhuar edhe mėtej nė termocentralin "Kosova A" pėr ta stabilizuar atė, thotė Maksdall. Ai shton se kjo bankė nė Kosovė ka ngritur mikrobankėn e parė menjėherė pasluftės, e cila ka qenė e vetmja bankė e licencuar qė ka guxuar tė operojė nė Kosovė. Ajo ka financuar ndėrmarrje tė vogla dhe tė mesme nė mėnyrė qė tė mund tė krijohen vende tė raja pune dhe tė fillonte rritja ekonomike. Ai thotė se kjo bankė ende ėshtė aktive nė Kosovė nė fushėn e furnizimit me rrymė pėr tė mbajtur nė punė termocentralin e vjetėr "Kosova A" ku kėtė vit do tė riparohet njė gjeneratorė nė kėtė termocentral pėr t'ia zgjatur jetėn.

MITROVICE, 7 prill - Kryetari i tė ashtuquajturit “Kėshilli Nacional Serb” nė veri tė Mitrovicės citohet tė ketė thėnė se kalimi i kompetencave nga administrata ndėrkombėtare nė instutitucionet e Kosovės nuk ėshtė nė kompetencė tė Mihael Shtajnerit. Milan Ivanoviē ka theksuar se nėse Shtajner nuk heqė dorė nga kjo, atėherė nė Kosovė do tė ketė destabilizim, sepse serbėt, siē u shpreh ai, do tė jenė tė detyruar tė vetorganizohen, tė formojnė ushtrinė e vet dhe tė mbrojnė sigurinė dhe lirinė e tyre tė rrezikuar. Ivanoviē ka thėnė se formimi i ushtrisė serbe nė Kosovė ka pėr qėllim tė pengojė pėrpjekjet e Mihael Shtajnerit pėr pavarėsinė e Kosovės. Mbi Ivanoviēin rėndon njė akuzė pėr sulme kundėr forcave paqeruajtėse nė Mitrovicėn e Veriut, por ai ėshtė liruar tė mbrohet nė liri mė kaucion.

Mbrėmė nė Shkup ka ndodhur njė shpėrthim
Shkup, 7 prill 2003 - Mbrėmė vonė nė pjesėn veriore tė Shkupit ka ndodhur njė shpėrthim i fuqishėm si dhe ka pasur disa tė shtėna nga armė zjarri. Sipas policisė maqedonase, bėhet fjalė pėr njė bombė dore.

Bllokohen rrugėt nė Tetovė pėr shkak tė mosrepsektimit tė amnestisė
Kėshilli pėr lirimin e ish pjestarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare sot prej orės 7 deri nė orėn 10 do tė bllokojė rrugėt Tetovė - Gostivar, Tetovė -Shkup dhe Tetovė - Jazhinc duke shprehur kėshtu revoltėn ndaj organeve shtetėrore maqedonase tė cilat nuk po e respektojnė ligjin e amnestisė pasi nė burgjet maqedone edhe mė tej mbahen pa asnjė arsye ish lufėtaret e UĒK-sė...njofton keshtu rtk ...edhe qik-u bėn me dijes se:

Sot ėshtė bllokuar autostradėn Tetovė - Shkup
Shkup, 7 prill 2003 - Kėshilli pėr Lirimin e tė Burgosurve, sot nė mėngjes me mekanizma tė ndėrtimtarisė dhe me automjete motorizuara kanė bllokuar autostradėn Tetovė - Shkup, nė afėrsi tė fshatit Zhelinė.
Organizatori ka paralajmėruar se bllokada do tė zgjasė deri nė orėn 10, por se ajo do tė vazhdojnė edhe gjatė ditėve tė ardhshme.
Pjesėmarrėsit e bllokadės kėrkojnė lirimin e tė dėnuarve dhe tė burgosurve ish-pjesėtarė tė UĒK-sė, nė mesin e tė cilėve ėshtė edhe Krenar Osmani, i cili ėshtė i dėnuar me 6 vjet burg.

Policia e Shkodrės ka konfiskuar rreth 200 kilogram lėndė narkotike dhe ka arrestuar 13 persona
Shkodėr, 7 prill 2003 - Nė bazė tė kontrolleve tė vazhdueshme tė forcave antidrogė tė policisė sė qarkut tė Shkodrės u arrit tė bllokohen rreth 200 kilogram lėndė narkotike, si dhe 700 kubik prodhim narkotikėsh tė cilėt ishin pėrgatitur pėr t'u kultivuar. Kjo sasi ėshtė konfiskuar nė kuadėr tė njė aksioni nė shkallė tė gjerė tė policisė sė Shqipėrisė qė ka pėr qėllim qė brenda kėtij viti tė pastrojė tė gjithė territorin e vendit nga bimėt pėr prodhimin e drogės.... edhe nė Kosovė;

Arrestohen 6 persona tė dyshuar pėr drogė dhe trafikim personash
Prizren, 7 prill 2003 - Njėsiti rajonal pėr trafikim nga rajoni i Prizrenit sė bashku me Njėsitin e policisė pėr trafikim tė komunės sė Gjakovės, nė njė aksion tė pėrbashkėt kanė arritur tė kryejnė arrestimin e gjashtė personave nė njė vend tė Dukagjinit, duke i zėnė nė flagrancė.

TIRANE, 7 prill - Pesė ushtarakėt e parė komando tė Grupit tė Pėrparuar u nisėn dje pasdite nė bazėn amerikane nė Kuvajt, pėr t'u marrė me pėrgatitjen e kushteve pėr mbarėvajtjen e misionit shqiptar nė luftėn e Irakut. Nė kėtė grup bėjnė pjesė zv/komandanti i kompanisė, oficeri i koordinimit, oficeri logjisitk, oficeri i shėndetėsisė dhe nėnoficeri i ndėrlidhjes. Ky grup do t'i paraprijė mbėrritjes sė kontigjentit shqiptar me qėllim vlerėsimin e parapėrgatitjen nė terren tė tė gjithė elementėve, qė ndikojnė nė bėrjen e kapaciteteve me aftėsi tė plota operacionale. Grupi i pėrparuar do tė qėndrojė nė kontakt me pjesėn tjetėr tė efektivave komando nėpėrmjet Qendrės sė Bashkuar Operacionale tė forcave tona tė armatosura. Ndėrkohė, komandot shqiptare vazhdojnė pėrgatitjen psiko-fizike me njė program special trajnimi, nė gatishmėri pėr kryerjen e misionit, kur tė jetė e  nevojshme.

Kondiliza Rajs ka biseduar sot nė Moskė me Ivanovin pėr konfliktin nė Irak
Moskė, 7 prill 2003 - Kėshilltarja e Presidentit amerikan pėr Siguri Kombėtare, Kondiliza Rajs ka biseduar sot nė Moskė me ministrin e jashtėm rus Igor Ivanov pėr konfliktin nė Irak.
Pas bisedimeve, pala amerikane nuk ka dhėnė komunikatė, por njoftimet bėjnė tė ditur se temė e bisedimeve ka qe incidenti qė ndodhi tė dielėn, nė tė cilėn nė njė sulm me arėm zjarri ishin plagosur disa diplomatė rusė nė Irak tė cilėt udhėtonin nė drejtim tė kufirit sirian.
Sipas BBC-sė, Moska dhe Uashingtoni duhet tė gjejnė mėnyrėn pėr tė kapėrcyer tensionin e shkaktuar me kėtė incident nėse duan qė tė pėrmirėsojnė partneritetin e tyre tė luhatur strategjik.

Ekspertėt amerikanė besojnė tė kenė zbuluar nė Irak armė tė shkatėrrimit nė masė
Afėr Bagdadit, 7 prill 2003 – Ekspertėt amerikanė tė armėve biologjike dhe kimike besojnė tė kenė zbuluar njė vend depozitimi tė armėve tė shkatėrrimit nė masė, ka deklaruar njė zyrtar amerikan sot (tė hėnėn), njofton Rojter. "Detektorėt tanė kanė treguar diēka", ka thėnė majori Ros Kofman dhe ka shtuar se "vendi ndodhet nė jug tė qytetit Hindija".

Forcat amerikane hyjnė nė qendėr tė Bagdadit - njofton sot Zėri Amerikės
7 prill 2003 - Forcat amerikane hynė nė qendėr tė Bagdadit dhe morėn kompleksin e pallatit kryesor tė presidentit Sadam Husein nė breg tė Lumit Tigris. Ushtarėt amerikanė pėrshėndesnin tė pranishmit nga tanket dhe autoblindat ndėrkohė qė kalonin pėrmes kompleksit tė pallatit. Ushtarėt njoftojnė se ndeshėn vetėm qendresė tė vogėl nga forcat irakiane. Korrespondentėt nė vijėn e frontit njoftojnė se trupat amerikane po merrnin nėn kontroll edhe objekte tė tjera nė kryeqytetin irakian. Njė zėdhėnės ushtarak amerikan tha se pallatet presidenciale janė objektiva kryesore pėr shkak se ato janė pėrdorur si qendra komande dhe kontrolli tė forcave irakiane. Hollėsitė rreth humbjeve nė radhėt e tė dyja palėve gjatė luftimeve tė sotme nuk janė tė plota. Njė korrespondent i Zėrit tė Amerikės me trupat e divizionit tė tretė tė kėmbėsorisė, tha se njė raketė irakiane goditi njė qendėr tė komandės sė brigadės sė dytė qė drejtonte sulmin e forcave tė blinduara. Ai tha se shpėrthimi shkaktoi plagosjen e disa ushtarėve dhe shtoi se 6 ushtarė amerikanė figurojnė tė humbur. Pentagoni thotė se lėvizjet e trupave nuk pėrbėjnė tė ashtuquajturėn betejė pėr Bagdadin, por kanė pėr qėllim ti pėrcjellin qeverisė irakiane njė mesazh tė fortė se forcat amerikane mund tė shkojnė ku tė duan dhe kur tė duan. Nė Irakun jugor, qindra trupa britanike hynė sot nė qendėr tė qytetit Basra, pasi forcat e koalicionit marshuan dje nė qytet nga disa drejtime. Trupat britanike kontrollojnė tani pjesėn mė tė madhe tė qytetit tė dytė irakian pėr nga madhėsia.


E premte, 4 prill, 2003

lajme - shkurt e trup:
-Forcat amerikane hynė nė aeroportin e Bagdadit
-Nuk pėrkrahet propozimi i PDSH-sė pėr ballinėn e pasaportės
-Gjilani kėrkon qė t'i marrė 5 milionė € e premtuara
-Kuvendi pėrkrah nismėn pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Nemuna Park Nacional
-Mbahet manifestimi "Java e Bibliotekės nė Kosovė"
-Diskutohet strategjia e Maqedonisė dhe e Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė NATO
-Serbia dhe Mali i Zi do tė ndėrrojnė Ligjin pėr Bashkėpunimin me Tribunalin e Hagės
-Deputetėt shprehen kundėr "konfliktit tė pėrhershėm" Kuvend- UNMIK
-Universiteti i Prishtinės rrezikohet tė shuhet, thuhet nė Senatin e UP-sė
-Shėndetėsia e Ferizajt synon marrjen nėn kontroll tė produkteve ushqimore
-Ēamėt kėrcėnojnė Greqinė me padi, po nuk e hoqi Ligjin e Luftės
-Qeveria e Serbisė nė "gjah" kundėr afaristėve shqiptarė nė Luginė tė Preshevės
-Kosova mikpritėse e takimit tė Paktit pėr Mjedisin
-Opozita irakiane kundėrshton modelin kosovar tė administrimit
-Forca tė KFOR-it bastisin familjen e njė pjesėtari tė UĒK-sė nė Malishevė
-Pėr pastrimin e Vitisė angazhohen tė gjitha komunitetet
-Nė incidentin e plagosjes u shti edhe mbi paqėruajtėsin e KFOR-it
-Sindikata gjakovare e arsimit solidarizohet me qeverinė pėr ngritjen e pagave
-Paqėruajtėsit gjermanė do tė largohen nga kalaja e Prizrenit
-Kuvendi vazhdon seancėn me diskutimin e Projekligjit pėr Bibliotekat
-UNMIK-u hedh poshtė qėndrimin e Kuvendit pėr arsimin e lartė si pa vlerė ligjore

... mė gjėrėsisht nė vazhdim:

Qeveria e Serbisė nė "gjah" kundėr afaristėve shqiptarė nė Luginė tė Preshevės
Lugina e Preshevės, 4 prill, 2003 - Pas arrestimeve "spektakulare" tė shtatė luftėtarėve tė ish Ushtrisė Ēlirimtare pėr Preshevė, Medvegje dhe Bujanoc (UĒPMB), Qeveria e Serbisė ditėve tė fundit ka vėnė nė shėnjestėr afaristėt shqiptarė tė Luginės sė Preshevės, thanė tė premtėn pėr KosovaLive burimet shqiptare nga rajoni.

Kuvendi pėrkrah nismėn pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Nemuna Park Nacional
Prishtinė, 4 prill, 2003
- Ministria e Mjedisit mori tė premten "dritėn e gjelbėr" pėr tė hartuar ligjin me tė cilin 50 mijė hektarė tė Bjeshkėve tė Nemuna do tė shpallen Park Nacional. Nė vazhdimin e seancės Kuvendi miratoi gjithashtu Ligjin pėr Bibliotekat.

PRISHTINE, 4 prill - Privatizimi ėshtė shans historik qė Kosova tė pėrgatisė strukturėn e saj ekonomike dhe politike pėr integrim nė rajon dhe botė si njėsi e pavarur ekonomike dhe politike. Kėshtu vlerėsoi sot zėvendėsdrejtori i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit, Ahmet Shala nė seminarin “Privatizimi dhe mundėsitė e organizimit tė tregut tė kapitalit financiar nė Kosovė”.
Ndėrsa kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Ismajl Kastrati tha se duke e ditur se  Kosova tashmė ėshtė nė fazėn pėrgatitore tė procesit tė privatizimit, opinoni kosovar ka nevojė pėr seminare pėr kėtė proces. Sipas tij, informimi pėr fillimin e procesit tė privatizimit ėshtė mėse i domsdoshėm.
Pėrfaqėsuesi i lartė i AKM-sė, Ahmet Shala, procesin e privatizimit e vlerėson hap shumė tė rėndėsishėm pėr zhvillimin ekonomik tė Kosovės. Me kėtė rast ai theksoi se pėr procesin e privatizimit ndihmė tė veēantė duhet tė ofrojnė edhe institucionet vendėse. Sipas tij, konkursi pėr tendere do tė shpallet dy herė dhe afati pėr paraqitje tė dokumentacionit do tė qėndrojė i hapur 60 ditė.

GJILAN, 4 prill - Lutfi Haziri, kryetar i komunės sė Gjilanit i ka bėrė thirrje administratės ndėrkombėtare qė tė mos heshtė pėrpara tendencave pėr tė krijuar bashkėsi tė komunave serbe nė Kosovė. Sipas tij, duke keqpėrdorur vullnetin e mirė qė treguan deri tani, jo vetėm liderėt shqiptarė tė Kosovės, por edhe popullata e kėtushme, pėr t’u krijuar mundėsi integrimi nė shoqėri tė gjitha komuniteteve, serbėt lokalė, edhe nė Anamoravė, sipas modelit tė Mitrovicės, tashmė kanė formuar Unionin e Komunave Serbe. Haziri, kryetar i komunės sė Gjilanit ėshtė i bindur se tendencat e tilla do tė dėshtojnė, sepse nė Kosovė nuk do tė lejohen institucione nė baza etnike. Ai ndjehet ca i befasuar qė kjo ka ndodhur edhe nė rajonin e Anamoravės, ku Gjilani ka qenė njė shembull i mirė pėr pėrfaqėsimin qė u ka siguruar komuniteteve dhe pėr kėtė ėshtė cituar shpeshhere edhe nga ndėrkombėtarėt. Haziri ka thėnė se shpreson qė edhe UNMIK-u, i cili ka autoritet tė rezervuar pėr disa ēėshtje nė Kosovė, nuk do tė heshtė ndaj tendencave tė serbėve lokalė pėr tė organizuar komuna dhe bashkėsi monoetnike.

Qė nga 1 gushti tė gjithė tė punėsuarit duhet tė paguajnė kontributet pėr kursimin pensional
Prishtinė, 4 prill - "Trusti i pensioneve tė Kosovės, investimet pėr tė ardhmen si dhe principet pėr investime kurismore" ishte titulluar seminari i sotėm i organizuar nga Ministria e Financave, Riinvesti dhe Enti i Statistikavee tė Kosovės.
Nė kėtė seminar u tha se qė nga 1 gushti tė gjithė tė punėsuarit nė Kosovė duhet tė fillojnė tė paguajnė kontributet pėr kursimin pensional. Ēdo punėtor ėshtė i obliguar tė kontrubuojė me 5 pėr qind tė pagės bruto nė konton individuale, kurse pėnėdhėnėsi ėshtė i obliguar tė shtojė edhe 5 pėr qind nė konton e punėtorit, por kjo shumė mund tė shtohet nė baza vullnetare, u tha nė kėtė seminar...pėr kėtė mė gjėrė nė vazhdim:

Trusti i Kursimeve Pensionale tė Kosovės pėr ēdo muaj grumbullon rreth 1,8 milionė euro
PRISHTINE, 4 prill - “Trusti i Kursimeve Pensionale tė Kosovės pėr ēdo muaj grumbullon rreth 1,8 milionė euro. Kėshtu thanė pėrfaqėsues tė Trustit tė Kursimeve Pensionale nė seminarin e organizuar nga instituti pėr hulumtime zhvillimore “Riinvest”, Ministria e Ekonomisė e Financave dhe Enti Statistikor. Gjithashtu u bė e ditur se prej gushtit tė kėtij viti kontributin pėr pensione do ta paguajnė tė gjithė punėtorėt dhe punėdhėnėsit e Kosovės.
Qėllim i seminarit tė sotėm ka qenė qė tė gjithė kontribuesit dhe qytetarėt e Kosovės ta njohin rėndėsinė e Trustit tė Kursimeve Pensionale tė Kosovės. “Kontributin pėr Trustin Pensional duhet ta japin tė gjithė punėtorėt dhe punėdhėnėsit nė mėnyrė qė nė moshėn 65-vjeēare tė kenė pension tė sigurtė”, ka vlerėsuar drejtoresha e TPK-sė, Arjeta Koshotova.
Sipas kėshilltarit tė Trustit tė Kursimeve Pensionale, Jon Gubels, mjetet e grumbulluara deponohen nė xhirollogarinė e trustit pranė Bankės sė Pagesave tė Kosovės, pastaj ato investohen pėrmes menaxhuesve tė zgjedhur tė trustit. “Momentalisht tė gjitha mjetet e grumbulluara nga Trusti i Kursimeve Pensionale janė investuar nė fonde kryesisht qeveritare apo nė huadhėnie afatshkurtėr dhe menaxhohen nga menaxhues evropian tė mjeteve. Trusti i Kursimeve Pensionale po grumbullon rreth 1,8 milionė euro pėr ēdo muaj”, tha Gubels.
Ndėrsa sipas Alexi Sluchynsky, kėshilltar nė Trustin e Kursimeve Pensionale pėr ēėshtjet politike dhe operacionale, egzistojnė 3 shtylla nė sistemin e ri pensional tė Kosovė: pensioni bazė, kursimi pensional dhe kursimi vullnetar. “Stimulimi kryesor qė ndikon nė marrjen e vendimit pėr investimin e mjeteve ėshtė siguria e tyre. Ēdo investim qė bėhet nga trusti duhet t’i pėrmbushė kriteret siē janė transparenca, gjendja likuide e tė hollave dhe shpėrndarja e investimeve”, tha Sluchynsky.

PRISHTINE, 4 prill - “Nuk e duam OKB-nė pas luftės nė Irak”. Ky ėshtė qėndrimi i njėrit prej liderėve tė opozitės irakiane Bakhtiar Amin, drejtori i Aleancės pėr tė Drejta Njerėzore - Koalicioni pėr Drejtėsi nė Irak. Ai sot nė Prishtinė u takua me kryeministrin Bajram Rexhepi dhe shefin e Zyrės Amerikane nė Prishtinė Rino Harnish dhe shfaqi mirėnjohjen pėr pėrkrahjen dhe solidaritetin qė kryeministri dhe populli i Kosovės kanė shfaqur pėr popullin e viktimizuar irakian.
“Unė si person nuk dėshiroj qė Kombet e Bashkuara tė udhėheqin Irakun, siē bėhet tani me Kosovėn. Nuk dua qė njė organizatė burokratike dhe joefikase si OKB-ja, e cila duhet tė ushqejė 160 mijė administrues civilė tė OKB-sė dhe kushedi sesa personel ushtarak. Jo, faleminderit i them OKB-sė dhe kėtė pėr disa arsye”, tha Amin.
Sipas tij, populli irakian ka kapacitete dhe resurse tė duhura qė ta administrojė vendin e vet. Ai u shpreh kundėr misioneve tė OKB-sė qė pėrdorin sistemet burokratike dhe stafe nga shumė vende pėr ta administruar Irakun.
Bahtir Amin tha se ndodhet nė Kosovė, nė vendin qė ka vuajtur shumė nga njė diktaturė, siē ishte ajo e Sllobodan Millosheviqit dhe i njeh fare mirė vuajtjet qė i ka shktatuar popullit irakian diktatori Sadam Husein.
Nga ana e tij, kryeministri Rexhepi shprehu mbėshtetjen pėr aksionet aleatėve pėr ēlirimin e Irakut dhe tha se shpreson qė lufta nė kėtė vend tė marrė fund sa mė shpejt dhe atje tė vendoset njė udhėheqės siē ėshtė Bakhtiar Amin dhe Iraku tė jetė burim i stabilitetit dhe i demokracisė.
Pėr rreth 25 vjet, Bakhtiar Amin ėshtė pėrpjekur ta nxjerrė pėrpara gjykatės ndėrkombėtare Sadam Huseinin dhe zyrtarėt mė tė lartė tė regjimit tė tij. Fillimisht si veprimtar i tė drejtave tė njeriut dhe tani si drejtor ekzekutiv i Aleancės Ndėrkombėtare pėr Drejtėsi me qendėr nė Paris, njė rrjet me 275 organizata joqeveritare nga 120 vende, ai u ka bėrė presion Kombeve tė Bashkuara, Bashkimit Evropian, Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe qeverive arabe pėr ngritjen e njė gjykate kundėr "genocidit tė udhėheqjes irakiane, krimeve kundėr njerėzimit dhe krimet e luftės". Amini, kurd nga Iraku Verior me nėnshtetėsi suedeze i ėshtė sulur Sadam Huseinit qė nė vitin 1988, kur presidenti irakian urdhėroi njė sulm me armė kimike kundėr fshatrave kurde.

TIRANE, 4 prill - Njė debat i gjatė dhe me tone nacionaliste shoqėroi dje nė Parlament miratimin e marrėveshjes mes qeverisė shqiptare dhe asaj greke pėr rikonstruksionin e bazės detare tė Bisht-Pallės. Ligji i luftės me Shqipėrinė qė Greqia ka ende nė fuqi solli reagimin e deputetėve tė opozitės, por edhe tė PS-sė, qė kjo marrėveshje tė shtyhej. Socialisti Taulant Dedja shpjegoi votėn e tij kundėr duke kėrkuar sqarime nga kryeministri Nano pėr debatin qė ka shoqėruar muajin e fundit kėtė ēėshtje. Edhe deputetė tė tjerė kėrkuan qė Nano tė japė shpjegime nė Kuvend rreth bisedės sė tij me Simitis ndėrsa Shpėtim Rroqi paralajmėroi se do tė paraqesė nė Kuvend njė projektrezolutė ku do t'i kėrkohet Parlamentit grek shfuqizimi i aktit tė luftės. Rikonstruksioni i bazės detare tė Bisht-Pallės do tė udhėhiqet nga pala greke. Anije luftarake dhe njė numėr i vogėl ushtarėsh greke do tė dislokohen nė kėtė bazė. Megjithė kundėrshtimet e shumta, vendimi i Parlamentit pėr tė miratuar marrėveshjen u mbėshtet nga 63 deputetė. Krahas deputetėve tė opozitės, socialistėt Zela, Brokaj, Dedja dhe Legisi votuan kundėr, ndėrsa Bilani, Gjoni dhe Pepa abstenuan. "Kjo marrėveshje qė na paraqitet ėshtė njė shkarravinė", tha nė seancė, Sabit Brokaj. Vetė mazhoranca kishte qėndrime tė ndryshme pėr kėtė ēėshtje, ndaj Gramoz Ruēi i kėrkoi ministrit Pandeli Majko tė tėrheqė pėrkohėsisht marrėveshjen. "Absolutisht jo", ishte pėrgjigjja e ministrit. "Ju po vazhdoni kėshtu politikėn antishqiptare", iu drejtua deputeti i PBK-sė, Alfred Cako pėrfaqėsuesve tė qeverisė pas votimit.

UASHINGTON, 4 prill - Bashkėrenduesi i posaēėm i Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore, Erhard Busek, ėshtė shprehur se megjithė luftėn nė Irak, rajoni i Ballkanit nuk duhet lėnė pas dore, pasi ai ndodhet shumė afėr Lindjes sė Mesme. Zoti Busek ndodhet nė Uashington pėr bisedime me zyrtarė amerikanė. Sipas tij, nė Ballkan duhet tė pėrmirėsohet gjendja dhe tė arrihet qėndrueshmėria e dėshiruar. "Nuk duhet harruar se gjatė luftės nė Bosnje pati edhe muxhahedinė qė shkuan atje, prandaj mendoj se duhet tė jemi tė vetėdijshėm lidhur me zhvillimet nė kėtė kontekst", tha ai.

Forcat amerikane hynė nė aeroportin e Bagdadit
4 prill, 2003 - Forcat amerikane kanė vėnė nėn kontroll pjesėn mė tė madhe tė aeroportit tė Bagdadit, i cili ndodhet vetėm 20 kilometra nga qendra e qytetit. Forcat amerikane thonė se ato vranė mė shumė se 300 trupa irakiane dhe shkatėrruan shumė tanke dhe mjete tė tjera ushtarake nė betejat pėrreth aeroportit. Zyrtarė ushtarakė amerikanė thonė se aeroporti nuk do tė jetė plotėsisht i sigurt derisa tė mposhtet qendrsa nėpėr disa ndėrtesa tė tij. Pasi aeroporti tė vihet nėn kontroll tė plotė, Bagdadadi do tė jetė brenda rrezes sė artilerisė amerikane dhe trupa e mjete tė koalicionit mund tė dėrgohen pranė vijės sė frontit, duke siguruar kėshtu edhe linjat e furnizimit qė janė sulmuar herė pas here nga luftėtarė irakianė. Avionėt e koalicionit vazhdojnė sulmet me bomba dhe raketa kundėr kryeqytetit irakian. Shpėrthime tė fuqishme tronditėn sot qendrėn e kryeqytetit dhe pjesėn e tij jugperėndimore. Shpėrthimet qė ndodhėn gjatė orėve tė para tė mėngjesit, ndriēuan qiellin mbi Bagdad, e cila ka qenė nė errėsisė qė kur furnizimi me rrymė elektrike u pre dje pasdite. Edhe furnizimi i qytetit me ujė ėshtė ndėrprerė. Ende nuk dihet shkaku i ndėrprerjes sė furnizimve me ujė dhe elektricitet. Pentagoni thotė se nuk ka vėnė nė shėnjestėr shėrbimet komunale tė Bagdadit. Ndėrkohė, njė zyrtar ushtarak amerikan tha se njė numėr i madh ushtarėsh irakianė po dorėzohet. Kapitetni Frank Thorpe tha se sipas njė njoftimi nga terreni, 2 mijė e 500 ushtarė irakianė u janė dorėzuar marinsave amerikanė qė avancojnė nė drejtim tė Bagdadit nga qytetit Al Kut

SOFJE, 4 prill - Bullgaria po pėrgatitet tė pėrfitojė nga rreshtimi i saj nė krahun e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr tė marrė pjesė nė rindėrtimin e Irakut, njoftohet nga burime zyrtare tė Sofjes. "Pjesėmarrja jonė nė rindėrtimin e Irakut do tė jetė njė rrjedhojė logjike e qėndrimit korrekt tė qeverisė dhe parlamentit bullgar nė krizėn irakiane, gjė qė pėrbėn njė investim pėr tė ardhmen dhe pėr interesin tonė kombėtar", deklaroi ministri i Jashtėm, Solomon Pasi. Zėvendėsministri i Ekonomisė, Milen Keremidtchiev pėrmendi mundėsinė e pjesėmarrjes bullgare nė programin "Naftė nė kėmbim tė ushqimit", nė furnizimin me ilaēe, ushqime dhe ujė pėr trupat aleate, nė punimet e inxhinierisė pėr rindėrtimin e porteve, rrugėve, urave dhe rrjetit elektrik nė Irak. Pas pėrfundimit tė luftės, bullgarėt mund tė punojnė nė sistemin e arsimit dhe shėndetit publik nė Irak, shtoi ai. Sipas zėvendėsministrit tė Jashtėm, Lubomir Ivanov, janė rivendosur kontaktet me administratėn amerikane. "Rindėrtimi do tė fillojė sapo tė merren territoret irakiane nga forcat e koalicionit", pohoi ai.

SHKUP, 4 prill - Ministri i jashtėm bullgar Sojmon Pasi nė njė takim me ish-kryeministrin e Maqedonisė Lubēe Georgievski ėshtė angazhuar pėr njė zgjidhje sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės. Pas takimit me ministrin e jashtėm bullgar kryetari i opozitės maqedonase Georgievski ka thėnė se duhet tė mundėsohet zgjidhja sa mė e shpejtė e statusit tė Kosovės sepse kjo do tė sillte mė shumė stabilitet nė Ballkan. Ndėrkaq, ministri i jashtėm bullgar citohet tė ketė thėnė se shtyrja e zgjidhjes sė kėtij problemi nuk do tė bėnė mė tė mirė zgjidhjen e statusit tė Kosovės.

BEOGRAD, 4 prill - Policia e Serbisė ka paraburgosur reth 7.000 tė dyshuar, nė hetimet rreth vrasjes sė kryeministrit Zoran Gjingjiē. Policia i ka akuzuar udhėheqėsit e krimit tė organizuar se qėndrojnė pas atentatit. “Askush nuk do tė kursehet”, ka thėnė kryeshefi i sigurimit publik Sreten Llukiq, duke shtuar se operacioni i policisė ėshtė mė i madhi i kėtij lloji nė Evropė.

Serbi, DOS: S’ka zgjedhje tė jashtėzakonshme

BEOGRAD, 4 prill - “Zgjedhje tė jashtėzakonshme parlamentare nė Serbi nuk do tė ketė, dhe ėshtė reale tė pritet se ato do tė shpallėn kur kėsaj Qeverie t’i skadojė mandati, nė vitin 2004”, ka deklaruar sot funksionarja e lartė e Partisė Demokratike tė Serbisė (PDS), Aleksdandra Joksimoviq. Ajo ka thėnė nė konferencė pėr shtyp se nė koalicionin nė pushtet DOS, ekziston pajtueshmėria absolute lidhur me prioritetet dhe hapat qė duhet tė bėhėn, dhe se pėr Serbinė pėr momentin ėshtė mė e rėndėsishme qė t’i qerojė heaspet me kriminalitetin e organizuar.

Serbi: Njė rrugė nė Kragujevac do tė marrė emrin “Zoran Gjingjiē”

BEOGRAD, 4 prill - Pėrfaqėsuesit e Asamblesė sė Kragujevaēit vendosėn dje tė emėrtonin njėrėn nga rrugėt kryesore tė qytetit, me emrin e kryeministrit tė vrarė serb, Zoran Gjingjiē. Rruga, qė deri tani ka mbajtur emrin Mose Pijade, qė ndodhet nė qendėr tė qytetit ku ndodhet bashkia, tashmė e tutje do tė quhet me emrin e Kryeministrit tė vrarė serb. Sipas njė vendimi tė pėrfaqėsuesve, emrat e 38 rrugėve tė tjera nė qytet kanė ndryshuar dhe ėshtė miratuar njė propozim, pėr tė pėrmirėsuar standartin e qytetit.

Serbia pėrgatitet pėr ekstradime tė reja tė kriminelėve tė luftės nė Hagė

BEOGRAD, 4 prill - Serbia po pėrgatitet tė dėrgojė dy ish-oficerė tė ushtrisė nė gjykatėn e krimeve tė luftės nė Hagė, nė njė pėrpjekje pėr tė treguar se ajo mbetet e vendosur pėr tė zhvilluar bashkėpunimin edhe pas vrasjes sė kryeministrit Zoran Gjingjiē. Por Serbia nuk ka pranuar tė premtojė se do tė dorėzojė tė dyshuarin kryesor Ratko Mlladiē, duke thėnė se ai ėshtė zhdukur. Burime nga Beogradi kanė thėnė pėr IWPR se transferimi nė Hagė i ish oficerėve tė ushtrisė Veselin Sljivanēanin dhe Milan Radiē ėshtė vetėm cėshtje ditėsh. 

Maqedonia prej sot bėhet anėtari i 145-tė i OBT-sė

SHKUP, 4 prill - Republika e Maqedonisė prej sot do tė bėhet anėtarja e 145-tė e Organizatės Tregtare Botėrore. Qeveria e Maqedonisė e njoftoi OTB-nė, se mė datėn 5 tė muajit tė kaluar, parlamenti i Republikės sė Maqedonisė e ratifikoi protokolin, i cili i pėrmban kushtet pėr anėtarėsim. Sipas rregullave tė kėsaj organizate, Maqedonia zyrtarisht inkuadrohet nė OTB 30 ditė pas njoftimit tė saj. 


E enjte, 3 prill, 2003

Protestė nė Deēan: Lironi pjesėtarėt e ish-UĒK-sė
DEĒAN, 3 prill - Sot nė Deēan u mbajt edhe njė protestė kundėr arrestimit tė pjesėtarėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Pjesėmarrėsit e protestės qėndruan rreth 6 orė ulur nė sheshin “Mentor Tolaj”.
Kjo ėshtė protesta e 50 me radhė qė organizohet nė Deēan kundėr arrestimit tė ish- pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Protestuesit kėrkuan pėrsėri lirimin e menjėhershėm tė tė arrestuarve dhe ndėrprerjen e proceseve gjyqėsore ndaj tyre, duke i cilėsuar ato si procese tė montuara. Protestuesit thonė se arrestimet e ish-luftėtarėve tė lirisė janė tė bazuara nė dėshmi tė rrejshme dhe ato kanė prapavijė politike.
Protestat kundėr arrestimit tė pjesėtarėve tė ish-UĒK-sė qė po mbahen nė Deēan kanė hyrė nė muajin e dhjetė. Protestuesit ankohen se zėrit tė tyre nuk po i pėrgjigjen pėrfaqėsuesit e institucioneve vendore e ndėrkombėtare. “Pėr kėtė arsye, Kėshilli Organizativ i protestės ka vendosur ta ndryshojė mėnyrėn e protestimit. Tėrheqim vėrejtjen se do tė ndėrmerren edhe mėnyra tė tjera tė shprehjes sė revoltės, nė qoftė se kėrkesat e tyre nuk pėrfillen nga institucionet”, u shpreh Abdyl Mushkolaj, kryetar i Kėshillit Organizues tė Protestave pėr Dukagjinin. Pjesėtarėt e protestės sė sotme kėrkuan gjithashtu qė Kuvendi i Kosovės tė mbrojė me ligj vlerat e luftės sė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Serbėt protestojnė nė Mitrovicė: Po nė Serbi - jo nė Kosovėn e pavarur; tė kthehet policia serbe
MITROVICE, 3 prill - Rreth 400-500 serbė protestuan sot nė veri tė Mitrovicės, me moton “Po nė Serbi - jo nė Kosovėn e pavarur”. Oratorėt u bėnė thirrje pėrfaqėsuesve serbė qė tė braktisin instititucionet e Kosovės posa tė kalojnė kompetencat nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės, duke thėnė se Kosova nė kėtė mėnyrė po ecėn drejt pavarėsisė.
Gjithashtu, ata bėnė thirrje qė tė formohen struktura paralele tė serbėve dhe tė mbahet njė referendum me tė cilėn veriu i Mitrovicės do tė shpallej komunė mė vete. Njėri nga liderėt serbė, Milan Ivanoviq, kėrkoi kthimin e ushtrisė dhe tė policisė serbe nė Kosovė, duke shtuar se serbėt nuk e njohin Shėrbimin Policor tė Kosovės. Protesta tė tilla serbėt kanė paralajmėruar edhe pėr ditėt e ardhshme.

Kuvendi mbėshtet punėn e Qeverisė; Rexhepi: Kishim mė shumė pengesa sesa kompetenca

Prishtinė, 3 prill - Mbi gjysma e deputetve u paraqitėn pėr diskutim pėr punėn njėvjeēare tė Qeverisė sė Kosovės. Deputetėt mbėshtetėn punėn e Qeverisė, pėrveē koalicionit serb “Kthimi”. Kryeministri Bajram Rexhepi duke u pėrgjigjur nė pyetjet e shumta tė deputetėve tha se qeveria ka pasur mė shumė pengesa sesa kompetenca.
Fillimisht pėr raportin nė fjalė folėn shefat e grupeve parlamentare nė Kuvendin e Kosovės, tė cilėt, pėrveē atij serb, me disa vėrejtje e pėrkrahėn raportin e qeverisė pėr punėn njėvjeēare. Shefi i Grupit parlamentar tė LDK-sė, Sabri Hamiti, tha se vendi ndodhet nė njė moment kur tė gjithė duhet t'i marrin pėrgjegjėsitė sė bashku dhe kėrkoi qė institucionet e Kosovės tė forcohen, tė profesionalizohen dhe tė jenė mė tė pėrgjegjshme.
Deputeti i PDK-sė, Hashim Thaēi, theksoi mbėshtetjen e partisė qė e kryeson pėr qeverinė dhe pėr kryeminsitrin. Ai kėrkoi bartjen e kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės dhe vuri nė pah nevojėn e krijimit tė ministrive tė reja nė kuadėr tė qeverisė ekzistuese.
Bajram Kosumi, tha se grupi parlamentar i AAK-sė mbėshtet pa rezervė punėn njėvjeēare tė qeverisė dhe tė kryeministrit, por vlerėsoi se mungesa e kompetencave ėshtė parakusht pėr zhvillimin e mėtejshėm tė vendit. Ai kėrkoi njė angazhim tė pėrbashkėt pėr krijimin e njė kualiteti tė ri kushtetues dhe institucional nė Kosovė.
Shefi grupit parlamentar serb Dragisha Kėrstoviq e kritikoi ashpėr raportin e kryeministrit tė Kosovės. Deputetėt serbė, raportin e kryeministrit Rexhepi e cilėsuan si tė papranuseshėm. Sipas tyre, ky raport ishte i mbushur me shtetėsi e pavarėsi tė Kosovės dhe nė tė Serbia trajtohet si vend fqinj.
Kuvendi nė kėtė mbledhje miratoi qėndrimin qė qeveria, nė kuadėr tė saj ministria e arsimit dhe universiteti tė gjitha aktivitetet e tyre t'i bazojnė nė Ligjin pėr Arsimin e Lartė i miratuar nė korrik tė vitit tė kaluar, por qė nuk ėshtė nėnshkruar nga kryeadministratori Shtajner. Kuvendi mblidhet sėrish nesėr dhe do tė shqyrtojė pėr herė tė dytė Projektligjin pėr Bibliotekat, iniciativėn pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Nemuna Park Nacional si dhe propozimin e grupeve parlamentare pėr zgjedhjen e anėtarėve tė Komisionit Parlamentar pėr Media.

Shtajner: Nesėr nė Beograd do t’ua bėj tė qartė se ne nuk tėrhiqemi nga bartja e kompetencave
PRIZREN, 3 prill - “Nė Beograd do t’ua bėj tė qartė se ne do tė qėndrojmė pranė planit tonė dhe do tė vazhdojmė rrugėn tonė sepse kjo rrugė ėshtė nė interes tė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės”. Kėshtu tha njė ditė para viztės nė Beograd, kryeadministratori Mihajl Shtajner, i cili bėri sot njė vizitė nė komunėn e Prizrenit.
Shefi i UNMIK-ut ka zgjedhur Prizrenin pėr tė mbajtur takimin e parė tė udhėheqėsve tė UNMIK-ut jashtė Prishtinės dhe pėr tė bėrė edhe njėherė tė qartė se UNMIK-u ka vendosur tė vazhdojė rrugėn e tij dhe se askush nuk do tė mund ta ndalė atė nė kėtė rrugė. Shtajner tha se bartja e kompetencave do tė vazhdojė ashtu siē ėshtė paraparė me Rezolutėn 1244.
“Ndjehem shumė i inkurajuar qė tė vazhdoj kėtė rrugė qė pėrfshin edhe transferimin e kompetencave nga UNMIK-u nė instituconet vendėse. Ne do tė vazhdojmė rrugėn tonė ashtu siē kėrkohet me Rezolutėn 1244 dhe nga Kėshilli i Sigurimit. Askush nuk do tė na ndalė atė pėr ēfarė jemi tė obliguar ta bėjmė”, tha Shtajner.
Kėtė mosndryshim tė qėndrimit tė UNMIK-ut Shtajner tha se do t'ua paraqesė edhe zyrtarėve serbė nė vizitėn e nesėrme nė Beograd. “Nesėr do tė shkoj nė Beograd pėr tė takuar kryemnsitrin e ri dhe zyrtarėt e tjerė. Dhe do ta bėj shumė tė qartė se se ne do tė qėndrojmė pranė planit tonė dhe do tė vazhdojmė nė vijėn tone, sepse nė fund tė fundit, rruga qė po e ndjekim ėshtė nė interes tė qytetarėve tė Kosovės dhe tė tė gjitha grupeve etnike”, tha Shtajner.
Ai mohoi se vizita e tij nė Beograd ka tė bėjė me kėrcėnimet e zėvendėskryeministrit serb Nebojsha Ēoviq. “Mendoj se ēdo gjuhė e dhunės ėshtė plotėsisht e papranueshme, pavarėsisht se nga kush vjen. Por, natyrisht unė duhet tė flas me kryeministrin e ri. Rruga jonė eshtė e qartė dhe ne do tė vazhdojmė rrugės sonė”, tha kryeadministratori.
Shtajner nė Prizren ka takuar kryetarin e kėsaj komune, Eqrem Kryeziun. Mė pas ai ka vizituar edhe Xhaminė e Sinan Pashės dhe kryetarin e Bashkėsisė Islame tė Prizrenit, imamin Ali Vezaj. Shtajner pas vizitės nė stacionin policor ka shėtitur nėpėr sheshin e Prizrenit. 

Kuvendi mbėshtet punėn e Qeverisė; Rexhepi: Kishim mė shumė pengesa sesa kompetenca
PRISHTINE, 3 prill - Mbi gjysma e deputetve u paraqitėn pėr diskutim pėr punėn njėvjeēare tė Qeverisė sė Kosovės. Deputetėt mbėshtetėn punėn e Qeverisė, pėrveē koalicionit serb “Kthimi”. Kryeministri Bajram Rexhepi duke u pėrgjigjur nė pyetjet e shumta tė deputetėve tha se qeveria ka pasur mė shumė pengesa sesa kompetenca.
Fillimisht pėr raportin nė fjalė folėn shefat e grupeve parlamentare nė Kuvendin e Kosovės, tė cilėt, pėrveē atij serb, me disa vėrejtje e pėrkrahėn raportin e qeverisė pėr punėn njėvjeēare. Shefi i Grupit parlamentar tė LDK-sė, Sabri Hamiti, tha se vendi ndodhet nė njė moment kur tė gjithė duhet t'i marrin pėrgjegjėsitė sė bashku dhe kėrkoi qė institucionet e Kosovės tė forcohen, tė profesionalizohen dhe tė jenė mė tė pėrgjegjshme.
Deputeti i PDK-sė, Hashim Thaēi, theksoi mbėshtetjen e partisė qė e kryeson pėr qeverinė dhe pėr kryeminsitrin. Ai kėrkoi bartjen e kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės dhe vuri nė pah nevojėn e krijimit tė ministrive tė reja nė kuadėr tė qeverisė ekzistuese.
Bajram Kosumi, tha se grupi parlamentar i AAK-sė mbėshtet pa rezervė punėn njėvjeēare tė qeverisė dhe tė kryeministrit, por vlerėsoi se mungesa e kompetencave ėshtė parakusht pėr zhvillimin e mėtejshėm tė vendit. Ai kėrkoi njė angazhim tė pėrbashkėt pėr krijimin e njė kualiteti tė ri kushtetues dhe institucional nė Kosovė.
Shefi grupit parlamentar serb Dragisha Kėrstoviq e kritikoi ashpėr raportin e kryeministrit tė Kosovės. Deputetėt serbė, raportin e kryeministrit Rexhepi e cilėsuan si tė papranuseshėm. Sipas tyre, ky raport ishte i mbushur me shtetėsi e pavarėsi tė Kosovės dhe nė tė Serbia trajtohet si vend fqinj.
Kuvendi nė kėtė mbledhje miratoi qėndrimin qė qeveria, nė kuadėr tė saj ministria e arsimit dhe universiteti tė gjitha aktivitetet e tyre t'i bazojnė nė Ligjin pėr Arsimin e Lartė i miratuar nė korrik tė vitit tė kaluar, por qė nuk ėshtė nėnshkruar nga kryeadministratori Shtajner. Kuvendi mblidhet sėrish nesėr dhe do tė shqyrtojė pėr herė tė dytė Projektligjin pėr Bibliotekat, iniciativėn pėr shpalljen e Bjeshkėve tė Nemuna Park Nacional si dhe propozimin e grupeve parlamentare pėr zgjedhjen e anėtarėve tė Komisionit Parlamentar pėr Media.

Rexhepi me ambasadorin hungarez Pandur: Diskutohet linja Prishtinė-Budapest dhe privatizimi
PRISHTINE, 3 prill - Bashkėpunimi ekonomik ndėrmjet Hungarisė dhe Kosovės ishte temė e bisedės midis kryeministrit Bajram Rexhepi dhe ambasadorit tė Hungarisė nė Beograd, Jozef Pandur. Fillimi i vijės sė rregullt ajrore Prishtinė-Budapest sipas kryeministrit Rexhepi dhe ambasadorit hungarez janė shumė tė rėndėshime pėr dyja vendet.
“Hungaria pritet qė vitin e ardhshėm tė jetė anėtare e Bashkimit Evropian. Pėrvojat e tyre pėr fazėn e tranzicionit qė kanė kaluar janė shumė tė rėndėsishme pėr Kosovėn”, theksoi pas takimit kryemistri Rexhepi.
Oferta e kryeministrit tė Kosovės qė edhe Hungaria tė jetė e pranishme nė fazėn e procesit tė privatizimit nė Kosovė ėshtė mirėpritur nga zyrtarė e kėtij vendi. Nė takim me kryeministrin Rexhepi, ambasadori i Hungarisė nė Beograd ėshtė njohur edhe me situatėn politike dhe ekonomike tė Kosovės. “Hungaria ėshtė e interesuar pėr stabilitet nė rajon. Nė vitin e ardhshėm vendi ynė do tė jetė anėtar i Bashkimit Evropian. Ne jemi tė interesuar pėr procesin e privatizmit kėtu”, u shpreh Pandur. Ai theksoi se fillimi i vijės ajrore ndėrmjet dy vendeve do tė shėrbejė qė biznesmenėt hungarezė tė kenė kontakte tė drejtėpėrdrejta me situatėn e kėtushme.

Nė dy incidente nė Kėrpimeh tė Podujevės plagosen 3 persona; njė i dyshuar qėllon edhe KFOR-in
PODUJEVE, 3 prill - Nė dy incidente tė lidhura ndėrmjet vete rreth orės 9 tė mėngjesit 3 persona janė plagosur sot nė fshatin Kėrpimeh tė Podujevės, ka njoftuar zv.komandanti i stacionit tė policisė nė Podujevė, Majkėll Shllikovej. Ai pohoi se ėshtė arrestuar njė i dyshimtė i mundshėm nė lidhje me ngjarjen. “Njė nga tė dyshuarit, pas rastit ka shtėnė edhe nė drejtim tė KFOR-it ēek-sllovak”, tha Shllikovej, i cili tha se motivet e kėtij incidenti ende nuk dihen. Burimet e informacionit nė Qendrėn Emergjente tė Prishtinė bėjnė tė ditur se nė trajtim mjekėsor janė 3 tė plagosur nga Podujeva. Vjollca Bogiqi, sekretare nė Qendrėn Emergjente tha se fjala ėshtė pėr Sahit Tahirin (1970), Ekrem Tahirin dhe Remzie Tahirin (1985).

Dy vėllezėrit me maska dėnohen me nga 60 ditė burgim
DEĒAN, 3 prill - Pas arrestimit nga policia, vėllezėrit Haki dhe Amir Mataj janė dėrguar nė Gjykatėn pėr Kundėrvajtje nė Deēan ku janė dėnuar me nga 60 ditė burgim. Gjatė procedurės gjyqėsore ėshtė vėrtetuat se vėllezėrit Mataj mė 31 mars tė kėtij viti me maska nė kokė kanė sulmuar fizikisht me shufra bejzbolli Naser Humajn. Gjatė pėrleshjes Naseri ia ka hequr njėrit maskėn, por megjithatė ai ka marrė lėndime tė rėnda trupore. Me vėllezėrit Mataj kanė qenė edhe dy sulmues tė tjerė tė cilėt end nuk janė arrestuar, shkruan shtypi i sotėm.

TIRANE, 3 prill - Dita e tretė e vizitės zyrtare tė Presidentit tė Republikės zotit Alfred Moisiu nė Itali ka vijuar me takimet me komunitetet arbėreshe, autoritetet lokale dhe pjesėmarrje nė aktivitete kulturore nė Palermo e Kozenca. Presidenti e nisi diten e tretė me njė vizitė nė Piana degli Albanesi, pėr tė vazhduar mė pas me takimin me kryetarin e komunės Caramonno dhe autoritetet e tjera vendore e fetare. Presidenti Moisiu ka zhvilluar njė takim me kėshillin e komunės dhe pėrfaqėsues tė komunitetit arbėresh tė Sicilisė. Ai kėrkoi lidhje me tė forta tė shtetit shqiptar me komunitetin arbėresh, investim mė tė madh pėr kulturėn, gjuhėn e traditėn, bashkėpunim mes komuniteteve lokale tė dy vendeve, si dhe thellimin e bashkėpunimit shumėplanėsh me Italinė, temat kryesore tė takimeve. Presidenti ka vlerėsuar kontributin e madh historik qė arbėreshėt kanė dhėnė jo vetėm pėr vendin e tyre, por edhe pėr Italinė. Moisiu dha vlerėsim tė lartė pėr traditat kulturore dhe aftėsinė e arbėreshėve pėr tė ruajtur, zhvilluar dhe modernizuar gjuhėn shqipe gjatė 500 viteve. Duke vlerėsuar rolin aktiv tė arbėreshėve tė Palermos Presidenti tha se "Komuniteti arbėresh qė ju pėrfaqėsoni ėshtė pjesa mė vitale e krenarisė sonė dhe simbol i identitetit tonė kombėtar. Asnjė komunitet tjeter nuk ka arritur tė ruajė e zhvillojė me aq sukses traditėn, gjuhėn dhe kulturėn shqiptare". Lidhur me marrėdhėniet me Italinė, Presidenti shtoi se "Italia ėshtė mbėshtetėsi ynė kryesor nė rrugėn e intergimit dhe investitori mė i rėndėsishėm nė ekonominė shqiptare. Ne duam ta ruajmė dhe ta thellojmė kėtė pėrvojė pozitive, tė krijuar edhe me rolin dhe kontributi tuaj tė veēantė".

Moisiu vendos lule nė momentin e Skėnderbeut te “Piazza degli albanesi”

TIRANE, 3 prill - Gjatė qėndrimit tė tij nė Romė, presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, vizitoi dhe vendosi njė kurorė nė monumentin e heroit tonė kombėtar "Skėnderbeu" nė Piazza degli Albanesi. Presidenti shqiptar Moisiu u takua me ministrin italian tė emigracionit. "Shqipėria ka ndryshuar shumė kėto vite pėr meritė tė vetė popullit shqiptar, por edhe tė mbėshtetjes qė Italia ka dhėnė", ka deklaruar ministri i Emigracionit italian, Tremaglia, nė takimin me presidentin Moisiu. Sipas tij, ėshtė shumė e rėndėsishme qė Shqipėria po ndjek rrugėn e BE-sė dhe NATO-s, pėr tė cilėn mbėshtetja e Italisė ėshtė dhe do tė jetė maksimale. Tremaglia tha se Italia duhet tė pėrpiqet jo vetėm tė ndihmojė Shqipėrinė, por dhe tė nxisė vendet e tjera evropiane qė t'i drejtohen asaj dhe rajonit tė Ballkanit. "Do tė donim njė integrim mė tė mirė tė shqiptarėve nė jetėn shoqėrore italiane", i parashtroi presidenti shqiptar ministrit tė Emigracionit italian. 

KORĒE, 3 prill - Violinisti shqiptar Tedi Papavrami dhe pianisti grek Jani Vakareli do tė japin njė koncert ditėn e diel nė qytetin e Korēės. Nisma ėshtė ndėrmarrė nga ambasadori grek nė Shqipėri Iliopulos dhe nga konsulli grek nė Korēė.

Trupat amerikane gati pėr betejėn pėr Bagdadin
E enjte, 03 prill 2003
- Avionėt e koalicionit kanė gjuajtur mbi pozicionet e Gardės Republikane.Oficerėt e njė divizioni tė mekanizuar tė kombėsorisė amerikane thonė se njėsitė e tyre tė avancuara ndodhen dhjetė kilometra afėr Bagdadit.
Disa ushtarė thuhet sa po vendosen afėr aeroportit ndėrkombėtar "Sadam", nė perėndim tė qytetit.
Korrespondenti i BBC-sė qė ndodhet me kėtė divizion, thotė se nuk ėshtė e qartė nėse pritet njė sulm mbi aeroportin, por se humbja e tij, do tė ishtė njė grusht i fuqishėm pėr qeverinė e Sadamit.
Ndėrkohė nė Bagdad, ministri irakjan i informacionit, Mohamed Saeed al Safah i ka hedhur poshtė njoftimet se forcat e udhėhequra nga amerikanėt po i afrohen Bagdadit, si krejtėsisht tė pavėrteta.
Ai shtoi se pėrkundrazi, forcat irakjane po u shkaktojnė dėme trupave amerikano-britanike.
" Njė betejė e ashpėr po zhvillohet midis njėsive tė GArdės Republikane - Gardės heroike Republikane dhe mercenarėve amerikanė dhe britanikė, nė jug tė Kut-it. Ata janė mposhtur, janė mposhtur rėndė... Ne po u japim njė mėsim shumė tė vėrtetė sot. Nuk mjafton tė themi viktima tė mėdha. Ne po shkatėrrojmė tanke, automjete, po i vrasim dhe do tė vazhdojmė," tha z.al-Sahaf.
Korrespondentė pėrendimorė qė ndodhen nė brendėsi tė Bagdadit thonė nė periferi tė qytetit ėshtė intensifikuar zjarri artilerik dhe bombardimet me raketa.
Megjithatė korrespondenti i BBC-sė nė qytet thotė megjithėse ka shėtitur nėpėr qytet, nuk ka parė shenja tė ndonjė pėrgatitje tė madhe ushtarake pėr tė mbrojtur Bagdadin.

Rusia dhe Gjermania zbusin tonet
E enjte, 03 prill 2003 - Presidenti Rus Vladimir Putin ka thėnė se Rusia nuk ėshtė e interesuar qė SHBA tė humbė nė luftėn e saj nė Irak.

Pauell nė Bruksel: zbuten gjakrat
E enjte, 03 prill 2003 - Franca dhe Gjermania tani po dėrgojnė nota mė pajtuese ndaj Uashingtonit
Ndėrsa sekretari amerikan i shtetit, Kolin Pauell, fillon bisedimet me ministrat e Jashtėm evropian nė Bruksel, Gjermania, Franca dhe Rusia e kanė bėrė tė qartė se duan qė Sadam Huseini tė hiqet nga pushteti.
Por kancelari gjerman, Gerhard Shrėder gjithashtu ka ritheksuar pozicionin e pėrgjithshėm evropian qė Kombet e Bashkuara tė luajnė rolin qėndror nė Irak pasi tė pėrfundojė lufta
Tre vendet qė kundėrshtuan mė sė shumti luftėn tani po dėrgojnė mesazhe me nota mė pajtuese drejt Uashingtonit.
Ministri gjerman i jashtėm, Joshka Fisher, tha se shpresonte qė regjimi i Irakut tė binte sa mė shpejt tė ishte e mundur.
Ndėrkohė kancelari gjerman Shrėder shpresonte se njė fund mė i shpejtė i luftės, do tė shkaktonte njė numėr mė tė vogėl viktimash dhe se populli irakjan do tė tejkalonte diktaturėn pėr tė jetuar nė paqė dhe liri.
Mė herėt, kryeministri francez, Zhan Pier Rafarė dhe zėdhėnėsi i tij thanė se dėshironin tė shihnin fundin e regjimit tė Sadam Huseinit dhe se kundėrshtimi i luftės nuk do tė thotė se Franca dėshiron qė diktatura tė mundte demokracinė.


E mėrkurė, 2 prill, 2003

Ndeshja Shqipėri-Irlandė transmetohet me videoprojektor nė qendėr tė Prishtinės

PRISHTINE, 2 prill - Nė Kosovė pritet me interesim tė madh ndeshja e sotme e kombėtares sė futbollit tė Shqipėrisė me atė tė Irlandės. Nė Sheshin Skėnderbej nė qendėr tė Prishtinės ėshtė vendosur njė videoprojektor i madh pėrmes tė cilit do tė ndiqet loja qė do tė zhvillohet nė stadiumin "Qemal Stafa" nė Tiranė nė transmetim tė drejtpėrdrejtė nga Televizioni Kosovavizion. Pėr tė ndjekur ndeshjen sė bashku, shumė qytetarė kanė filluar tė mblidhen nė qendėr tė Prishtinės qė nė orėt e para tė pasditės. Mijėra kosovarė tė tjerė kanė mbėrritur nė kryeqytetin shqiptar pėr tė pėrcjellė nga afėr kėtė ndeshje.

Kuqezinjtė e kombėtares sė futbollit pas fitores me Rusinė, barazojnė 0 me 0 me Irlandėn

TIRANE, 2 prill - Kombėtarja e futbollit tė Shqipėrisė ka barazuar sot me Republikėn e Irlandės me rezultatin 0 me 0. Shqipėria pati mjaft raste tė pastra pėr tė shėnuar dhe luajti shumė mė bindshėm sesa kundėrshtari. Kėtė e tregoi edhe posedimi i topit gjatė tė dy pjesėve tė lojės si dhe rastet e shumta pėrballė portės irlandeze.
Kane shenuar irlandezet ne minuten e 82-te, por gjyqtari ka anuluar golin, per shkak te pozites jashte loje. Kuqezinjte ne kete ndeshje nuk kane pasur fat. Skela ka dale, Bushi ka hyre ne loje. Lala harkon ne zone, para Tares nderhyne Given, por topi shkon deri te Duro, i cili gjuan por pran portes. Bellai ka zevendesuar Muratin, Myrtaj ka zevendesuar Rrakllin. Nderkohe Robi Kin ka dale nga loja; ka hyre Doherti. Edhe ne minutat e para te pjeselojes se dyte nuk kane munguar rastet e shenimit. Vlen te veēohet gjuajtja e Altin Rrakllit nga 20 metra, por Given e ka debuar topin me veshtiresi ne korner. Atmosfera ne stadiumin kombetar ka qene madheshtore dhe gjithēka ka qene kuqezi.
Tė gjithė shiptarėt sot kanė qenė me sytė nga Kombėtarja. Nė fakt, festa ka nisur qė pas fitores sė Shkodrės dhe ka mbaruar sonte nė mbrėmje, megjithėse me njė farė zhgėnjimi qė kombėtarja e Shqipėrisė nuk shėnoi. Ndeshja ėshtė luajtur nė stadiumin kombėtar "Qemal Stafa" nė orėn 18.00.
Kombėtarja ka vazhduar normalisht pėrgatitjet edhe nė ditėn e fundit. Kėshtu dje paradite kuqezinjtė kanė bėrė pėrsėri njė shėtitje nė bregdetin e Durrėsit qė nga hotel Dyrrahu deri te hotel Iliria. Shėtitja ėshtė shoqėruar me bisedat rreth ndeshjes, ku Brigeli ka folur mė shumė pėr anėn psikologjike. Dje pasdite lojtarėt e Kombėtares kanė zhvilluar seancėn stėrvitore nė stadiumin "Qemal Stafa", menjėherė pas stėrvitjes sė irlandezėve. Trajneri i Kombėtares shqiptare, Hans Peter Brigel, nuk e ka shpallur ende formacionin bazė, por mėsohet se do tė jenė po ata lojtarė qė kanė luajtur kundėr Rusisė. Alban Bushi do tė jetė i gatshėm kundėr Irlandės, por ai do tė jetė nė stolin e rezervave dhe mund tė luajė nė pjesėn e dytė. Bushi nuk luajti nė takimin e parė kundėr Rusisė pėr shkak tė dėmtimit me skuadrėn e tij nė kampionatin turk.

Largohen marinsat e fundit amerikanė nga Kosova

GJILAN, 2 prill - Marinsat amerikanė, tė cilėt sė bashku me ushtarėt e tjerė tė NATO-s, hynė nė Kosovė, para katėr vitesh, pėr ta rikthyer te popullata e kėtushme shpresėn pėr jetė dhe pėr t`i shpėtuar nga tmerri i paparė qė po bėnte mbi ta regjimi i Beogradit, kanė pėrfunduar misionin e tyre nė Kosovė dhe do tė largohen nga Kosova. Kryetari i komunės sė Gjilanit, Lutfi Haziri ka organizuar sot njė takim lamtumirės pėr grupin e fundit tė marinsave amerikanė, tė cilėt kishin punuar deri tani nė zyrėn e ēėshtjeve civile, e cila ndodhej nė objektin e administratės komunale. Mbylljen e kėsaj zyre, koloneli amerikan, Hoffpauir e ka vlerėsuar si njė moment tė shkėlqyer pėr popullin e Gjilanit, sepse kjo ėshtė dėshmi qė kėtu tash ka paqe, siguri dhe stabilitet, pėr tė cilat janė angazhuar deri tani marincat, pėr mė shumė se tri vite, ka thėnė ai dhe ka shprehur mirėnjohje pėr qytetarėt e Gjilanit dhe kryetarin e komunės, Lutfi Hazirin, tė cilėt u dhanė pėrkrahje nė misionin qė kishin, duke qenė njė shembull i mirė i bashkėpunimit tė popullatės civile me ushtrinė. Duke e rikujtuar qershorin e vitit 1999, koloneli Hoffpauir tha se ndjen kėnaqėsi qė tash, pas mė shumė se tri vitesh, kur marincat po kthehen nė Amerikė, ky vend ėshtė i qetė dhe i sigurtė. "Ne erdhėm nė Kosovė qė tė krijojmė njė ambient tė sigurtė pėr tė gjithė dhe kėtė e kemi arritur", tha ky zyrtar i lartė i ushtrisė amerikane. Z. Haziri, pasi i ka falėnderuar marinsat amerikanė pėr tė gjitha sakrificat e deritashme qė kanė bėrė pėr tė mirėn e paqes dhe sigurisė nė rajon dhe Kosovė, ka theksuar se Gjilani do t`i mbajė nė mend marinsat si njerėzit e parė qė nė Kosovė sollėn lirinė, pėr t`i dhėnė fund tragjedisė sė madhe qė po bėhej mbi ta.

Ēeku i kėrkon Dacit qė Kuvendi tė nxjerrė rezolutė pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės sė UĒK

PRISHTINE, 2 prill - Nxjerrja e njė rezolute nga Kuvendi i Kosovės pėr njohjen dhe mbrojtjen e vlerave tė luftės tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe kategorice tė dala nga lufta ka qenė temė kryesore e takimit sot mes kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci dhe komandantit tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, general-lejtnant Agim Ēeku.
Daci ka thėnė se nė aspektin ligjor do tė avancohen tė gjitha ēėshtjet qė i adresohen Kuvendit tė Kosovės, duke pėrfshirė kėtu edhe institucionin, siē e ka quajtur ai, mė tė rėndėsishėm Trupat Mbrojtėse tė Kosovės. Kėrkesė e veēantė e gjeneral Ēekut drejtuar kryeparlamentarit Daci, ka qenė njohja dhe mbrojtja institucionale e vlerave tė luftės tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Daci i ka premtuar gjeneral Ēekut se TMK-ja, si njė institucion shumė i rėndėsishėm i vendit, do ta kenė pėrkrahjen e veēantė tė Parlamentit tė Kosovės.
Nė pyetjen e gazetarėve se cili ėshtė qėndrimi i Parlamentit tė Kosovės lidhur me paralajmėrimin e protestave tė komunitetit serb kundėr bartjes sė kompetencave tek institucionet e Kosovės, Daci tha se transferimi i kompetencave ėshtė njė proces tė cilin nuk mund tė ndalė askush.
“Me protestat e tilla qė janė nė vijėn okupuese tė Kosovės duhet tė merren institucionet qė kanė atė pėrgjegjėsi. Bartja e kompetencave nuk do tė ndėrpritet”, tha Daci. Sipas tij, ky ėshtė konstatim dhe rekomandim i Kėshillit tė Sigurimit nė Nju-Jork. “Nuk ėshtė dėshirė individuale dhe nuk mund ta pengojė asnjė vend nė fqinjėsi, asnjė grup minoritar nė Kosovė dhe ne mundohemi tė krijojmė kushte tė barabarta tė jetesės”, ėshtė shprehur kryeparlamentari Daci.

Mini: Zonat e banuara me serbė nė Kosovė janė si kampe pėrqėndrimi

PRISHTINE, 2 prill - Komandanti i forcave paqeruajtėse nė Kosovė, gjenerali italian Fabio Mini ka nxitur reagime nė njė deklaratė tė tij nė mjetet serbe tė informimit ku i ka pėrshkruar zonat e banuara me serbė nė Kosovė si kampe pėrqėndrimi. Por zyrtarėt e KFOR-it nuk pranuan tė komentojnė shqetėsimet qė kanė nxitur kėto deklarata. Zėdhėnėsi i forcave paqeruajtėse ka thėnė se qėllimi i pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė ėshtė nxitja e tolerancės etnike. Ai tha se ende ekzistojnė zona nė Kosovė ku njerėzit nuk ndihen tė sigurtė ku bėhen pėrpjekje pėr tė inkurajuar kthimin e tė zhvendosurėve. Puna e forcave ndėrkombėtare ėshtė qė tė krijojnė njė mjedis mė tė sigurtė, por u takon qytetarėve tė Kosovės - tha ky zėdhėnės - qė tė jenė mė tolerantė, mė tė kuptueshėm dhe tė shikojnė drejt sė ardhmes e cila nuk mund tė jetė nė njė shoqėri njėetnike. Zyrtarė tė institucioneve thonė se shkalla e krimit nė pėrgjithėsi, posaēėrisht ajo e dhunės etnike ka pėsuar rėnie tė vazhdueshme nė Kosovė.

Protesta e Sindikatės: Ndal terrin, ndal korrupsionin nė KEK, ndal pėrjashtimin e punėtorėve

PRISHTINE, 2 prill - Sindikata e Pavarur Energjetike e Kosovės paralajmėroi se pasnesėr do tė mbajė protestė nė Prishtinė. “Ndal terrin nė Kosovė, ndal korrupsionin nė KEK, ndal pėrjashtimin e punėtorėve tė KEK-ut nga puna”, do tė jetė motoja e protestės. Sindikalistėt e energjetikės tėrhoqėn vėrejtjen se nėse pas protestės nuk do tė ketė reagim pozitiv tė kreut tė KEK-ut, atėherė do tė hidhen nė grevė.
Sipas Sindikatės, edhe pas gjashtė muaj tė menaxhimit tė drejtorit tė pėrgjithshėm tė Korporatės Energjetike tė Kosovės, Xhozef Rider nuk ėshtė vėrejtur asnjė rezultat i punės sė tij. “E vetmja mundėsi pėr sensibilizimin e opinionit se ēfarė nė tė vėrtetė po ndodh nė kėtė koorporatė ėshtė protesta”, tha Sherif Fejzullahu, kryetar i SPEK-ut. Fejzullahu bėri me dije se protesta e katėr prillit do tė ngėrthejė nė vete shumė porosi pėr drejtuesit e Koorporatės Energjetike tė Kosovės.

Nis nė Kosovė fushata kundėr trafikimit tė fėmijėve

PRISHTINE, 2 prill - Nė mbarė Kosovėn sot nisi njė fushatė pėr ngritjen e vetėdijes sė opinionit kosovar pėr trafikimin e fėmijėve nė Kosovė. Kjo fushatė e organizuar nga “Save the Children” filloi nė Kinemanė ABC me promovimin e dy filmave tė metrazhit tė shkurt ndėrkohė qė do tė pėrfshihen edhe aktivitete tė ndryshme me fėmijė dhe tė rinj.
Nė botė ēdo vit trafikohen rreth 4 milionė njerėz. Shumica prej tyre janė fėmijė, djem dhe vajza nėn moshėn 18 vjeqare. Ata mashtrohen, manipulohen ose rrėmbehen prej trafikantėve. Qėllimi i tyre ėshtė qė t`i shfrytėzojnė pėr prostitucion, pėr punė tė rėnda  apo edhe pėr shitjen e organeve tė trupit. Edhe Kosova ėshtė e njėra nga vendet e prekura  nga trafikimi, mirėpo duke u bazuar nė njė hulumtim tė organizatės humanitare “Save the Children” nė Kosovė shkalla e vetėdijės dhe njohurisė pėr trafikimin ėshtė mjat e ultė.
“Organizata “Save the Children” ka pėrpiluar njė projekt qė ka pėr qėllim vetėdijėsimin e fėmijėve dhe tė rinjve mbi rrezikun e trafikimit dhe mbrojtjen ndaj tij. Projekti pėrfshin aktivitete tė ndryshme, ndėr tė cilat edhe debate tė drejtpėrdrejta me fėmijė prej moshės 12 deri 17 vjeē”, thotė Vlora Pajaziti, ushtruese e detyrės sė drejtorit nė “Save the Children”.
Ndėrsa Rezarta Hadri-Jashari, zyrtare e informimit pėr trafikim nė “Save the Children”, shprehet se nė kuadėr tė kėsaj fushate, ditė mė pare, ambasadori i OSBE-sė Paskal Fieski dhe Shefi i Shtyllės sė Parė tė UNMIK-ut, Zhan Kristian Kadi nėnshkruan njė memorandum mirėkuptimi pėr themelimin e njė shėrbimi tė pėrkohshėm tė sigurimit  pėr viktimat e trafikimit. Sipas kėsaj marveshjeje OSBE-ja do t’i sigurojė Shtyllės sė Parė 160 mijė euro pėr tė pėrkrahur dhe udhėhequr kėtė shėrbim pėr njė periudhė njėvjeēare.

Mitrovicė: Nesėr serbėt protestė kundėr UNMIK

MITROVICE, 2 prill - Nė pjesėn veriore tė Mitrovicės nesėr do tė mbahet njė protesė kundėr kalimit tė kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet kalimtare tė Kosovės, me moton "Pėr Serbinė – "JO" pavarėsisė sė Kosovės". Protestėn e organizon “Kėshilli Kombėtar Serb i Kosovės veriore dhe Kėshilli Kombėtar Serb i Kosovės”.
Duke komentuar pakėnaqėsitė e serbėve tė veriut tė Kosovės pėr bartjen e pėrgjegjėsive nga UNMIK-u tek institucionet vendore, zėdhėnėsi i UNMIK-ut Xhorxhi Kakuk thotė se kalimi i kompetencave ėshtė nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė OKB-sė dhe ėshtė njė proces i cili po ecėn pėrpara. Kakuk ėshtė i bindur se pakica serbe nuk do tė braktisė institucinet e Kosovės, me gjithė apelin e disa liderėve tė tyer qė ta bėjnė kėtė. Kakuk komentoi: "Askush nuk ėshtė duke i larguar serbėt nga Kuvendi, askush nuk po i detyron ata me forcė ta bėjnė kėtė dhe ne seriozisht shpresojmė qė njė gjė e tillė nuk do ė ndodhė". Ndėrkohė Shėrbimi Policor i Kosovės ėshtė nė dijeni se nesėr nė Mitrovicė do tė mbahen protesta, kurse zėdhėnėsi i kėtij shėrbimi nė Mitrovicė Besim Hoti tha se policia pret protesta tė qeta dhe se ato tė do tė jenė statike. Me kėto protesta serbėt do tė shprehin pakėnaqėsinė e tyre kundėr politikės sė kreut tė UNMIK-ut nė Kosovė Mihael Shtajner.

Trupat e koalicionit i janė afruar Bagdatit 30 kilometra
Irak, 2 prill 2003 - Forcat e koalicionit po pėrparojnė nė drejtim tė Bagdadit nė dy drejtime, nga jugu dhe juglindja e kryeqytetit irakian. Gazetarėt qė udhėtojnė me divizionin e tretė tė kėmbėsorisė amerikane thonė se disa njėsi tė divizionit kanė avancuar nė drejtim tė veriut pėrtej qytetit Karbala, 80 kilometra nė jug tė Bagdadit. Ky avancim pason sulmet e ashpra ajrore gjatė natės kundėr trupave tė rregullta irakiane dhe anėtarėve tė milicisė Fedajin, besnikė tė Sadam Huseinit. Zėdhėnėsi i Komandės Qendrore amerikane, gjenerali Vincent Bruks, tha se forcat e koalicionit vunė nėn kontroll edhe njė digė jo larg qytetit, nga frika se forcat irakiane mund ta shkatėrronin pėr tė pėrmbytur rajonin dhe tė pengonin pėrparimin e forcave amerikane. Mė nė lindje, njoftohet se marinsat amerikanė po pėrparojnė drejt Bagdadit nė rrugėn kryesore qė e lidh atė me qytetin Al Kut. Zyrtarė amerikanė thonė se sulmet ajrore dhe tokėsore shkatėrruan divizionin e Bagdadit tė Gardės Republikane, qė mbronte zonat rreth 100 kilometra nė juglindje tė kryeqytetit. Ministri irakian i Informimit, Muhamed Said al-Sahaf, hodhi poshtė njoftimet se forcat amerikane kanė shkatėrruar divizionin e Bagdadit dhe tha se njoftimet pėr avancimin e trupave amerikane pranė qyteteve Karbala dhe Al Kut nuk janė tė vėrteta. Gazetarėt qė udhėtojnė me forcat tokėsore tė koalicionit, thonė se disa prej trupave amerikane ndodhen vetėm 30 kilometra larg Bagdadit. Zyrtarėt ushtarakė amerikanė thonė se forcat e koalicionit ndodhen tani brenda tė ashtuquajturės vija e kuqe qė ata mendojnė se mund tė nxitė njė sulm irakian me armė kimike. Zyrtarėt irakianė kanė mohuar nė mėnyrė tė pėrsėritur se vendi i tyre zotėron armė tė tilla. Ndėrkohė, avionėt e koalicionit vazhduan bombardimet kundėr objekteve nė Bagdad dhe pozicioneve tė trupave irakiane nė afėrsi tė kryeqytetit. Iraku thotė se gjatė 24 orėve tė fundit forcat e koalicionit kanė vrarė 24 civilė, pėrfshirė 10 nė Bagdad dhe kanė plagosur 186 tė tjerė

Jep dorėheqjen anėtari serb i Presidencės tripalėshe tė Bosnjės

BANJA LUKA, 2 prill - Mirko Saroviē, anėtari serb i Presidencės tripalėshe tė Bosnjes, dha dorėheqjen sot, pasi ishte implikuar nė dy skandale, njė prej tė cilėve ishte shitja ilegale e armėve Irakut, njoftoi kryetari i Parlamentit tė serbėve tė Bosnjes, Dragan Kaliniē.

Serbi, Zhivkoviē: Haga mos bėjė tregti tė ndyrė

BEOGRAD, 2 prill - Pas lajmit se Milorad Lukoviē "Legija" ėshtė interesuar pėr mundėsinė qė pėrmes Gjykatės sė Hagės ta ndryshojė identitetin dhe vendqėndrimin, si zėvendėsim pėr informacionet pėr Radovan Karaxhiēin dhe Ratko Mladiēin, askush nė opinion as nuk e ka konfirmuar, as nuk e ka pėrgėnjeshtruar kėtė informatė.
I pyetur nga gazetarėt nė tubimin kushtuar Kėshillit Kombėtar tė Konkurrencės, kryeministri i Serbisė, Zoran Zhivkoviē tha: “Mendoj qė ai nuk ka ē't’i ofrojė Gjykatės sė Hagės, por edhe pres se kjo gjykatė do tė jetė dinjitoze e qė nuk do tė hyjė nė kurrfarė tregtie tė ndyrė”. Njėkohėsisht, Zhivkoviē, paralajmėroi se gjatė javės sė ardhshme do tė ndryshojė Ligji pėr procedurėn penale, i cili do tė mundėsojė paraburgimin prej 60 ditėsh pėr tė gjithė ata tė cilėt janė marrė me terrorizėm, krime tė luftės dhe krim tė organizuar.
Edhe nėnkryetari i Qeverisė sė Serbisė, Nebojsha Ēoviq ka deklaruar sot se nuk beson se do tė kėtė “pazarllėk” midis Prokurorisė sė Gjykatės sė Hagės dhe ish-komandantit tė Njėsive pėr Operacione Speciale, Millorad Llukoviq-Legija.

Sekretari amerikan i Shtetit Pauell sot nė Beograd

BEOGRAD, 2 prill - Sekretari amerikan i shtetit, Kolin Pauell viziton sot pasdite pėr disa orė Beogradin. Ai do tė takohet me kryetarin e Serbi-Mali tė Zi, Svetozar Maroviqin, ministrin e Jashtėm, Goran Svilanoviq dhe kryeministrin e Serbisė, Zoran Zhivkoviq. Departamenti Amerikan i Shtetit ka njoftuar se vizita e sekretarit Pauell nė Beograd, paraqet mbėshtetjen e Uashingtonit ndaj autoriteteve serbe, pas vrasjes sė kryeministrit, Zoran Gjingjiq, por shtohet se ai do tė kėrkojė nga bashkėbiseduesit edhe avancimin e bashkėpunimit tė Beogradit zyrtar me Gjykatėn e Hagės pėr krime tė luftės nė ish-Jugosllavi.

Grupi i Krizave: Beogradi i ka shitur armė Irakut

BRUKSEL, 2 prill - Grupi Ndėrkombėtar i Krizave, njė organizatė e pavarur me qendėr nė Bruksel e cila bėn studime rreth rajoneve nė konflikt, thotė se ish presidenti jugosllav, Sllobodan Millosheviē i shiste armė Irakut megjithė sanksionet e OKB-sė pėr tė mos e bėrė njė gjė tė tillė dhe se kjo ka vazhduar edhe pas pėrmbysjes sė tij nė vitin 2000. Grupi Ndėrkombėtar i Krizave thotė se mes armatimeve qė i janė shitur Irakut janė municione antiajrore, predha artilerie dhe sisteme tė telekomanduara qė pėrdoren pėr raketat Scud. Madje, teknikėt jugosllavė kanė riparuar motorrėt e aeroplanėve luftarakė MIG, prodhim i ish Bashkimit Sovjetik. Xhejms Llajėn pėrfaqėsues i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave nė Beograd tha se Iraku ka blerė edhe teknologji pėr tė ndėrtuar raketa primitive Kruz. Llajėn tha se edhe disa teknologji kundėr-ajrore qė janė pėrdorur kundėr aeroplanėve tė NATO-s gjatė luftės nė Kosovė duket se tani po pėrdoren nga mbrotja ajrore irakiane. Ekspertėt e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave pohojnė se tani ekzistojnė dyshime se disa armė kimike apo teknologji kimike kanė kaluar nga Jugosllavia nė Irak. 

Maqedoni: Shkėmbim zjarri nė Tetovė, plagosen katėr vetė

SHKUP, 2 prill - Katėr persona u plagosėn sot gjatė njė shkėmbim zjarri qė ka ndodhur nė afėrsi tė Universitetit tė Tetovės nė Reēicė tė Vogėl. Njoftimin e ka dhėnė Ministria e Brendshme e cila ka bėrė tė ditur se tė katėr personat ishin nga ky qytet dhe tensioni mes tyre ėshtė rritur pas njė zėnke tė ndodhur ditėn e djeshme. Tė plagosurit u dėrguan menjėherė nė spital pėr tė marrė mjekimin e parė. Mėsohet se dy prej kėtyre personave janė me precedentė penalė.


E marte, 1 prill, 2003

-Reduktimet vazhdojnė 4 orė me energji, 2 orė pa tė
-Fillon projekti teatror “Udhėtimi nė UNMIKistan”

...gjėrėsisht:

Nuk ka hollėsi rreth arrestimit tė komandant Malės
Gjakovė, 1 prill, 2003 - Ende nuk janė dhėnė hollėsi pėr arrestimin e djeshėm tė Maliq Ndrecajt, ish komandant i Brigadės 132 "Myrtė Zeneli". "Ndrecaj dje ėshtė transferuar nė burgun e Prishtinės, ndėrsa policia ende nuk ka dhėnė informacione zyrtare rreth burgosjes nė fjalė", ka bėrė tė ditur Shoqata e Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė, dega nė Gjakovė. Ish-luftėtari i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe mė pas i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare nė Maqedoni, i njohur edhe si komandant Mala, ėshtė invalid i luftės.

PEJE, 1 prill - Banorėt e fshatit Lybeniq tė Pejės pėrkujtuan sot 80 dėshmorėt e kėtij fshati, tė rėnė para katėr vjetėsh. Familjarėt e dėshmorėve u bėnė thirrje institucioneve tė Kosovės qė tė mos e harrojnė gjakun e dėshmorėve dhe tė angazhohen mė shumė pėr ndriēimin e fatit tė tė zhdukurve.
Nė Lagjen e Rrustemajve nė Lybeniq, mė 25 maj tė vitit ‘98 dhe mė njė prill tė vitit ’99, ushtria jugosllave i ndau veē 80 banorė tė kėtij fshati, kryesisht burra dhe i vrau nė mėnyrė mizore. Kėto janė dy ngjarje qė kurrė nuk mund t'i harrojnė banorėt e kėtij fshati. Dėshmitarėt kėtyre masakrave sot kanė rikujtuar dhe treguar pėr llahtarinė qė kanė pėrjetuar ata.
Nė shėnimin e katėrvjetorit tė masakrės sė Lybeniqit nuk mori pjesė asnjė prej pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė Kosovės, por familjarėt e viktimave u bėnė ftesė atyre qė tė mos e harrojnė gjakun e dėshmorėve dhe votat e popullit.
Mbi 50 banorė tė Lybeniqit tė Pejės konsiderohen ende tė zhdukur. Familjarėt e tyre kėrkojnė nga institucionet e Kosovės dhe nga UNMIK-u qė tė angazhohen pėr ndriēimin e fatit tė tyre sa mė parė.

PRISHTINE, 1 prill - “Eshtė e padiskutueshme se Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės janė ushtria e ardhshme e Kosovės”. Kėshtu tha kryeministri Bajram Rexhepi pas takimit sot me komandantin e TMK-sė, gjeneral-lejtnant Agim Ēeku.
Nė takimin e sotėm tė kryeministit Rexhepi me Ēekun ėshtė biseduar lidhur me angazhimet e Trupave tė Mrojtjes sė Kosovės, si dhe lidhur me marrėveshjen qė TMK-ja ka nėnshkruar me UNMIK-un, KFOR-in dhe Pesėshen Diplomatike nė Kosovė, pėr marrjen e detyrave shtesė nga ana e TMK-sė.
Kryeministri Rexhepi tha se Qeveria e Kosovės mbėshtet fuqishėm Trupat e Mrojtjes sė Kosovės. Gjeneral-lejtnant Agim Ēeku tha se shpreson qė me bartjen e kompetencave nga ndėrkombėtarėt nė institucionet e Kosovės edhe Trupat e Mbrojtes sė Kosovės tė kenė detyra tė reja. Nė kėtė takim u shtrua edhe nevoja e njė bashkėpunimi akoma edhe mė tė ngushtė mes qeverisė dhe Trupave tė Mrojtjes sė Kosovės.


Kryeministri ēmon angazhimin e LPK - sė nė Kuvend
Prishtinė, 1 prill, 2003 - Kryeministri Rexhepi e vlerėsoi lart angazhimin e LPK-sė nė Kuvend. “Ne e kuptojmė pozicionin e kėsaj partie e cila duhet tė jetė opozitė konstruktive nė Parlment dhe nė qeveri me qėllim qė gjėrat ti ēojmė pėrpara, deklaroi kryeministri Rexhepi pas takimit me kreun e LPK-sė Emrush Xhemajli.
Ndėrsa kryetari i LPK-sė bėri tė ditur se ishte qėndrim i pėrbashkėt me kryeministrin Rexhepi, se tė gjitha kėrcėnimet qė vijnė nga Serbia nuk duhet t’i shqetėsojnė qytetarėt e Kosovės.
Rreth projektit ideor pėr krijimin e Unionit Kosovė-Shqipėri Xhemajli tha se kjo ēėshtje sė pari duhet tė kalojė nėpėr parlamentet e Shqipėrisė dhe Kosovės e pastaj tė kalojė tek qeveritė e tė dy vendeve. Nė takim ėshtė bėrė e ditur edhe pėr fillimin e projektit tė ndėrtimit tė rrugės Malėsi- Plavė, gjė qė ėshtė pėrkrahur edhe nga qeveria.

Shėnohet katėrvjetori i masakrės sė Lybeniqit
Lybeniq, 1 prill, 2003-Sot nė fshatin Lybeniq tė Pejės shėnohet katėrvjetori i masakrės sė 80 civilėve tė kėtij fshati nga ana e forcave policore ushtarake serbe.

Organizohet festivali “ Prizreni 2003”
Departamenti pėr Kulturė dhe Manifestime Publike i Forumit tė Rinisė tė LDK-sė, prezentoi sot projektin e Festivalit tė pestė me radhė tė Shoqėrive Folklorike tė Kosovės, “Prizreni 2003”. Nė bazė tė kritereve tė organizatorit, nė festival mund tė marrin pjesė tė gjitha SHKA-tė, nė programin e tė cilave gjenden forma tė ndryshme tė folklorit burimor, tė valleve tradicionale burimore dhe forma tjera tė fushės etnomuzikore. Afati i paraqitjes sė shoqėrive ėshtė prej sot deri mė 7 prill, nė zyrat e FR tė LDK-sė nė Prishtinė dhe Prizren.

Hapet Panairi ndėrkombėtar EXPOKOS 2003
Prishtinė, 1 prill, 2003 - Nė Prishtinė, mė 2 prill, nė Pallatin e Rinisė, Kulturės dhe Sporteve hapet Panairi ndėrkombėtar EXPOKOS 2003.

SARAJEVE, 1 prill - NATO thotė se ka dėshmi qė tregojnė se autoritetet e serbėve tė Bosnjės kanė spiunuar pėr aktivitetet e NATO-s. Njė zėdhėnės, tha se njė njėsi e ushtrisė sė serbėve tė Bosnjės kishte spiunuar ndaj forcės sė drejtuar nga NATO nė Bosnje, SFOR-it, ndaj organizatave tė ndryshme boshnjake dhe ndėrkombėtare dhe ambasadės amerikane nė Sarajevė. Akuzat pasojnė kapjen nė fillim tė kėtij muaji tė materialeve kompromentuese nė zyrat e zbulimit tė ushtrisė sė serbėve tė Bosnjes. Njoftimi koinēidon me spekullimet se zyrtari kryesore ndėrkombėtar nė Bosnjė, Pedi Eshdaun, mund tė jetė pranė shkarkimit nga puna tė anėtarit serb tė presidencės tripaleshe boshnjake, Mirko Saroviē. Saroviē, ish-presidenti i serbėve tė Bosnjės, ėshtė akuzuar se ka mbikqyrur eksportin ilegal tė armėve drejt Irakut.

BEOGRAD, 1 prill - Ish-shefi i shtabit tė pėrgjithshėm Nebojsha Pavkoviē ėshtė arrestuar sot nė kuadėr tė hetimeve qė po bėhen rreth vrasjes sė kryemisnitrit serb Zoran Gjingjiē. Kėtė njoftim e kanė bėrė tė ditur mediat serbe tė cilat i referohen burimeve tė sigurta policore.

BEOGRAD, 1 prill - Njė nga krerėt e klanit kriminal tė Zemunit, Milorad Lukoviq-Legija (Legjionari), i cili akuzohet per vrasjen e ish-kryeministrit Zoran Gjingjiē, ka pasur pasaportė dilpomatike dhe njė pasaportė falso kroate, kanė njoftuar mbrėmė mediat elektronike serbe. Lukoviq statusin e diplomatit e ka marrė duke vrarė ose duke keqtrajtuar kundėrshtarėt politikė tė regjimit tė Sllobodan Millosheviqit. Me kėtė pasaportė, sipas mediave elektronike serbe, Lukoviq kishte udhėtuar nė shumė vende, si nė Maqedoni, Shqipėri, Spanjė etj. pėr trafikim me narkotikė dhe pėr punė tė tjera kriminale.


E hėnė, 31 mars, 2003

Maltretohen banorėt e fshatit Muēibabė
PRISHTINE, 31 mars 2003-  - Xhandarmėria serbe e cila pas largimit tė patrullave tė KFOR-it amerikan nga fshati Muēibabė, ėshtė stacionuar te kjo pikė, nė vijėn kufitare Kosovės-Serbi tani ēdo natė hynė nė brendėsi tė fshatit duke maltretuar banorėt e kėsaj ane, thonė burime tė radios Blue Sky.

PRISHTINE, 31 mars 2003- “Koha e kėrcėnimeve qė ka bėrė Serbia ka kaluar pėrgjithmonė. Ne jemi nėn rezolutėn 1244 dhe autoritetet e vetme kompetente pėr ēėshtjet e sigurisė janė KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut”. Kėshtu tha kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, duke komentuar njė deklaratė tė zėvendėskryeministrit serb Nebojsha Ēoviq. Kryeministri Rexhepi i tha radios “Evropa e Lirė” se kjo ėshtė mė tepėr njė instrumentalizim i mėtutjeshėm i komunitetit serb nė Kosovė, pėr tė penguar ēdo zhvillim drejt krijimit tė shtetėsisė sė Kosovės.
“Qėllimi final konsiston nė dy opcione tė Serbisė, njėri qė ta fusė Kosovėn nėn jurisdiksionin e Serbisė, sikur qė ėshtė futur nė preambulėn kushtetuese, dhe tjetri ėshtė qė tė bėhet ndarja e Kosovės, sikur kanė qenė edhe projektet qė i ka propozuar ish-kryeministrit Zoran Gjingjiq”, tha Rexhepi.
I pyetur se deri ku ka arritur procesi bartjes sė kompetencave nga UNMIK-u nė institucionet e Kosovės, Rexhepi tha se janė janė bėrė pėrgatitjet, por transferimi nuk do tė bėhet nė njė takim njėditėsh tė Kėshillit pėr Transferimin e Kompetencave. “Do tė jetė vetėm pjesa politike ku caktohet orari se nė ēfarė kohe ēka do tė transferohet. Dhe kjo e pengon mė sė shumti Serbinė. Kėtė proces nuk mund ta parandalojė askush, meqė pėr tė ėshtė dhėnė drita e gjelbėr nga Kėshilli i Sigurimit edhe nga zoti Shtajner”, tha kryeministri.
Rexhepi tha se edhe UNMIK-u ėshtė vonuar me kėtė transferim kompetencash dhe faji nuk ėshtė te ministrat dhe kryeministri, por faji ėshtė i pėrbashkėt. Sipas tij, edhe kryeministria dhe ministritė nuk kanė qenė aq aktivė sa ėshtė dashur ndoshta. Ai kritikoi burokracinė e UNMIK-ut, e cila, sipas tij, tenton qė ta zvarrisė kėtė proces sa mė tepėr. “Unė nuk mendoj konkretisht pėr zotin Shtajner, por pėr strukturat e UNMIK-ut, tė cilat e kanė qėllimin e vet qė tė qėndrojnė sa mė gjatė nė Kosovė”, saktėsoi Rexhepi.
Pyetjes se kur e pret zgjidhjen e statusit tė Kosovės, Kryeministri tha: “Statusi duhet tė definohet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, porse kėtė vit duhet shfrytėzuar qė tė ngrihet cilėsia e funksionimit tė institucioneve tė Kosovės”.
“Koha optimale kur duhet tė fillojė definimi i statusit ėshtė viti 2004. Mė 2005 ky proces duhet tė pėrfundojė. Mos tė vonohemi shumė me definimin e statusit tė Kosovės edhe pėr ēėshtjet qė i pėrmenda, pra, pėr ēėshtje ekonomike, por edhe pėr ēėshtje tė tjera ku mund tė jetė njė revoltė e populates”, tha kryeministri Bajram Rexhepi.
Ndėrkaq duke folur pėr standardet qė kėrkohet tė pėrmbushė Kosova, Rexhepi shtoi: “Standardet dhe ēėshtja e statusit shkojnė bashkėrisht. Statusi i Kosovės nuk mund tė mbetet peng i nivelit tė standardeve. Nė kohėn e duhur statusi i Kosovės duhet tė definohet nė mėnyrė qė kėto standarde tė realizohen edhe mė lehtė, pra duhet tė shkojnė krahas”.

PRISHTINE, 31 mars 2003 - UNMIK-u nuk ka ndonjė reagim tė veēantė lidhur me deklaratat e zėvendėskryeministrit tė Serbisė Nebojsha Ēoviq se “shpallja e pavarėsisė sė Kosovės do tė shkaktonte njė luftė tė re, pasi Serbia do tė ndėrhynte pėr tė mbrojtur territorin dhe popullin e vet”.
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sunil Narula theksoi se mandati i UNMIK-ut ėshtė i qartė. “Kosova aktualisht qeveriset nga Rezoluta 1244 dhe kėshtu do tė jetė derisa Kėshilli i Sigurimit nuk vendos ndryshe”, tha Narula.
Si zyrtarėt ndėrkokombėtarė ashtu edhe ata vendorė nė Kosovė thonė se nuk shqetėsohen nga kėrcėnimet e tilla qė vijnė nga Ēoviqi, duke shtuar se ata do tė vazhdojnė procesin e bartjes sė kompetencave nga ndėrkombėtarėt te institucionet e Kosovės. Nga Zyra e Kryeministrisė kėto deklarata tė Ēoviqit u quajtėn tė papėrgjegjshme nė kohėn kur gjithandej flitet pėr integrime rajonale dhe pėr fillimin e mundshėm tė dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.
I ashtuquajturi “Kėshilli Nacional Serb” nė veri tė Mitrovicės ka paralajmėruar protesta shtatėditėshe kundėr kryeadministratorit Mihael Shtajner, me pretekst se ai ka lejuar bartjen e kompetencave nga administrata ndėrkombėtare tek institucionet e pėrkohshme tė Kosovės. Mirėpo pavarėsisht nga kėto reagimeve tė pakicės serbe, zyrtarėt e UNMIK-ut dhe tė Qeverisė sė Kosovės kanė paralajmėruar se deri nė gjysmėn e muajit prill do tė mbahet takimi i grupit tė pėrbashkėt UNMIK-Qeveri e Kosovės pėr bartjen e kompetencave. Kryetari i “Kėshillit Nacional Serb”, Milan Ivanoviq tha se serbėt e Kosovės janė tė pakėnaqur me politikėn e kreut tė UNMIK-ut Mihael Shtajner nė Kosovė, e cila siē tha ai, ėshtė e drejtuar nė formimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės.
Nga ana tjetėr, zyrtarėt e UNMIK-ut dhe institucioneve tė Kosovės kanė deklaruar se ēfarėdo zgjedhjesh qė do tė organizohen nga pjesėtarėt e pakicės serbe nė veri tė Mitrovicės pa pėlqimin e tyre do tė cilėsohen tė paligjshme. Kėtė deklaratė autoritetet nė Kosovė e bėjnė pas paralajmėrimeve tė serbėve tė veriut tė Kosovės se do tė organizojnė njė referendum dhe mė pas edhe zgjedhje lokale pėr krijimin e njė komune serbe nė veri tė Mitrovicės.
Zėdhėnėsi Narula thotė se misioni i OKB-sė nė Kosovė nuk ėshtė kundėr mbajtjes sė protestave tė serbėve nė veri tė Mitrovicės, ndėrkaq mbajtjen e referendumit pėr shpalljen e komunės veriore tė Mitrovicės e quajti tė paligjshme. “Mbajtja e referendumit apo e ēfarėdo zgjedhjeve nė mėnyrė private nuk ka kurrėfarė fuqie ligjore, sepse tashmė janė mbajtur zgjedhjet lokale tė organizuara nga OSBE-ja nė Kosovė”, u shpreh Narula. Ndėrsa kryetari i Komunės sė Mitrovicės Faruk Spahija tha dje se kėrcėnimet e serbėve pėr shpalljen e veriut tė Mitrovicės si komunė mė vete mund tė tensionojnė situatėn nė Mitrovicė dhe tė prodhojė konflikte tė reja ndėretnike.

Inaugurohet objekti i rindėrtuar i konviktit dhe ngrohtorja
Prishtinė, 31 mars, 2003 - Prej sot Qendrės sė Studentėve iu shtua edhe objekti i rindėrtuar i konviktit si dhe ngrohtorja lokale. Agjensioni Evropian pėr Rindėrtim dhe MASHT-i kanė ndihmuar nė kėtė drejtim.
Studentėt e fakultetit juridik dhe ekonomik tė cilėt kanė fituar kushtin pėr studime prej sot mund tė aplikojnė, qė tė jenė banorė tė objektit tė sapo inauguruar. Ministria e Arsimit planifikon qė nė tė ardhmen tė ndėrtojė edhe njė konvikt tė ri nė vendin e barakave tė vjetra tha ministri Osmani, i cili po ashtu premtoi ndihmė pėr studentėt por edhe pėr rritjen e pagave tė profesorėve. Kryesuesi i operimeve nė AER Tieri Bernard Gell porositi studentėt qė tė mirėmbajnė objektin edhe pėr brezat qė vijnė.
Nė inaugurim morėn pjesė pėrfaqėsues tė lartė politik dhe edukativ tė vendit

TIRANE, 31 mars 2003 - Partia Demokratike fillon qė sot protestat nė tė gjithė vendin. Kėtė e ka paralajmėruar dje nė njė konferencė pėr shtyp shefi i departamentit ekonomik nė kėtė parti, Edmond Spaho, i cili sqaroi se shkak i kėtyre protestave ėshtė gjendja e rėnduar qė ka pėrfshirė vendin. Ai u shpreh pėr gazetarėt se "kjo alternativė e ka dėshmuar qartė se ėshtė e paaftė tė zgjidhė kėtė problematikė, prandaj do tė ishte krejt normale qė ajo tė zėvendėsohej me njė qeveri dhe alternativė tjetėr tė krahut tė djathtė". "Pėr 6-7 vite me radhė kemi parė se qeverisja socialiste nuk ka qenė e aftė tė administrojė njė sėrė problemesh qė kanė tė bėjnė me jetėn politike ekonomike tė vendit, nuk ka qenė e aftė tė administrojė probleme, tė cilat kanė tė bėjnė me Marrėveshjen e Asociim-Stabilizimit dhe nuk ka qenė e aftė tė administrojė probleme qė kanė tė bėjnė me krimin e organizuar, korrupsionin, trafiqet dhe mjaft ēėshtje tė tjera, shqetėsim jo vetėm pėr Shqipėrinė, por pėr tė gjithė rajonin nė pėrgjithėsi", deklaroi Spaho.

TIRANE, 31 mars 2003  - Mocioni i mosbesimit pėr kryeministrin Fatos Nano, i hartuar nga Partia Demokratike do t'i nėnshtrohet procedurės parlamentare. Pas mbledhjes sė firmave tė kėrkuara nga kushtetuta, PD pritet tė depozitojė sot pranė kryesisė sė kuvendit mocionin ndaj kreut tė qeverisė, duke nėnkuptuar edhe atė tė ekzekutivit. Ky mocion argumentohet me lidhjet qė ka politika e qeveria me botėn e krimit. Kampi opozitar ka gjithsej 53 vota, ndėrsa maxhoranca 87. Opozitės i nevojiten 18 vota pėr tė arritur qėllimin e saj.

TIRANE, 31 mars 2003  - Tre tregtare rome (gra) janė keqtrajtuar sot nga policia bashkiake e Fierit. Shkak ka qenė moszbatimi i njė urdhri tė nxjerrė nga bashkia, sipas tė cilit tregtarėt romė nuk lejohen mė tė tregtojnė nė afėrsi tė qendrės sė qytetit, i njohur si tregu i romėve. Tre gratė janė rrahur me shkopinj gome. Njėrės prej tyre, qė ishte shtatzanė, i ka rėnė tė fikėt. Tė treja kanė pėrfunduar nė gjendje tė rėndė nė spitalin e Fierit.


E shtunė, 29 mars, 2003

Projekti i LPK i qėlluar, vlerėsohet nė njė tryezė
Prishtinė, 29 mars, 2003 - “Vetėm bashkimi kombėtar ėshtė zgjidhje; Projekti i Lėvizjes Popullore tė Kosovės pėr unionin Shqipėri –Kosovė ėshtė shumė i qėlluar. Pa u bėrė integrimi mes shqiptarėve nuk mund tė bėhet integrimi nė Evropė”,- kanė qenė kėto disa nga konstatimet e pjesėmarrėsve nė tryezėn intelektuale tė mbajtur nė Institutin Albanologjik, organizuar nga LPK-ja.



Thellohet bashkėpunimi ndėruniversitar Prishtinė – Tiranė
Prishtinė, 29 mars, 2003 - Integrimi dhe bashkėpunimi i pėrhershėm ndėruniversitar ndėrmjet studentėve tė Tiranės dhe Prishtinės ėshtė mesazhi tė cilin e solli Rektori i Universitetit tė Tiranės, Shezai Rrokaj, gjatė vizitės sė tij tė parė zyrtarė nė Kosovė. Rektori i Universitetit tė Tiranės Shezai Rrokaj u prit dje nga homologu i tij Zejnel Kelmendi, profesorė dhe studentė tė Universitetit tė Prishtinės. Njė ndėr pikat tė cilat duhet tė hyjė nė proces qeveritar nė takim ėshtė pėrmendur edhe njohja e diplomave nga tė dy vendet.

Futboll: Shqipėria - Rusia 3:1

Prishtinė, 29 mars - Sonte nė Shkodėr nė stadiumin "Loro Boriqi" reprezentacioni i Shqipėrisė, me golat e Altin Rraklit, Lalės dhe Igli Tarės, mposhti reprezentacionin e Rusisė me rezultat 3:1.
Kjo ndeshje u luajt nė kuadėr tė kualifikimeve pėr kampionatin evropian tė futbollit qė do tė mbahet nė Portugali nė vitin 2004.

 



Ngritja e derivateve pason me ngritjen e ēmimit tė bukės nė 30 centė
Prishtinė, 29 mars, 2003 - Edhe pėrkundėr standardit tė ulėt tė jetės dhe kushteve tė rėnda, me tė cilat po pėrballet shoqėria kosovare, mandej kostoja e rėndė e jetesės, ditė mė parė furrtarėt kosovarė prapė morėn vendim, sikurse vitin e kaluar, qė tė ngrisin ēmimin e bukės nė 30 centė.

 

Nė fokus, takimi aq shumė i pritur
Prishtinė, 29 marsShtyerja e takimit tė shumėpritur, qė zyrtarisht do tė shėnonte fillimin e procesit tė transferimit tė kompetencave nga ndėrkombėtarėt te vendorėt, e njė Kėshilli qė kryesohet, nė njėrėn anė, nga kryeministri Bajram Rexhepi, dhe, nė anėn tjetėr, nga kryeadministratori Mihajl Shtajner, ėshtė shėnuar si ngjarja mė e pėrfolur e kėsaj jave nė mediat kosovare.

Izbica pėrkujtoi dėshmorėt dhe martirėt
Prishtinė, 29 mars, 2003 - Izbica dhe Drenica kanė pėrkujtuar mė dhembje dhe krenari dėshmorėt, martirėt dhe viktimat civile tė luftės ēlirimitare, nė njė tubim pėrkujtimor nė tė cilin para katėr vjetėve forcat ushtarake serbe vranė e masakruan 147 civilė shqiptarė.

...nė vazhdim ja lajmet e veēuara per diten e sotme nga redaksia e ljmeve te RTV21:

Rihapet Fabrika e Materialit Ndėrtimor “Pėrparimi” nė Skėnderaj

SKENDERAJ, 29 mars - Nė Skėnderaj sot u rihap Fabrika e Materialit Ndėrtimor “Pėrparimi”. Kjo u mundėsua nga qeveria japoneze, e cila pėr kėtė projekt ka dhėnė 3,7 milionė dollarė. Nė ceremoninė e hapjes u tha se aktivizimi i Fabrikės sė Materialit Ndėrtimor ėshtė njė hap i rėndėsishėm i zhvillimit ekenomik nė komunėn e Skėnderajt.
“Investimi i qeverisė japoneze pėr kėtė fabrikė ėshtė njė ndihmė e ēmueshme, ngase komuna e Skėnderajt edhe nė aspektin ekonomik doli mjaft e shkatėrruar nga lufta”, tha kryetari i Kuvendit Komunal tė Skėnderajt, Ramadan Gashi.
Qeveria e Japonisė pėr Fabrikėn e Materialit Ndėrtimor ka dhėnė 3,7 milionė dollarė. I ngarkuari me punė nė Ambasadėn e Japonisė nė Beograd, Haruo Okamato u shpreh se ai kishte ardhur nė Skėnderaj nė emėr tė qeverisė japoneze, e cila ka shprehur interesimin e saj pėr tė ndihmuar Kosovėn. “Neve na duhet tė dimė lidhjen historike me kėtė rajon. Populli japonez ėshtė shumė i interesuar pėr stabilitet dhe paqe nė botė. Pėr disa vjet me radhė ky rajon ishte nė konflikt. Populli kosovar sė bashku me bashkėsinė ndėrkombėtare tenton qė tė marrė veten. Japonia ėshtė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe ėshtė mė se e interesuar pėr tė ndihmuar nė zhvillimin ekonomik”, tha Okamato.
Nė kėtė pėrurim ishte i pranishėm edhe kreyministri Bajram Rexhepi. Ai kėrkoi qė tė favorizohen prodhimet kosovare. Fabrika e Materialit Ndėrtimor ėshtė nė listėn e 6 kompanive tė para qė po presin shpalljen e tenderit pėr privatizim. Sipas Hasan Avdiut, drejtor i Fabrikės sė Materialit Ndėrtimor “Pėrparimi”, kjo fabrikė ka filluar punėn qysh nė korrik tė vitit tė kaluar, mirėpo pas katėr muajsh ėshtė mbyllur pėr shkak tė kushteve tė pafavorshme pėr prodhim. Nė kėtė fabrikė punojnė 105 punėtorė, ndėrsa kapaciteti prodhues i saj ėshtė 20 mijė blloqe nė ditė.

PRISHTINE, 29 mars - Nė Prishtinė u mbajt njė tryezė, nė tė cilėn u shtruan pėr diskutim njė sėrė temash e ēėshtjesh me interes. Nė kumtesa tė ndryshme u tha se ende mungon dija dhe guximi qytetar pėr ta parė nė sy dhe pėr ta thėnė hapur tė vėrtetėn pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt.
“Aktet e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės” ishte kumtesa e Fehmi Baftiut. Ai konfirmoi autorėsinė e Deklaratės pėr Shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės, e inicuar para pak kohėsh nga Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės. Baftiu tha se iniciatorėve tė kėsaj deklarate ua ka tėrhequr vėrejtjen se njė akt i tillė nė njė distancė historike do tė dalė i gabueshėm, qoftė politikisht, qoftė kombėtarisht.
Deputeti i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e Lėvizjes Popullore, Hasan Meta paraqiti arsyetimin pėr propozim-amendamentin pėr Unionin Shqipėri-Kosovė. Ai ka pėrmendur zhvillimet historike qė nga ndarja e trojeve shqiptare mė 1913 dhe deri te ndarja e ish-Jugosllavisė. “Bashkėpunimi i Shqipėrisė dhe Kosovės gjithnjė ka qenė i natyrshėm, konstruktiv dhe u ka sjellė vetėm dobi qytetarėve, pa dallim, por edhe paqes nė rajon. Shqipėria i ėshtė gjendur Kosovės nė kohėt mė tė vėshtira. Unioni Shqipėri-Kosovė ėshtė zgjidhje optimale dhe e kompromisit pėr rendin e ri nė rajon, ky union nuk u sjell dėm, por vetėm dobi popujve tė vendeve fqinje dhe do t’u njohė mė mirė minoriteteve tė drejtat sipas standardeve tė Bashkimit Evropian. Unioni Shqipėri-Kosovė ėshtė i frymėzuar nga nismat e Bashkimit Evropian nė Evropėn Juglindore dhe ėshtė nė pajtim me integrimin e pėrgjithshėm nė kontinent”, thuhet nė disa nga pikat e arsyetimit tė projekt-amendamentit pėr krijimin e Unionit Shqipėri-Kosovė.
“Shqiptarėt si komb dhe integrimi i tyre nė Evropė” ishte kumtesa me tė cilėn u paraqit nė kėtė tryezė dr Agim Vinca. Nė kėtė kontekst, dr Vinca theksoi se diskursi ynė pak a shumė ka ndryshuar, ėshtė bėrė mė racional, ndonėse jo gjithmonė. Vinca tha se ende mungon dija dhe guximi qytetar pėr ta parė nė sy dhe pėr ta thėnė hapur tė vėrtetėn pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Tryezėn e sotme e organizoi Lėvizja Popullore e Kosovės.

PRISHTINE, 29 mars - Dėrgimin pėr shqyrtim tė Kodit Penal dhe tė Procedurės Penale nga UNMIK-u Qeverisė, edhe pse pas tre vjet e gjysmė pėrgatitjesh eksperti juridik, Ismet Salihu e quan hap mjaft tė rėndėsishėm. Salihu thotė se nga pėrfundimi i luftės Kosova nuk ka nxjerrė ligje mė tė rėndėsishme.
“Kodi Penal dhe ai i Procedurės Penale ėshtė hartuar sipas standardeve evro-perėndimore dhe maksimalisht mbron tė drejtat e njeriut”, thotė eksperti Salihu, i cili prej shtatorit tė vitit 1999 ka marrė pjesė nė pėrpilimin e kėtyre kodeve. Njeriu i cili shpesh herė ka kritikuar UNMIK-un pėr zvarritje tė panevojshme, thotė se me hartimin e kėtyre kodeve Kosova do tė fitojė kodet mė tė rėndėsishme tė njė shteti.
Megjithatė nė letrėn qė kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner i ka dėrguar qeverisė thuhet se tė dy kėto kode do tė publikohen si rregullore tė UNMIK-ut pėr shkak se ēėshtjet qė lidhen me sigurinė dhe ligjin penal janė nėn kompetencat e rezervuara. Shtajner ka kėrkuar nga Qeveria dhe Kuvendi qė tė shqyrtojė me kujdes kėto kode. Eksperti Salihu ėshtė i gatshėm qė tė ndihmojė edhe qeverinė nėse ėshtė e nevojshme ndihma juridike.
Nė kuadėr tė Kodit penal dhe tė Kodit tė Procedurės penale ekzistojnė nene me tė cilat luftohet krimin i organizuar, trafikimi me njerėz, trafikimi i drogės. Njė vend i posaēėm i kushtohet edhe mbrojtjes sė sė drejtave tė femrave dhe tė fėmijėve.

Qendrės Klinike Universitare i shtohet edhe reparti i ERCP-sė

PRISHTINE, 29 mars - Qendra Klinike Universitare e Kosovės ėshtė bėrė edhe me njė repart tė ri. Nė kuadėr tė Klinikės Kirurgjike do tė fillojė sė funksionuari reparti i ERCP-sė. Ky repart do tė shėrbejė pėr diagnostifikim dhe intervenim endoskopik nė kanalet e mėlēisė, nė traktin digjestiv, nė rrugėt e frymėmarrjes e tė tjera. Pėr pajisjet e kėtij reparti, Komiteti i Arabisė Saudite, ka dhėnė 1,5 milionė euro.
Reparti i ERCP-sė, sipas tė gjitha gjasave, do tė fillojė punėn javėn e ardhshme. Aparatura pėr kėtė repart ėshtė blerė qysh para dy vjetėsh, mirėpo nuk ėshtė vėnė nė funksion, pėr shkak tė vėshtirėsive tė natyrės teknike, por edhe mungesės sė kuadrit profesional.
Drejtori i Klinikės Kirurgjike tė Qendrės Klinike Universitare, Dr.Ymer Aliu thotė se reparti i ERCP-sė do tė shėrbejė pėr tė gjitha intervenimet endoskopike. Sipas tij, pacientėt tash e tutje nuk do tė kenė nevojė pėr mjekim jashtė vendit.
Komiteti Saudit Arab ėshtė pėrkujdesur edhe pėr trajnimin e personelit mjekėsor, qė do tė angazhohet nė kėtė repart me pajisje teknologjike mė bashkėkohore. Dr. Aliu shfaq shpresėn se intervenimi i parė endoskopik nė repartin e ERCP-sė ėshtė ēėshtje ditėsh.

PRISHTINE, 29 mars - “Nuk ka ndonjė evidencė tė grupacioneve tė uniformuara dhe tė armatosura, tė cilat operojnė nė Kosovė, apo nė rajonet kufitare. Por, ne kemi raporte nga popullata pėr aktivitetet e grupacioneve tė vogla radikale dhe kriminale", deklaroi nė njė intervistė komandanti i KFOR-it Fabio Mini, nė lidhje me pyetjen se ēfarė tė dhėnash ka KFOR-i pėr Armatėn Kombėtare Shqiptare, (AKSH). Sipas gjeneralit Mini, kėto grupacione pėrdorin uniforma jo pėr tė luftuar, por pėr tė shqetėsuar popullatėn dhe pėr tė rrmėbyer me forcė. "Ata pėrdorin emblemat e njerėzve tė luftės pėr tė ushtruar forcėn e tyre kriminale mbi popullatėn, mbi tė afėrmit dhe fqinjėt e tyre", tha gjenerali Mini nė kėtė intervistė.

PRISHTINE, 29 mars - Sipas Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė nė Kosovė planifikohen qė deri nė vitin 2007 tė ndėrtohen rreth 61 mijė banesa. Prezentimi i projekteve u bė dje nė Prishtinė nė organizim tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave si dhe me praninė e donatorėve. Ky projekt ėshtė quajtur “Plani i vogėl Marshall”. Ministri Ali Jakupi tha se kjo do tė bėjė zvoglimin e kostos sė ndėrtimeve pėr 50 pėr qind. Ai theksoi kundėrthėnien e madhe tė mjedisit tonė tė varfėr, por me ēmime enorme tė banesave. Pėrveē uljes sė ēmimeve tė banesave ky projekt do tė jetė edhe impuls i zhvillimit ekonomik. Me kėtė do tė aktivizohen kapacitetet e industrisė sė materilit ndėrtimor, do tė intensifikohet tregtia dhe do tė hapen vende tė reja tė punės. Njėherėsh ndėrtimi i kėtyre banesave do tė ruajė 1530 hektarė tokė po tė ndėrtoheshin nė vend tė tyre shtėpi.

MITROVICE, 29 mars - Serbėt e Mitrovicės e akuzojnė shefin e UNMIK-ut Mihael Shtajner se nuk i ka pėrmbushur premtimet pėr decentralizim dhe i ka mundėsuar shumicės shqiptare tė realizojė qėllimin e shtetit tė pavarur. Kryetari i tė ashtuquajturit “Kėshilli Nacional Serb” pėr veriun e Mitrovicės Milan Ivanoviē tha se kjo paraqet dėshtimin e UNMIK-ut dhe paralajmėroi veprimet e ardhshme tė “Bashkėsisė Serbe”. Nė ditėt e ardhshme ky kėshill do tė organizojė protesta paqėsore me rastin e paralajmėrimit tė transferimit tė kompetencave nga administrata e UNMIK-ut nė institucionet e pėrkohshme tė Kosovės, ku pjesėtarėt e pakicės serbe do tė paraqesin kundėrshtimet e tyre pėr kėtė qėndrim tė Shtajnerit.

Pėrmendorja e konsullit rus Shqerbinski hiqet nga oborri i Kuvendit Komunal nė Mitrovicė

MITROVICE, 29 mars - Nė Mitrovicė ėshtė hequr nga oborri i Kuvendit komunal pėrmendorja e konsullit rus Shqerbinski, e cila ishte vendosur nga regjimi serb nė vitet nėntėdhjeta. Kėshilltarėt e Asamblesė komunale tė Mitrovicės patėn kėrkuar disa herė largimin e pėrmendores sė konsullit rus, por njė gjė e tillė nuk ishte lejuar nga UNMIK-u. Mirėpo, kėshilltarėt e Kuvendit nė mbledhjen e fundit kanė votuar me shumicė votash pėr heqjen e kėsaj pėrmendore, vendim ky qė ėshtė realizuar dje.

Zyra Amerikane nė Prishtinė, mundėson 8 bursa katėrvjeēare pėr studentė nga Kosova

PRISHTINE, 29 mars - Zyra amerikane nė Prishtinė njofton se janė mundėsuar tetė bursa katėrvjeēare pėr studentė nga Kosova pėr studime nė Universitetin e Graceland-it, dhe nė universitetet tjera tė pėrzgjedhura nė Iova. Kėto bursa janė tė financuara nga njė fond i Fondacionit Salgo-Noren, fondacion ky, i cili po ashtu ka financuar tetė studentė kosovarė nė vjeshtėn e vitit 2002. Kandidatėt e interesuar duhet tė konkurojnė pėr pranim nė Universitetin e Gracelandit pėrmes internetit, duke vizituar faqen e kėtij universiteti nė adresėn: ėėė.graceland.edu. Aplikacionet duhet tė kompletohen deri mė 15 prill. Po ashtu, do tė kėrkohet nga tė gjithė aplikantėt qė tė hyjnė nė testin institucional tė TOEFL-it, me shpenzime vetanake dhe kėta do tė intervistohen nė Kosovė. Afati i fundit pėr paraqitjen pėr testin institucional tė TOEFL-it ėshtė 11 prilli dhe ēmimi ėshtė 30 euro. Testi i TOEFL-it do tė mbahet mė 12 prill.

 

 

 

SHQIPĖRIA

 

 

TIRANE, 29 mars - Ekipi i kombėtares sė futbollit tė Shqipėrisė ka fituar sot ndaj ekipit tė Rusisė me rezultatin 3 me 1. Kjo fitore historike e Shqipėrisė mban emrat e golėshėnuesve Altin Rraklli, nė pjesėn e parė, (minuta 20), dhe Altin Lala (minuta 82) dhe Igli Tare (minuta 84) nė pjesėn e dytė tė ndeshjes. Rezultati mund tė kishte qenė mė i thellė pasi Shqipėria pati rastin tė shėnonte nė pjesėn e parė edhe me anė tė njė penalltie, e cila u humb nga Duro. Pėr Rusinė shėnoi Dimitri Loskov (minuta 77). Arbiter i ndeshjes ka qene belgu Paul Allaerts dhe anesorė Rombout Hennissen dhe Danny Vanderhoven.
Ndeshja ne stadiumin "Loro Boriēi" te qytetit te Shkodres ėshte luajtur ne kuadrin e eleminatoreve te Euro 2004 (grupi 10). Shqiperia tani do te perballet me Republiken e Irlandes me 2 prill dhe 7 qershor. Me 16 tetor te vitit te shkuar ndeshja Rusi - Shqiperi, e zhvilluar ne Rusi, u fitua nga ruset me rezultatin 4 me 1. Shqiperia ndodhet ne grup me Rusine, Zvicren, Gjeorgjine dhe Republiken e Irlandes. Sot eshte luajtur edhe ndeshja Gjeorgji-Republika e Irlandes qe ka perfunduar me rezultatin 1 me 2. Renditja ne kete grup eshte: Zvicra me 7 pike, Rusia 6, Shqiperia 4, Republika e Irlandes 3 dhe Gjeorgjia me 0 pike.
Njė atmosferė e jashtėzakonshme sportive ka pėrfshirė tė gjithė tifozėt e ardhur nė Shkodėr thuajse nga tė gjitha viset shqiptare. Ndėrsa nė Tiranė grupe tifozėsh kanė dalė me automjete dhe flamuj nėpėr rrugė pėr tė festuar fitoren. Atmosfere festive ka pasur edhe ne Prishtine, ku tifozet kane pershendetur fitoren me borite e makinave te tyre.
Ndėrkohė, dyndja e madhe e sportdashėsve nė qytetin verior pėr tė parė ndeshjen ka bėrė qė strukturat lokale tė marrin masa tė rrepta nė mėnyrė qė ēdo gjė tė shkojė mirė. Dje drejtori i policisė sė Shkodrės, kolonel Xhevahir Karaj dhe kryetari i Bashkisė sė kėtij qyteti, Ormir Rusi, nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp kanė kėrkuar mirėkuptim e bashkpunim me shkodranėt qė e shtuna tė jetė njė ditė feste dhe tė mos ketė probleme. Ndėrkohė Drejtoria e Policisė sė Shkodrės ka hartuar deri nė detaje planin e punės, pasi mendohet qė numri i tė ardhurve tė mbėrrijė deri nė 20 mijė veta.

TIRANE, 29 mars - Trupat ushtarake elitare “komando” janė gati pėr t’u nisur nė Irak. Megjithėse nuk ėshtė bėrė ende publike data e saktė e nisjes sė tyre drejt Gjirit Persik, zyrtarė ushtarakė thanė se gadishmėria e kėtyre forcave ėshtė shumė e lartė dhe nisja e tyre nuk ėshtė shumė larg.

 

 

Kjo u pohua pas njė stėrvitjeje pėr ēminim tė trupave “komando” nė bazėn ushtarake tė Zallherrit, 14 kilometra larg nga Tirana. Shqipėria ka caktuar njė numėr simbolik prej 70 ushtarėsh pėr t’u marrė me detyra paqeruajtėse tė pasluftės nė Irak.Misioni i tyre do tė jetė i pėrbėrė nga tetė oficerė anglishtfolės, nga 20 rreshterė dhe 42 ushtarė, tė pajisur me armė tė lehta dhe pajisje lufte kundėr-kimike.

 

Kryeministri Fatos Nano nė njė mblodhje tė Qeverisė mė datė 20 mars caktoi statusin dhe shpėrblimin e ushtarėve shė nė Irak. Ēdo "komando" do tė marrė 100 dollarė nė ditė gjatė kohės sė qėndrimit nė Gjirin Persik. Nė mbledhje u miratua edhe marrėveshja midis Shqipėrisė dhe Kuvajtit, e cila do t'i hapė rrugė dėrgimit tė trupave nė kėtė vend.

 

LEZHE, 29 mars - Kryeministri Fatos Nano i ėshtė pėrgjigjur sot nga Lezha, deklaratave tė kreut demokrat Sali Berisha, i cili kėrkoi dje mocion pėr rrėzimin e "padrinos", duke iu referuar kreut tė qeverisė shqiptare. Duke folur nė aktivin e Partisė Socialiste sė Lezhės, Nano ka deklaruar se Berishėn po e tremb suksesi i Partisė Socialiste. Ai e ka cilėsuar Berishėn si njė fondamentalist qė mbron terrorizmin. Kryeministri bėri thirrje nga Lezha qė nė zgjedhjet e ardhshme lokale PS tė fitojė edhe zonat, qė deri tani janė marrė nga demokratėt.


lajme shkurt e trup:

E premte, 28 mars, 2003

-LPK i propozon Kuvendit tė Kosovės qė tė kėrkojė nga Kuvendi i Shqipėrisė tė deklarohet pėr bashkimin
-Maqedonia premton punėsim mė tė madh tė nėnoficerėve shqiptarė nė armatė
-Meta dhe Haradinaj e shohin ekonominė prioritet pėr integrimet euroatlantike tė Shqipėrisė dhe Kosovės
-Opozita e Malit tė Zi kritikon ashpėr Ligjin mbi doganat
-Kosova po shkon drejt pavarėsimit, vlerėson kryeministri Rexhepi
-UP dhe Universitetit i Tiranės shprehen pėr thellimin e bashkėpunimit
-Vazhdon shkollimi i pėrshpejtuar i minoritarėve nė Ferizaj
-Punėtorėt arsimorė po diskutojnė planprograme tė ndėrtimit tė individit
-OSBE pranon kėrkesa tė reja pėr leje transmetuese
-Autoritetet e Ferizajt presin qė deri nė fund tė vitit tė marrin tė gjitha kompetencat
-Pesė persona janė arrestuar nga policia e rajonit tė Mitrovicės
-Steiner i jep 7 ditė Maqedonisė pėr respektimin e tregtisė sė lirė
-Disa granata dore janė gjetur nė jug-perėndim tė Kosovės

E marte, 25 mars, 2003

Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK e quan skandaloz dėnimin e Sali Veselit
Prishtinė, 25 mars 2003
Shtabi i Pėrgjithshėm i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės e quajti tė montuar dhe tė motivuar politikisht dėnimin e gjeneral Sali Veselit, ndėrkohė qė kėrkoi nga Gjykata Supreme qė tė hedhė poshtė kėtė vendim skandaloz.

Tė hėnėn, nė Prizren politika mundi drejtėsinė

Prishtinė, 25 mars - Mbrojtėsja e gjeneral Sali Veselit, Sadije Mjekiqi, konsideron se aktgjykimi i shpallur nuk do tė mund tė arsyetohet dhe argumentohet me asnjė provė pėrkatėse, pėr shkak se mungojnė ato. Ajo ishte e befasuar me rastin e shpalljes fajtor tė gjeneral Veselit dhe, sipas saj, ky ishte njėri ndėr rastet mė specifike dhe mė delikate qė njeh praktika e gjykatave tona.  (njofton Kosovapress)

Ēeku: TMK do tė zhvillohet dhe do tė ketė detyra shtesė
Prishtinė, 25 mars - Komandanti i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, gjeneral Agim Ēeku, tha tė marten, se TMK-ja duhet tė zhvillohet qė nė njė tė ardhme tė afėrt tė marrė detyra tė reja dhe do tė jetė e angazhuar nė operacione konkrete, mirėpo nuk ka precizuar se pėr cilat operacione konkrete ishte fjala.

 

 

Nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės, as kthim tė forcave serbe, porosit Shia
Prishtinė, 25 mars - Ish-zėdhėnėsi i NATO-s, Xhemi Shia, nė ligjėratėn qė ka mbajtur tė martėn para studentėve tė Universitetit tė Prishtinės, u ka thėnė studentėve tė UP-sė se nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės dhe nuk do tė ketė kthim tė forcave serbe nė Kosovė, dhe pėr kėtė tė jeni shumė tė sigurt....gjėrėsisht;

PRISHTINE, 25 mars - “Kosovarėt nuk kanė pse tė brengosen, sepse NATO-ja nuk do tė shkojė prej ketu derisa ta pėrfundojė punėn qė e ka nisur dhe derisa nuk gjendet njė status pėrfundimtar pėr Kosovėn”. Kėshtu theksoi drejtori i informimit publik nė NATO, Xhejmi Shi dhe ish-zėdhėnėsi i Aleancės Veriatlantike gjatė bombardimeve nė Kosovė, para studentėve tė Universitetit tė Prishtinės.
Sipas tij, Misioni i NATO-s nė Kosovė do tė pėrfundojė vetėm atėherė kur tė ndėrtohet njė paqe e qėndrueshme. Shi tha se NATO-ja dhe bashkėsia ndėrkombėtare janė tė vendosura pėr ta pėrfunduar misionin nė Kosovė. Prandaj, sipas tij, nuk do tė ketė reduktim mė tė madh tė forcave tė NATO-s nė Kosovė, sepse gjendja e sigurisė nuk e lejon tė ndodhė njė gjė e tillė, sidomos pas vrasjes tragjike tė kryeministrit serb Zoran Gjingjiq, ku shihet njė jostabilitet nė fqinjin verior tė Kosovės.
“Porosia e parė qė do ta jap sot ėshtė se nuk keni pse tė brengoseni. Ne nuk do tė shkojmė prej kėtu as nuk do t’i zvogėlojmė trupat; do tė qėndrojmė nė Kosovė derisa tė pėrfundojmė punėn qė e kemi nisur dhe derisa tė gjendet njė status pėrfundimtar pėr Kosovėn”, theksoi Xhejmi Shi para studentėve tė Universitetit tė Prishtinės. Sipas tij, pas 4 vjetėve nė Kosovė ėshtė arritur progres i madh.
“Keni pėr herė tė parė institucionet e vetėqeverisjes, krimi ka shėnuar rėnie drastike dhe ju inkurajoj qė ta vazhdoni kėtė. Nė shumė vende si Mitrovica, ku ende ka tensione, niveli i dhunės ėshte i ulėt, shumica e refugjatėve janė kthyer dhe ėshtė rindėrtuar vendi, prandaj mund t’ju them se ėshtė mrekulli kjo qė ėshtė bėrė deri mė tani. Ajo ēfarė duhet tė bėjnė kosovarėt pėr t’u integruar nė Evropė ėshtė qė nė vend se tė bėhen problem pėr Evropėn, tė shndėrrohen nė njė faktor stabiliteti nė rajon. Kjo mund tė arrihet pėrmes ndėrtimit tė njė shoqėrie stabile, demokratike dhe multietnike”, tha Shi.
“Nuk mjafton vetėm dėshira qė ta keni pavarėsinė, nuk ėshtė ky hap i vetėm dhe i mjaftueshėm. Kur tė vijė dita qė Bashkėsia Ndėrkombėtare tė vendosė pėr Kosoven, dy faktorė do tė jenė tė rėndėsishėm: vullneti i popullit tė Kosovės dhe aftėsia qė kanė treguar ata pėr ta udhėhequr vetveten, dhe pėr tė qenė faktor stabilizues pėr rajonin nė tėrėsi”, tha Xhejmi Shi.
Ai theksoi se kosovarėt duhet tė marrin mė tepėr pėrgjegjėsi dhe nėnvizoi se nė Kosovė nuk do tė ketė pushtete paralele. “Pushteti paralel ėshtė vetėm njė recetė pėr korrupsion dhe pėr mė shumė probleme dhe kjo nuk do tė lejohet nė Kosovė. Duhet tė ketė decentralizim, mė shumė bartje tė kompetencave nė nivelin lokal, por kjo duhet bėrė nė mėnyrė demokratike e jo nė baza etnike”, tha Xhejmi Shi.
Drejtori i Informimit Publik nė NATO, Xhejmi Shi dhe kryetari i Komunės sė Prishtinės, Ismet Beqiri vizituan lagjen Morava tė kryeqytetit ku kanė jetuar famijet rome dhe ashkali.

PRISHTINE, 25 mars - KFOR-i dhe UNMIK-u kanė rėnė dakord qė kur tė kenė nevojė tė kėrkojnė ndihmėn e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės. Caktimi i detyrave shtesė pėr Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės ka qenė temė e takimit tė parė tė pėrbashkėt ndėrmjet kryeadministratorit Mihael Shtajner, komandantit tė TMK-sė gjeneral Agim Ēekut, atij tė KFOR-it gjeneral Fabio Minit dhe pesėshes diplomatike nė Kosovė. Zyrtarėt e lartė kanė nėnshkruar njė dokument pėr caktimin e detyrave shtesė tė TMK-sė, me tė cilat do tė mbėshtetet KFOR-i dhe UNMIK-u kur ka nevojė.
“Eshtė tregues i mirė sepse pėr herė tė parė gjeneral Ēeku ėshtė takuar me udhėheqjen e UNMIK-ut, tė KFOR-it dhe anėtarėt e Pesėshes. Ne arritėm marrėveshje pėr disa pika dhe fusha tė caktuara”, tha Endrju Kumings, kordinatori pėr TMK-nė i UNMIK-ut.
Komandanti i TMK-sė dhe ai i KFOR-it do tė hartojnė listėn e detyrave konkrete pėr TMK-nė. “Kemi pasur kėto takime me nivel strategjik pėr zhvillimin e TMK-sė dhe mbrojtjen civile dhe emergjente nė Kosovė. Eshtė mundėsi e mirė pėr tė gjithė institucionet e Kosovės qė tė merren me problemet dhe ēėshtjet strategjike pėr popullin e Kosovės”, tha gjenerali i KFOR-it, Fabio Mini.
Muajin e ardhshėm nė njė takim tė nivelit tė njėjtė do tė diskutohen detyrat konkrete shtesė pėr TMK-nė.

PRISHTINE, 25 mars - Edhe sot pas mbledhjes sė kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės mbeti e paqartė se a do tė marrin pjesė ose jo nė mbledhjen e ardhshme tė Kuvendit tė Kosovės deputetėt e Partisė Demokratike tė Kosovės dhe ata tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės.
Kėrkesa e deputeteve e grupeve paralmentare tė Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e PDK-sė dhe AAK-sė qė tė nxirret njė project-rezolutė pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės shekullore tė popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi, as nė mbledhjen e ardhshme tė Kuvendit nuk do tė hidhet pėr diskutim. Kjo u bė e ditur nga shefi pėr informim nė Kuvendin e Kosovės, Sherif Konjufca, pasi qė asnjė nga pėrfaqėsuesit e grupeve paralamentare nuk u prononcua pėr gazetarė. Ai tha se propozimi i dy grupeve parlamentare tė Kuvendit tė Kosovės, nuk ėshtė diskutuar nė mbledhjen e sotme tė kryesisė.
Konjufca u shpreh se projektligji pėr tatimin nė pronė dhe ai pėr gjendjen e gjyqėsisė nė Kosovė si dhe mundėsia pėr debat pėr punėn njėvjeqare tė Qeverisė sė Kosovės janė pikat e rendit tė ditės tė mbledhjes sė Kuvendit tė Kosovės, ndėrsa nė seancėn e 3 prillit do tė shqyrtohet pėr herė tė dytė ligji pėr bibloteka dhe propozimi pėr shpalljen e “Bjeshkėve tė Nemuna” si park nacional.

PRISHTINE, 25 mars - Me nderimet tė larta sot nė varrezat e Prishtinės u varros aktori i madh i skenės kosovare Xhevat Qena. Nė pėrcjelljen e fundit ishin koleg, miq dhe dashamir tė skenės dhe tė aktorit Qena. Me rastin e vdekjes sė tij nė Teatrin Kombėtar u mbajt njė mbledhje komemorative, ku pėr veprimtarinė e madhe tė kėtij aktori, folėn kolegė dhe bashkėpunėtorė tė tij.
“Vdekja e aktorit tė madh tė skenės kosovare, tronditi jo vetėm familjarėt, miqtė e kolegėt por mbarė popullin kosovar”, u tha nė mbledhjen komemorative. Me kėtė rast folėn kolegėt e tė ndjerit: Bislim Muēaj, Kumrije Hoxha dhe Adem Mikullovci, tė cilėt shkėputėn kujtime nga karriera e ndritshme e aktorit Xhevat Qenės.
Nga ana tjetėr, Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi familjes sė aktorit Xhevat Qena me kėtė pėrmbajtje: “Me rastin e vdekjes sė mė tė dashurit tuaj dhe aktorit tė njohur Xhevat Qenės, ju shpreh ngushėllimet e mia tė thella. Xhevat Qena do tė mbetet nė historinė e artit skenik kombėtar tė Kosovės si njėri ndėr aktorėt mė tė mėdhenj, sidomos nė skenėn e humorit. Zonja Leze Qena, bėhuni e fortė nė kėto momente tė rėnda pėr ju, dhe bėhuni krenare pėr Xhevatin tuaj, qė pėr dekada tė tėra patėt tė pėrbashkėt artin skenik dhe jetėn”.
Pėr vdekjen e aktorit tė mirėnjohur, edhe Partia Demokratike e Kosovės i ka dėrguar njė telegram ngushėllimi familjes Qena. “Ju shprehim ngushėllimet tona tė sinqerta. Xhevat Qena do tė mbahet mend pėr talentin e tij, aktrimin dhe realizimin e qindra roleve nė skenėn teatrale, nė kinematografinė kosovare dhe nė komeditė e shumta”, thuhet nė telegram-ngushėllimin e PDK-sė. Nė telegram thuhet se vdekja e tij e parakohshme ėshtė humbje pėr familjen, miqtė dhe artin kosovar.

PRISHTINE, 25 mars - “Tenderėt e parė pėr privatizim pritet tė shpallen shumė shpejt”. Kėshtu tha sot zėvendėsdrejtori i Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit, Ahmet Shala, sipas tė cilit njė shkak pėr zvarritjen e deritashme tė kėtij proqesi ka qenė edhe hartimi i rregullores mbi shfrytėzimin e tokės.
“Qėllim thelbėsor i privatizimit ėshtė ristrukturimi ekonomik i Kosovės. Strukturat ekonomike nė Kosovė janė aq tė rėnda sa qė nevojiten vite pėr t’u rimėkėmbur. Procesi i privatizimit ka arritur deri nė fazėn e tenderėve pėr privatizimin e disa ndėrrmarrjeve shoqėrore”, tha zėvendėsdrejtori i AKM-sė, Ahmet Shala nė seminarin “Privatizimi dhe politikat operacionale”. Ai ka ripėrsėritur se njė pengesė serioze pėr investime tė mėdha, ėshtė statusi i papėrcaktuar i Kosovės, gjė qė do ta pengojė procesin e privatizimit.

ELBASAN, 24 mars - Nė njė apartament modest nė katin e parė tė njė pallati nė Lushnje jeton, ndoshta, i vetmi iraken nė Shqipėri. I martuar me njė grua shqiptare prej 4 vitesh, 40-vjeēari ėshtė ambientuar aq mirė sa di tė flasė edhe shqip. Me gjuhėn e vendit ai komunikon ēdo ditė me klientėt qė i shkojnė nė dyqanin e vet ushqimor. Dia Althahorie ka arritur tė sigurojė mbijetesėn nė qytetin e vogėl pa asnjė problem. Por qetėsia pėr tė ka marrė fund gjatė fundjavės sė kaluar, kur njė makinė policie ka ndaluar pėrpara shtėpisė dhe e kanė dėrguar nė komisariat bashkė me tė shoqen Engjėllushen duke e hetuar si tė dyshuar pėr islamizėm terrorist. Gruan e kanė liruar pas 7 orėsh nė hetuesi ndėrsa vetė Dia ėshtė marrė nė pyetje pėr 11 orė. Dyshimet ndaj tij kanė nisur pas luftės mes udhėheqėsve tė shtetit tė tij, Irakut dhe SHBA-sė, megjithėse vetė Dia nuk pranon tė ketė asnjė lidhje me kėtė luftė.


Lajmet::shkurt

E hėnė, 24 mars, 2003
-Fushata e NATO-s e 24 marsit ishte pėr lirinė dhe qytetarėt e Kosovės
-Vrasėsit e "Drinit" nuk n, por Veseli dėnohet me 10 vjet burg
-Zyra e SHBA-ve punon normalisht dhe nuk planifikon tė mbyllet
-Kėshilli Nacional Serb kėrkon mbledhje tė jashtėzakonshme tė Qeverisė sė Serbisė
-Shqiptarėt e Bujanocit tė pakėnaqur me pėrfshirjen e tyre nė administratėn komunale
-BE-ja ka pėrfunduar proceset pėr fillimin e misionit ushtarak nė Maqedoni
-Bashkėsia e komunave serbe nė Anamoravė e papranueshme nga tė gjithė
-Pagat nė sektorin publik nuk i plotėsojnė nevojat
-Sali Veseli dėnohet pėr nxitje nė vrasjen e Drinit
-Kosova ndėr vendet mė tė goditura evropiane nga tuberkulozi
-Policia zbulon njė mjet tė dyshimtė nė afėrsi tė selisė sė policisė tė UNMIK-ut nė Prizren
-KFOR-i vazhdon t'i reduktojė trupat, thotė gjen. Kermabon
-U pėrkujtua vrasja mizore e poetit Latif Berisha
-Qeveria kėrkon mė shumė kompetenca nė siguri dhe energjetikė
-Komuna e Ulqinit pėrfshihet nga stuhia e zjarreve
-UP-ja inauguron Fakultetin e Edukimit
-2.400 shqiptarė sivjet punėsohen nė administratėn shtetėrore tė Maqedonisė
-Raportohen sulme fizike nė Mitrovicė
............gjėrėsish:...............

Katėr vjet pas: Qytetarėt shpresojnė pėr njė tė ardhme mė tė mirė
Prishtinė, 24 mars 2003
Ora kishte shėnuar 20.00 kur bombat e para tė Aleancės Veriatlantike filluan tė bien mbi caqet e forcave jugosllave, pėr ta detyruar diktatorin e atėhershėm Sllobodan Millosheviq, qė i udhėheqte kėto forca, tė ndalė vrasjet kundėr civilėve shqiptarė tė Kosovės.

PRISHTINE, 24 mars - 24 mars 1999, ėshtė ditė e shėnuar pėr popullin shqiptar, pėr ta celebruar si ditėn e fitores. Eshtė pikėrisht kjo ditė, kur populli i Kosovės e mbarė kombi shqiptar ngjalli shpresėn qė kurrė nuk do tė vdiste mė pėr liri e pavarėsi. Eshtė dita, kur nisėn sulmet ajrore tė SHBA-sė e NATO-s, kundėr forcave ushtarake dhe policore tė Serbisė. Politikanėt dhe analistėt kosovarė vlerėsojnė se kjo ėshtė dita e kthesės sė madhe pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ėshtė dita e njė vendimi e sulmi me vlerė historike, jo vetėm pėr Kosovėn qė tė ēlirohej njė herė e pėrgjithmonė nga sundimi ushtarako-policor i Serbisė sė Sllobodan Millosheviēit, por edhe me peshė shumė e mė tė gjerė pėr ndryshimet gjeostrategjike qė do tė ndodhnin mė pas nė Ballkan e rajon me vendosjen e forcave tė NATO-s nė Kosovė, e pėrreth saj.
Pasditen e 24 marsit 1999, presidenti i 42-tė i SHBA-ve, Bill Klinton, nė momentin e fillimit tė fushatės sė sulmeve ajrore iu drejtua nga Shtėpia e Bardhė kombit amerikan lidhur me kėtė ngjarje. Nė fjalėn e tij, asokohe, Bill Klinton tha: “Bashkėkombas tė mi: nė kėtė moment trupat serbe po lėvizin nga njė fshat tek tjetri, po bombardojnė vendbanimet, civile dhe po djegin shtėpitė. Ne po shohim njerėz tė pafajshėm, tė pėrzėnė me forcė nga shtėpitė e tyre, njerėz qė me forcė janė vendosur para togave tė pushkatimit dhe gjuajtur me plumba. Burrat kosovarė janė ndarė nga familjet e tyre, prindėrit dhe fėmijėt bashkė, tė vėnė nė rresht, janė gjuajtur me njė herė me armė zjarri.
Kjo qė po ndodh nė Kosovė, nuk ka asgjė tė ngjashme me luftėn dhe me ligjet tradicionale tė luftės; kjo ėshtė njė luftė e padrejtė e kryer me tė gjitha arsenalet ushtarake ndaj njėrėzve tė pafajshėm qė nuk mund tė mbrohen dhe kur ata dhe udhėheqėsit duan vetėm paqe. Pra, bashkėkombas, tė luftojmė qė ta mbyllim kėtė tragjedi e cila pėr ne ėshtė njė kėrkesė morale.
Misioni ynė ėshtė mė se i qartė: tė tregojmė se ne dhe NATO e kemi seriozisht, qė t'u lėmė tė kuptojnė atyre qė kontrollojnė nė Serbi sot (24 mars 1999) se ėshtė e domosdoshme tė ndrrojnė rrugėn, tė ndalojnė kėtė lloj ofensive tė ndėrrmarrė duke derdhur gjak kundėr qytetarėve tė Kosovės, ta ndalojmė atė me tė gjitha format qė duhet ndaluar, duke e dėmtur seriozishtė ushtrinė Serbe qė ėshtė kundėr njerėzve tė pafajėshėm nė Kosovė. Dhe nė se presidenti Millosheviq nuk i bindet paqes athere na takon neve qė duke pėrdorur forcėn ushtarake ta ndalim atė dhe atij t'i shpallim luftėn.
Nė anėn tjetėr, Serbia dhe personalisht Millosheviēi nuk i kanė pranuar bisedimet pėr zgjidhjen paqėsore e politike tė ēėshtjes sė Kosovės. Millosheviēi, pėrveē sundimit ndaj shqiptarėve me njė sistem tė paparė, filloi edhe ofensivat dhe krimet e veta masive kundėr popullit shqiptar: me vrasje dhe masakra masive, djegie, dėbim masiv tė shqiptarėve nga Kosova dhe me spastrimin etnik tė Kosovės...
Bashkėkombas: unė jam i bindur se rreziku pėr tė hapur luftė dhe bėrė diēka nga SHBA-s, nuk ėshtė aq i madh sa ēėshtė rreziku tė rrimė duarkryq dhe tė mos bėjmė asgjė, qė tė nxjerrim nga ky rrezik njėrėzit qė nuk mund tė mbrohen dhe tek ne amerikanėt kanė interesa kombėtare. Sikur, ne sot, sė bashku me aleatėt tanė, ta lėmė qė kjo luftė e padrejtė tė vazhdojė, atėhere, presidenti Millosheviē, do tė inkurajohet nga hezitimi ynė duke e qujatur luftėn e tij, si njė drejtėsi duke vrarė njerėzit nė Kosovė. Kėshtu qė atij ne i lėmė dorė tė lirė pėr tė bėrė mė shumė masakra, dhe mė shumė shpėrngulje me forcė tė qindra mijra refugjatve tė cilėt presin vetėm mbrojtejen tonė. Tani, bindja jonė e fortė pėr gjithēka qė po ndodhė nė Kosovė, ėshtė e vetmja shprese e popullit tė Kosovės. Populli i saj megjithse Kosovėn kanė vendin e tyre nuk mund tė jetojnė atje, prandaj na duhet ne t'i sigurojmė jetėn e tyre dhe ata tė mos kenė mė frikė pėr jetėn”.

Prizren: Sali Veseli u dėnua me 10 vjet burgim, tre tė akuzuarit e tjerė - tė pafajshėm
Prizren, 24 mars - Gjykata e qarkut nė Prizren sot shpalli aktgjykimin nė procesin pėr vrasjen e Ekrem Rexhės, komandant "Drinit". Ky proces maratonik gjyqėsor u zhvillua kundėr katėr tė akuzuarve: Sali Veselit, Abit Haziraj, Halil Ēadraku, Xhemail Beqiraj.
Trupi gjykues i ndėrkombėtare nė mungesė tė provave liroi nga aktakuza tre tė pandehur nė kėtė proces: Hazirajn, Ēadrakun dhe Beqirajn, kurse Sali Veseli u dėnua me 10 vjet burgim pėr nixtjen e kryerjes sė vrasjes sė Ekrem Rexhės. Sipas aktakuzės Veseli nė muajin shkurt tė vitit 2000 e ka nxitur Fazli Nezirajn nė shtėpinė e tij nė fshatin Grejkoc pėr ta vrarė Ekrem Rexhėn.
Xhemail Beqiraj u dėnua me njė vit burgim pėr armėmbajtje pa leje, mu si dhe Halil Ēadraku i cili dėnua me 2,5 vjet burgim.
Nė kėtė proces Abit Haziraj u shpall i pafajshėm.

Inaugurohet Fakulteti i Edukimit
Prishtinė, 24 mars 2003
Organizuar nga Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, nė bashkėpunim me Agjencinė kanadeze KEDP, tė hėnėn, zyratisht ėshtė bėrė inaugurimi

 

Boks: Muriqi arrin edhe fitore tjetėr - mposht Tejlorin

Nju Jork, 24 mars - Elvir Muriqi, i quajtur ndryshe nga mjeshtrit dhe media amerikane e boksit "Kosova Kid" ("Djali i Kosovės"), e deklasoi fare boksierin amerikan Tajuon Tejlor. Meēi ėshtė zhvilluar nė Villa Barone Manor, nė Nju Jork. Elvir Muriqi (25-1) vs. Tajuon Tejlor (21-7-1) nė garėn e boksierėve profesionistė pėr peshėn gjysmė tė lehėt sipas revistės amerikane tė boksit "Vegas-Sports-Betting" pati vetėm njė protogonist. Por duke iu referuar gjithmonė kėsaj reviste me famė pėr boksin, thuhet se bokseri shqiptar Muriqi ka arritur kohėt e fundit rezultate fantastike me ndeshejet nga tė cilat ai klasifikohet nė shkallėn e rezultateve 26 (fitore) 1 (humbje), 16 KB.
Grushtimet e Muriqi e shtrinė nė ring gjatė meēit disa herė boksierin amerikan Tejlor, derisa nė raundin e tretė, pa qenė nevoja e grushtave u desh ndėrhyrja e gjyqtarit tė ndalonte meēin, para "super" grushtave tė papėrmbajtshėm tė Muriqit.

Nė Prishtinė vdiq aktori i njohur Xhevat Qena
Prishtinė, 24 mars - Nė moshėn 70-vjeēare, mbrėmė nė Prishtinė vdiq aktori i njohur Xhevat Qena, aktor teatri, filmi e televizioni. Si aktori profesionist Xhevat Qena i kaloi disa dekada nė Teatrin Popullor Krahinor, e tani Teatri Kombėtar, ku realizoi njė galeri rolesh nga mė tė ndryshmet. Gjithashtu interpetoi edhe disa role nė film dhe nė TV.

Kritika pėr luftėn gjatė ndarjes sė ēmimit Oskar
Holuvud, 24 mars - Regjisori amerikan i filmave dokumentarė, Majkėll Mur, ka kritikuar presidentin Bush gjatė ceremonisė sė dhėnies sė ēmimeve Oskar nė Hollivud.
Ndėrsa pranoi ēmimin qė mori pėr filmin e tij kundėr armėve ("Bowling for Columbine") zoti Mur e quajti zotin Bush njė president fiktiv qė po e dėrgonte Amerikėn nė luftė pėr arsye fiktive. "Ne jemi kundėr luftės, zoti president - T'ju vijė turp!" tha ai.
Zoti Mur u fishkėllye nga shumė vetė nė sallė, por u duartrokit nga tė tjerė.
Mė vonė aktori Adrien Brodi, i cili fitoi ēmmin Oskcar si aktori mė i mirė pėr rolin e tij nė filmin "The Pianist", u duartrokit gjatė dhe nė kėmbė pasi i bėri thirrje sallės tė lutet pėr zgjidhjen e shpejtė tė konfliktit irakian.
Ēmimi Oskar pėr filmin mė tė mirė i shkoi filmit "Chicago" dhe Roman Polanski u shpall regjizori mė i mirė.
Ēmimi pėr aktoren mė tė mirė iu dha Nicole Kidmanit, dhe Ketrin Zeta-Xhons mori ēmimin si aktorja mė e mirė nė rol dytėsor. I njėjti ēmim, por pėr meshkujt, iu dha aktorit Kris Kuper.


E enjte, 20 mars, 2003

Shkoqitje, shkurt, lajme
E enjte, 20 mars, 2003
Pagesat e studentėve ashpėrsojnė marrėdhėniet Universitet-Ministri
Shqipėria i thotė "Po" anėtarėsimit tė Serbisė dhe Malit tė Zi nė KE
Arsimtarėt paralajmėrojnė grevė tė pėrgjithshme pėr paga
Rezoluta pėr vlerat e luftės pėrēan parlamentin
Parlamentarėt e Shqipėrisė thonė se lufta bėhet pėr t'i dhėnė fund robėrisė sė popullit irakien
Nė trevėn e Sharrit paqėruajtėsit kėrkuan armė
Nė Kaēanik mina vret njė fėmijė
Njė batalion finlandez po kryen ushtrime ushtarake nė patrullimin e kufirit nė Debėllde
Ansambli "Ulqini" udhėton nė Slloveni
Pensionistėt thonė se do tė padisin fondin pensional tė Serbisė nėse nuk i marrin pensionet e tyre
Kuvendi fillon seancėn pa deputetėt e PDK-sė dhe AAK-sė
Pėrkeqėsohet orari i reduktimeve me energji elektrike

Mė gjėrėsisht:

Putin u bėri thirrje SHBA t’i ndėrprejnė sulmet mbi Irak
Moskė, 20 mars Presidenti rus sot e cilėsoi sulmin e SHBA-ve mbi Irakun si "gabim politik serioz " dhe i bėri thirrje SHBA-ve t'i ndėrpresin sulme.

Gjeneral Remi dhe tre bashkėluftėtarėt e tij gjykohen nėn karantinė
Prishtinė, 20 mars - Tendencat e shprehura nga gjykata ndėrkombėtare pėr ta zhvilluar procesin gjyqėsor ndaj katėr ish-luftėtarėve tė lirisė, nė mesin e tė cilėve ėshtė edhe gjeneral Remi, ish-komandant i Zonės sė Pestė Operative, jashtė syve tė opinionit, nė seancėn e ditės sė enjte, me njė vendim tė posaēėm tė kolegjit gjyqėsor, ėshtė realizuar tėrėsisht.


Nė SHBA janė pėrforcuar masat e sigurisė pėr mbrojtje nga terrorizmi
Uashington, 20 mars - Pas fillimit tė ndėrhyrjes amerikan ushtarak nė Irak, nė qytetetet e SHBA-ve sot dukshėm ėshtė vėrejtur prani e shtuar e policisė pėr shkak tė frikės nga sulme tė mundshme terroriste

Njė fėmijė gjen vdekjen, pasi shkel nė minė
Prishtinė, 20 mars - Njė fėmijė shqiptar 12-vjeēar, ka humbur jetėn aksidentalisht pasditėn e djeshme nė Kaēanik, si pasojė e shpėrthimit tė njė mine antinjeri.

Iraku pohon se ėshtė vrarė njė civil
Bagdad, 20 mars - Iraku pohoi se nė sulmet e sotme njė civil ka humbur jetėn dhe disa tė tjerė janė plagosur.

SBASHK kėrkon rritjen e pagave pėr punonjėsit e arsimit
Prishtinė, 20 mars - Duke u nisur nga pozita e rėndė qė ka katandisur punonjėsit e arsimit, sidomos tė dy niveleve (tė shkollave tė mesme dhe fillore), SBASHK-u ka kėrkuar nga institucionet pėrgjegjėse rritjen e pagave.

Policia ka rritur sigurinė nė pikat kufitare me Shqipėrinė dhe IRJM
Prizren, 20 mars - Policia e UNMIK-ut ka shtuar masat e sigurisė nė pikat kufitare me Shqipėrinė dhe Maqedoninė, qė gjenden nė zonėn e pėrgjegjėsisė sė rajonit tė Prizrenit.

Nė veri sėrish i vėhet zjarri njė automjeti tė UNMIK
Mitrovicė, 20 mars - Njė minibusi tė UNMIK-ut i ėshtė vėnė zjarri nė pjesėn veriore tė Mitrovicės nė rrethana tė pasqaruara, kanė njoftuar burimet e policisė ndėrkombėtare nė Mitrovicė.

Statusi pėrfundimtar i Kosovės

PRISHTINĖ 20 mars- Studiuesi amerikan Bruce Hitchner tha tė mėrkurėn nė njė intervistė pėr KosovaLive se ekziston njė plan qė do tė prezentohet nė Shtetet e Bashkuara nesėr i cili fton pėr njė varg hapash qė duhet tė ndėrmirren qė tė mundėsojnė fillimin e negociatave pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės nė fillim tė vitit 2004 qė do tė shpiejė te pavarėsia e Kosovės mė 2005.

Shkoqitje-lajme shkurt:

Tri shoqata kosovare pėrkrahin intervenimin e SHBA-ve nė Irak
Duhet urgjentisht tė planifikohet statusi pėrfundimtar i Kosovės
Tregtia e lirė Kosovė-Maqedoni bėhet sipas marrėveshjes Beograd-Shkup
Administrata e Dardanės paguan njė pjesė tė borxhit, KEK- ia lėshon rrymėn
Kundėrshtohen si tė pabaza pohimet e ministėr Bogdanoviq se 62% e tokės kosovare i takon serbėve
Mbrojtėsit thonė se tė akuzuarit pėr vrasjen e Drinit janė tė pafajshėm
Nė Mal tė Zi ka grip, por nuk ka raste tė SARS-it
Tregu i Kosovės vėrshohet me vezė edhe nga Polonia e Siria, e nėnēmohet prodhimi vendas
Misioni i KFOR-it nuk do tė ndikohet nga lufta nė Irak
Krimi i organizuar dhe trafikimet rrezikojnė Maqedoninė, pohon Pentagoni
Nė mesin e partive ndoshta ka krizė, por jo nė Qeveri, thotė Rexhepi
Ēertifikohen 38 tė trajnuar, pėr ēėshtje gjinore dhe tė drejtat e njeriut
Ndėrkombėtarėt pėrjashtojnė mundėsinė e ofensivės pranverore nė Maqedoni
U promovua libri "Ditari i njė Izolanti" i autorit Kolė Berisha
Ulqini kėrkon ndihmė nga diaspora pėr ruajtjen e vlerave kulturore
Familja Rexha mendon se nuk janė pėrfshirė edhe disa aktorė tė vrasjes
Polica sėrish tėrheq vėrejtjen pėr mjetet e pashpėrthyera nė rajonin e Lindjes
Qeveria shqiptare shton masat e sigurisė me mundėsinė e luftės nė Irak
Autostrada Durrės-Merdar ndėrtohet patjetėr, thotė amb. Rama
Gjakova as qė dėshiron tė flasė pėr kthimin e serbėve
"Caritas" ndihmon 20 fėmijė tė Podujevės pa dy prindėrit
TMK nė Viti meremetoi njė rrugė gjatė ditės

E martė, 18 mars, 2003

Reagimet e opinionit amerikan rreth situatėss momentale dhe luftės sė pritur kundėr Sadamit dhe regjimit tė tij

N.York, 18 mars, 2003 - Menjėherė pas fjalimit te presidentit bush - ultimatumi drejtuar Sadam Huseinit dhe djemve tė tij - pėr shkak tė frikės sė sulmeve terroriste gjatė njė lufte me Irakun.,  zyrtarė amerikanė e rritėn njė shkallė nivelin e gatishmėrisė kombėtare ndaj sulmeve terroriste  Porte detare, aeroporte dhe centrale bėrthamore.janė pikat ku ky departament - Departmenti amerikan pėr Sigurinė Kombėtare ka bėr thirrje pėr shtimin e oficerėve brendapėrbrenda trupave patrulluese, poashtu edhe nė pikat  kufitare. Masa te tilla janė - janė ndėrmarrė pėr shtimin e sigurisė  edhe nė drejtim tė mbrojtjejes sė rezervave  ushqimore tė vendit.  Ėshtė kerkuar nga Departamenti amerikan i SHBA qė edhe  guvernatorėt tė dislokojnė trupa tė mbrojtjes kombėtare qė do tė thotė trupa shtesė tė policisė  pėr mbrojtjen e pajisjeve kyēe publike. Tom Ridge-Sekretari i Sigurisė Kombėtare, ,ka deklaruar se zyrtarė tė zbulimit besojnė se terroristėt do tė sulmojnė objektiva amerikane dhe tė vendeve tė koalicionit nė mbarė botėn nė rast tė njė luftė tė udhėhequr nga Shtetet e Bashkuara kundėr Irakut.  Te gjitha keto masa u ndėrmorren menjėherė pas fjalimit tė Presidentit Bush, i cili i dha udhėheqėsit irakian, Sadam Husein, 48 orė afat tė largohet nga vendi ose tė pėrballet me luftė.

Ēfarė janė  kryesisht nė N. York

Nuk ka pthuajse media nė tė cilet nuk vehet nė plan tė parė edhe mendimi i njeriut tė ketushėm ndaj fjalimit tė presentit Bush -faktikisht ultimatumit tė tij drejtuar Sadamit.

  Nė tė gjitha sheshet dhe rrugėt kryesore, krahas trupave tė sigurimit dhe kontrollimit nėpėr qytete, pa ndėrprerė vėrehen edhe masa tė shumta kundėrshtarėsh tė luftės. Ata thonė se njė formė e tillė veprimi po rezikon edhe jetėn e njeriut tonė ketu.Perflitet midis njerėzish dhe poashtu edhe nė mediat e ketushme se ka mundėsi veprimesh terroriste si nga ana e Alqaides poashtu edhe nga agjentėt e Sadamit. Diktatorėt duhen luftuar po pa viktimizime dhe vrasje tė popujve te pafajshėm.

per erenikun dhe RTV21 - Nexhmedin Syla - N. York

PRISHTINĖ 18 mars, 2003 – Kryeadministratori i Kosovės Michael Steiner tha tė martėn se lufta nė Irak nuk do tė ketė ndikim negativ pėr misionin e OKB-sė (UNMIK) nė Kosovė

PRISHTINĖ 18 mars, 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės hodhi poshtė pėrsėri propozimin e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) pėr nxjerrjen pėr debat nė kuvend, projektrezolutėn pėr njohjen e vlerave tė luftės sė UĒK-sė.


Shkoqitje: lajme shkurt

E martė, 18 mars, 2003

Ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme kėrkojnė hua nga bota
Pakicat joserbe formojnė grup tė veēantė nė Kuvend
Lufta nė Irak nuk do tė ndikojė nė UNMIK, thotė Steiner
Turqia edhe nė tė ardhmen do ta ndihmojė Kosovėn
Arkeologė francezė vizitojnė lokalitetet e vjetra tė Kosovės
Shtylla e IV-tė e UNMIK-ut sė shpejti hap njė zyrė nė Beograd
Kuvendi i Serbisė zgjedh Z. Zhivkoviqin pėr kryeministėr
Kryesia pėrsėri hedh poshtė rezolutėn pėr vlerat e luftės
Veteranėt e luftės kėrkojnė qė disa institucione nė Sharr tė bartin emrat e dėshmorėve
Delegacioni i UNESCO-s thotė tė mos lejohet shkatėrrimi i monumenteve kulturore
Regjistrimi i paguesve tatimorė nė pronė nė Podujevė pėrfundon pėr 3 ditė
Meta:Samiti i Selanikut ēast i pėrshtatshėm pėr Kosovėn nė BE
Qeveria e Kosovės kundėrshton ftesėn maqedone pėr njohjen e vijės kufitare
Tuneli "Sozina" afron bregdetin malazez
Qeveria malazeze merr pėrsipėr kryerjen e dy projekteve me rėndėsi tė Ulqinit
Nė Gjilan formohet asambleja komunale e fėmijėve
Kėrkohet zbutja e kritereve sociale, ndėrkohė qė pakėsohen projektet e donatorėve
36 biznese gjakovare kryejnė regjistrimin e pėrhershėm
Njė shfaqje pa fjalė mahnitė shikuesit nė Teatrin "Dodona"
Muzicientė amerikanė paraqesin muzikėn "Zėrat Amerikane"


New York 16 mars 2003

   Nė tė gjitha kinematė e Nju Jork -ut filloi tė shfaqet premiera e filmit "The Hunted" "I gjuajturi"
       
Skenat e tmerrshme tė masakrave serbe nė popullatėn e kosovės ēojnė Aaron Hallam-in  (aktori Benicio Del Toro) t'i pres kokėn njė oficeri sėrb.
Sipas planifikimit, filmi me titullin nė origjinal "The Hunted" "Gjuajturi", duhej shfaqur pėr her tė parė, nė prill tė vitit 2002. Njė aksident gjatė realizmit tė tij, me njėrin prej aktorėve kryesorė, Benicio Del Toro, (nė rolin Aaron Hallam-it), bėri qė filmi tė pėrfundonte sė realizuari mė pas, pikėrishtė pas pesė muajsh tė aksidentit, nė tetor 2002. Mirėpo, gjėndja e pa pėrmirėsuar e Benicio Del Toros, bėri qė filimi tė pėrmovohej dhe "vėrshoi" kinemat, e Amerikės qė nė kėtė uikend  -   Distributor i filmit ėshtė ndėrrmarrja  kinematografike e Hollivudit, Paramount Pictures dhe ajo Touchstone Pictures. Filmi  "The Hunted"" I gjuajturi", ėshtė prodhim i kompanisė sė njohur Lakeshore Entertainment, e cila ka bėrė dhe filmat "Underworld" dhe "The Human Stain"
              

    Rolin kryesorė e bart Tommy Lee Jones,si kryeagjent i FBI - me emrin L.T. Bonham. Gjatė gjithė filmit krah tij  ėshtė aktori Benicio Del Toro,  nė rolin Aaron Hallam-it, agjent nga  Forcat Speciale tė Ushtrisė Amerikane nė Kosovė . Ky film ka tė gjitha shkallėt e interpretimit - deri te personazhet figurative, tė clėt kanė ndihmuar fuqimisht nė realizmin e tij.
   Regjizori i filmit "The Hunted" "I gjuajturi" ėshtė
William Friedkin, regjizor i disa fimave tė njohur si: "Rules of Engagement" "The French Connection"  "Night Train" "Shooter" e tjerė.
   Skenarist janė David dhe Peter Griffiths autorė dhe bashkėautorė tė filmave "Blood Relative""Collateral Damage" " dhe  "RainboW Six)" e tjerė.

Filmi "The Hunted" "i gjuajturi"  zgjatė njė orė e gjysėm (90 minuta).
B
ėnė pjesė nė grupin e filmave, qė janė vetėm pėr tė rritur, dhe i ndaluar rreptėsishtė e me ligj pėr fėmijėt dhe tė rinjėt e moshave nėn 18 vjeēė. Ky lloj kategorizmi qė ėshtė me filmat, teatrot,librat dhe programet televizive  nė amerikė, bėhet pėr tė ruajtur moshat e reja nga skenat e prekėshme dhe tronditėse

    Filmi "The Hunted" " I gjuaturi" fillon me njė ngjarje nga maskara e tmerrėshme sėrbe, nė Kosovė, nė vitin 1999. Ka rrefimin pėr agjentin amerikan, depėrimin t e tij  deri nė linjėn e parė tė luftės dhe pėrjetimin e drejtpėrdrejt pėrsėafėrmi tė krimeve serbe ndaj popullatės sė pafajshme, shqiptare ne Kosovė.  Aaron Hallam (aktori  Del Toro) po shėrbente nė kėtė kohė me Forcat Speciale tė Ushtrisė Amerikane, .Ai po provonte se si mund tė ndalej masakra e tmerrshme ndaj shqiptarėve nė Kosovė. Siē  shtrihet mė tutje ngjarje nė film, ai shkon nė mes tė linjave tė armiqėve pėr t'ia prerė fytin njė oficerit sėrb. Tė gjitha kėto ndodhin kur para syve tė tij shfaqeshin viktimat e kriminelėve - fėmijė, gra, burra dhe pleq. Kėshtu qė kjo skenė nga mė interesantet e filmit e bėn tė padurueshėm qėndrimin e Aaron Hallamit (aktori Del Toro) pėrderisa para tij vriten njerėz tė thjeshtė e tė pafajshėm. Prapa, kesaj ngjarje, -tmerri tek Aaron Hallam nuk mbaron kurrė,. Rreth tij vėrtiten klithmat e fėmijėve tė vrarė - gra dhe vajza tė vrara e tė pėrdhunuara, burra tė moshuar, tė masakruar. Ky trishtim vijėzohet nė  fytyrėn e  aktorit Del Toro, tė cilin e ndjekė nga pas gjatė gjithė filmit pa u hequr nga  mėndja dhe zėmra e  tij skenat  tmerrit  gjenocidal nė Kosovė.

    Ana tjetėr spektakulare filmit "The Hunted" "I gjuajturi" janė pyjet, gurgullimat e pėrronjėve, cicėrimat e zogjėve dhe bukuritė natyrore  tė pejsazhit malor tė cilat shikuesit i vejnė nė mallėngjim pėr natyrėn mahnitėse tė Kosovės.

 ( Pėr erenikun Beqir Sina dhe pėr RTV21-Nexhmedin Syla -N. York )


E shtunė, 15 mars, 2003

Shkoqitje; lajme - shkurt :

-Ndalimi i kolaboracionistėve ka qenė i domosdoshėm, thotė Remi
-Zhvillimet e fundit nė Luginė tė Preshevės pengojnė kthimin e tė zhvendosurve
-PDSH-ja akuzon BDI-nė pėr "privatizim tė tė drejtave tė kombit"
-Kosova dhe Shqipėria sė shpejti me marrėveshjen e tregtisė sė lirė
-Kėrkesa e koalicionit qeveritar maqedon pėr njohjen e kufijve shihet si e pamatur
-Maqedonia dėrgoi dy eprorė ushtarak nė SHBA
-Tė hėnėn normalizohet qarkullimi nė rrugėn Podgoricė- Kollashin
-Vrasja e Gjingjiqit nuk do ta ndalė Serbinė nė rrugėn e reformave, thotė Koraq
-Nis mbarė vjelja e tatimit nė pronė
-Policia e Serbisė arrestoi 56 tė dyshimtė pėr vrasjen e Gjingjiqit
-Kosova s'mund tė nėnshkruajė marrėveshje pėr asocim, por po pėrgatitet
-KEK-u vazhdon reduktimet shkaku i shpėrputhjes mes prodhimit e konsumit
-Zona kufitare me Serbinė po kontrollohet intenzivisht
-Negociatat Kosovė - BE, pėrkrahje pėr hapat qė bėhen drejt statusit, thonė ligjvėnės shqiptarė
-KFOR-i nuk do tė tolerojė asnjė kėrcėnim, thotė gjen. Mini
-KFOR-i thotė se pas vrasjes sė Gjingjiqit nuk shtoi masat e sigurisė
-Shqipėria nderon me statusin "Dėshmorė tė Atdheut" tė rėnėt nė luftėn nė Kosovė
-S'ka panel tė ri, tė hėnėn propozohet qeveria, i thotė kreu komunal opozitės sė Ferizajt
-Daci thotė qė Gjakova t'u prijė proceseve demokratike nė Kosovė
-KEK-u shkyēi nga rrjeti administratėn komunale tė Dardanės
-Hapet ekspozita e piktores japoneze.

_____________________________________________________

E shtunė, 15 mars 2003

PRO ET CONTRA; Kujtim Konushefci
Vajtimi i "demokracisė serbe" tė Gjingjiqit sipas "rapsodėve" tė politikės shqiptare

Vrasjen e premierit tė Serbisė, Zoran Gjingjiq mė 12 mars 2003 nga dora e zezė kriminale vetėserbe, e kanė dėnuar pothuajse tė gjithė burrat mė tė njohur tė shteteve demokratike nė Europė dhe nė botė. Mesazhi i pėrbashkėt i denoncimit tė kėsaj vrasjeje ishte se i ndjeri, Zoran Gjingjiqi ishte “demokrati dhe reformatori mė i shquar” i kėtij shekulli tė njerėzimit. S’ka dyshim se akti i vrasjes sė kryeminstrit serb, Zoran Gjingjiq, ėshtė i dėnueshėm dhe i papranueshėm pėr vlerat humane dhe demokratike, si dhe pėr drejtėsinė ndėrkombėtare. Kėtė lloj vrasjeje, s’mund ta kontestojė askush se, nuk ka qenė akt klasik terrorist, dhe se aktorėt e kėtij krimi tė nėndheut apo tė mbidheut, duhet tė marrin dėnimin mė tė rėndė, tė merituar sipas veprės sė kryer kriminale ndaj kryeministrit tė Serbisė, Zoran Gjingjiq. Kjo, nuk ėshtė e diskutueshme pėr asnjė njeri, as politikė normale, por hipotetike ėshtė se, a ka qenė pėrnjėmendė Zoran Gjingjiqi, njė nga figurat e pazėvendėsueshme reformatore tė integrimit, tė demokracisė, dhe tė demokratizimit tė Serbisė, si dhe tė kohezionit dhe avancimit tė kėtyre proceseve nė shkallė evropiane dhe ndėrkombėtare. Kjo mbetet e diskutueshme, edhe pas vdekjes sė tij. Kėtė do ta vėrtetojė vetė koha e ardhme. Ndonėse, e pėrgjithshmja e logjikės ngushėlluese imponon gjithmonė fjalėt mė tė mira pėr tė gjithė ata qė shkojnė nė botėn e amshuar. Kėtė e ka merituar edhe Zoran Gjingjiqi, viktima e politikės sė zezė mafioze e nėntokės serbe.

Pėrveē ngushėllimeve tė Europės e tė botės, qeveria e Sėrbisė mori edhe ngushėllimet nga shtetarėt e vendeve tė saj fqinje. Nė kėtė vister ngushėllimesh tė sinqerta pėr vrasjen e kryeministrit tė Serbisė, Zoran Gjingjiqit, mė karakteristike dhe nėnvizuese pėr nga toni i dhembjes, moralizimit dhe i astrologjisė demokratike, ishin edhe vajtimet e disa krokodilave, respektivisht tė “rapsodėve” tė politikės shqiptare nė Tiranė dhe nė Prishtinė. Ndėr telegramet ngushėlluese mė vajtuese dhe mė tė mjera, drejtuar qeverisė sė Serbisė sė Mebojsha Qoviqit pėr rastin e atnetatit ndaj Zoran Gjingjiqit ishin ato tė Adem Demaēit, Nexhat Dacit. Mirėpo, kulmin e dhimbjes sė papėrshkrueshme e paraqet Parlamenti i Republikės sė Shqipėrisė, i cili nė shenjė tė ndarjes sė fundit nga viktima Zoran Gjingjiq, e nderon me njė minutė heshtje(shih: www.lajme.net, 13.03.2003). Ky gjest ngushėllues i parlamentarėve shqiptarė, nuk do kurrfarė komenti.

Tė shohim, kur tė vdes Adem Demaēi ose Nexhat Daci apo Salih Berisha, se si, dhe me sa minuta heshtje, Parlamenti dhe Qeveria e Sėrbisė, do t’i nderojnė ata pėr herėn e fundit. Por, ēfarė tė bėjmė, ngushėllimi, duhet tė kuptohet si ngushėllim. Ngushėllimi nuk ka pasaportė tjetėr, nuk ka pėrkatėsi kombėtare, ideologjike, partiake, nuk njeh inat akraballėku, miqėsie apo armiqėsie. Vdekja ėshtė vdekje. Kėtė, kėshtu e kuptojnė edhe armiqtė e shqiptarėve, serbėt, sepse me rastin e vdekjes sė kryetarit tė Republikės Socialiste tė Shqipėrisė, Enver Hoxha mė 1985, Parlamenti i Jugosllavisė qe “mbledhur me procedurė tė shkurtėr, dhe me 1 minutė heshtje, e nderoi si heroin e lavdishėm shqiptar”.

Mirė ėshtė, dhe askush nuk mund tua zėrė pėr tė madhe pse “rapsodėt” e politikės shqiptare e kanė ngushėlluar Serbinė pėr vdekjen e premierit tė tyre, Zoran Gjingjiq, por keq ėshtė se, “kukuvajkat” humbjen e tij e kanė vajtuar mė shumė sesa vetė Serbia dhe Mali i Zi. Mos qani aq shumė, se ka kush e qanė dhe e nderon atė. Serbia ka plot politikaj dhe njerėz tė zotė siē ishte dr. Zoran Gjingjiqi i ndjerė, por mė shumė vajtone veten, sepse edhe ata, qė i kini po i vrani, po i syrgjynosni dhe po i zhdukni nė mėnyra tė ndryshme makabre, ashtu si po iu mėson dhe si po iu “ndėrsen” Serbia me shėrbėtorėt dhe me aleatėt saj besnikė sllavė.

Besianė, mė 13 mars, 2003


E enjte, 13 mars, 2003

Xhaferi: Shqiptarėt rrokėn armėt, sepse nuk kishin opcione politike
Prishtinė, 13 mars Kryetari i Partisė Demokratike Shqiptare nė Maqedoni, Arber Xhaferi, nė njė debat tė mbajtur tė mėrkurėn me studentėt e Univeristetit tė Prishtinės, i cili u mbajt nė Bibliotekėn Kombėtare Universitare, nėn organizimin e Organizatės Studentore tė Sociologjisė “HOP”, para studentėve ka thėnė se ” …nėse tė gjithė do tė pranojmė se UĒK-ja ishte njė fenomen pozitiv e kapėrcejmė njė fazė tė mundėsisė sė antagonizmave tė brendshėm”.

 

 

Kryeministrri Bajram RexhepiSerbia ėshtė e interesuar ta ndajė Kosovėn e jo pėr dialog, thotė Rexhepi para deputetėve
PRISHTINĖ, 13 mars, 2003- Ėshtė koha qė institucionet e Kosovės tė fillojnė tė pėrgatitisin pozicionet pėr negociatat e ardhshme pėr zgjidhjen e statusit final tė vendit, tha kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi nė ekspozenė e tij tė enjten para Kuvendit, nė njėvjetorin e funksionimit tė Qeverisė.

 

Qeveria cakton grupin pėr bartjen e kompetencave nga UNMIK-u
PRISHTINĖ, 13 mars, 2003 - Qeveria e Kosovės caktoi tė mėrkurėn grupin shtatėanėtarėsh qė sė bashku me UNMIK-un do tė koordinojnė procesin e kalimit tė kompetencave nga administrata ndėrkombėtare tek institucionet vendėse.

lajme shkurt:
-Pavarėsia e Kosovės do ta qetėsonte rajonin, tha Rugova
-Qeveria e Kosovės ngushėllon familjen Gjingjiq
-Steiner thotė se ėshtė i tronditur nga vrasja e kryeministrit tė Serbisė

ekonomi
-KEK-u padit serbėt qė punojnė nė emėr tė Elektroekonomisė sė Serbisė
kulturė
-Libri po mbetet pa pėrkrahje, por pa fajin e shtėpive botuese, thotė Basha


E hėnė, 10 mars, 2003
            
           Nė Yonkers tė New Yorkut - shenim i epopesė sė lavdishme tė UĒK-sė,
              -zbulohen pllakat perkujtimore tė vėllezėrve Bytyēi.

          
Yonkers-New York-SHBA-e hėnė, 10 mars, 2003 - Pasdita e parė e uikendit qė sapo e lam pas,  mblodhi shumė qytetarė tė komunitetit shqiptarė nė varrezat e Yonkersit tė N. Yorkut, aty ku pushon trupi i luftėtarėve tė lirisė tė Batalionit Atlantiku, vėllezėrve Ylli, Agron dhe Mehmet Bytyēi, tė vrarė nga soldateska serbe nė Kosovė. Me njė revokim kujtimesh nga  rruga e lavdishme e ketyre luftėtarėve tė lirisė, u bė zbulimi i pllakave pėrkujtimore.

        

           
         Para qindra pjesmarrėsve folėn Kongresmeni Tom Lantos, ish kongresmeni Jozef DioGuardi gruaja e tij kėshilltare pėr ēėshtje ballkanike shkrimtarja amerikane Shirley Cloyes, Majori i Yonkersit John Spencer- krah tė cilit kishte ardhur edhe vėllai i tij bashkė me dy  luftėtarė te tjerė tė lirisė-veteranė tė luftės nga  vietnami, pėr tė bėrė nderė dhe respekt para trupit tė tė rėnėve pėr lirinė e Kosovės. 

           
        Pėrulje nė shenj respekti e nderi para vėllezėrve Bytyēi, bėnė edhe shokėt e tyre tė luftės, anėtarė tė  Batalionit Atlantiku dhe qytetarė tė shumtė nga komunitetet e ndryshme nė Yonkers.
Duke pėrkujtuar keshtu epopenė e lavdishme te luftatarėve tė lirisė dhe legjenden e UĒK-sė Adem Jasharin, nata e tė shtunės nė Hotelin Royal Regency tė Yonkersit tė N. Yorkut ishte natė e revokimeve dhe kujtimeve ndaj veprave te lavdishme tė atyre qė vunė gjoksin pėrball uzurpuesit dhe barbarit serbosllav nė Kosovė.

                                                                                 

Madhėshti e mbrėmjes ishte portreti i Adem Jasharit dhuratė e piktorit Ramiz Llapatinca. Entuziamin  e mbrėmjes e rriti paraqitja e aktorit Xhevat Limani,  si dhe interpretimi brilant i Aurela Gaēes nė kėngėn:"Kosovė mė vjen keq, qė nuk mund bėra mė shumė pėr TY"-poezi e shkrimtarit tė madh Azem Shkreli.

 


Nė emėr tė tė gjitha shoqatave dhe klubeve tė shumta pėr kontributin e dhėnė nė aktivitetin e ketij uikendi ne Yonkers,  pjesmarrėsit i falenderoi- kryeoraganizatori Shefki Megjuani - kryetar i Shoqates Miqtė e TMK.         Edhe Shoqata Atdhetare Dibrane shenoi mbrėmė njė aktivitet tė gjithanshėm. Ajo pėr nderė tė Ditės sė mėsuesit dhe 8 marsit Ditės sė Gruas nė  restorantin e njohur "Micali Terrace",  nė Brooklyn, organizoi mbrėmje Gazmore e cila zgjati deri nė   orėt e herėshme tė mėngjesit tė sotėm. Kėnaqėn pjesmarrėsit e mbrėmjes Grupi muzikor "Sazet e Ohrit" me kėngėtarėt Eli Fara dhe Saimir Shehu.,,,,,,pėr RTV21  Nexhmedin Syla, Yonkers - N.Yorku

 

Vriten dy policė tė UNMIK-ut nė Prishtinė, nė shkėmbim zjarri pas njė zėnke me njėri-tjetrin

PRISHTINE, 10 mars - Dy agjentė tė policisė sė UNMIK-ut nė Kosovė kanė mbetur tė vrarė mbrėmjen e djeshme gjatė njė shkėmbimi zjarri, pas njė zėnke mes tyre nė kazermė. Incidenti u konfirmua nga zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Andrea Anjeli. Dy policėt, qė nuk i pėrkisnin kontigjentit evropian, por kombėsia e tė cilėve nuk ėshtė bėrė ende e ditur, kryenin shėrbimin nė njėrin prej batalioneve tė lėvizshėm tė policisė sė UNMIK-ut. Baza e tyre ndodhet nė hyrje tė Prishtinės. Sipas Anjelit, hetimet e para kanė pėrjashtuar mundėsinė e njė provokimi nga jashtė tė incidentit. 

PRISHTINE, 10 mars - Duke komentuar angazhimin e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq pėr federalizimin e Kosovės, kėshilltari i kryeparlamentarit Daci, Ramush Tahiri, tha se idetė e kryeministrit serb duken mė shumė se reagim ndaj proceseve pozitive qė po shėnohen nė Kosovė, prandaj ai edhe ofron propozimet e mėhershme serbe pėr ndarjen e Kosovės nė baza etnike. “Ky ėshtė njė koncept thjesht i bazuar nė idetė nacionaliste serbe tė mėhershme qė kėrkon krijimin e shtetit serb kudo qė janė serbėt dhe qė nuk ka tė bėjė agjė me deklarimin reformist, apo demokratik tė pushtetit tė Serbisė”, deklaroi Tahiri. Ai nėnvizoi se po tė pėrdorej njė koncept i tillė nė Kosovė, jo vetėm qė do tė shkaktonte konflikte tė pėrgjakshme, por do tė destabilizonte gjithė rajonin, ngase ky koncept do tė rikthente edhe njėherė trajtimin e ēėshtjes si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Bosnje e Hercegovinė dhe nė Malin e Zi.

TIRANE, 10 mars - Policia e aeroportit tė Rinasit ka kthyer mbrapsht dje 44-vjeēarin Gafurr Adili, shqiptar nga Kėrēova, me pasaportė maqedonase e banim nė Zvicėr, qė kishte edhe njė apartament nė Tiranė. Sipas njoftimeve nga Ministria e Rendit, ky person mendohet se ėshtė kreu i politik i njė grupi qė ėshtė prezantuar me emrin Armata Kombėtare Shqiptare, (AKSH). Ardhja e Adilit nuk ka qenė surprizė pėr policinė e Rinasit, pas kishte njė muaj qė pritej dhe ajo ishte urdhėruar ta kthente mbrapsht atė sapo tė shkelte tokėn shqiptare. Adili mendohet tė jetė kreu i Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, krahu politik i AKSH-sė.

TIRANE, 10 mars - Qeveria e Shqipėrisė miratoi aktin normativ pėr dėrgimin e trupave ushtarake komando nė Irak. Dje nė mesditė, Kėshilli i Ministrave miratoi aktin normativ tė pėrgatitur nga ministria e Mbrojtjes, duke i hapur rrugė bashkimit me koalicionin ndėrkombėtar tė luftės kundėr terrorizmit nė rajonin e Gjirit Persik. "Republika e Shqipėrisė vė nė dispozicion tė Forcave tė Koalicionit ndėrkombėtar kundėr terrorizmit hapėsirėn tokėsore, detare dhe ajrore si dhe krijon lehtėsira stėrvitore. Pjesėmarrja me njė kompani komando tė forcave tė armatosura tė Republikės sė Shqipėrisė nė rajonin e Gjirit Persik bėhet nė kuadrin e operacioneve nė mbėshtetje tė paqes dhe ėshtė nė mbėshtetje tė plotė me angazhimet e deritanishme tė shtetit shqiptar nė luftėn kundėr terrorizmit global",- thuhet nė aktin e miratuar nga qeveria. Sipas vendimit, komandot shqiptare duket se nuk do tė marrin pjesė nė njė ndėrhyrje tė mundshme, por do tė hyjnė nė Irak pas sulmit. Ky vendim, sipas njoftimin pėr shtyp tė Kėshillit tė Ministrave, vjen pas miratimit tė rezolutės nga ana e kuvendit tė Shqipėrisė, mė datė 3 mars 2003.

TIRANE, 10 mars - Presidenti Alfred Moisiu ndodhet pėr njė vizitė zyrtare nė Britaninė e Madhe, me ftesė tė Mbretėreshės Elizabet. Kjo vizitė pėrbėn njė rėndėsi tė veēantė pėrsa i pėrket marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Britanisė sė Bashkuar, tė cilat janė nė njė stad tė lartė. Moisiu do tė zhvillojė takime zyrtare me sekretarin e Jashtėm britanik, Xhek Strou dhe me sekretarin e Mbrojtjes, Xhef Hun. Nė axhendėn e takimeve ėshtė dhe njė takim me themeluesin e fondacionit Butrinti, lordin Rothēild. Presidenti Moisiu do tė pritet nga Mbretėresha Elizabet tė mėrkurėn. 

PRESHEVE, 10 mars - Lideri i ish UĒPMB-sė, Shefket Musliu ka thėnė se bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė rrisė praninė e saj nė Luginėn e Preshevės dhe tė pėrshpejtojė zbatimin e marrėveshjes paqėsore "pėrpara se tė jetė vonė". Kėto komente ai i bėri pėr agjencisė Rojters dhe shtoi se “tė gjitha ato incidente qė po ndodhin atje, nuk janė shenjė e mirė pėr rajonin”. Edhe kryetari i Lėvizjes pėr Progres Demokratik tė shqiptarėve nė Bujanoc, Jonuz Msuliu, ka deklaruar gjithashtu se “qeveritė perėndimore kanė pėrgjegjėsi pėr ngjarjet nė kėtė rajon, pasi qė nuk po ushtrojnė trysni mbi autoritetet e Beogradit pėr ta zbatuar marrėveshjen e paqes”.

PRESHEVE, 10 mars - Armata Kombetare Shqiptare pėrmes njė deklarate tė publikuar nė sitin e saj nė internet, ėshtė shprehur se nuk do tė ketė mėshirė pėr shqiptarėt etnikė qė janė vėnė nė shėrbim tė forcės policore multietnike nė Luginėn e Preshevės. Nė deklaratė thuhet: "Ne u bėjmė thirrje tė gjithė shqiptarėve qė po veprojnė nėn emblemėn serbe tė quajtur polici multietnike, ta heqin kėtė uniformė sa mė shpejt tė jetė e mundur, ose ne do tė tregohemi tė pamėshirshėm". Kjo forcė ėshtė ngritur nė Luginėn e Preshevės vitin e kaluar dhe autoritetet beogradase kanė konfirmuar sė fundi se shumė nga oficerėt shqiptarė kanė marrė kėrcėnime, qė i kanė detyruar disa prej tyre tė largohen. 

Lugina e Preshevės: Varrosen sot 2 shqiptarėt e vrarė tė premten nga policia serbe

BUJANOC, 10 mars - Shaban Bajrami dhe Besim Xhemaili, dy shqiptarėt e vrarė tė premten, nga xhandarmėria serbe, do tė varrosen sot, nė orėn 14:00, nė fshatin Breznicė. Siē njofton shtabi pėr organizimin e varrimit, prindi i Shaban Bajramit, Rasimi me djalin e tij, ende mbahen nė burgun e Bondstillit. Xhemaili ka lejuar qė edhe pa praninė e tij tė bėhet varrimi i tė birit. Po tė njėjtat burime njoftuan, tė dielėn, se gjendja momentale politike dhe e sigurisė nė kėtė fshat dhe rrethinė ėshtė tepėr e tensionuar.

Lugina e Preshevės: Fazliu akuzon qeveritarėt serbė pėr moszgjidhjen e problemeve

PRESHEVE, 10 mars - Kryetari i Partisė pėr Bashkim Demokratik Shqiptar, Zeqirja Fazliu ka akuzuar qeveritarėt serbė pėr mosgatishmėri pėr zgjidhjen e problemeve tė shumta nė Luginėn e Preshevės. Ai vlerėsoi se gjendja e sigurisė nė kėtė periudhė tė fundit nė Luginė, nė veēanti nė zonėn e dikurshme tė sigurisė tokėsore ėshtė e keqėsuar dhe jo e sigurtė. Ai ka shtuar se regjimi serb ende nuk ka hequr dorė nga doktrinat e hershme, tė cilat ka filluar t'i aplikojė me inskenime tė ndryshme dhe me paralajmėrime, qė i shfrytėzon si mburojė pėr tė bastisur shqiptarėt. 

Musliu: Edhe shqiptarėt e Luginės sė Preshevės tė marrin pjesė nė bisedimet Prishtinė-Beograd

BUJANOC, 10 mars - Kryetari i Lėvizjes pėr Progres Demokratik nė Bujanoc, Jonuz Musliu konsideron se nė dialogun midis Prishtinės e Beogradit duhet tė pėrfshihen edhe shqiptarėt nga Lugina e Preshevės, dhe atė nė fazėn mė tė vonshme. Ai ka cekur se pėrfaqėsuesit e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės, nė dialogun me Beogradin dhe Prishtinėn, do tė ofronin platformėn politike tė miratuar nė mars tė vitit 2000, nė Konēul tė Bujanocit, dhe atė mbi ēmilitarizimin dhe pėr disa ēėshtje tė cilat nuk janė zgjidhur deri mė tash.


Komandanti Legjendar Adem Jashari

Kėshilli Organizativ ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet pėr shėnimin e “Epopesė sė UĒK-sė

“Nė kuadėr tė kėtij 5-vjetori, Kėshilli Organizativ ka marrė tė gjitha masat qė manifestimi “Epopeja e UĒK-sė” tė jetė sa mė nė nivel. Aktivitetet festive do tė organizohen nė nivelin qendror dhe lokal“, -ka thėnė pėr Kosovapress-in, nė emėr tė Kėshillit Organizativ, kėshilltari i kryeministrit tė Kosovės, Ramadan Avdiu.

E Shtunė, 08 Mars, 2003

ARMATA KOMBĖTARE SHQIPTARE
SHTABI I DIVIZIONIT "ADEM JASHARI"
Preshevė, mė 07.03.2003



KOMUNIKATĖ NR.23
 


Sot, mė 07.03.2003, kur i gjithė kombi ynė kremtonte 5 vjetorin e luftės titanike dhe rėnies heroike tė Komandantit legjendar tė UĒK-sė, tani edhe KOMANDANT NDERI I ARMATĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE, Heroit tė kombit ADEM JASHARI dhe familjes heroike JASHARI, nė vendin e quajtur ēeshmja e Eminit, heroikisht dhe nė krye tė detyrės, ranė dy luftėtarėt mė tė denjė tė Armatės Kombėtare Shqiptare, Shaban Bajrami dhe Besim Xhemajli.

Ne jemi krenarė me veprėn tuaj fisnike dhe patriotike nė shėrbim tė kombit shqiptar pėr tė realizuar aspiratat kombėtare, amanetin e dėshmorėve tė kombit, me nė krye Adem Jasharin dhe gjithė deshmorėve tė luftėrave tė fundit pėr ēlirim dhe ribashkim kombėtar. Vepra juaj do tė jetė shembėll pėr tė gjithė ne, pėr tė cilėn dhamė betimin pėr t'a ēuar nė vend amanetin tuaj dhe tė dėshmorėve tė tjerė, qė ranė pėr ēlirimin dhe ribashkimin e trojeve shqiptare.

Kombi ynė vuajti dhe po vuan nga padrejtėsitė qė i janė bėrė dhe po i bėhen. Ju ishit ata qė ia vutė ballin tytave tė pushkės dhe e bėtė syrin pishė pėrballė armikut gjakatar. Vepra juaj do tė shėndrisė nė piadestalin mė tė lartė tė historisė kombėtare dhe amanetin tuaj do ta realizojmė ne bashkėluftetarėt tuaj, andaj: prehuni tė qetė dhe i lehtė u qofte dheu i tokės sonė, pėr lirinė e tė cilės dhatė jetėn dhe gjakun tuaj.

Komanda e Divizionit "Adem Jashari" tė AKSH-sė, u bėn thirrje gjithė shqiptarėve anembanė trojeve shqiptare dhe nė diasporė qė nė mėnyrė sa mė masive t'i bashkohen luftės tonė pėr ēlirim dhe ribashkim kombėtar. Me kėtė rast u bėjmė thirrje institucioneve shqiptare, partive politike, shoqatave joqeveritare dhe intelektualėve atdhetarė, pa dallim krahine, feje dhe ideje qė tė bashkohen me FRONTIN PĖR BASHKIM KOMBĖTAR SHQIPTAR dhe strukturėn e tij ushtarake - ARMATĖN KOMBĖTARE SHQIPTARE dhe tėrė potencialin e tyre t'a orientojnė nė shėrbim tė kauzės sonė kombėtare, ēlirimit dhe ribashkimit kombėtar shqiptar.

Gjithė atyre shqiptarėve qė shėrbejnė nėn emblemėn e Serbisė me emrin "Polici Multietnike" iu bėjmė thirrje publike qė nė afatin sa mė tė shkurtėr t'a hedhin uniformėn, e cila historikisht na ka gjakosur dhe po vazhdon tė na gjakosė edhe tani, ose nė tė kundėrtėn ne do tė detyrohemi qė tė jemi tė pamėshirshėm kundėr atyre qė mbajnė uniformat dhe emblemat Sllave, sepse, nuk kemi kohė qė gjatė dyluftimeve t'i indentifikojmė
nė janė shqipfolės apo sllavė.

I PAHARRUAR DO TĖ JETĖ KUJTIMI DHE BETIMI YNĖ I
PĖRBASHKĖT!
I LEHTĖ JU QOFTĖ TOKA E SHQIPĖRISĖ SĖ
RIBASHKUAR!RROFTĖ SHQIPĖRIA E RIBASHKUAR!

Zėdhėnėsi i Shtabit tė Divizionit "ADEM JASHARI" tė
ARMATĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE,

Kolonel BESFORT KARADAKU



Dita Ndėrkombėtare e Gruas, 8 Marsi,
kishte mbushur tė shtunėn rrugėt e
Prishtinės mė lule, qė shumė qytetarė
pėr t’ia uruar nėnės, motrės, gruas apo
mėsueses kėtė festė kishin zgjedhur lulet.

Thaēi: Tė drejtat e gruas kosovare kanė pėrparuar dukshėm

PRISHTINE, 8 mars - Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, nė njė urim dėrguar nė Ditėn e gruas, ka thėnė se pozita dhe tė drejtat e gruas kosovare, janė avancuar dukshėm nė saje tė punės dhe pėrpjekjeve tė palodhshme tė vet femrave kosovare. "Nė emrin tim dhe nė emėr tė Partisė Demokratike tė Kosovės u uroj tė gjitha grave kosovare pėrzemėrisht 8 Marsin, Ditėn Ndėrkombėtare tė Gruas", thuhet nė urimin e Thaēit. "Roli i gruas nė Kosovė po bėhet pėrherė e mė i shquar dhe mė intensiv. Sot femra kosovare ėshtė e pranishme gjithandej si deputete, mėsuese, inxhiniere, duke dhėnė njė kontribut tė madh nė avancimin e proceseve nė tė gjithė lėmenjt e jetės. Vetėm duke i inkuadruar tė dyja gjinitė nė realizimin e synimeve tona tė pėrbashkėta mund tė bėhemi pjesė e plotė e familjes gjithėpėrfshirėse evropiane", pėrfundon urimi i Thaēit, nė ditėn ndėrkombėtare tė gruas.

Presidenti Moisiu niset pėr vizitė nė Britaninė e Madhe, me ftesė tė Mbretėreshės Elisabet II

TIRANE, 8 mars - Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, niset nesėr pėr nė Britaninė e Madhe, ku do tė zhvillojė njė vizitė zyrtare. Zyra e Shtypit e Presidentit tė Republikės, bėn tė ditur se vizita e Presidentit Moisiu bėhet me ftesė tė qeverisė sė Madhėrisė sė Saj, Mbretėreshės Elisabet II. Kjo vizitė do tė zhvillohet nga datat 9-12 Mars. Gjatė qėndrimit treditor nė Britaninė e Madhe, P Presidenti Moisiu do tė pritet nga Mbretėresha Elisabet II, si dhe nga personalitete tė larta tė kėtij vendi.


E enjte, 6 mars, 2003

Nė fillim tri njoftime:

Bashkatdhetarėt protestojnė nė mbrotje tė vlerave tė luftės ēlirimtare
Zvicėr, 6 mars - Organizuar nga degėt e PDK-sė, AAK-sė, LPK-sė, si dhe Shoqata ’’Miqtė tė TMK-sė’’, pastaj nga klubet dhe asociacionet shqiptare nė Zvicėr, tė shtunėn, mė 8 mars, nė orėn 10:00, mbahet njė protestė para selisė sė OKB-sė nė Zvicėr.

_____________________________________________________

Fronti pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar: Njohtim
Dy tubime masive nė Zvicėr

Njoftohen tė gjithė bashkatdhetarėt se mė datėn 08.03.2003, ditėn e shtunė, duke filluar nga ora 19.00, tek Klubi "Rugova" nė Frauenfeld (Kantoni THURGAU) Fronti Pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar (FBKSH) organizon njė Tubim Informativ. Udhėheqės tė lartė tė
kėtij Fronti, midis tyre edhe Sekretari Politik Av. Alban Vjosa, do tė flasin rreth zhvillimeve mė tė fundit nė tė gjitha hapėsirat shqiptare, si dhe pėr objektivat qė i ka vėnė vetes FBKSH-ja dhe strukturat e saj.
Ftohen tė marrin pjesė tė gjithė bashkatdhetarėt.

KRYESIA E FBKSH-sė PĖR ZVICĖR

---------------------------------------------------------------------------------------------------------

Njoftohen tė gjithė bashkatdhetarėt se mė datėn 09.03.2003, ditėn e dielė, duke filluar nga ora 12.00 tek Klubi "Shqiponja" nė ST.MARGARETEN (Kantoni ST.GALEN) Fronti Pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar (FBKSH) organizon njė Tubim Informativ. Udhėheqės tė lartė tė kėtij Fronti, midis tyre edhe Sekretari Politik Av. Alban Vjosa, do tė flasin rreth zhvillimeve mė tė fundit nė tė gjitha hapėsirat shqiptare, si dhe pėr objektivat qė i ka vėnė vetes FBKSH-ja dhe strukturat e saj.
Ftohen tė gjithė bashkatdhetarėt tė marrin pjesė.

KRYESIA E FBKSH-sė PĖR ZVICĖR

Brahim Arifi
Kreuzenererchiger - 5
85000 Frauenfeld (TG)
Tel.:052-7203751

_________________________________________________

Homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve nė Landovicė
Prizren, 6 shkurt - Me rastin e pesėvjetorit tė rėnies heroike tė Komandantit Legjendar Adem Jasharit dhe tė familjes sė tij, tė enjeten janė vizituar Varrezat e Dėshmorėve nė Landovicė, si dhe familjet e dėshmorėve tė UĒK-sė.

Shėnimi qendror i Ditės sė Mėsuesit mbahet nė Prizren
Prizren, 6 mars - Manifestimi qėndror i 7 Marsit - Ditės sė Mėsuesit, nė nivel tė Kosovės, kėtė vit ėshtė caktuar tė mbahet nė Prizren.

Sot 124 vjet nga miratimi i projektit tė alfabetit kombėtar tė gjuhės shqipe

TIRANE, 6 mars - Miratimi i projektit tė alfabetit kombėtar tė gjuhės shqipe mė 6 mars tė vitit 1879 pėrbėn njė ngjarje historike tė rėndėsishme nė lėvizjen historike dhe kulturore tė Shqipėrisė. Nismėn pėr zgjidhjen e kėsaj detyre e mori pėrsipėr Komiteti i Stambollit i cili formoi njė komision me pjesmarrjen e patriotėve Jani Vreto, Pashko Vasa, Sami Frashėri etj. Nė vitin 1879, para kėtij komisioni tė alfabetit u paraqitėn katėr projekte tė ndryshme, tė cilėt u diskutuan duke patur parasysh kriteret shkencore, politike dhe praktike qė duheshin pėr gjuhėn shqipe. Nga kėto projekte ky komision me 6 mars te vitit 1879 miratoi alfabetin e Sami Frashėrit (i njohur mė vonė si alfabeti i Stambollit) i cili u bazua nė alfabetin latin tė plotėsuar me shkronja tė huajtura nga alfabeti grek. Pikėsrisht ky alfabet do tė ishte mė vonė edhe projekti i alfabetit kombėtar tė gjuhės shqipe. Komisioni i alfabetit botoi veprėn e parė me alfabetin e ri , me titull "Alfabetare e gjuhes shqipe", e cila pėrmbante pėrveē alfabetit tė Stambollit, disa shkrime mėsimore tė pėrgatitura nga Sami Frashėri, Pashko Vasa, Jani Vreto etj. Pėrveē alfabetit tė Stambollit nė po kėtė vit u mblodh njė konferencė nė Stamboll ku pėrfaqėsohej popullsia shqiptare e tri besimeve dhe e krahinave kryesore tė vendit nga Kosova deri nė Ēamėri. Veē kėsaj ato vinin nga radhėt e tė gjitha shtresave shoqėrore tė Shqipėrisė. Kjo konferencė themeloi "Shoqėrinė e Stambollit" dhe miratoi kanonizmėn e saj. Kryetar i saj u zgjodh Sami Frashėri. Qėllimi kryesor i saj ishte botimi me alfabetin e Stambollit tė librave shkollorė qė do shėrbenin si bėrthamė e rrjetit arsimor kombėtar.

--------------------------

Shtajner: Pėr ministrin e shkarkuar tė Shėndetėsisė Baliq, vendos Gjykata Supreme e Kosovės

PRISHTINE, 6 mars - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner tha sot se vendimi i kryeministrit Bajram Rexhepi pėr shkarkimin e Numan Baliqit nga posti i Ministrit tė Shėndetėsisė do tė jetė i respektuar pėrderisa nuk merret vendimi i Gjykatės Supreme tė Kosovės. Me kėtė rast, kryeadministratori theksoi se sekretari i pėrhershėm i kėsaj ministrie Pleurat Sejdiu do tė pezullohet nga detyra e tij.
Vendimi i lėshuar nga kryeministri i Kosovės pėr shkarkimin e Baliqit ėshtė dhe vazhdon tė jetė nė fuqi. Shtajner theksoi se Baliq do ta parashtrojė njė ankesė kundėr kėtij vendimi nė Gjykatėn Supreme, nė pėrputhje me Kornizėn Kushtetuese. “Unė e mbėshtes zotin Baliq qė ta parashtrojė kėtė ēėshtje nė Gjykatėn Supreme, dhe pastaj varet nga gjykata dhe trupi i posaēėm se ēfarė vendos me ligjshmėrinė e vendimit tė kryeministrit. Ēfarėdo qė tė vendosė gjykata, ajo do tė zbatohet. Deri nė kėtė vendim tė gjykatės nuk do tė ketė Ministėr tė Shėndetėsisė nė vendin e Numan Baliqit, por Resmije Mumxhiu do tė jetė ushtruese e detyrės sė Ministrit pėr ta drejtuar kėtė ministri”, tha kryeadministratori Shtajner.
Ndėrsa sekretari i pėrhershėm i kėsaj ministrie Pleurat Sejdiu do tė suspendohet nga posti i tij, post ky qė gjatė procedurės gjyqėsore ka qenė i kontestuarė. Kryeadministratori Shtajner theksoi se pėr suspendimin e Pleurat Sejdiut vetė do ta nxjerrė njė urdhėresė administrative.

Pėrfaqėsues tė UNMIK takojnė “Vatan” pėr shkarkimin e Baliqit

PRISHTINE, 6 mars - Me ftesė tė kryeadministratorit Mihael Shtajner pėrfaqėsues tė koalicionit “Vatan” kanė realizuar dje njė takim me autoritetet e UNMIK-ut, pėr tė diskutuar rreth ēėshtjes sė shkarkimit tė ministrit tė Shėndetėsisė sė Kosovės, Numan

Bukoshi: Mos nxitoni pėr bisedime me Beogradin

Baliē. Mėsohet se ky takim nuk ka pėrfunduar me ndonjė rezultat konkret. Njė nga drejtuesit e delegacionit tė “Vatanit” tha se nė takimin me autoritetet e UNMIK-ut ėshtė biseduar lidhur edhe pėr disa ēėshtje kontestuese brenda Ministrisė sė Shėndetėsisė.

PRISHTINE, 6 mars - Partia e Re e Kosovės parimisht nuk ėshtė kundėr dialogut ndėrmjet palės shqiptare dhe asaj serbe, por ajo mendon se ky dialog duhet tė pėrgatitet shumė mė mirė qė tė arrihet njė sukses i mirėfilltė. Kėshtu tha, ndėr tė tjera, nė konferencėn e sotme pėr shtyp kryetari i kėsaj partie dr. Bujar Bukoshi.
Sipas Bukoshit, kėrkesa e kryeadministratorit Mihael Shtajner pėr bisedime me serbėt, pas pėlqimit tė arritur nė njė darkė, e trullosi klasėn politike tė Kosovės dhe, sipas tij, kjo po e zhgėnjen opinionin. Pasi foli pėr qeverinė e Kosovės, tė cilėn dr. Bukoshi e quajti qeveri “pa kompetenca”, ai u shpreh se nxitimi pėr tė shkuar nė Beograd pėr biseda e ėshtė njė mendjelehtėsi.
Nė fund, dr. Bukoshi theksoi se nuk e ka tė qartė pse kėrkohet qė shqiptarėt tė futen nė negociata me Beogradin pėr ēėshtje qė janė kompetencė e UNMIK-ut.

Kuvendi nuk bie dakord pėr futjen pėr diskutim tė rezolutės pėr njohjen e vlerave tė luftės

PRISHTINE, 6 mars - Deputetėt kosovarė nuk kanė rėnė as sot dakord pėr futjen nė rend tė ditės tė njė rezolute qė do tė njihte zyrtarisht vlerat e luftės shekullore tė popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi. Ky propozim nuk u miratua ndonėse nė parim ishte mbėshtetur mė parė edhe nga grupet e tjera parlamentare.
Deputetėt e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, parti e cila e ka propozuar kėtė rezolutė, janė ankuar qė ky dokument nuk ėshtė futur nė rend dite sot. Ndėrsa kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi ėshtė shprehur se askush nė botė nuk mund ta kontestojė luftėn me karakter ēlirimtar tė popullit tė Kosovės. Sipas tij, miratimi i njė rezolute tė tillė aq mė tepėr ka simbolikėn e vet kur nė mbarė Kosovėn po shėnohet pesėvjetori i rėnies heroike tė komandantin legjendar Adem Jashari dhe familjes sė tij.
Nė pėrgjigje tė Thaēit, kryeparlamentari Daci ka kėmbėngulur qė vlerat e luftės, pėrfshi kėtu dėshmorėt e saj, invalidėt, fėmijėt jetimė, etj., duhet tė mbrohen me ligj, sepse me rezoluta tė tilla rezultatet janė mė tė ulta. “Kryesia e Kuvendit ka rėnė dakord njėzėri qė disa muaj mė parė qė tė hartohet njė ligj pėr pėrkujdesjen institucionale ndaj kategorive tė njerėzve mė tė dėmtuara gjatė luftės”, tha kryeparlamentari Daci.
Ndėrsa kryetari i koalicionit serb “Kthimi”, Dragisha Kėrstoviq gjatė fjalės sė tij tha se ky Kuvend nuk ka tė drejtė tė miratojė rezulota tė tilla, as sipas Rezolutės 1244, as sipas Kornizės Kushtetuese. “Ēėshtja qė po diskutohet nuk ėshtė urgjente dhe sot nė asnjė mėnyrė nuk mund tė vihet nė rend dite”, tha Dragisha Kėrstoviq.
Mbledhja e Kuvendit tė Kosovės u shty pėr javėn e ardhshme, pasi kryetari Nexhat Daci tha se kėshtu u vendos me konsensus, pėr shkak se teknikisht nuk janė plotėsuar kriteret pėr paraqitjen e raportit pėr punėn njėvjeēare tė qeverisė nga kryeministri Bajram Rexhepi.

Veprimtaritė e “Epopesė sė UĒK-sė”: Homazhe nė ditėn e dėshmorėve nė tė gjithė Kosovėn

PRISHTINE, 6 mars - Vazhdojnė sot veprimtaritė me rastin e ditėve tė “Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės” dhe pesėvjetorit tė rėnies heroike tė komandnatit legjendar Adem Jashari dhe familjes sė tij. Nė ditėn e dėshmorėve do tė bėhen homazhe para varrit tė komandantit Adem Jashari dhe varrezave tė tė gjithė dėshmorėve nė tė gjithė Kosovėn. Ndėrsa nė orėn 18:00 nė Sallėn “1 Tetori” do tė mbahet akademi pėrkujtimore pėr dėshmorėt e UĒK-sė si dhe do tė pėrurohet kori i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės.

Deputetėt serbė tė “Kthimit”: Shtajner tė mos lejojė Fatmir Limajn tė mbrohet tė liri

PRISHTINE, 6 mars - Nė takimin me kreun e UNMIK-ut, Mikael Shtajner deputetėt e koalicionit “Kthimi” kanė kėrkuar nga kreu i UNMIK-ut qė tė shpallė tė pavlefshėm miratimin e Deklaratės sė Kuvendit tė Kosovės me tė cilėn kėrkohet qė deputeti Fatmir Limaj, i akuzuar nga Haga tė mbrohet nė liri. Deputetėt serbė kanė bėrė vėrejtje dje pėr punėn e Kuvendit tė Kosovės, si dhe kanė kėrkuar nga administrata ndėrkombėtare nė Kosovė tė punojė mė shumė pėr kthimin e serbėve tė zhvendosur nga Kosova. Ata kanė pėrkrahur nismėn e shefit tė UNMIK-ut pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike.

Teatri nė Kosovė po pėrjeton njė krizė tė thellė

PRISHTINE, 6 mars - Nė kuadėr tė manifestimit “Java e Dodonės” sot u mbajt tribuna me temėn “Teatri dhe Publiku”. Nė kėtė tribunė u tha se teatri nė Kosovė po pėrjeton njė krizė tė thellė, nė veēanti nė raport me publikun.
Tri vjet pas pėrfundimit tė luftės, ulėset e teatrove kosovare pothuajse janė tė zbrazėta. “Teatri duhet bėrė joshės pėr publikun, jo duke e ulur nivelin e tij artistik pėr t’iu pėrshtatur njė shije tė njė mase tė gjerė, por duke e kultivuar shijen dhe duke plotėsuar kriteret artistike”, u shpreh dramaturgu Mehmet Kraja nė tribunėn e sotme.
Dramaturgu Milazim Krasniqi tha se teatri ynė shqiptar duhet tė krijojė sė pari standardet; siē janė rregullimi i plotė i statusit tė teatrove kombėtare dhe atyre profesioniste. Ndėrsa dramaturgu Jeton Neziraj mendon se shfaqjet e inskenuara nė teatrot kosovare pas luftės nė Kosovė kanė qenė nėn nivelin e duhur realizues.

Bujqėsia greke, gjendet nė duart e emigrantėve shqiptarė

ATHINE, 6 mars - 70% e ekonomive bujqėsore greke kanė tė punėsuar emigrantė, shumica dėrrmuese e tė cilėve janė sh

qiptarė. Pėr njė pjesė tė madhe tė fermerėve vendas, kjo ėshtė njė zgjidhje e detyruar, teksa, siē pohojnė vetė grekėt, nuk pranojnė tė punojnė nė bujqėsi. Specialistėt vėnė nė dukje se kontributi i emigrantėve nė ekonominė bujqėsore ėshtė shumė i rėndėsishėm, jo vetėm pėr jetėn ekonomike tė zonave rurale, por edhe pėr mbėshtetjen demografike dhe shoqėrore tė popullsisė. Ėshtė thėnė vazhdimisht gjatė kėtyre dhjetė vjetėve edhe nga anėtarė tė kėshillit tė ministrave, se pa kontributin e emigrantėve tė huaj, bujqėsia greke do tė kishte vdekur me plot kuptimin e fjalės. Ky pohim pėrfshihet edhe nė studimin mė tė fundit, tė zhvilluar nga universitetet greke tė Patras e tė Janinės, ku shqyrtohet kontributi i emigrantėve nė sektorin e bujqėsisė. Sipas studimit, 70% e ekonomive bujqėsore greke mbijetojnė vetėm nė sajė tė punėsimit tė emigrantėve. Shumica e tyre, pėr saktėsi 90%, janė shtetas shqiptarė dhe ky fakt i ka shtyrė gazetarėt vendas qė me njė fjali tė vetme tė kumtojnė: "Bujqėsia greke ndodhet nė duart e shqiptarėve". Sa i pėrket pėrzgjedhjes sė krahut tė huaj tė punės, kjo duket se ka qenė njė zgjidhje emergjente, teksa 60% e fermerėve deklarojnė se pėr sektorin nė fjalė gjenden vetėm emigrantė, ndėrsa 40% pohojnė se nuk mund tė bėjnė ndryshe, pėrderisa grekėt nuk pranojnė tė punojnė nė bujqėsi. Studimi u paraqit nė njė sesion me temė "Emigracioni nė Greqi, fakte, pasoja dhe politika", ku ndėr tė tjera u tha se emigrantėt e huaj, shumica e tė cilėve vijnė nga vendet Ballkanike, me tė parėt shqiptarėt qė pėrbėjnė 65% tė numrit tė pėrgjithshėm, pėrfaqėsojnė njė tė dhjetėn e fuqisė punėtore tė Greqisė. 

Granata plagos dekanin e Shkencave Sociale, Ylli Pango: Mė sulmuan se shpreha mendimin tim

TIRANE, 6 mars - Njė granatė nė derėn e garazhit ka plagosur rėndė sot nė mėngjes dekanin e Fakultetit tė Shkencave Sociale dhe analistin e njohur tė ēėshtjeve sociale, Ylli Pango. Sipas drejtori tė policisė sė Tiranės Ilirjan Zylyftari, granata ishte vendosur nė njė fije naljoni gati pėr tė shpėrthyer nė momentin kur do tė hapej dera. Pango, i cili edhe pse i plagosur rėndė, ka qenė nė gjendje tė raportojė momentin e incidentit ku me sa duket vetėm reflekset instiktive e kanė shpėtuar nga vdekja e sigurtė.
“Jeta nė vend ėshtė bėrė kaq e rrezikshme dhe e paēmuar. Nuk ėshtė hera e parė qė mua mė bėhen shantazhe tė tilla kur shpreh mendimin e lirė”, tha Pango pėr mediat. “Shantazhi ndaj meje koincidon me prononcimet e djeshme tė ambasadorit tė SHBA-sė nė Shqipėri Xhejms Xhefri, i cili tha se nė vend nuk respektohen tė drejtat e njeriut”, shtoi Pango. Mjekėt qe po e kurojne thonė se gjendja e tij pėr momentin ėshtė e mirė dhe jashtė rrezikut pėr jetėn, megjithė plagėt e rėnda.
Dekanin e Fakultetit tė Shkencave Sociale Ylli Pango, e vizitoi edhe lideri i opozitės Sali Berisha. Duke i uruar shėrim tė shpejtė profesor Pangos, Berisha ka denoncuar klanet qė po kėrkojnė tė asgjėsojnė shprehėsit e mendimit tė lirė dhe intelektualėt jokonformistė. “Ky ėshtė njė akt kriminal, njė akt i shėmtuar terrorist jo vetėm ndaj zotit Pango por ndaj shoqėrisė shqiptare”, u shpreh Berisha, duke shtuar se ka njė revansh tė papėrmbajtur te krimit te organizuar nė vend, i cili po rrenon cdo dite qenien, jeten, nderin e dinjitetin kombėtar.

--------------------------

Barometri diplomatik: Prof. Dr. Mehdi Hyseni
Disonanca absurde tė Qeverisė socialiste tė Shqipėrisė nė adresė tė FBKSH-sė (!)

“Ku e vė kėmbėn shkja barbari,
nuk ēelė lulja, e nuk mbin bari.”
(Vargje patriotike kundėr gjenocidit)

 

Ky refren ėshtė shkėputur nga njė kėngė popullore patriotike shqiptare, mesazhi i sė cilės ėshtė i shprehur thjesht, nė mėnyrė tė pėrgjithėsuar dhe pa figuracion stilistik, por ėshtė shumė domethėnės, dhe me vlerė antologjike kombėtare e patriotike pėr brezat tonė tė sotėm, dhe pėr ata, qė do tė vijnė pas nesh. Kurrėn e kurrės, tė mos i shlyejnė nga ndjenja dhe kujtesa e tyre historike shqiptare: mizoritė, gjenocidin, hollokaustin e barbarėve serbomėdhenjė dhe sllavomėdhenjė, tė kryer mbi gjakun e pafalshėm tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, gjatė viteve 1989-1999 tė fundshekullit XX.

Kėto vargje, edhe pse tė shprehura nė gjuhėn e poetikės popullore shqipe, duhet tė shėrbejnė si moto dhe, si leksion historik pėr tė gjithė ne, qė tė mos lejojmė dot mė pėrsėrtijen e hollokaustit serbomadh nė asnjė pėllėmbė tė shtrirjes natyrore-gjeografike tė Shqipėrisė Etnike. Posaēėrisht, kėtė apostrofim stigmatizues antibarbar (tė kėnduar nė frymėn e Rilindjes Kombėtare Shqiptare), duhet ta marrė me seriozitet politika dhe “diplomacia solemne” e Republikės sė Shqipėrisė e “elitės politike embrionale” e Fatos Nanos dhe e Ilir Metės, e cila pėr tė thelluar ndjenjėn e idilit romantik tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore me Beogradin, me Podogoricėn, me Shkupin dhe me Athinėn, po e injoron botėrisht prekjen e ēėshtjes koloniale tė shqiptarėve nė Ballkan. Kėtė “devizė” apolitike dhe abstrakte, e provon edhe “distnacimi i prerė” i politikės sė jashtme dhe i diplomacisė “fleksibile” tė Ilir Metės nga Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH). Nga ky kurs distancues shqiptaro-shqiptar i njė poltike tė kėtillė zyrtare tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, do tė pėrfitojė vetėm strategjia dhe taktika tradicionale e kolonialiste e qeverive tė Serbisė dhe e Malit tė Zi, tė IRJM-sė dhe tė Greqisė, e jo kursesi arritja e konsensusit pėr ribashkimin gjithėshqiptar, as normalizimi i marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore, as procesi i paqes, i demokracisė, i sigurisė dhe i stabilizimit nė Ballkan. Pėr mė tepėr, njė antagonizėm i kėtillė shqiptaro-shqiptar, nuk do tė jetė as nė favor tė rrjedhave integruese tė sitemit global ndėrkombėtar.

Distancimi i tillė absurd i qarqeve politike zyrtare tė Shqipėrisė nga strategjia politike kombėtare dhe antikoloniale e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH), nuk mund tė konsiderohet ndryshe veēse si njė mendjelehtėsi e verbėr politike, qė do tė reflektojė negativisht nė procesin e ribashkimit dhe tė zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Gjithashtu, distancimi i theksuar nga FBKSH-ja, juridikisht dhe kombėtarisht ėshtė akt i papranueshėm, sepse, pikėsėpari, ėshtė nė kundėrshtim me pėrcaktimin e vullnetit tė lirė dhe demokratik tė popullit tė Republikės sė Shqipėrisė, tė sanksionuar nė Kushtetutėn mė tė re tė vitit 2002, qė ta realizojė ėndėrrėn qindravjeēare tė bashkimit nė njė shtet tė vetėm shqiptar. Nė preambulėn e kėsaj Kushtetute, thuhet: “Ne, populli i Shqipėrisė, krenar dhe i vetėdijshėm pėr historinė tonė, me pėrgjegjėsi pėr tė ardhmen, me besim te Zoti dhe/ose te vlera tė tjera universale,…. me aspiratėn shekullore tė popullit shqiptar pėr IDENTITETIN dhe BASHKIMIN KOMBĖTAR,…”(Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė, Tiranė, 2002, f.5). Po ashtu, distancimi i politikės sė qeverisė sė Tiranės nga FBKSH-ja, ėshtė nė kolizion edhe me Nenin 8, paragrafi i parė i Kushtetutės shqiptare, ku thuhet:” Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj.”( Po aty, f.7). Fatkeqėsisht, asnjėrėn prej kėtyre dispozitave tė kėsaj Kushtetute, Qeveria e Shqipėrisė nuk i ka zbatuar nė praktikėn e saj tė derisotme ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale tė shqiptarėve nė Ballkan, edhe pse sipas Kushtetutės sė saj tė noveluar (shekulli XXI, viti 2003) e ka pėr detyrė dhe mban pėrgjegjėsi, para kombit dhe historisė, qė tė jetėsojė konceptin e “bashkimit”, dhe t’i mbėshtetė drejtpėrdrejt shqiptarėt si politikisht, ashtu edhe ligjėrisht para bashkėsisė ndėrkombėtare, e jo ta mohojė Kushtetutėn e saj, tė drejtėn historike, morale e kombėtare mbi popullin dhe mbi territorin e vet etnik, duke u gjunjėzuar pėrpara armikut kolonialist sllav, pėrkatėsisht para interesave tė tij strategjike territoriale nė kurriz tė Shqipėrisė Etnike. Pikėrisht, ky indiferentizėm dhe vacuum i pajustifikueshėm i politikės sė jashtme dhe i diplomacisė sė “mėndafshtė” tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, ka ndikuar drejtpėrdrejt dhe tėrthorazi nė lindjen e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) dhe tė Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH), qė t’i akumulojnė dhe mobilizojnė forcat demokratike pėrparimtare gjithėshqiptare nė luftėn pėrbashkėt politike, diplomatike dhe ushtarake pėr tė dalė nga kthetrat e pėrgjakshme tė kolonializmit shekullor sllav. Ky oreintim politik kombėtar e antikolonial i FBKSH-sė dhe i AKSH-sė, nuk ėshtė “thikė nė shpinė Shqipėrisė”, ashtu si ka deklaruar ministri i Mbrojtjes, Pandeli Majko, por ėshtė leva mė e urtė, mė e fuqishme dhe mė largpamėse e shpėtimit tė Shqipėrisė Etnike nga “roli ekiulibrues” i “dimploamcisė moderatore” frikėsuese tė Qeverisė socialiste tė Fatos Nanos dhe, i ambicieve tė kolonializmit perandorak tė Serbisė dhe Malit tė Zi. Njė shembull tė kėtillė paradoksal, njeriu nuk mund ta gjejė as nė filmat e animaur tė Ēarli Ēaplinit. Si ėshtė e mundur qė gjysma e popullit (50%) e kolonizuar, nė vazhdimėsinė e tij historike qindravjeēare tė zhvillojė luftėra dhe kryengritje tė pėrgjakshme, duke u therorizuar pėr jetė a vdekje, e tė gjitha qeveritė e Tiranės (me pėrjashtim tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės sė Ismail Qemalit) ta kenė lėnė atė nė vijimėsi nė kėnetėn koloniale serbo+sllave, duke qėndruar duarkryq, dhe duke bėrė sehir “si njerka ndaj thjeshtėrve”, e jo si nėna ndaj fėmijėve tė saj. Njė qėndrim i kėtillė aversiv dhe shpėrfillės i regjimeve tė ndryshme tė Shqipėrisė sė cunguar (50%) ndaj gjysmės tjetėr tė robėruar nėn “piemontin” kolonial sllav, ėshtė antipod, dhe me prirje konfrontuese e subversive ndaj strategjisė sė Platformės politike dhe kombėtare tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH) nė arritjen e ribashkimit tė popullit dhe tė territorit indigjen shqiptar nė Ballkan. Nė radhė tė parė (sipas sė drejtės sė patjetėrsueshme historike mbi popullin dhe territorin etnik shqiptar dhe, sipas Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, 2002), misionin e shenjtė tė ēlirimit antikolonial sllav dhe tė ribashkimit, si moralisht, politikisht, jurdikisht dhe ushtarakisht, do tė duhej ta inicionte, ta sensibilizonte, ta mbronte para bashkėsisė ndėrkombėtare, si dhe ta merrte pėrsipėr vetė Qeveria shqiptare, e jo Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) pa asnjė atribut shtetėror, t’ia fillojė nga e para si forcė mobilizuese politike dhe ushtarake nė zgjidhjen e krizės koloniale njėshekullore tė shqiptarėve nė Ballkan. Nė rastin mė tė skajshėm, Qeveria socialiste e Tiranės, mund ta vėrė nėn “hipotekė” FBKSH-nė, vetėm pėr aryse se, kjo ia “uzurpoi para kohe” tė drejtėn e obligueshme kombėtare dhe ndėrkombėtare, qė tė reagojė ligjėrisht me mjetet pėrkatėse lidhur me zgjidhjen e ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan.

Strategjia dhe politika e FBKSH-sė, nė asnjė mėnyrė nuk do tė prishė ekuilibrin e misionit paqėsor tė KFOR-it dhe tė UNMIK-ut nė Kosovė, por ipso facto do tė prishė vetėm “hesapet e pazarit ditor” tė forcės sė ekuilibrit kolonial sllav nė rajonin e Shqipėrisė Etnike dhe, natyrisht trillet e diplomacisė sė kanonierave, dhe tė traktativave tė politikės sė jashtme tė Qeverisė socialiste tė Shqipėrisė, tė cilat e favorizojnė logjikėn e dialektikės koloniale tė Serbisė+Malit tė Zi, tė IRJM-sė dhe tė Greqisė.

Gjithashtu, simulimet diplomatike dhe “kritikat e mprehta” tė qeveritarėve socialistė, tė tandemit Meta – Majko, bien ndesh edhe me konkluzionet e argumentuara politike, diplomatike, juridike kombėtare dhe historike tė Platformės pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare Shqiptare tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, e cila zgjidhjen e ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan (sikurse edhe strategjia e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar) e mbėshtet nė tė DREJTĖN DHE NĖ PARIMIN E VETĖVENBDOSJES :” nėse problemet etnike nė Ballkan, pėrfshirė kėtu edhe ēėshtjen e trojeve etnike shqiptare zgjidhen me zbatimin e parimit tė vetėvendosjes, vetėm atėherė Gadishulli i Hemusit do tė gjejė qetėsi, vetėm atėherė Ballkani nuk do tė jetė mė ‘fuqi baruti’, as do tė ketė nevojė pėr rreshtime politike tė shteteve kundėr njėri-tjetrit.”(Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė, Tiranė, 1998, f.30). Nė kėtė kontekst, me tė drejtė shtrohet pyetja, cila qeveri shqiptare, qoftė edhe kjo e kryeministrit Fatos Nano, ka atė tė drejtė morale dhe politike, qė parimet e strategjisė sė Platformės sė theksuar tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH), t’i quajė “ilegale” dhe “thikė nė shpinė”, kur kėto janė legale dhe legjitime, sepse bazohen nė argumente aksiomatike dhe tė pakundėrshtueshme tė shkencės historike, politike dhe jurdike kombėtare dhe ndėrkombėtare. Si pushtetarėt e qeverisė socialiste tė Tiranės, ashtu edhe oponentėt e tjerė politikė tė FBKSH-sė, duhet t’i pėrkujtojmė se strategjia e Platformės sė FBKSH-sė, nuk ėshtė kurrfarė “produkti ilegal” as kurrfarė novus-i pėr politikėn kombėtare shqiptare, as pėr atė ndėrkombėtare, por ėshtė tėrėsisht i njohur dhe legal (si nė kuptimin e sė drejtės sė brendshme, ashtu edhe tė asaj ndėrkombėtare), me bazė tė qėndrueshme historiko-politike e kombėtare, qė daton qysh nga periudha e Rilindjes Kombėtare Shqiptare. Arteria parėsore e ndjenjės, dhe e forcės centrifugale politike dhe kombėtare e FBKSH-sė, ėshtė ideja e bashkimit nė njė front unik pėr t’i ēliruar trojet etnike shqiptare nga sundimi kolonial serbo+sllav, siē ėshtė konceptuar nė Programin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, nė veprimtarinė e rilindėsve, qė i pėrket fundit tė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX, si dhe nė parimin juridik tė vetėvendosjes tė sė drejtės pozitive ndėrkombėtare. Kėrkesa legjitime e pashmangshme e FBKSH-sė nė njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes sė Shqipėrisė sė kolonizuar etnike nuk prejudikon kurrfarė lufte, sepse bazohet nė konventat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe nė Kartėn e Kombeve tė Bashkuara (sipas tė cilave tė gjithė popujve tė koloniazuar tė botės u ėshtė njohur e drejta e vetėvendosjes), por shkurtimi dhe mungesa e vetėvendosjes vetėm popullit shqiptar nė zemėr tė Evropės, pa dyshim (mos sot, nesėr) do tė sjellė luftėn nė Ballkan, dhe mė gjerė. Kėtė teori prognozuese tė sistemit tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, e ka parashikuar qė nė vitin 1878, edhe ideologu, strategu dhe politikani i shquar i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Abdyl Frashėri: “Nė rast se Fuqitė e Mėdha do ta dėnojnė kėtė popull trim dhe liridashės tė mbetet nė robėri dhe ca mė keq tė copėtohet midis shteteve fqinje, Gadishulli Ballkanik nuk do tė ketė kurrė qetėsi, sepse shqiptarėt nuk do tė pushojnė kurrė sė luftuari pėr tė fituar pavarėsinė e tyre kombėtare. Pėrkundrazi, nė rast se shqiptarėve do t’u njihen tė drejtat e tyre kombėtare, Shqipėria do tė bėhet faktor i paqes nė Gadishullin Ballkanik.”(Po aty, f.50, citat i cituar). Po nė kėtė frymė tė ndėrgjegjės sė lartė tė bashkimit kombėtar, janė shprehur me pendė, dhe kanė vepruar pareshtur, duke mos kursyer as djerėsėn as gjakun e tyre edhe Sami Frashėri, Naim Frashėri, Pashko Vasa, Naum Veqilharxhi, Jeronim de Rada, Haxhi Zeka(Lidhja e Pejės, mė 1899-1900, apeli, lufta dhe vendimet e saj historike ishin vazhdimėsi e idesė sė luftės dhe tė bashkimit tė Programit tė Lidhjes sė Prizrenit dhe tė rilindėsve, duke ripohuar teorikisht dhe praktikisht se: “Rruga e shpėtimit tė shqiptarėve ishte bashkimi, dhe betimi me njė Besa-Besė.”(Probleme tė pavarėsisė shqiptare, Akademia e Shkencave tė RPSSH, Tiranė, 1987, f.113), Hasan Prishtina, Isa Boletini, Ismail Qemali, Avni Rrustemi e shumė patriotė tė tjerė shqiptarė. Duhet tė theksojmė faktin se, pėrēues tė idesė dhe tė procesit tė koherencės sė bashkimit nė njė Front tė njėsuar kundėr tė gjithė armiqve sundues sllavė nė Ballkan, ishin edhe besėlidhja, rivendikimet, vendimet historike tė Kuvendit tė Pėrgjithshėm tė Junikut (maj 1912), dhe ato tė “Mbledhjes sė pėrfaqėsuesve tė Shqipėrisė sė Jugut, tė sanksionuara nė Memorandumin e Sinjės Berat), mė 23 korrik 1912” etj. (Po aty, f.113).

Nė kėtė vėshtrim tė retrospektives sė historisė sonė tė lavdishme kombėtare shqiptare, domosdo meriton jo vetėm tė pėrkujtohet me pietet tė lartė, por para sė gjithash, dhe mbi tė gjitha tė na shėrbej si udhėrrfim i ndritshėm dhe, pėrherė i gjallė, dhe i pavenitur ndėr breza, Manifesti i pavdekshėm historik pėr bashkimin kombėtar: “Shqipėria ē’ka qenė, ē’ėshtė dhe ē’do tė bėhet?”,i shkruar nga Sami Frashėri, Bukuresht, 1899. Edhe pse kjo vepėr ėshtė shkruar para njė shekulli, mesazhi i saj nė porteritizimin e vlerave tė qėndrueshme politike, kombėtare dhe shtetėrore tė Shqipėrisė, edhe sot, nė vitin 2003 tė shekullit XXI, ėshtė alarmues dhe, njėherazi sfidues pėr tė sotmen dhe tė nesėrmen e fatit tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike nė Ballkan: “Nė qoftė se shqiptarėt do tė arrinin tė vendosnin njė lidhje tė fortė e do tė bashkoheshin tė gjithė si njė njeri i vetėm, arsyetonte Samiu, atėherė nuk do tė gjendej forcė qė tė guxonte t’u kundėrvihej Shqipėrisė dhe shqiptarėve.”(Po aty, f.112-113).

Pavarėsisht nga toni i ashpėr dhe iracional i mesazhit tė disonancave negative tė ministrave ILir Meta dhe Pandeli Majko nė adresė tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, strategjia politike dhe kombėtare e kėtyre dy strukturave nuk ėshtė nė ndėrlidhuri me kurrfarė “fenomeni ilegal” apo tė “mafiave hibride nėntokėsore” (ashtu siē janė duke i etiketuar dhe, duke i pėrfolur ekspoziturat e vagabondizmit tė politikės propagandistike sllavo+kolaboracioniste, me qėllimin e fundmė, qė kėto dy struktura t’i izolojnė nga populli shqiptar, dhe nga bashkėsia ndėrkombėtare, nė veēanti nga SHBA-ja) pėr ta destabilizuar politikėn e brendshme ose tė jashtme tė Shqipėrisė, apo pėr t’ u konfrontuar me forcat paqėruajtėse tė UNMIK-ut ose tė KFOR-it. Pėrkundrazi, si FBKSH-ja, ashtu edhe struktura e saj AKSH-ja janė tė pėrqėndruara, qė tė luftojnė ēdo tendencė, dhe ēdo shfaqje tė terrorizmit apo tė ndonjė dukurie tjetėr negative qė kėrcėnon sigurinė dhe jetėn e ēdo qytetari (pavarėsisht nga pėrkatėsia e tyre etnike) nė hapėsirat e Shqipėrisė Etnike. Tė gjitha ato garnitura apo individė, tė maskuar nė “ēorapa tė zeza tė najllonit”, apo nėn uniforma tė falsifikuara, tė cilat nė emėr tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, janė shfaqur nga “hiri i panjohur” nėpėr mjediset shqiptare dhe, tė pėrziera, qė tė mbjellin frikė dhe urrejtje, duke i plaēkitur dhe duke i kėrcėnuar nė forma tė ndryshme brutale, dhe ēnjerėzore njerėzit e pafajashėm, ato nuk kanė kurrfarė lidhjeje as fizike, as politike e as ushtarake me forcat e FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė. Kundėr kėsaj dukurie tė shėmtuar antinjerėzore dhe antishqiptare, zėdhėnėsit e FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, pėrmes komunikatave dhe deklaratave tė tyre zyrtare, disa herė radhazi janė prononcuar para opinionit publik tė brendshėm dhe atij ndėrkombėtar, duke i vėrė nė dijeni se kategorikisht distancohen nga veprimet e tilla tė fenomenit tė ashtuquajtur “maskaxhinj”, dhe shfrytėzues mizantropė tė popullit. Qeveria socialiste e Shqipėrisė, si dhe politika, dhe tė gjitha mjediset shqiptare, kėtė lloji krimi tė “maskuar” tė nėntokės shqiptare (qė me paturpėsi dhe pakurrfarė faktesh ua atribuojnė pjesėtarėve tė AKSH-sė), e kanė pėr detyrė ta identifikojnė dhe, ta gjykojnė publikisht para ligjit kombėtar dhe atij ndėrkombėtar, e jo atė t’ua mveshin forcave tė pafajshme ēlirimtare antikoloniale tė AKSH-sė.

Duke qenė se nė kuptimin e “deshifrimit” tė piratėve dhe tė grupeve banditeske tė rrugėve, (tė cilat, vėrtet “i kanė ardhur nė fyt popullit, edhe kėshtu tė kapitur nga tri luftėrat dhe nga skamja e mjerimi i padurueshėm”) mungon mbėshtetja konkrete e Qeverisė shqiptare, si dhe e subjketeve tė tjera politike shoqėrore brenda territorit tė Shqipėrisė Etnike tė kolonizuar, parapėlqehet dhe, gjithėsesi ėshtė nė interesin e pėrgjithshėm politik tė FBKSH-sė, tė AKSH-sė, si dhe tė popullit nė pėrgjithėsi, qė AKSH-ja aktivitetin e vet operativ, dhe tė gjithmbarshėm ta zhvillojė sipas konventave ndėrkombėtare tė sė drejtės humanitare ndėrkombėtare, dhe asaj tė luftės. Prandaj, pėr t’iu shmangur plotėsisht prirjeve etiketuese dhe anatemave ogurzeza tė tė gjithė armiqve tė AKSH-sė, dhe pėr t’u identifikuar plotėsisht nga “maskaxhinjtė”-hajnat e nėntokės shqiptare, si dhe pėr t’u liruar nga ēdo hipotekė dhe spekulim i propagandės sė luftės speciale serbe+sllave dhe kolaboracioniste dhe, mbi tė gjitha pėr t’iu pėrmbajtur normave dhe rregullave tė sė drejtės sė luftės, AKSH-ja nevojitet qė, tė veprojė nė pėrputhje me dispozitat e Rreguollres sė Hagės sė vitit 1907, Neni 2; me dispozitat e Konventės sė tretė tė Gjenevės (1949), Neni 4 (2) dhe (A6):” Pėr tė forcuar mbrojtjen e popullatės civile nga veprimet e ndryshme tė armikut, luftėtarėt kanė pėr detyrė tė dallohen nga popullata civile qoftė kur marrin pjesė nė ndonjė sulm, qoftė kur janė duke u pėrgatitur ndonjė operacion pėr sulm. Pėr kėtė qėllim,duhet tė pėrmbushen kėto kushte: (1) tė udhėheqen dhe tė komandohen nga njė person i caktuar sipas detyrės; (2) tė mbajnė simbolin e caktuar dhe tė dukshėn tė identifikimit nė uniformė;(3) tė mbajnė armėt publikisht; (4) qė nė operacionet e tyre, t’u pėrmbahen ligjeve dhe zakoneve tė luftės.”(Konventat e Gjeneves I, II, neni 13, dhe nenet 4,13,27-34 tė Koventės sė tretė dhe tė katėrt, Ingrid Detter, Law of War,Cambridge University Press, 2000, f.136)

Duke qenė se krijimi dhe organizimi i AKSH-sė ka karakter antikolonial, qė drejtpėrdrejt ėshtė i lidhur me sendėrtimin e sė drejtės sė vetėvendosjes, kjo ėshtė e obliguar, qė ta pėrfillė me konsekuencė edhe Protokollin I, 1977, neni 1, paragrafi 4, ku nė mėnyrė decidive parashikohet e drejta e zhvillimit tė veprimeve luftarake tė lėvizjeve ēlirimtare kundėr sundimit tė huaj kolonial, dhe regjimeve raciste, sikurse qė janė nė rastin konkret regjimet koloniale shtypėse tė Serbisė+Malit tė Zi, tė IRJM-sė dhe tė Greqisė ndaj shqiptarėve dhe territoreve tė tyre tė Shqipėrisė Etnike.

“Leēitja” publike e FBKSH-sė dhe e AKSH-sė nga ana e Qeverisė socialiste, tė cilėn e drejton garnitura “trio dishepullore”: Fatos Nano, Ilir Meta, Pandeli Majko, duhet tė kuptohet si tejet serioze, dhe komplekse (paralajmėron pezullimin e mobilizimit politik, kombėtar, diplomatik dhe ushtarak tė FBKSH-sė dhe tė FBKSH-sė nė realizimin e kauzės sė shenjtė historike tė ribashkimit gjithėkombėtar tė Shqipėrisė Etnike, si dhe konfrontimin direkt me bashkėsinė ndėrkombėtare), sepse ka pėr qėllim qė nė mėnyrė perfide (duke luajtur nė letrat e “realpolitikės” integruese zonale sllave) shqiptarėt e kolonizuar nėn tutelėn sllave, t’i lėrė edhe mė tej tė ndarė me “murin kinez+sllav” nga Shqipėria e sotme. Mirėpo, pėr ta topitur kėtė “ndjenjė simpatie”, pėrkatėsisht kėtė manovrim tė diplomacisė “fleksibile” tė “trojkės” sė theksuar, tė gjitha forcat politike dhe jopolitike, pėrparimtare, demokratike dhe patriotike shqiptare ėshtė e domosdoshme, qė tė arrijnė KONSENSUSIN E BASHKIMIT, nė mėnyrė qė tė mbėshtesin me gjithė potencuialin e tyre strategjinė politike dhe ushtarake tė FBKSH-sė dhe tė AKSH-sė, sepse ėshtė e vetmja alternativė pozitive qė shpie nė skapullimin nga zgjedha e hegjemonizmit dhe e kolonializmit serbomalazez sllav. Tė gjitha ato politika tė “mėndafshta” tė aliazhuara me “lajthitjen” e rėndė tė padrejtėsisė historike ndaj tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve nga imperializmi i armiqėve sllavė tė Shqipėrisė sė kolonizuar as dikur, e as sot nuk janė nė intersin e pėrgjithshėm tė kombit as tė shtetit shqiptar. Pėrkundrazi, janė tė zhveshura tėrėsisht nga koherenca e objektivave prioritare tė zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale nė Ballkan.

Mirėpo, nė rastin mė ekstrem, nėse diplomacia dhe politika e jashtme e Qeverisė sė Shqipėrisė, tė paktėn qėndron nė rolin e vrojtuesit statik, duke “abstenuar” me gjakftohtėsi nga roli udhėheqės kryesor i saj nė shtytjen dhe nė avancimin e procesit tė ribashkimit tė shqiptarėve dhe tė trojeve tė tyre etnike, do tė marrė mbi supe tė saj njė pėrgjegjėsi tė madhe para popullit dhe historisė kombėtare shqiptare. Si Qeveria socialiste e Tiranės, ashtu edhe tė gjitha qendrat e vendojes sė politikės shqiptare, duhet ta mbajnė parasysh faktin se, esenca e politikės dhe e stratgjisė sė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH) qėndron nė realizimin e e sė drejtės dhe tė parimit tė vetėvendosjes sė shqiptarėve dhe tė territoreve tė tyre etnike, e jo nė domosdoshmėrinė e pakushtėzuar, qė tė hyjė nė luftė pėr t’i shtypur ose pushtuar tė tjerėt. Njė kėrkesė e kėtillė me peshė historiko-politike kombėtare dhe, imediate e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar(FBKSH), e ka bazėn e qėndrueshme juridike-ligjore edhe nė Kartėn e Kombeve tė Bashkuara, Neni 1, paragrafi 2, dhe neni 55, ku flitet se “tė gjithė popujt, duhet tė jenė tė barabartė dhe tė gėzojnė tė drejtėn e vetėvendosjes”. Po nė kėtė frymė tė objektivave dhe tė parimeve kryesore tė Kartės sė tyre, Kombet e Bashkuara, miratuan edhe Deklaratėn e njohjes sė pavarėsisė vendeve dhe popujve kolonialė (Rezoluta 1514/XV/, e miratuar mė 1960 nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė), e cila ishte bazamenti themeltar juridik i ndryshimit tė gjeografisė politike tė vendeve dhe, tė popujve tė koloniazuar nė mbarė botėn (pėrpos nė Ballkan, ku 50% e territorit dhe e popullit shqiptar ėshtė “plaēkė koloniale” e Serbisė+Mali i Zi, IRJM, dhe Greqia).


E mėrkurė, 5 mars, 2003

Epopeja e UĒK” filloi me marshimin e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės
Prishtinė, 5 mars 2003 - Mijėra qytetarė nga tė gjitha viset e Kosovės kanė vėrshuar sot kryeqytetin kosovar, Prishtinėn, pėr tė marrė pjesė nė manifestimin e madh, qė po mbahet nė 5 vjetorin e rėnies sė Komandatit Legjendar tė UĒK, Adem Jashari, familjes sė tij dhe gjithė dėshmorėve tė tjerė.

 

 

Fatmir Limaj deklarohet i pafajshėm para Gjykatės sė Hagės

HAGE, 5 mars - Fatmir Limaj ėshtė deklaruar sot i pafajshėm pėrpara trupit gjykues nė Tribunalin e Hagės. Ai nuk ka deklaruar asgjė tjetėr, pasi Prokuroria ka bėrė leximin e aktakuzės kundėr tij dhe Haredin Balajt e Isak Musliut.
Limaj u shpreh se ndjehet i pafajshėm pėr tė nėntė akuzat kundėr tij, pėr: burgosje si krim kundėr njerėzimit; trajtim mizor - shkelje e rregullave dhe zakoneve tė luftės; tortura si krim kundėr njerėzimit, tortura si shkelje e ligjeve tė luftės; trajtim ēnjerėzor si shkelje e rregullave tė luftės; vrasje si krim kundėr njerėzimit; vrasje si shkelje e rregullave dhe zakoneve tė luftės; vrasje si krim kundėr njerėzimit; vrasje, shkelje e ligjeve ose zakoneve tė luftės.
Gjykatėsi Liu Daqun nė fund tė seancės u shpreh se do tė caktohet njė datė pėr fillimin e gjykimit kundėr Limajt, i cili mbetet nė paraburgim deri nė njė urdhėr tjetėr. As kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla Del Ponte dhe as mbrojtėsit e Limajt nuk patėn gjė pėr tė shtuar.
Limaj mbėrriti dje ka nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Krimeve tė Luftės nė Hagė, pas ekstradimit nga Sllovenia. Ai ka qenė njėri nga ish-komandantėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe aktualisht ėshtė deputet i kuvendit tė Kosovės.

Epopeja e UĒK-sėMijėra shqiptarė nderuan "Epopenė e UĒK-sė"
PRISHTINĖ 5 mars 2003- Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) dhe ish drejtor i Drejtorisė Politike tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) Hashim Thaēi, tha se UĒK ka zhvilluar luftė tė drejtė, ka krijuar aleancė me shtetet demokratike tė botės dhe ka ēliruar Kosovėn nga aparati shtetėror i Beogradit.

Thaēi i konfirmon Steinerit se qėndron prapa deklaratės sė pėrbashkėt
PRISHTINĖ, 5 mars, 2003 (sipas: KosovaLive) - Shefi i UNMIK-ut, Michael Steiner mori tė mėrkurėn konfirmimin e liderit tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, pas njė "kafeje miqėsore" qė e pinė nė hotelin Iliria nė Prishtinė, se qėndron prapa deklaratės sė pėrbashkėt, ku liderėt kosovarė pėrkrahin edhe dialogun me Beogradin.

Dhjetėra mijėra vetė nė manifestimin “Epopeja e UĒK”: Ne e fituam luftėn, por do ta fitojmė edhe paqen

PRISHTINE, 5 mars - Mbi pesėdhjetė mijė qytetarė nga anė tė ndryshme tė Kosovės dhe tė trojeve tė tjera shqiptare morėn pjesė nė manifestimin qendror nė Prishtinė nė pėrkujtim tė “Epopesė sė Lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės” dhe 5 vjetorit tė rėnies heroike tė komandantit legjendar Adem Jashari dhe familjes Jashari. Nė kėtė manifestimparakaluan tė gjitha njėsitė e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės dhe mė pas manifestimi u pėrcoll me aktivitete tė ndryshme

 kulturo-  arstistike.                                                 
“Sot nė kėtė pėrvjetor jemi sė bashku nė marsin e qėndresės dhe lavdisė shqiptare nė marsin e kushtrimit dhe tė krenarisė sonė”, tha komandanti i pėrgjithshėmi TMK-sė, general-lejtnant Agim Ēeku, nė kėtė manifestim qė u mbajt nė stadiumin e Prishtinės. Ai u shpreh se nė kėtė fazė tė bartjes sė pėrgjegjėsive tek institucionet vendėse nuk duhet tė anashkalohen Trupat Mbrojtėse tė Kosovės. Ēeku theksoi se “tani ėshtė koha pėr bartjen e pėrgjegjėsive edhe nė fushėn e mbrojtjes dhe sigurisė nė mėnyrė qė statusi pėrfundimtar i Kosovės tė mos na gjejė tė papėrgatitur”.
“Ne e fituam luftėn, por do ta fitojmė edhe paqen. Lirinė e merituar nuk do tė mund tė na e marrė mė askush, atė nuk do t’ia falim askujt”, tha Ramush Haradinaj, kryetar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės dhe ish-komandant i UĒK-sė. Sipas tij, historia jonė mė e re ka nė vete njė moment tė veēant Epopenė e Prekazit. Ai u shpreh se tė veēantė e bėnė kėtė ngjarje tė historisė sonė qėndresa heroike dhe flijimi i komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari dhe familjes Jashari.
“Ėshtė e domosdoshme njohja institucionale e vlerave tė luftės ēlirimtare si dhe mbrojtja e kategorive tė dala nga lufta”, tha nė kėtė tubim kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės dhe ish-drejtori politik i UĒK-sė, Hashim Thaēi. “Askush nė botė nuk do tė na njohė nėse ne nuk e njohim veten dhe nuk dimė tė ēmojmė dhe respektojmė vlerat e luftės ēlirimtare. Sot kur po e pėrkujtojmė epopenė e UĒK-sė shumė bashkėluftėtarė tė komandantit Adem Jashari janė tė privuar nga liria dhe pėrballen me procese dhe shantazhe tė ndryshme”, tha Thaēi duke iu referuar arrestimit tė tre shqiptarėve, mes tyre edhe Fatmir Limaj, nga Gjykata e Hagės.
Organizues i kėtij manifestimi janė Trupat Mbrojtėse tė Kosovės. Ndėrsa sivjet pėr herė tė parė nė shėnimin e kėtij pėrvjetori janė pėrfshirė edhe institucionet e Kosovės. Mė 6 mars delegacionet e tė gjitha njėsive tė TMK-sė do tė  tė bėjnė homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve si dhe do tė organizojnė vizita nė familjet e tyre, ndėrkaq nė mbrėmje do tė mbahet njė akademi pėrkujtimore nė sallėn e sporteve “1 Tetori” nė Prishtinė.

Javier SolanaPorosia e Solanės pėr institucionet kosovare ėshtė: "Bisedoni me Beogradin"PRISHTINĖ (njofton KosovaLive) - Pėrfaqėsuesi i Lartė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri i BE-sė, Javier Solana ka pėrcjellur nėpėrmes kėshilltarėve tė tij porosinė pėr udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės se mbėshtet fuqishėm bisedimet direkte nė mes tė Kosovės dhe Serbisė pėr ēėshtje praktike, tė cilat janė tė rėndėsishme pėr tė dyja palėt.

 

 

lajme shkurt:

Arrestohen tre veta pėr sulm mbi policė tė SHPK-sė

Dėshmitari Hoxha thotė qė Abit Haziraj nuk ėshtė vrasėsi i Drinit

Dy pjesėtarė tė forcave tė NATO-s vdesin nė njė shpėrthim

ekonomi

Disa firma nga Kosova i kanė borxh Kripores sė Ulqinit 69 mijė €

kulturė

ASHAK pėrkujton 100 vjetorin e vdekjes sė Jeronim de Radės

Kėshilltarėt e Solanės nė Kosovė: BE mbėshtet fuqishėm nismėn pėr dialogun Prishtinė-Beograd

PRISHTINE, 5 mars - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci dhe kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, pritėn sot nė takime tė ndara kėshilltarėt e lartė tė shefit pėr politikė tė jashtme dhe pėr siguri tė Bashkimit Evropian, Havier Solana. Zyrtarėt e Bashkimit Evropian me kėtė rast pėrshėndetėn iniciativėn e zyrtarėve tė UNMIK-ut dhe  tė institucioneve vendėse pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Kosovės dhe Beogradit.
Pas kėtyre takimive njėri prej kėshilltarėve, Shtefan Lejne tha se fillimi i procesit tė bisedimeve ndėrmjet Kosovės dhe Beogradit, marrėveshje kjo e arritur tė premten e shkuar ėshtė vlerėsuar hap shumė i rėndėsishėm pėr gjithė rajonin.
“Fillimi i bisedimeve u takon liderėve tė Kosovės dhe UNMIK-ut dhe kjo si ide ėshtė pėrkrahur fuqimisht nga Bashkimi Evropian. Mihajl Shtajner ka propozur disa ēėshtje praktike pėr tė cilat duhet tė bisedohet dhe qė janė tė rėndėsishme pėr tė dyja palėt.
Edhe pse ėshtė i angazhuar me krizėn nė Irak, Solana ėshtė i angazhuar me ēėshtjet nė Ballkan. Politika e Shtjanerit “standartet para statusit” vazhdon tė mbėshtet edhe mė tej nga Bashkimi Evropian”, tha Lejne. Sipas tij, Solana dėshiron qė lidershipi i Kosovės tė koncentrohet nė pėrmirėsimin e kushteve pėr jetesė tė qytetarėve tė Kosovės.
“Kėrkesė jona ėshtė qė tė mos i pėrfillni dhe tė mos reagoni ndaj provokimeve. Ne jemi tė shqetėsuar edhe me gjendjen nė Luginėn e Preshevės dhe incidentin e rėndė qė ka ndodhur nė Maqedoni dhe kėrkojmė qė lidershipi i Kosovės, tė mos ketė tolerancė pėr krimin dhe dhunėn, kur dihet se viti 2002 ishte viti i parė pa dhunė dhe ne duhet ta ruajmė kėtė”, tha Lejne.
Kėshilltarėt e lartė tė Solanės takohen sot edhe me kryetarin e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj.

Shtajner: Lufta mbaroi, tani ėshtė koha pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike me interes tė pėrbashkėt

PRISHTINE, 5 mars - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner tha se bisedimet e drejtpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit janė nė dobi tė tė dyja palėve, por edhe tė rajonit. Ai theksoi se ende nuk ka marrė pėrgjigjen zyrtare nė ftesėn e tij dėrguar kryeministrit serb Zoran Gjingjiq dhe zėvendėsit tė tij Nebojsha Ēoviq, duke mos komentuar kėrkesat e kėtij tė fundit tė shprehura pėr shtrirjen e ēėshtjeve tjera pėr diskutim.
Shtajner tha pėr “Zėrin e Amerikės” se ajo ēfarė duhet aktualisht tė bėjė Kosova ėshtė tė sqarojė pozicionin e saj pėr ēėshtjet qė janė brengosėse pėr qytetarėt dhe nė interesin e tyre. “Tė gjitha tė tjerat qė kanė tė bėjnė me pėrbėrjen e delegacionit apo kohės sė bisedimeve nuk janė tė rėndėsishme. Kosova duhet t'i tregojė botės se ajo po shikon jashtė kufijve tė saj dhe ėshtė nė kontakt me tė gjithė fqinjėt, por bisedimet midis Beogradit dhe Prishtinės duhet tė zhvillohen duke i qėndruar besnik parimit pėr bashkėpunim dhe jo pėrzierje nė punėt e brendshme”, tha Shtajner.
Ndėrkaq duke folur pėr zhvillimet e fundit nė Mitrovicė, Shtajner tha se situata e atjeshme nuk mund tė ndryshohet brenda natės, por shtoi se shtrirja e administratės nė veri dhe fillimi i punės sė Shėrbimit Policor tė Kosovės janė hapa tė rėndėsishėm meqė tash atje janė struktura tė ligjshme.

 

Snobeker: Paratė e Trustit tė Kursimeve Pensionale nė bankat tė ndryshme perėndimore

PRISHTINE, 5 mars - Mjetet nga Trusti i Kursimeve Pensionale tė Kosovės do tė investohen jashtė Kosovės. Kėshtu thanė sot zyrtarėt e kėtij institucioni, tė cilėt nė njė debat tė hapur sot me qytetarė, theksuan se siguria e kėtyre mjeteve jashtė Kosovės ėshtė e madhe.
Anėtari i bordit tė Trustit, Dejvid Snobeker u shpreh se nė Kosovė nuk janė krijuar kushtet e pėrshtatshme pėr investim tė mjeteve tė Trustit tė Kursimeve Pensionale tė Kosovės. Kėto mjete do tė investohen jashtė Kosovės. Tash pėr tash, ėshtė vendosur qė fondi i Trustit tė Kursimeve Pensionale tė mbahet nė bankat e ndryshme perėndimore.
“Mendoj se nga fillimi i vitit tė ardhshėm do tė ndėrrojmė destinimin e kėtyre investimeve dhe do tė shqyrtojmė mundėsinė pėr kthimin e investimeve kėtu”, tha Snobeker. Ai shtoi se janė duke shqyrtuar vendin pėr investime edhe pse kushtet nė Kosovė mungojnė.
“Mjetet e investuara jashtė do tė jenė afatshkurtėra dhe afatmesme. Ne jemi tė vetėdijshėm qė kėto mjete janė tė sigurta dhe besojmė se edhe investimi me to do tė jetė i sigurtė”, tha Snobeker. Qytetarėt e shumtė u interesuan se nėse kėto mjete nuk menaxhohen si duhet, kujt do t'i japin pėrgjegjėsi zyrtarėt e Trustit tė Kursimeve Pensionale. “Ky institucion ėshtė formuar nga kryeadministratori i Kosovės Mihajl Shtajner. Ai mund tė bėjė ēdo ndryshim nė bordin e Trustit tė Kursimeve Pensionale tė Kosovės”, tha lidhur me kėtė Snobeker.
Qytetarėt kėrkuan qė takimi i ardhshėm me qytetarė tė mbahet pas orarit tė punės dhe jo nė kohėn, kur tė gjithė punojnė. Debatet e tilla mund t'i shfrytėzojnė vetėm personat qė nuk punojnė ose qė nuk kanė obligim ndaj  Trustit tė Kursimeve Pensionale te Kosovės.

Diskutohet kriza e krijuar nė shėndetėsi

PRISHTINE, 5 mars - Nė tribunėn e hapur pėr gjendjen nė shėndetėsinė kosovare qė u mbajt sot nė Prishtinė, Shoqata e Mjekėve tė Kosovės kėrkoi nga Ministria e Shėndetėsisė dhe nga tė gjitha institucionet e tjera shėndetėsore qė tė veprojnė si njė trup i vetėm, nė mėnyrė qė reformės shėndetėsore nė Kosovė t'i jepet njė frymė e re, qė premton efikasitet dhe qė nė njė farė mėnyre tė evitohet kriza qė ka kapluar kėtė institucion.
“Politika shėndetėsore kosovare, duhet tė pėrqėndrohet nė ruajtjen dhe kultivimin e shėndetit tė popullit, si detyrė parėsore pėr krijimin e njė shoqėrie tė shėndoshė”, theksoi drejtuesi i Shoqatės sė Mjekėve tė Kosovės, dr. Naser Ramadani nė tribunėn pėr situatėn nė shėndetėsi.
Ndėrsa sekretari i pėrhershėm i Ministrisė sė Shėndetėsisė, Dr.Pleurat Sejdiu, bėri tė ditur se Ministria e Shėndetėsisė ka intensifikuar punėn nė formimin e njė bordi profesional kėshillėdhėnės nė Ministrinė e Shėndetėsisė.
Pėrfaqėsuesi i Komisionit Parlamentar tė Shėndetėsisė, Dr.Sejdullah Hoxha tha se Ministri e Shėndetėsisė pati paralajmėruar se nė janar tė kėtij viti do tė hartojė projektligjin ligjin e shėndetėsisė, mirėpo edhe sot e kėsaj dite kjo nuk u bė. Drejtor i Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė, Jusuf Dedushaj tha se pėr pėrmirėsimin e gjendjes nė shėndetėsinė kosovare, njė element i rėndėsishėm ėshtė edhe formimi i njė qendre tė informimit shėndetėsor.

“Kthimi” mbėshtet nismėn e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės

PRISHTINE, 5 mars - Kryesuesi i Grupit parlamentar tė koalicionit tė serbėve "Kthimi" Dragisha Kėrstoviq ka vlerėsuar pozitivisht nismėn e kryeadministratorit tė Kosovės Mihael Shtajner pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės. Sipas tij nė tė ardhmen duhet zgjeruar ēėshtjet pėr tė cilat duhet biseduar dhe pėrveē ēėshtjeve teknike Beogradi dhe Prishtina mund tė bisedojnė edhe pėr gjėra tė tjera siē janė: kthimi i tė zhvendosurve, ēėshtjet e sigurisė dhe statusi i Kosovės. Ndėrkaq “Kėshilli Nacional Serb” kundėrshton fuqishėm kėtė nismė tė kryeadministratorit tė Kosovės.

 

Akademi pėrkujtimore pėr 100 vjetorin e vdekjes sė Jeronim de Radės

PRISHTINE, 5 mars - Njė shekull pas vdekjes sė tij, Jeronim de Rada trajtohet si njėri nga autorėt mė tė mėdhenj tė letėrsisė shqipe. Kėshtu u tha sot nė njė akademi pėrkujtimore kushtuar 100 vjetorit tė vdekjes sė kėtij poeti tė madh. Nė kėtė solemnitet akademik Ali Aliu u shpreh se me “Milosaon” Jeronim De Rada shėnoi pikėn mė tė lartė nė tėrė opusin e vet letrar, njėrin ndėr mė tė artikuluarit nė letėrsinė tonė. Ndėrsa prof. Sabri Hamiti tha se fusha letrare e krijimtarisė sė De Radės shtrihet nė gjini tė ndryshme, qė janė kryesisht dominante nė romantizėm dhe tė cilat pėrgjithmonė do tė maten me masėn e poezisė. “Milosao” e shkruar nga De Rada nė vitin 1836 ėshtė vepra e parė qė nuk vjetėrohet, madje nuk tejkalohet artistikisht asnjėherė, as me projektet e krijimet e mėvonshme poetike tė De Radės. Prandaj sot e gjithnjė, Milosao lexohet dhe kuptohet thellė si lirikė dshurore”, u tha nė akademinė pėrkujtimore.


E martė, 4 mars, 2003

Lajmet mė tė reja, qė sapo arrijtėn nė redaksinė tonė, kumtuar edhe nga mediumet tjera informative:

Qeveria e Serbisė pranon ftesėn e Shtajnerit
Beograd, 4 mars 2003  - Qeveria e Serbisė e ka pranuar ftesėn e shefit tė UNMIK-ut, Mihajl Shtajner, pėr fillimin e dilaogut pėr ēėshtje praktike – teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, njoftuan mediumet serbe.

26 pjestarė tė TMK-sė dėrgohen nė Afrikėn e Jugut me qėllim stėrvitje
Prishtinė, 4 mars 2003 - Nė bashkėpunim me sektorin e IOM-it pėr trajnim tė TMK-sė, 26 pjestarė tė njėsitit pėr Kėrkim Shpėtim tė Zonės sė Tretė tė Mbrojtjes do tė dėrgohen nė Afrikėn e Jugut me qėllim stėrvitje tė mėtutjeshme nė lėmin e kėrkim shpėtimit. Arrestohet njė ish-pjesėtar i UĒK-sė
 Prishtinė, 4 mars, 2003 - Njė ish-pjesėtar i Ushtrisė Ēlirmtare Kombėtare ėshtė arrestuar sot nė vendkalimin kufitare tė Bllacės, pas njė urdhėr arresti tė lėshuar nga Ministria e Punėve tė Brendshme tė IRJM. Sipas korrespondentes sė Balkanweb nė Shkup, mėsohet se i arrestuari quhet Asim Asani nga fshati Tanushė dhe ka enė njė luftėtar gjatė konfliktit civil tė vitit 2001 nė Maqedoni.

Kryeministri Rexhepi shkarkon ministrin e Shėndetėsisė Baliq
Prishtinė, 4 mars - Ministri i Shėndetėsisė Numan Baliq zėvendėsohet nė kėtė post nga zonja Resmie Mumxhiu, dhe ajo cajktohet nė detyrėn e ministrit tė shėndetėsisė nė Qeverinė e Kosovės qė nga data 5 mars 2003, - deklaroi sot kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi.
Ministri Baliq gjatė kryerjes sė detyrės sė tij nė postin e ninistrit tė Shėndetėsisė ka ēuar deri te njė gjendje tejet e rėndė nė shėndetėsinė e Kosovės, tha Rexhepi.
Kryeministri akuzoi Baliqin se me veprimet e tij tė pėrditshme nė mėnyrė tė vazhdueshme ka shkelur rregulloret e ligjet nė fuqi. Sjellja e Baliqit ėshtė karakterizuar me mungesė tė respektit pėr dispozitat ligjore dhe ka sfiduar autoritetin e kryeministrit, tha Bajram Rexhepi, duke shtuar se Baliq ka pasur tendenca pėr ta pėrēarė qeverinė e Kosovės dhe ka synuar bllokimin e punės sė qeverisė.

Thaēi: Vizita e Ahmetit kthesė pozitive nė relacionin Prishtinė - Shkup
Prishtinė, 4 mar - Thaēi e Ahmeti u dakorduan tė martėn nė Prishtinė, pėr thellimin e bashkėpunimit dypalėsh, ndėrkohė qė lideri demokrat i PDK, tha se i ka dhėnė mbėshtetje tė plotė Ahmetit nė zbatimin e marrėveshjes sė Ohrit.

 

 

Ahmeti vlerėson konstruktiv takimin me Shtajnerin
Prishtinė, 4 mars - “Qėllimi i vizitės dhe i bisedimeve me Mihajl Shtajnerin ishte normalizimi i marrėdhėnieve ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės”,- ėshtė shprehur Ali Ahmeti, pas takimit me Shtajnerin.


 

Hedhet njė bombė nė shtėpinė e njė shqiptari nė veri
Mitrovicė, 4 mars - Njė bombė dore ėshtė hedhur nė shtėpinė e njė shqiptari nė veri tė Mitrovicės, kanė njoftuar burimet e policisė nė Mitrovicė.
Persona tė panjohur kanė hedhur mbrėmė njė granatė dore nė shtėpinė e njė familjeje shqiptare nė Mėhallėn e Boshnjakėve, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, tha sot nė mėngjes zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Andrea Angjeli. Sipas tij, nė kėtė shpėrthim nuk ka pasur tė lėnduar, por shtėpia ėshtė dėmtuar. “Njėsitė e KFOR-it dhe tė policisė sė UNMIK-ut e kanė bllokuar rajonin rreth shtėpisė dhe kanė filluar hetimin”, tha Angjeli.

Fatmir Limaj ėshtė transferuar nė Hagė
Hagė, 4 mars - Tribunali Penal Ndėrkombėtar pėr ish-Jugosllavi (TPNJ) konfirmoi se Fatmir Limaj ėshtė transferuar nga Sllovenia pėr nė njėsinė e paraburgimit tė TPNJ-sė tė marten, mė 4 mars 2003....njofton kosovapress

 .....poashtu edhe RTV21 bėn me dije se:

Fatmir Limaj transferohet nė burgun e Hagės; nesėr paraqitet pėrpara trupit gjykues

HAGE, 4 mars - Tribunali Penal Ndėrkombėtar pėr ish-Jugosllavinė konfirmoi se Fatmir Limaj ėshtė transferuar sot nga Sllovenia pėr nė njėsinė e paraburgimit tė TPNJ-sė. Tribunali ka caktuar ditėn e nesėrme si seancė paraqitjeje tė parė tė Limajt para trupit gjykues tė kryesuar nga gjykatėsi Liu Daqun, nė orėn 15:30, nė mėnyrė qė tė akuzuarit t’i lejohet deklarimi ndaj akuzave.
Fatmir Limaj ėshtė akuzuar mė 27 janar 2003. Aktakuza e ngarkon atė me 4 pika pėr krime kundėr njerėzimit dhe me 5 pika pėr shkelje tė ligjeve dhe zakoneve tė luftės qė thuhet se janė bėrė mė 1998 nė kampin burg tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) nė Llapushnik qė gjendet nė komunėn e Gllogocit. Nė aktakuzė thuhet se Fatmir Limaj ishte komandant i UĒK-sė dhe se ishte pėrgjegjės pėr veprimet nė kampin burg tė Llapushnikut.
Siē ishte rasti me tė gjitha shqyrtimet qė kishin tė bėjnė me Kosovėn edhe kėto zhvillime do tė pėrkthehen nė gjuhėn shqipe nė mėnyrė simultane.

.. edhe zėri amerikės njofton:

 Ish eprori i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Fatmir Limaj ekstradohet nė Gjykatėn e Hagės
04 Mar 2003 - Ish eprori i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Fatmir Limaj, i cili u arrestua para dy javėsh nė Slloveni, u ekstradua nė Gjykatėn e Hagės. Gjykata e ka akuzuar zotin Limaj dhe tre persona tė tjerė pėr torturimin dhe vrasjen e tė burgosurve shqiptarė dhe serbė qė mbaheshin nė njė kamp tė UĒK-sė gjatė konfliktit tė Kosovės. Zyrtarė tė Gjykatės thanė se zoti Limaj, deputet i Partsiė Demokratike, pritet tė paraqitet para gjykatės nesėr pėr tė deklaruar nėse i pranon apo jo akuzat. Paqeruajtėsit e Natos nė Kosovė i arrestuan tė tre personat e tjerė tė dyshuar Haradin Bala, Isak Musliu dhe Agim Murtezi njė ditė para se autoritetet sllovene tė ndalonin zotin Limaj. Mė vonė, prokurorėt i hoqėn akuzat kundėr zotit Murtezi pėr mungesė provash. Avokati i zotit Murtezi tha se klienti i tij kishte tė njėjtin emėr si personi ndaj tė cilit ishte ngritur padi, por nuk ishte i njėjti njeri.

Kryeministri Rexhepi: Sot vendosim pėr bisedimet me Beogradin; ky ėshtė hap pozitiv pėrpara

PRISHTINE, 4 mars - Kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi ka deklaruar se Qeveria e tij do tė pėrcaktohet sot lidhur me ftesėn e shefit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner drejtuar zyrtarėve tė Beogradit pėr bisedime lidhur me zgjidhjen e ēėshtjeve tė pėrditėshme nė Kosovė.
“Kujtoj se kjo ėshtė shenjė e mirė. Ne akoma nuk kemi marrė kurrfarė kėrkese nga zoti Shtajner. Nėse do ta marrim, me siguri do ta shqyrtojmė nė mbledhjen e Qeverisė. Mendoj se ky ėshtė hap pozitiv pėrpara”, ka deklaruar kryeministri Rexhepi.
Sipas propozimit tė Shtajnerit, tema pėr bisedime do tė ishin bashkėpunimi nė fushėn e energjetikės, tregėtisė, transportit, njohja e targave tė automjeteve tė Kosovės dhe tė dokumentave tė regjistrimit.
Nga ana tjetėr, nėnkryetari i Qeverisė sė Serbisė, Nebojsha Ēoviq ka thėnė se nė parim e pėrshėndet ftesėn e Shtajnerit pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut dhe tė institucioneve tė Kosovės, por ka shtuar se ka proleme tė cilat duhet tė shqyrtohen mė pėrpara nga ato qė i ofron Shtajner.
“Nė parim bisedimet po, por temat qė pėrmenden tingėllojnė me cinizėm. Duhet tė flitet pėr sistemin energjetik dhe problemet tjera, por ne duhet mė parė tė fillojmė bisedėn mbi kthimin e tė shpėrngulurve, sigurinė, lirinė e qarkullimit. Kėto janė probleme kryesore rreth tė cilave duhet tė bisedojmė nėse duam tė ndėrtojmė njė Kosovė shumėetnike”, ka thėnė Ēoviq.
 

Bisedimet Prishtinė - Beograd fillojnė javėn e ardhshme
Prishtinė, 4 mars  - Shefi i UNMIK-ut Michael Steiner, pas konfirmimit qė beson se ka marrė nga udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės, ua dėrgoi tė hėnėn njė letėr kryeministrit tė Serbisė, Zoran Gjingjiq dhe zėvendėsit tė tij me kėrkesėn qė tė formojnė njė delegacion ministerial pėr tė filluar bisedimet me UNMIK-un dhe institucionet e pėrkohshme tė Kosovės, rreth ēėshtjeve praktike me interes tė dyanshėm.

Ēoviq thotė se temat e cekura nga Shtajner janė cinike
Prishtinė, 4 mars - Zėvendėskryeministri serb, Nebojsha Ēoviq, duke komentuar inicativėn e Shtajnerit pėr fillimin e bisedimeve Prishtinė-Beograd ka thėnė se "temat e theksuara nga ana e Shtajner duken cinike”, ngase, sipas tij, “ka probleme mė urgjente se ato qė i pėrmend Shtajneri”.

BE pėrshėndet inciativėn e Shtajnerit pėr dialog mes Prishtinės dhe Beogradit
Prishtinė, 4 mars - Zyrtarė tė Bashkimit Evropian i kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė iniciativės sė shefit tė UNMIK-ut pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės dhe Beogradit.

Nė Prishtinė filloi manifestimi "Java e Dodonės"
Prishtinė, 4 mars - Nė Prishtinė filloi manifestimi "Java e Dodonės", manifestim ku qė organizohet me rastin e 10-vjetorit tė themelimit tė kėtij teatri, i cili nisi me njė ekspozitė me 130 fotografi dokumentare nga puna 10-vjeēare e teatrit dhe galerisė Dodona.
"Kjo retrospektivė tregon se teatri Dodona nuk ishte vetėm pėrpjekje pėr tė mbijetuar nė kohėn e egėr, mirėpo ishte njė lėvizje e rezistencės artistike”, tha mė kėtė rast shkrimtari Eqrem Basha. Ndėrsa aktori Xhevdet Doda duke folur pėr punėn 10-vjeēare tė ekzistencės sė kėtij teatri tha se janė realizuar dramat e mbi 15 autorėve shqiptarė dhe shfaqjet e tyre i kanė realizuar mbi 15 regjisorė, ndėrsa mbi 100 aktorė kanė luajtur nga njė deri nė 30 shfaqje.

SHBA janė kundėr vendosjes sė njėanshme tė forcave turke nė Irakun Verior
Ankara, 4 mars - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė kundėr vendosjes sė njėanshme ushtarake tė forcave turke nė Irakun Verior, deklaroi sot ndihmėssekretari shtetėror amerikan Mark Grosman

Ndihma financiare amerikane pėr Turqinė ėshtė sjellė nė pikėpyetje
Uashington, 4 mars - Ndihma financiare amerikane pėr Turqinė ėshtė sjellė nė pikėpyetje pėr shkak tė vendimit tė Parlamentit nė Ankara qė tė mos lejojė vendosje tė ushtarėve tė SHBA-ve nė territorin e Turqisė, nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr luftė eventuale nė Irak, kumtoi mbėrėmė Stejt Departamenti amerikan.

Shqiptarja Elsa Lila nesėr nė skenėn e madhe tė Sanremos

ROME, 4 mars - Kėngėtarja e njohur shqiptare Elsa Lila, e cila prej disa vitesh jeton nė Itali, do tė marrė pjesė nė Festivalin e Kėngės sė Lehtė italiane, "Sanremo". Ajo u pėrzgjodh mes shumė kėngėtarėve tė tjerė tė seksionit tė tė rinjve, gjatė seleksionimit tė bėrė nė spektalin "Destinazione Sanremo", qė ēoi nė Sanremo vetėm 16 konkurentė. Edicioni i 53-tė i kėtij festivali prestigjoz starton sot nė mbrėmje dhe do tė zgjasė deri mė 8 mars. Elsa Lila do tė konkurojė natėn e dytė tė festivalit me kėngėn "Valeria".


E hėnė, 3 mars, 2003
Kosova edhe sot nė terr
Prishtinė, 3 mars - Dje dhe sot Kosova ėshtė me mbi katėr orė nė terr dhe vetėm nga njė orė me drita. Zytarisht kjo erdhi si pasojė e rėnies sė bllokut tė vetėm nė funksion tė Kosova B. Me gjithė premtimet se sot nė mėngjes situata elektroenergjetike do tė pėrmirėsohet, por mjerisht gjendja nuk ėshtė pėrmirėsuar dhe vetėm nga njė orė ka drita.
Radiotelevizioni Kosovės-RTK njofton pėr:

Reduktimet 3 orė me rryme tre pa tė.
Pėr shkak tė rėnies nga prodhimi tė termocentralit “Kosova_B”, gjendja elektroenergjetike nė Kosovė ėshtė tejet e rėndė. Furnizimi me rrymė ėshtė 3 orė me rrymė dhe 3 pa tė.

Dialogu Beograd-Prishtinė nuk pėrjashton as bisedat pėr statusin
Prishtinė, 3 mars, 2003 - Sipas standardeve qė ka vendosur shefi i UNMIK-ut, tė pėrmbushen para bisedimeve pėr statusin e Kosovės, Prishtina dhe Beogradi duhet tė vendosin marrėdhėnie normale dhe qė ēėshtjet praktike t’i zgjidhin me dialog.

Avokati Tomė Gashi do tė mbrojė Haradin Balajn nė Hagė
Prishtinė, 3 mars, 2003 -I akuzuari pėr krime kundėr njerėzimit nga Tribunali i Hagės Haradin Balaj nga Korrotica e Epėrme e Drenasit ka caktuar tashmė avokatin Tomė Gashi pėr mbrojtės tė tij. Avokati Gashi, pritet tė udhėtojė pėr nė Hagė shumė shpejt dhe se siē ėshtė shprehur ai do tė pėrpiqet qė atje t’i mbrojė vlerat e ish UĒK-sė.

Shkurt:
-"Ditėt e UĒK-sė" sivjet organizohen nėn patronatin e kryeministrit

Avokati i Popullit hap linjė telefonike: Ja ku mund tė ankoheni pėr shkeljen e tė drejtave


-Halitjaha mohon tė ketė pasur konflikte me Drinin
-Mbahet manifestimi "Java e Dodonės"

PRISHTINE, 3 mars - "Nė qoftė se besoni se tė drejtat tuaja janė shkelur apo ėshtė bėrė ndonjė keqpėrdorim i autoritetit nga UNMIK-u apo nga autoritetet qeveritare vendore, ju mund tė ankoheni tek Ombudspersoni", thuhet nė njė njoftim tė Zyrės sė ombudspersonit Marek Antoni Novicki dhe theksohet se roli i tij ėshtė qė tė mbrojė tė drejtat dhe tė pėrkujdeset pėr njė qeverisje tė mirė nė tėrė Kosovėn.
Grupi i tij multietnik i pėrbėrė prej juristėve nderkombėtarė dhe vendorė me qendėr nė Prishtinė dhe nė zyret rajonale nė Gjilan, Mitrovicė, Pejė dhe Prizren, janė nė dipozicion pėr tė bėrė hetimet e ankesave tuaja dhe tė monitorojnė menyrat e zbatimit dhe ligjet e pranuara nga keto autoritete.
"Nėse dėshironi tė ankoheni, ejani tek Ombudspersoni me mirėbesim dhe shfrytėzoni shėrbimet pa pagesė", thuhet mė tutje nė kėtė njoftim dhe theksohet se qė nga 3 marsi 2003, mund tė merren kontakte me juristėt pėrmes linjės urgjente "HOTLINE" 038 - 548 087 tė gjitha ditėve tė punės mes orės 9:00 - 17:00.

Presidenti Rugova priti ministrin e Jashtėm tė Islandės
Prishtinė, 3 mars - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova nė mjediset e aeroportit tė Prishtinės priti ministrin e Punėve tė Jashtme tė Islandės Haldor Asgrimason, vendi i tė cilit prej sot ka marrė menaxhimin e aeroportit civil tė kryeqytetit tė Kosovės.
Presidenti Rugova dhe ministri i Islandės, bashkė me pėrfaqėsuesit e KFOR-it morėn nė ceremoninė e transferit dhe tė ndėrrimti tė komandave tė nga ajo italiane nė atė tė Islandės. Presidenti Rugova mė kėtė rast shprehu kėnaqėsinė e veēantė, duke shpresuar dhe duke qenė i bindur se Islanda do tė ndihmojė me menaxhimin e mirė tė aeroportit tė Prishtinės. Islanda, tha ai, kėtu ka edhe disa policė qė shėrbejnė nė Kosovė.
Gjithashtu zoti Rugova tha se ministrin Asgrimason e ka njohur me progresin e arritur nė Kosovė, me objektivat e zhvillimit ekonomik, tė privatizimit dhe krijimit tė vendeve tė reja tė punės, si dhe lidhur me integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė e Kosovės. "Insistimi ynė ėshtė qė tė njihet Kosova sa mė parė sepse do tė qetėsohej rajoni ynė. Ne punojmė nė kėtė rrugė me ndėrkombėtarėt dhe kemi sukses nė kėtė drejtim, mendoj nė transferin e pushtetit qė e ka paralajmėruar zoti Shtajner", tha Presidenti Rugova dhe theksoi se "ky ėshtė njė rast i mirė qė tė njihemi mė shumė me Islandėn dhe me popullin e saj dhe do tė kemi marrėdhėnie miqėsore".

Islanda merr kontrollin civil tė aeroportit tė Prishtinės
Prishtinė, 3 mars - Shefi i UNMIK-ut, Mihail Shtajner zhvilloi sot njė takim me ministrin e Punėve tė Jashtme tė Islandės Halldor Asgrimson, i cili prej dje ndodhet nė Kosovė. Shtajner u shpreh se ėshtė i bindur qė Islanda do ta kryejė kontrollin civil tė aeroportit. Ndėrkaq, ministri Asgrimson deklaroi se KFOR-i islandez do tė punojė nė atė drejtim qė sa mė shpejt kontrolli civil tė kalojė tek autoritetet vendore.
Kėshtu Islanda prej sot do ta marrė nėn kontroll aeroportin civil tė Prishtinės. Nė kėtė drejtim Islanda si vend nė ishull ka pėrvojė tė madhe nė mexhaminin e aeroportit nė kushtet e vėshtira atmosferike. Ministri islandez u shpreh optimist nė menexhimin e aeroportit tė Prishtinės nga vendi i tij.

Konferencė pėr kthimin e minoriteteve nė Kosovė
Prishtinė, 3 mars, 2003 - Pėr sot ėshtė paralajmėruar mbajtja e njė konference pėr media, ku do tė flitet pėr kthimin e minoriteteve. Pyetjeve tė gazetarėve do t’ iu pėrgjigjen Pegi Hiks, nga zyra pėr kthim dhe komunitete, dhe Valter Irvin, nga Komesariati i lartė pėr Refugjatė UNHCR.

Sė shpejti kredimarrėsit evidencohen nė njė bazė tė centralizuar
Prishtinė, 3 mars, 2003 - Sė shpejti do tė krijohet njė bazė e centralizuar e tė dhėnave pėr tė gjitha kreditė e lėshuara nga bankat nė Kosovė, pėr t'iu pamundėsuar keqpėrdoruesve qė tė marrin kredi nė mė tepėr se njė bankė dhe tė mos e kthejnė atė, thanė pėr KosovaLive, drejtues tė BPK-sė.

Maqedoni: Sigurohen fonde pėr shtėpitė nė Tetovė

SHKUP, 3 mars - Janė siguruar mjetet e nevojshme pėr sanimin e tė gjitha shtėpive tė mbetura nė rajonin e Tetovės, tė dėmtuara ose shkatėrruara nė konfliktin ushtarak tė vitit tė kaluar, lajmėroi delegacioni i Komisionit Evropian (KE) dhe tė Grupit Ndėrkombėtar tė Menaxhmentit (IMG) nė Maqedoni. Marrėveshja e parė pėr punėt ndėrtimore do tė nėnshkruhet deri nė fund tė kėtij muaji, ndėrsa me qėllim qė tė mundėsojė fillimin e tyre sa mė tė shpejt, pėrfaqėsuesit e delegacionit tė KE-sė dhe tė GNK-sė nesėr nė Tetovė do tė mbajnė takim informativ pėr tė gjitha familjet nga rajoni i Tetovės, shtėpitė e tė cilave janė tė dėmtuara. Nė takimin, siē lajmėrohet, do tė marrin pjesė edhe pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Maqedonisė, komunave dhe vetadministratės lokale tė rajonit tė Tetovės, si dhe pėrfaqėsues tė OSBE-sė.

Maqedoni: Pėrurohet busti i Skėnderbeut nė Dibėr

DIBER, 3 mars - Nė Dibėr dje ėshtė vendosur shtatorja e Heroit Kombėtar Shqiptar Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, e cila u vendos nė sheshin e kėtij qyteti, me dimensione mbi tri metra e 60 centimetra. Ky akt konsiderohet historik nga popullata shqiptare e Maqedonisė. Nė kėtė manifestim morėn pjesė me mijėra njerėz nga qytetet e ndryshme tė vendit dhe rajone tė tjera ku jetojnė shqiptarėt. Manifestimi i djeshėm u shoqėrua me njė program tė pasur nga artistėt e Shqipėrisė dhe Kosovės....njofton RTV21

....edhe QIK-u bėne dije se;

Nė Dibėr u pėrurua shtatorja e Heroit Kombėtar Shqiptar - Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu

Dibėr, 3 mars - Nė Dibėr dje ėshtė vendosur shtatorja e Heroit Kombėtar Shqiptar Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, e cila u vendos nė sheshin e kėtij qyteti, me dimensione mbi tri metra e 60 centimetra. Ky akt konsiderohet historik nga popullata shqiptare e Maqedonisė. Nė kėtė manifestim morėn pjesė me mijėra njerėz nga qytetet e ndryshme tė vendit dhe rajone tė tjera ku jetojnė shqiptarėt.
Manifestimi i djeshėm u shoqėrua me njė program tė pasur nga artistėt e Shqipėrisė dhe Kosovės.

ndėrsa "Zeri i Amerikes" transmeton njė raport telefonik tė Isak Ramadanit lidhur me perurimin -  akt qė konsiderohet si historik nga popullata shqiptare e Maqedonisė.Nė kėtė manifestim moren pjesė qindra veta nga qytete tė ndryshme tė vendit dhe rajone tjera ku banojnė shqiptarėt. Dėgjoni korrespondencėn (RealAudio)  

Gjykata Kushtetuese e Maqedonisė ka anuluar tri nene tė ligjit tė arsimit tė lartė
Shkup, 3 mars - Gjykata Kushtetuese e Maqedonisė ka anuluar tri nene tė ligjit tė arsimit tė lartė qė kanė tė bėjnė me nostrifikimin apo njohjen e diplomave tė marra jashtė vendit. Ky vendim ka tė bėjė me ata studentė, qė kanė mbaruar studimet nė Shqipėri, Bullgari dhe nė Turqi. Tash e tutje nė vend tė Ministrisė sė Arsimit, njohjen e diplomave do ta bėjnė fakultetet e universiteve tė Maqedonisė. Megjithėse kjo ėshtė njė detyrė e komplikuar, ministri i arsimit Aziz Pollolzhani shpreson se vendimet e Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė mund tė pėrshtaten me qėllim qė procedura pėr njohjen e diplomave qė kanė studijuar nė universitete jasht kėtij vendi tė pėrshpejtohet.

Basketboll: Filloi stinori pranveror i ligės ABK
Prishtinė, 3 mars – Tė shtunėn dhe tė dielen u luajtėn takimet e xhiros sė 15-tė tė ligės ABK nė basketboll, qė njėherit ishte edhe java e parė e stinorit pranveror tė kėsaj lige.
Tė gjitha ndeshjet e kėsaj jave ishin shumė interesante, me ēka vėrtetohen pohimet se nė vazhdim tė kampionatit tė ligės ABK nė basketboll nuk do tė ketė favorit nė asnjė takim. Kėtė mė sė mirė e treguan takimet: Mabetex - Ylli dhe Bashkimi – Trepēa. Ekipi i Yllit qė nė sezonin e kaluar vjeshtor llogaritej si autsajder i kėsaj lige tash kur ėshtė pėrforcuar me disa basketbollistė cilėsor njė gjė e tillė nuk mund tė thuhet mė. Nė Prizren u zhvillua ndoshta ndesha mė interesante e kėsaj jave mes Bashkimit dhe Trepēės nga Mitrovica. Fituesi i kėtij takimi nuk dihej deri nė sekondėn e fundit tė takimit. Fitore nė fund shėnoi Trepēa por kjo ndodhi vetėm falė fatit pasiqė nė sekondėn e fundit tė takimit Besim Braha shėnon tri pikė.
MEB Prishtina dhe lideri Dukagjini shėnuan fitore tė pritura kundėr Dritės sė Gjilanit gjegjėsisht Excluzivit.


E dielė, 2 mars, 2003
Sondazhi: Televizioni 21 mė i preferuari nė Kosovė dhe diasporė

PRISHTINE, 2  mars  2003 - Dje kosovapress bėri me dije se; Televizoni 21 ėshtė televizioni mė i preferuar nė Kosovė dhe nė diasporė. Ky ėshtė rezultati i sondazhit tė Agjencisė sė Lajmeve "Kosovapress". Radiotelevizioni 21 mori 38.58 pėr qind tė votave, Televizoni i Kosovės 36.79 pėr qind, kurse Kohavizioni 24.63 pėr qind tė votave. Numri i pėrgjithshėm i votave nė kėtė sondazh tė "Kosovapressit" ishte 6 mijė e 986 persona.


E shtunė, 1 mars, 2003

Mihail Shtajner premtoi se do t'ia kalojė Qeverisė sė Kosovės tė gjithė pėrgjegjėsitė e lejuara me dokumentet nė fuqi
Prishtinė, 1 mars - Kryeadministratori i Kosovės, Mihail Shtajner, ka organizuar mbrėmė njė darkė me rastin e njėvjetorit tė marrėveshjes pėr ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės. Nė darkė kanė marrė pjesė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryetari i Kuvendit Nexhat Daci, kryeministri Bajram Rexhepi dhe kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi. Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, nuk ka marrė pjesė nė takim, pėr shkak tė, siē ka thėnė, vonesave qė lidhen me institucinalizimin mė tė shpejtė tė jetės shtetėrore nė Kosovė dhe pėr shkak tė krijimit tė komunave serbe nė veri tė Kosovės.
Mihail Shtajner njoftohet tė ketė thėnė se gjatė kėtij viti do t'ia kalojė Qeverisė sė Kosovės tė gjitha pėrgjegjėsitė qė lejohen me dokumentet nė fuqi, ndėrsa do tė mbajė pėr vete marrėdhėniet e jashtme, ēėshtjet e sigurisė dhe kthimin e personave tė zhvendosur nė Kosovė.

...pėrrallat e Shtajnerit dikuj i duken tė vėrteta - kesaj sikur i thonė si thotė populli pall gomar se del bar!!! (vėrejtje e erenikut)

Institucionet vendore e ndėrkombėtare kundėrshtojnė ashpėr propozimin e Gjingjiqit pėr federalizimin e Kosovės
Prishtinė, 1 mars, 2003 - Propozimi i kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq pėr federalizimin e Kosovės nė dy bashkėsi etnike: nė atė shqiptare dhe nė atė serbe, ėshtė kundėrshtuar ashpėr nga institucionet vendore dhe ndėrkombėtare nė Kosovė. Zyrtarėt ndėrkombėtarė kanė pėrsėritur qėndrimin se pėr statusin e Kosovės vendos vetėm Kėshilli i Sigurimit, ndėrsa ata vendorė kanė thėnė se kjo ėshtė njė tendencė tjetėr serbe pėr ta penguar procesin e pavarėsisė sė Kosovės.
Ramush Tahiri, kėshilltar i kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, ka deklaruar se deklarata e Gjingjiqit ėshtė njė politikė e vjetėr e Serbisė. Ai ka thėnė se Serbia synon qė tė gjithė serbėt tė jetojnė nė njė shtet dhe, nė kėtė kuadėr, janė edhe tendencat pėr ndarjen e pjesės veriore tė Kosovės dhe bashkimin e saj me Serbinė.
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Xhorxhi Kakuk, ka deklaruar se nuk dėshiron ta komentojė deklaratėn e kryeministrit tė Serbisė, por ka pėrsėritur qėndrimin e kryeadministratorit Shtajner.
Nė fillim tė javės, Shtajner ka bėrė tė thėnė se propozimet dhe deklaratat pėr statusin e Kosovės qė vijnė nga Beogradi kohėt e fundit nuk kanė kurrėfarė vlere ligjore. Po ashtu, ai ka deklaruar se as Beogradi dhe as Prishtina nuk mund ta pėrcaktojnė statusin pėrfundimtar tė Kosovės.

Murtezi kthehet nė shtėpi: Ishte e lehtė tė provoja pafajėsinė; do kėrkoj dėmshpėrblim nga Haga
PRISHTINE, 1 mars, 2003
Agim Murtezi, i cili u lirua dje nga aktakuza e Tribunalit tė Hagės, u kthye mbrėmė vonė nė shtėpinė e tij nė fshatin Qylagė tė komunės sė Lipjanit. Pas kthimit, Murtezi deklaroi se arrestimi dhe ngritja e aktakuzės pėr krime lufte kishin qenė njė goditje e rėndė pėr tė dhe pėr familjen e tij, dhe pėr kėtė ai do tė kėrkojė dėmshpėrblim nga Tribunali i Hagės.
“Nuk ishte shumė e vėshtirė tė provoja pafajėsinė time, sepse unė qė nė fillim e dija, si edhe tė gjithė tė tjerėt qė ishin tė bindur, se unė nuk kam bėrė asgjė tė dėnueshme. Unė jam i habitur se si Prokuroria e Tribunalit tė Hagės mund tė bėjė gabime tė tilla pas hetimeve tė gjata”, tha Murtezi.
Ai u shpreh se do tė kėrkojė dėmshpėrblim pėr arrestimin, mbajtjen nė paraburgim dhe
ngritjen e aktakuzės nga Truibunali i Hagės. “Ka qenė njė tronditje pėr mua dhe pėr familjen time, ndaj do tė kėrkoj dėmshpėrblim. Gjithashtu pėr shkak tė arrestimit kam humbur edhe vendin tim tė punės, ku shpresoja tė filloja sė shpejti. Mė duheshin edhe vetėm tri javė pėr tė pėrfunduar trajnimin, tė diplomohesha dhe pastaj tė nisja punė si polic korrektues nė burgun e Lipjanit”, tha Murtezi. Edhe anėtarėt e familjes Murtezi thanė se arrestimi dhe aktakuza kanė qenė njė goditje e rėndė pėr tė gjithė familjarėt.
Agim Murtezi u arrestua mė 17 shkurt. Njė ditė mė vonė ai u transferua nė burgun e Hagės, nė Holandė, sė bashku me Haredin Balajn dhe Isak Musliu, tė akuzuar pėr shkelje tė ligjeve tė luftės dhe krime lufte.

Liderėt kosovarė nė njėvjetorin e institucioneve: Jemi kundėr ēdo koncepti njėetnik pėr Kosovėn
PRISHTINE, 1 mars, 2003 - Udhėheqėsit e institucioneve kosovare, Bajram Rexhepi, Hashim Thaēi, Ibrahim Rugova dhe Nexhat Daci, kanė nėnshkruar dje nė darkė njė deklaratė, e cila ka marrė mbėshtetjen e shefit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner, pėrmes sė cilės i jepet mbėshtetje procesit tė filluar, ndėrkohė qė kundėrshtohet ēfardo koncepti njėetnik pėr Kosovėn.
Takimi ėshtė organizuar nga Shtajner nė njėvjetorin e krijimit tė institucioneve tė vendit, ndėrkohė qė edhe kėsaj rradhe ka munguar lideri i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj. Udhėheqėsit politikė tė Kosovės kanė riafirmuar mbėshtetjen pėr proceset e filluara nė Kosovė, ndėrkohė qė nė fund kanė nėnshkruar njė deklaratė ku pėrkrahet njė Kosovė shumėetnike dhe nuk pranohet ēfardo koncepti njėetnik pėr Kosovėn. "
Institucionet e Kosovės mirėpresin pėrkrahjen qė i ėshtė dhėnė Kosovės nga Kėshilli i Evropės. Insitucionet e Kosovės janė tė inkurajuara me deklaratėn e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė nga data 6 shkurt", thuhet nė deklaratė. Gjithashtu, nė deklaratė thuhet se "tė zhvendosurit do tė mund tė kthehen nė shtėpitė e tyre dhe atyre do tė mund t'u kthehet prona, si dhe tė gjitha komunitetet do tė jetojė tė sigurt nė Kosovė".
Mihail Shtajner, pas darkės, tha se gjatė kėtij viti do t'ia kalojė Qeverisė sė Kosovės tė gjitha pėrgjegjėsitė qė lejohen me dokumentet nė fuqi, ndėrsa do tė mbajė pėr vete marrėdhėniet e jashtme, ēėshtjet e sigurisė dhe kthimin e personave tė zhvendosur nė Kosovė.
Lideri i AAK-sė, Ramush Haradinaj, shpjegon pakėnaqėsinė e tij ndaj vonesės sė veprimeve tė administratės ndėrkombėtare qė do t“i kėnaqnin interesat e qytetarėve tė Kosovės: “Jo mora pjesė. Jemi dėshmitarė qė nė Kosovė zhvillimet nuk i kėnaqin mjaftueshėm kėrkesat tona dhe synimet tona dhe po ashtu jemi nė mungesė tė njė plani konkret tė kapėrcimit tė gjendjes, qė ėshtė krijuar nė Kosovė dhe veēanėrisht tė njė plani konkret tė mbartjes sė kompetencave. Jemi nė vonesė tė privatizimit dhe po ashtu shprehim pakėnaqėsinė tonė me gjendjen mė tė re tė krijuar nė veriun e Kosovės. Ne do t“i japim mbėshtetje bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė me veprime konkrete, qė japin efekte konkrete, tė cilat qytetarėt e Kosoves i presin me padurim”, tha Haradinaj.
Marrėveshja e arritur njė vit mė parė nė mes tri subjekteve politike nė Kosove shėnoi edhe fillimin e punės pėr herė tė parė tė institucioneve legjitime tė njohura ndėrkombėtarisht, tė zgjedhura me votėn e qytetarėve. Njė vit koalicion qeveritar u shoqėrua edhe me mosmarrėveshje tė shumta ndermjet institucioneve tė Kosovės dhe administratės ndėrkombėtare rreth kompetencave. Megjithatė shefi i UNMIK-ut ka pohuar se brenda kėtij viti tė gjitha pėrgjegjėsitė e lejuara do tė mbarten nga administrata ndėrkombėtare tek institucionet vendore. Hapin e parė Shtjaner e mori 10 ditė mė parė, kur kompetencat e Autoritetit Qendror Fiskal kaluan tek Ministria e Ekonomisė dhe Financave.

Pėrkujtohet beteja e 28 shkurtit 98' nė Qirez dhe Likoshan
LIKOSHAN, 28 shkurt, 2003 - Nė fshatrat Qirez dhe Likoshan, pesė vjet pas ngjarjes sė 28 shkurtit 1998, u mblodhėn mijėra banorė tė kėtyre anėve pėr tė pėrkujtuar betejėn e 'Lisave gjashtėnjakė'.
Dr.Gani Halilaj, nėnkryetar i KK Drenasit, rikujtoi gjithė heroizmin dhe sakrificėn e drenicasve tė kėsaj ane, ndėrkohė qė i bėri thirrje Parlamentit tė Kosovės, qė dita e 28 shkurtit tė hyjė nė mesin e datave tė shėnuara tė kombit, "sepse kėtė ditė u hoqėn tė gjitha maskat e regjimit kriminal dhe ishte pushka e kushtrimit pėr ēlirim".
Nė emėr tė fshatrave Qirez e Likoshan, njė kronikė tė zhvillimeve tė 28 shkurtit tė vitit 1998 e prezentoi Xhavit Nebihu, i cili ka bėrė njė pėrshkrim tė hollėsishėm tė luftimeve dhe tė rrjedhės sė ngjarjeve tė asaj dite.


E premte, 28 shkurt, 2003

Tribunali i Hagės tėrheq aktakuzėn kundėr Agim Murtezit
Hagė, 28 shkurt, 2003 - Gjykata e Hagės e ka tėrhequr sot aktakuzėn kundėr Agim Murtezit, i cili bashkė me tre shqiptarė tė Kosovės ėshtė akuzuar pėr krime kundėr serbėve e shqiptarėve, nė kampin-burg tė Llapushnikut.Murtezi ėshtė liruar pasi qė ėshtė konstatuar se nuk ekzistojnė prova se ai ėshtė personi tė cilit i mvishen veprat penale nga aktakuza. Murtezi do tė lirohet menjėherė nga paraburgimi dhe do tė kthehet nė Kosovė.(njoftim i RTK)

...edhe RTV21 njofton se:

Gjykata e Hagės liron Agim Murtezin pasi ai nuk ėshtė personi tė cilit i referohet akuza pėr krime lufte

HAGE, 28 shkurt - Gjykata e Hagės ka vendosur qė njėri nga tė akuzuarit shqiptarė pėr krime lufte nė Kosovė, Agim Murtezi tė lirohet nga akuzat, pasi u vėrtetua se ai nuk ėshtė personi tė cilit i referohet aktakuza. Gjykatėsi Liu Daqun sot urdhėroi lirimin e mėnjėhershėm tė Murtezit nga paraburgosja dhe kthimin e tij nė Kosovė.
Vendimi i Gjykatėsit Liu pėrmbylli seancėn gjatė sė cilės u tėrhoq aktakuza kundėr Agim Murtezit, qė pasoi mocionin e Prokurorisė dhe pėrgjigjen urgjente nga ana e palės mbrojtėse, tė dyja tė dorėzuara mė 28 shkurt.
Fillimisht, Agim Murtezi ėshtė akuzuar nga Prokurorja mė 27 janar, u burgos nga forcat e KFOR-it mė 17 shkurt dhe transferua tė nesėrmen nė Njėsinė e Paraburgimit tė Tribunalit. Mė 20 shkurt, gjatė paraqitjes sė tij tė parė para Gjykatėsit Liu, Agim Murtezi u shpreh i pafajshėm nė tė gjitha akuzat e ngritura kundėr tij. Disa ditė mė vonė, avokati i tij mbrojtės lėshoi njė deklaratė nė emėr tė Agim Murtezit “ku pohohej se ai nuk ėshtė personi tė cilit i referohet aktakuza”.

Tryezė pėr Kosovėn nė kolegjin Bramsonort tė Brooklinit - N.York

 

       Brooklyn, 28 shkurt, 2003 - Edhe komuniteti shqiptarė nė SHBA ndjehet i indinjuar rreth rrjedhės sė ngjarjeve tė fundit nė Kosovė. Ata reagimet e tyre i shprehin nėpėrmes tė shoqatave klubeve dhe asociacioneve tė tjera nė mjediset ku ata jetojnė dhe veprojnė.Nė sensibilizim tė opinionit, reth kėsaj ēėshtjeje, mbrėmė nė N. York nė kolegjin Bramsonort,u mbajt njė tryezė e hapėt me student tė komuniteteve tė ndryshme.

      Mė gjėrėsisht nė raportin editorit tonė Nexhmedin Syla:

      Qytetarė, profesorė dhe studentė tė komuniteteve tė ndryshme nga kolegjėt amerikan Bramsonort, Mersi kallegj dhe kolegji i Brooklinit nė N.York tė SHBA ishin pjesėmarrės nė njė tryezė tė hapėt me temėn:

Ngjarjet e fundit nė Kosovė dhe mundėsitė e pavarėsimit tė saj.

       Pas diskutimeve, pyetjeve tė shumta tė pjesėmarrėsve iu pėrgjigjėn, ish komgresmeni amerikan Josef DioGuardi – President i Ligės qytetare shqiptaro – amerikane, i cili bashkė me bashkėshorten e tij Shirly shprehėn hapur indinjatėn dhe shqetėsimet rreth formės sė arrestimit tė ēlirimtarėve tė popullit tė Kosovės duke i vėnė ata nė karrigėn e njejt tė akuzimeve me kriminelėt, barbarėt dhe vrasėsit e popullit tė Kosovės.Nė ēdo dhjetė vite, mund tė dalin hitlerė tė tipit millosheviq dhe mu pėr kėtė pavarėsimi i Kosovės do t'ua prente rrugėn kriminelėve tė tillė dhe do tė bėnte njė zgjidhje fatlume pėr situatėn e tanishme pėr tė gjithė Ballkanin. Zonja Shirli tha se tipi actual serb, Ēoviq , bashkė me suitėn e tij - ėshtė sotpėrsot personi mė i rrezikshėm pėr Ballkanin dhe popujt e tij.

     Andaj propozimet e tij, dhe as ato tė Gjingjiqit rreth ndarjės sė Kosovės nuk pijnė ujė. Bota tash e ka tė qart se ēfarė zgjidhjesh dėshiron kjo qeveri e fundit sėrbo-malazeze nė kurriz tė popullit tė Kosovės.

      Ky takim i mbajtur nė kolegjin Bramsonort tė Brooklinit nė N.York ishte i organizuar nga ēifti

bashkėshortorė Kozeta dhe Qemal Zylo,pėr tė cilėt kishte fjalė miradie dhe edhe falėnderime tė pėrzemėrta. Kozeta ėshtė kėshilltare e pėrgjithshme pėr ēėshtje studentore, ndėrsa Qemali, specialist i rekrutuar nė gjirin e kėtij kolegji hebreit.

       Format e tilla tė takimeve, rreth ēėshtjes sė Kosovės, pjesėmarrėsit – i vlerėsuan tė domosdoshme nė tė ardhmėn,

       Pėr Erenikun dhe RTV21, Nexhmedin Syla - N.York…. e premte 28 shkurt 2003.

Nuk mund tė barazpeshohen genocidi serb me kundėrpėrgjigjen ēlirimtare, thotė Ilir Meta

TIRANĖ,28 shkurt, 2003 - Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė Ilir Meta vlerėsoi tė premten angazhimin dhe pėrpjekjet e Tribunalit tė Hagės pėr Krimet e Luftės nė ish-Jugosllavi, por tha se nuk mund tė barazpeshohen genocidi serb i Millosheviqit, kryer nė Kosovė, me pėrpjekjet dhe kundėrpėrgjigjen e luftės ēlirimtare sepse janė dy gjėra krejtėsisht tė ndryshme.

Novicki diskuton me Rugovėn se kush do tė jetė Avokati i Popullit i ardhshėm

PRISHTINE, 28 shkurt - Kush do tė jetė ombudspersoni i ardhshėm i Kosovės? Kjo ishte njė ndėr temat e takimit tė presidentit Ibrahim Rugova me Avokati i Popullit Marek Antoni Novicki.
“Ombudspersoni i Kosovės, Novicki ka afirmuar njė institucion tė nevojshėm pėr Kosovėn dhe pėr tė drejtat e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės”, tha presidenti Rugova, pas takimit me Novickin. Presidenti Rugova premtoi mbėshtetje tė mėtejshme pėr kėtė institucion.
“Pėr mua ishte njė takim shumė i rėndėsishėm. E njoftova zotin Rugova pėr punėn, qė jemi duke e bėrė dhe biseduam njėkohėsisht edhe rreth tė ardhmes sė kėtij institucioni. Siē e dini mandati im do tė vazhdojė deri nė korrik tė vitit tė ardhshėm dhe ndėrkohė ne shkallė-shkallė do t'i bartim kopetencat tek kosovarėt. Me zotin Rugova biseduam edhe pėr faktin se cili do tė jetė ombudspersoni i ardhshėm i Kosovės. Nuk ėshtė njė zgjedhje e lehtė, ngase ėshtė njė funksion me pėrgjegjėsi”, tha Novicki.
Avokati i Popullit, Novicki sot ėshtė takuar edhe me kryeparlamentarin Nexhat Daci dhe me shefin e Misionit tė OSBE-sė, Paskal Fieskin.

Papa Gjon Pali II letėr Rugovės: Lutem pėr bekime hyjnore pėr Kosovėn e popullin e saj

PRISHTINE, 28 shkurt - Papa Gjon Pali II i ka dėrguar sot njė mesazh Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, nė tė cilin i thotė se ai lutet qė tė gjithė popujt tė punojnė bashkėrisht pėr tė ndėrtuar njė kulturė tė paqes. Mesazhi pėrmbahet njė letėr falėnderimi qė sekretari i Shtetit tė Vatikanit, Kardinali Sodomo, i ka dėrguar Rugovės pėr ta falenderuar pėr urimet qė President ii ka dėrguar me rastin e Krishtlindjes sė kaluar.
“Shenjtėria e Tij, Papa Gjon Pali II-tė, mė ka kėrkuar me kėnaqėsi t'ju falėnderoj pėr mesazhin e urimeve dhe tė pėrshėndetjeve qė Ju ia keni dėrguar pėr Kėrshėndella. Nė kėtė vit tė ri, ai lutet qė tė gjithė popujt tė punojnė bashkėrisht pėr tė ndėrtuar njė kulturė tė paqes, tė mbėshtetur nė tė vėrtetėn, drejtėsinė dhe respektin e tė drejtave dhe dinjitetit tė ēdo personi”, thuhet nė letėr. Gjithashtu atje theksohet se Shenjtėria e Tij lutet pėr njė mbushulli bekimesh hyjnore pėr Kosovėn dhe pėr popullin e saj.

PRISHTINE, 28 shkurt - Nė njėvjetorin e marrėveshjes pėr ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės, tė dala nga zgjedhjet e pėrgjithshme tė 17 nėntorit 2001, kryeadministratori i Kosovės Mikael Shtajner ka thirrur sot nė njė darkė pune udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės dhe udhėheqėsit e partive kryesore politike, nėnshkruese tė marrėveshjes

Nė njėvjetorin e krijimit tė institucioneve, Shtajner thėrret pėr darkė liderėt kosovarė

sė 28 shkurtit 2002. Procesi pėr formimin e qeverisė filloi qė para ardhjes sė Shtajnerit nė krye tė misionit tė pėrkohshėm tė OKB-sė nė Kosovė, por marrėveshja u arrit pak pas ardhjes sė tij nė kėtė post.

Protesta nė Gjilan e Rahovec
28 shkurt, 2003 - Nė Gjilan e Rahovec, u zhvilluan protesta kundėr arrestimit tė 4 ish-pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės

Hapet Shkolla e parė e Nėnoficerėve tė TMK-sė

PRISHTINE, 28 shkurt - Nė Akademinė e Mbrojtjes sė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės filloi punėn sot Shkolla e parė e Nėnoficerėve tė TMK-sė. Hapjen solemne e bėri Komandanti i TMK-sė general-lejtnant Agim Ēeku. Nė kėtė takim ishin tė pranishėm edhe pėrfaqėsues nga Organizata Ndėrkombėtare pėr Migrim.
“Filozofia e udhėheqėsit duhet tė jetė: “Tė dish dhe tė bėsh”, domethėnė, njeri qė nuk bie ndesh me normat etike tė shoqėrisė. Pikėrisht pėr atė qė jeni tė tillė, jeni zgjedhur pėr nėnoficerė. Moto e nėnoficerit ėshtė: “Askush nuk ėshtė mė profesionist se unė”. Ju duhet tė jeni shembull, duhet tė mėsoni shumė nė kėta muaj nė Akademinė e Mbrojtjes”, u ka thėnė komandanti Ēeku, nėnoficerėve tė TMK-sė, me rastin e hapjes solemne tė shkollės pėr nėnoficerė dhe vijuesve tė parė tė kėsaj shkolle.

Italia ndihmon nė instalimin e internetit nėpėr kuvendet komunale tė Kosovės

28 shkurt, 2003 - Nesėr nė rajonin Lazio tė Italisė, zhvillohet njė ceremoni ku kryetari i Lazio's do te zotohet edhe me shkrim qė tė ndihmojė Kosovėn me 193.500 euro pėr projektin pėr instalimin e rrjetit tė internetit nėpėr kuvendet komunale anekėnd Kosovės, projekt ky tė cilin do ta implementoj UNDP-ja. Poashtu nesėr nėnshkruhet edhe dokumenti sipas tė cilit rajoni i Lazios do tė sigurojė mjete pėr heqjen e shpenzimeve njė vjeēare pėr trajnimin e pesė kosovarėve nė Itali dhe atė nė fusha tė ndryshme.
Dokumentet do tė nėnshkruhen nga kryetari i Lazio's dhe zoti Robert Piper, udhėheqės i UNDP's nė Kosovė, njėherėsh koordinatori i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim nė Kosovė.
Prej vitit 1999 e deri mė sot, nėpėrmjet UNDP'se Italia ndihmoi Kosovėn me 1.369,600 euro.

Tryezė nė temėn “Gjuha nė media, institucione dhe administratė”

Prishtinė,  28 shkurt, 2003 - Ka vazhduar sot punimet tryeza shkencore:” Gjuha nė media, institucione dhe administratė” organizuar nga shoqata e gjuhėtarėve tė Kosovės. Pėrdorimi i fjalėve tė huaja dhe mundėsia e zėvendėsimit, probleme tė shqipes standarde nė media ishin disa nga temat qė u ligjėruan sot.

U shėnua pesėvjetori i Betejės sė Likoshanit- Qirezit

Likoshan-Qirez, 28 shkurt 2003 - Qirezi dhe Likoshani, pesė vjet pas ngjarjes sė 28 shkurtit 1998, kishin tubuar mijėra banorė tė kėtyre anėve pėr tė shėnuar betejėn te Lisat gjashtėnjakė, qė shėnoi edhe fillimin e fundit tė robėrisė.

I akuzuari Haziraj nuk ėshtė personi qė ka banuar nė familjen Shabani
Prizren, 28 shkurt 2003  - “Ky nuk ėshtė personi i cili ka ndejtur nė shtėpinė tonė”, ka thėnė dėshmitarja Mahire Shabani, pėr tė akuzuarin Abit Haziraj.

lajme shkurt:

Trupat zvicerane do tė vazhdojnė tė ruajnė paqen nė Kosovė

Ēdo i pesti nxėnės i shkollės sė mesme konsumon duhan

Protestuesit gjilanas thonė se Haga politizon drejtėsinė

ekonomi:

Edhe distribucioni mė i suksesshėm pushon nga puna punėtorėt

kulturė:

Mjetet e informimit po e prishin gjuhėn standarde


E enjte, 27 shkurt, 2003

Biljana Plavshiq dėnohen me 11 vjet heqje lirie
Hagė e enjte, 27 shkurt 2003 - Ish-presidentja e Republikės serbe tė Bosnjės Biljana Plavshiē ėshtė dėnuar sot me 11 vjet heqje lirie nga Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė. Prokurorėt kanė kėrkuar 15-25 vjet heqje lirie pėr Plavshiq, 77 vjeē. Ekipi i saj i mbrojtjes tha se kjo ishte e barazvlefshme me burgim tė pėrjetshėm pėr njė grua tė kėsaj moshe. Ata rekomanduan jo mė shumė se tetė vjet. Vitin e kaluar Plavshiq bėri njė veprim tė pashembullt nė procesin gjyqėsor, duke pranuar pėrgjegjėsinė pėr mizoritė kundėr myslimanėve dhe kroatėve nė luftėn e Bosnjes, nė vitet 1992-1995. 

Kuvendi kėrkon qė Limajt ti mundėsohet mbrojtja nė liri

Prishtinė, 27 shkurt, 2003 - Kuvendi i Kosovės nė kėrkesė tė grupit Parlamentar tė PDK-sė, miratoi Deklaratėn lidhur me ngritjen e aktakuzės kundėr zotit Fatmir Limaj nga Tribunali Hagės nė tė cilėn kėrkohet qė deputeti Limaj tė trajtohet si i vetė-paraqitur dhe ti mundėsohet mbrojtja nė liri. Kuvendi po ashtu miratoi njė vendim nė tė cilėn shpallet i pavlefshėm formimi i Bashkėsisė sė komunave serbe nė veri tė vendit dhe aprovoi nė parim projekligjin pėr biliotekat dhe arkivat.
Deputetėt serb nuk morėn pjesė nė votim dhe lėshuan sallėn e Kuvendit pasi qė Kuvendi miratoi deklaratat nė fjalė.
Kuvendi miratoi nė parim projektligjet pėr bibliotekat dhe arkivat tė cilat i prezentoi ministri pėr kulturė, rini dhe ēėshtje jo-rezidente, Bexhet Brajshori. 

Rugova e Galan biseduan pėr bashkėpunimin Kosovė – Itali Galan

Prishtinė, 27 shkurt, 2003 - Stabiliteti ėshtė kusht pėr tė krijuar diēka me rėndėsi, tha kryetari i rajonit tė Venetos sė Italisė, Xhankarlo Galan pas takimit me presidentin Ibrahim Rugova.
Nė takim ėshtė biseduar pėr tė arriturat nė vend, planet dhe bashkėpunimin ndėrmjet regjionit tė Venetos sė Italisė dhe Kosovės. Presidenti Rugova ka njoftuar Xhankarlo Galanin kryetarin e kėtij regjioni me objektivat e qeverisė dhe institucioneve tė Kosovės pėr zhvillim ekonomik, investimet dhe privatizimin.
Kosova dhe Italia gjithnjė kanė pasur bashkėpunim tė mirė, prandaj edhe vizita ime ishte e parashikuar tha Galan.
Gjithashtu nė takim ėshtė bėrė e ditur pėr ftesėn e njė grupi studentėsh kosovar pėr tė studiuar nė Venedik, me qėllim tė njohjes me punėn e studentėve nė kėtė pjesė tė Europės. Delegacioni italian ka vizituar edhe ushtarėt italian nė Pejė. 

Rexhepi e Bighegham theksuan nevojėn e bashkėpunimit nė mes Kosovės dhe IRJM
Prishtinė, 27 shkurt, 2003 - Kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi, priti sot shefin e Misionit tė NATO sė nė IRJM z. Bighegham. Kryeministri Rexhepi duke folur pėr situatėn e shkaktuar pas arrestimit tė deputetit Fatmir Limaj dhe tre ish-pjesėtarėve tjerė tė UĒK-sė, tha se arrestimi dhe dėrgimi i tyre nė Tribunalin e Hagės ka nxjerrė nė pah mungesėn e bashkėpunimit midis kėtij institucioni ndėrkombėtar dhe institucioneve tė Kosovės.
Duke folur pėr marrėdhėniet midis Kosovės e IRJM -sė tė dy palėt theksuan nevojėn pėr angazhime mė tė mėdha pėr tė ngritur nivelin e kėtyre marrėdhėnieve midis dy vendeve.


Institucionet tė bashkėpunojnė me komunitetetin e bisnesit thotė Harnish

Prishtinė, 27 shkurt, 2003 - Institucionet e pėrkohshme tė vetėqeverisjes duhet tė bashkėpunojnė mė shumė me komunitetin e biznesit dhe me “Riinvestin”, tha sot shefi i Misionit tė SHBA-ve nė Kosovė Rino Harnish, pas vizitės institucionit pėr hulumtime zhvillimore.
Harnish theksoi nevojėn qė institucionet e pėrkohshme vendore, t’i realizojnė politikat ekonomike nė bashkėpunim, pėr zgjidhjen e problemeve tė shumta ekonomike. Gjatė kėtij viti, institucionet e pėrkohshme do tė kenė mė shumė kompetenca nga shtylla e katėrt e UNMIK-ut, andaj nevojitet bashkėpunimi i mirėfilltė, tha Harnish.
Zyrtarėt e Riinvestit kanė njoftuar Harnishin pėr njė rritje ekonomike prej 5% qė pritet kėtė vit


Thaēi takoi shefin e zyrės gjermane

Prishtinė, 27 shkurt, 2003 - Kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi, priti sot shefin e Zyrės Gjermane nė Prishtinė, Peter Rondorf. Thaēi e ka njoftuar atė me qėndrimin zyrtar tė PDK-sė lidhur me bashkėpunimin me Tribunalin e Hagės. Rondorf ka thėnė se qėndrimi i PDK-sė dhe i Thaēit ėshtė nė pėrputhje me atė tė Qeverisė Gjermane, tė Bashkimit Evropian dhe tė Kėshillit tė NATO-sė.

 

Gjingjiq propozon ndarjen e Kosovės

BEOGRAD, 27 shkurt 2003 - Kryeministri serb Zoran Gjingjiq po e pėrshkallėzon fushatėn pėr njė zgjidhje tė shpejtė pėr ēėshtjen e Kosovės, me njė propozim pėr ndarjen e saj. "Kosova ėshtė pėr mua siē ėshtė Iraku pėr Bushin, njė problem i rėndėsishėm qė duhet zgjidhur", tha Gjingjiq pėr gazetėn "Vesti". Pas dy vjetėsh qeverisjeje demokratike besoj se kemi fituar besueshmėrinė e duhur pėr tė nisur dikutimet pėr kėtė ēėshtje. Ai shpjegoi se nuk mund ta kuptojė argumentimin se ėshtė shumė herėt pėr tė nisur bisedimet pėr statusin final. "Besoj se ėshtė koha tė mos pėrdoren mė standardet e dyfishta. Pėrse nuk ka ardhur koha pėr kthimin e serbėve, ndėrkohė qė ka gjithjė kohė pėr zbatimin e vendimeve tė Gjykatės sė Hagės?. Mendoj se nė kėtė situatė duhet njė zgjidhje dhe unė ofroj njė tė tillė", tha Gjingjiq. Kryeministri serb propozoi ndarjen e Kosovės nė dy komunitete, shqiptare e serbe, qė secila tė ketė tė drejta tė barabarta. "Serbėt mund ta pranojnė kėtė lloj Kosove, me njė status mė tė madh se autonomia, por mė tė vogėl se njė njėsi federale si Serbia e Mali i Zi", ka thėnė Gjingjiq pėr gazetėn “Vesti”.


E mėrkurė, 26 shkurt, 2003

                          Pamje nga protesta e sotme

 


 

 

 

 

 

 

Protestuesit kėrkuan qė institucionet tė mbrojnė vlerat e luftės

Prishtinė, 26 shkurt -
“Institucionet e Kosovės e kanė borxh moral dhe politik qė tė zgjohen nga gjumi, ku kanė rėnė dhe tė bėjnė tė pamunduren qė t’i mbrojnė vlerat e luftės”,- ėshtė thėnė tė mėrkurėn nė protestėn gjithėpopullore nė Prishtinė, ku morėn pjesė mė shumė se 100 mijė

 

 

Kėtė post nuk e kam marr me tapi, thotė Rexhepi

Prishtinė, 26 shkurt-Kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi, tha tė mėrkurėn se nė rast se vėhet nė dyshim roli i tij si kryeministėr, apo nėse gjėrat nuk shkojnė nė drejtim tė duhur ai do tė jetė i gatshėm qė tė heqė dorė nga roli i tij i tanishėm.

 

 

Qeveria nuk mund tė ndajė para nga buxheti i saj pėr mbrojtjen e Limajt

Prishtinė, 26 shkurt - Qeveria e Kosovės tha se do tė bėjė maksimumin pėr tė krijuar kushte pėr mbrojtjen e Fatmir Limajt, qė nėnkupton zgjedhjen e avokatėve mė tė mirė ndėrkombėtarė dhe vendorė, por ajo nuk mund tė ndajė para nga buxheti i saj pėr kėtė rast.


Shqiptarėt nė Zvicėr reagojnė ndaj arrestimeve nė Kosovė

Bern, 26 shkurt -“Jemi tė indinjuar me mėnyrėn e arrestimit tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė”, thotė reagimi i Bashkimit tė Intelektualėve Shqiptarė nė Zvicėr.


E martė, 25 shkurt, 2003

AKSH merr pėrsipėr incidentin nė Muhoc

Armata Kombėtare Shqiptare mori pėrsipėr pėrgjegjėsinė pėr vendosjen e minės nė rrugėn afėr fshatit Muhoc. Sipas deklaratave zyrtare, nga shpėrthimi ka humbur jetėn njė pjesėtar i policisė serbe, Millan Vujoviq, ndėrsa dy tė tjerė janė plagosur lehtė. Nė komunikatėn e AKSH-sė flitet pėr mė shumė tė vrarė: "Njėsiti Gueril i Divizionit tė AKSH-sė "Adem Jashari", i udhėhequr nga Komandant KORABI, merr pėrsipėr sulmin e kryer nė tė cilin mbetėn tė vrarė mė shumė se tre xhandarė serbė dhe u plagosėn dy tė tjerė, tė cilėt po udhėtonin me njė mjet motorik ushtarak tė llojit Transporter.

Fill pas kėtij rasti Beogradi zyrtar ka lajmėruar vetėm pėr njė tė vrarė dhe dy tė plagosur dhe se kėtė sulm po mundohet t'ua mveshė ish luftėtarėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit (ish-UĒPMB-se), me ē'rast Shtabi i Divizionit "ADEM JASHARI" i Armates Kombėtare Shqiptare hedh poshtė tė gjitha spekulimet e qeverisė dhe te mediave serbe."

Nėnshkruesi i kėsaj komunikate ėshtė Besfort Karadaku, ndėrsa ky aksion vlerėsohet si i suksesshėm, i kryer kundėr pjesėtarėve kriminelė tė xhandarmėrisė serbe nė fshatin Muhoc, tė komunės sė Bujanocit.

Shtajner-Rugova pas apelit tė BE: Prishtina e Beogradi kanė shumė ēėshtje praktike pėr bisedime

PRISHTINE, 25 shkurt - Prishtina dhe Beogradi mund tė bisedojnė pėr shumė gjėra qė u pėrkasin ēėshtjeve praktike. Kėshtu tha sot kryeadministratori Mihael Shtajner pas takimit me presidentin Ibrahim Rugova, duke komentuar apelin e Bashkimit Evropian pėr fillim tė dialogut Prishtinė-Beograd.
Shumė ēėshtje qė kanė tė bėjnė direkt me zhvillimet nė Kosovė kanė qenė sot temė e bisedės mes Shtajnerit dhe Rugovės. Pas takimit, Presidenti Rugova deklaroi para mediave se me Pėrfaqėsuesin Special tė OKB-sė kanė biseduar pėr gjendjen aktuale dhe pėr situatėn e sigurisė nė Kosovė, si dhe pėr objektivat imediate siē janė: zhvillimi ekonomik, privatizimi dhe integrimi i grupeve etnike nė shoqėrinė e Kosovės. “Biseduam edhe pėr funksionimin e mirė tė tė gjitha institucioneve tė Kosovės, dhe ne do tė punojmė qė kėto tė jenė sa mė funksionale, qė t'i pėrgjigjen kėrkesave tė qytetarėve tė Kosovės. Po ashtu, biseduam edhe pėr vendosjen e rendit dhe tė ligjit publik nė Kosovė, qė ėshtė me rėndėsi pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės”, tha presidenti Rugova.
Sikurse Rugova, ashtu edhe Shtajner tha se ėshtė biseduar pėr ēėshtje tė ndryshme. Pas kėtij takimi, shefi i UNMIK-ut komentoi edhe apelin e Bashkimit Evropian pėr liderėt nė Prishtinė dhe ata nė Beograd, nga tė cilėt kėrkohet tė fillojnė biseidmet pėr ēėshtjet praktike.
“Ēėshtjet praktike mund tė jenė shumėēka. Duke filluar pėrshembull nga ēėshtjet financiare, ato qė kanė tė bėjnė me energjetikėn, ēėshtjen lidhur me transportin, por edhe shumė aspekte tė tjera”, tha kryeadministratori Shtajner, duke lėnė tė kuptohet se ndėr to mund tė jenė edhe temat, qė hė pėr hė janė “tabu” e qė kanė tė bėjnė me statusin e ardhshėm tė Kosovės.
Shtajner tha se me presidentin Rugova ka biseduar edhe pėr bartjen e kompetencave nga UNMIK-u tek insitucionet kosovare. “Ne kemi nevojė pėr mė shumė punė. Na nevojitet ta shtyjmė pėrpara privatizimin. Unė shpresoj se do tė kemi disa suksese kėtu”, tha Shtajner. “Unė e njoftova zotin President pėr pikėpamjet e takimit tė Ministrave tė Punėve tė Jashtme tė Bashkimit Evropian, qė janė nė njė linjė me ato tė Kėshillit tė Sigurimit, qė e ka deklaruar para dy javėsh pėr tė mbėshtetur politikėn tonė tė pėrbashkėt kėtu”, tha shefi i UNMIK ut.
“Unė dhe Presidenti u dakorduam plotėsisht qė tė kemi njė forcim tė institucioneve dhe mė shumė progres pėr Kosovėn kėtė vit, qė pėrfshin edhe bartjen e graduale dhe hap pas hapi tė funksioneve dhe pėrgjegjėsive qė unė synoj t'i transferoj tek institucionet e ndryshme tė Kosovės, si Qeveria, Parlamenti dhe Presidenti”, theksoi nė fund tė deklaratės sė tij Mihael Shtajner.

Rexhepi-Ēivileti: Keqinterpretimet serbe pėr procesin e decentralizimit janė tė dėmshme

PRISHTINE, 25 shkurt - Kryeminstri i Kosovės, Bajram Rexhepi u takua sot me shefin e Misionit tė Kėshillit tė Evropės pėr Decentralizimin e Pushtetit nė Kosovė, Karlo Ēivileti. Ambasadori Ēivileti tha se misioni ėshtė nė fazėn e incizimit dhe shqyrtimit tė situatės dhe tė konstituimit tė grupeve tė ekspertėve.
Kryeministri Rexhepi shprehu angazhimin e pėrkushtimin e qeverisė dhe tė institucioneve tjera tė Kosovės pėr procesin e decentralizimit, i cili duhet jetė nė funksion tė ofrimit tė shėrbimeve mė tė mira pėr tė gjithė qytetarėt. Por, ai i vlerėsoi tė dėmshme pėr kėtė proces keqinterpretimet e disa liderėve lokalė serbė dhe tė disa autoriteteve shtetėrore e politike tė Beogradit, tė cilėt tėrė procesin mundohen ta orientojnė drejt enklavizimit tė Kosovės.
Pėrfaqėsuesit e Kėshillit tė Evropės kanė bėrė tė ditur se kanė njė pėrvojė tė gjatė tė punės nė ndėrtimin e standardeve pėr proceset e decentralizimit dhe tė ndėrtimit modern tė pushteteve. Ata thanė se tashmė ėshtė dėshmuar se eksperienca evropiane nė procesin e decentralizimit ka pasur ndikime edhe nė stabilizimin e raporteve ndėretnike. Lidhshmėria e kėtij procesi me zhvillimin ekonomik tė lokaliteteve ėshtė vlerėsuar si tejet e rėndėsishme pėr decentralizim tė suksesėshėm. Kryeministri i Kosovės ka vlerėsuar gjithashtu se zhvillimi i procesit tė privatizimit do tė reflektojė edhe nė edhe nė qasjen e pushteteve lokale dhe tė drejtuesve tė subjekteve ekonomike ndaj menaxhimit tė resurseve potenciale pėr zhvillimin e ekonomisė.

Ivanoviq pas mbledhjes sė kryesisė: Nuk do tė ketė mbledhje tė jashtėzakonshme tė Kuvendit

PRISHTINE, 25 shkurt - Nuk do tė ketė seancė tė jashtėzakonshme tė Kuvendit pėr tė diskuatuar pėr situatėn aktuale pas ngritjes sė aktakuzės nga Tribunali i Hagės pėr 4 ish-pjesėtarėt e UĒK-sė. Kjo ishte e tėra qė pas mbledhjes sė Kryesisė ka thėnė anėtari serb Oliver Ivanoviq, pasi qė anėtarėt tjerė tė Kryesisė nuk janė prononcuar pėr mediat.
Nė mbledhjen e sė enjtes sė Kuvendit tė Kosovės do tė shqyrtohen projektligjet pėr arkivat dhe bibliotekat dhe nuk do tė mbahet seancė e jashtėzakonshme pėr tė diskutuar pėr arrestimet e Tribunalit tė Hagės. “Kurrfarė temash tė jashtėzakonshme nuk do tė diskutohen nė mbledhjen e pasnesėrme. Ishim tė mendimit qė ajo qė nuk ėshtė kompetencė e institucioneve tė pėrkohshme nuk duhet fare tė vihet nė rend dite e as nė mbledhjen e rregullt dhe as nė tė jashtėzkonshme”, u tha Ivanoviq gazetarėve, pasi qė pėrgjegjėsit pėr informim tė Kuvendit dhe anėtarėt e tjerė shqiptarė tė Kryesisė nuk kanė pranuar tė flasin me gazetarėt.
Sipas tij, te shumica e anėtarėve mbizotėroi mendimi se nėse kjo ēėshtje eventualisht vihet nė rend dite atėherė do tė bėhet pėrmes procedurės sė rregullt nė njėrėn nga mbledhjet e ardhshme, por jo nė mbledhjen e sė enjtes.
Ndėrkohė nė njoftim zyrtar tė Kuvendit thuhet se "Kryesia e Kuvendit tė Kosovės vendosi qė seanca e 27 shkurtit tė jetė e rregullt dhe nė te tė shqyrtohen Projektligji pėr Bibliotekat nė Kosovė dhe Projektligji pėr Lėndėn Arkivore dhe Arkivat". Sipas komunikatės, Kryesia debatoi gjatė pėr kėrkesėn e grupit Parlamentar tė PDK-sė pėr njė Seancė tė Jashtėzakonshme pėr njė qėndrim unik pėr vlerat e Luftės Ēlirimtare nė Kosovė, por nuk u arrit pajtimi qė kjo ēėshtje tė shtrohet nė seancėn e ardhshme dhe nė ndonjė seancė tė jashtėzakonshme. Ēėshtja mbeti tė diskutohet dhe tė vendoset mė vonė. Po sot kryesia shqyrtoi rekomandimin e Komisionit pėr Buxhet dhe tė atij pėr Financa dhe Ekonomi rreth financimit tė partive politike. Vlerėsim i anėtarėve tė kryesisė ishte qė kjo ēėshtje duhet tė tė rregullojhet me ligj tė veēantė.

Zyra Amerikane nė Prishtinė kėrkon bashkėpunim me Tribunalin e Hagės

PRISHTINE, 25 shkurt - Nė njė komunikatė tė bėrė lidhur me arrestimin e katėr ish-anėtarėve tė UĒK-sė, Zyra Amerikane nė Prishtinė thekson se mbėshtet Tribunalin e Hagės dhe mirėpret deklaratat e njėrit nga tė arrestuarit Fatmir Limaj, i cili kėrkoi nga njerėzit qė tė bashkėpunojnė me procesin gjyqėsor. Zyra Amerikane shpreson se qytetarėt e Kosovės do t'i shprehin qėndrimet e tyre nė mėnyrė paqėsore. Procesi ligjor thuhet se u jep tė akuzuarve mundėsinė qė tė dėgjohen tė gjitha provat kundėr tyre dhe tė mbrohen nė gjyq nė mėnyrė tė hapur dhe tė drejtė. Nė komunikatėn e saj Zyra Amerikane u bėn thirrje njerėzve nė Kosovė qė tė mos lejojnė qė paditė e ngritura nga Gjykata e Hagės tė zhvendosin vėmendjen nga ēėshtjet serioze me tė cilat pėrballet Kosova, siē janė rindėrtimi i infrastrukturės, ndėrtimi i njė shoqėrie civile, krijimi e vendeve tė punės dhe tė njė ekonomie tė shėndoshė.

Serbėt themelojnė Kuvendin e pėrbashkėt tė komunave dhe vendbanimeve serbe

PRISHTINE, 25 shkurt - Serbėt qė jetojnė veri tė Kosovės sot kanė themeluar Kuvendin e pėrbashkėt tė komunave dhe vendbanimeve serbe. Kryetar i bashkėsisė sė komunave dhe lokaliteteve serbe tė Kosovės ėshtė zgjedhur Marko Jakshiq. Me kėtė rast, serbėt e kanė miratuar edhe njė deklaratė, siē thuhet, “pėr sovranitetin dhe integritetin territorial tė Serbisė dhe tė bashkėsisė shtetėrore tė Serbisė dhe Malit tė Zi mbi Kosovėn”.
Nė deklaratė thuhet se bashkėsia shtetėrore e Serbisė dhe e Malit tė Zi, e veēanėrisht Serbia, si anėtare e saj, disponon me sovranitetin e pashembur, me integritetin e pandashėm territorial nė kuadėr tė kufijve tė njohur ndėrkombėtarisht. Gjithashtu thuhet se nė rast tė pėrpjekjes pėr vendosjen e shtetit tė pavarur tė Kosovės, bashkėsia e komunave dhe e lokaliteteve serbe tė Kosovės do t'i bėjė thirrje qeverisė sė Serbisė dhe organeve tė tjera shtetėrore pėr vendosjen e sovranitetit veprues nė rajonet ku populli serb jeton prej kohėsh.
Anėtarėt e kėtij kuvendi angazhohen edhe pėr kthimin e ushtrisė dhe tė policisė serbe nė Kosovė, si dhe pėr shpėrbėrjen e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės.

Shtajner: Kuvendi i komunave serbe, i paligjshėm

PRISHTINE, 25 shkurt - Shefi i UNMIK-ut Michael Steiner ka kundėrshtuar paralajmėrimet e Kėshillit Kombėtar Serb pėr konstituimin e Kuvendit tė bashkimit tė komunave veriore serbe tė Kosovės. Ai i ka bėrė kėto komente pėr Radion "Evropa e Lirė", duke iu pėrgjigjur kryeministrit tė Serbisė Zoran Gjingjiq dhe zėvendėsit tė tij Nebojsha Ēoviq, pas deklaratave pėr "minishtete serbe" nė Kosovė dhe pėr bartjen e luftės nga Kosova nė Luginėn e Preshevės.
“Kohėt e fundit kemi dėgjuar kėrkesa tė ndryshme dhe deklarime publike tė zyrtarėve serbė, pėr minishtete, pėr ndarje tė Kosovės apo pėr kthim tė ushtrisė jugosllave nė Kosovė, mirėpo qėndrimi i Uashingtonit, i Brukselit madje edhe i Moskės ėshtė i qartė pėr rrugėn qė duhet ndjekur sipas rezolutės 1244”, tha Michael Steiner, duke porositur qė nė vend tė shpėrthimeve emocionale tė punohet profesionalisht qė tė mos destabilizohet situata.
Fillimisht Steiner ka hedhur poshtė deklaratat e Gjingjiqit se nė Kosovė do tė formohen minishtete serbe.
“Kjo ide shkon nė kundėrshtim me synimin e shprehur tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe tė Kėshillit tė Sigurimit, se Kosova nuk duhet instrumentalizuar pėr ēėshtje tė brendshme”, tha Steiner.
Ai ka kundėrshtuar edhe paralajmėrimet e Kėshillit kombėtar serb se sot do tė konstituohet Asambleja e bashkimit tė komunave veriore serbe tė Kosovės.
“Qėndrimi ynė ėshtė i pastėr si kristali dhe ne kemi thėnė qė ēdogjė qė ėshtė nė bazė tė parimeve njė-etnike ėshtė nė kundėrshtim me rezolutėn 1244 dhe me kornizėn kushtetuese, prandaj nuk ka vlerė ligjore” tha Steiner.
Ai mėtutje ka theksuar se partnerėt e UNMIK-ut janė njerėzit qė kanė fituar votat nė zgjedhje dhe jo tė vetėquajturit apo tė vetėzgjedhurit. Steiner ka hedhur poshtė si tė pabaza edhe deklaratat e zėvendėskryeministrit serb Nebojsha Ēoviē, i cili pas incidentit tė fundit nė Luginėn e Preshevės, ka thėnė se tre tė dyshuarit pėr kėtė incident ndodhen nė Kosovė dhe se Kosova po bart dhunėn nė Luginė.
“Ne kemi njė marrėveshje bashkėpunimi me Serbinė dhe dje nuk jemi informuar siē duhet tė ishim informuar edhe pse ka patur kontakt ndėrmjet policisė sė UNMIK-ut dhe policisė serbe. Por megjithėkėtė Ēoviē ka dalė nė publik me tre emra”, tha Steiner.
Ai tha se policia e UNMIK-ut ka insistuar pėr mė shumė informacione, por tė tilla nuk janė dhėnė.
“Pas insistimit tonė policia serbe nė asnjė mėnyrė nuk ka mundur tė vėrtetojė ato qė Ēoviq i ka thėnė publikisht”, tha Steiner.
Ai mėtutje theksoi se “megjithatė janė pėrforcuar masat gjatė vijės kufitare dhe janė tė gatshėm pėr tė vepruar nė rast tė ndonjė informacioni tė qėndrueshėm, qė ende asnjėherė nuk ėshtė ofruar nga pala serbe”.
I pyetur nėse UNMIK-u do tė arrestonte shqiptarėt e pėrmendur nga Ēoviqi, nė rast se autoritetet e Beogradit e kėrkojnė njė gjė tė tillė, Steiner u pėrgjigj:
“Ne mund tė vepromė vetėm nė bazė tė ligjit, qė do tė thotė se ne na duhen dėshmi, sepse nuk mund tė veprojmė nė bazė tė thashethemeve”, tha Steiner.
Nė kėtė kuadėr ai tha se “ne nė Kosovė jemi tė vendosur tė veprojmė nė bazė tė ligjit dhe kjo dėshmon edhe nė rastin e ēėshtjes sė tė dyshuarve nga Tribunali i Hagės. Kjo nuk ka tė bėjė me rastin e djeshėm, por rasti i Tribunalit tregon se kėtu bėhen punėt si duhet dhe se gatishmėria qė ėshtė dėshmuar nė Kosovė pėr mbėshtetjen e ligjit, edhe nė bashkėpunim me Tribunalin, nuk mund tė shihet nė vende tė tjera tė rajonit”, tha shefi i UNMIK-ut Michael Steiner.

Punėkėrkuesit tė patrajnuar profesionalisht

PRISHTINE, 25 shkurt - Oda Ekonomike e Kosovės nė bashkėpunim me Agjencinė Evropiane pėr Rindėrtim dhe me projektin “Kosvet”, qė nga nėntori i vitit tė kaluar po e zbatojnė projektin pėr aftėsime profesionale tė punėtorėve dhe punėkėrkuesve tė Kosovės. Qėllimi i kėtij projekti ėshtė pėrkrahja e zhvillimit ekonomik tė Kosovės pėrmes transformimit tė sistemit tė edukimit dhe aftėsimit profesional.
Analiza e bėrė nga Oda Ekonomike e Kosoves dhe Agjencia Evropiane pėr Rindėrtim rreth kualifikimit tė punėtorėve tė 300 ndėrrmarrjeve tė Kosovės, ka konstatuar se nė Kosovė ka nevojė pėr trajnime profesionale. “Prej 2500 punėtorėve tė anketuar, 85 pėrqind e tyre do tė pėrfshihen nė trajnime plotėsuese”, tha nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Mustaf Ibrahimi.
Ndėrsa udhėheqėsi i kėtij projekti David Headly vlerėsoi se pėrkrahja e zhvillimit ekonomik mund tė arrihet pėrmes zhvillimit tė standardeve, mbajtjes sė kurseve nė administrimin e biznesit, nė elektronikė dhe teknologji informative. “Ky projekt ėshtė shumėi i rėndėsishėm pėr zhvillimin ekonomik tė Kosovės. Qėllimi i projektit ka pėr qėllim t'i aftėsojs njerėzit pėr punėsim qė tė arrihet niveli i aftėsive dhe shkathtėsive tė nivelit evropian. Njerėzit kėtu kanė njė edukim shumė tė lartė teorik por egziston njė mosbarazim nė mes tė mėsimit teorik dhe atij praktik”, tha Headly.
Nė zbatimin e kėtij projekti marrin pjesė edhe Ministria e Arsimit Shkencės e Teknologjisė dhe Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale.

Personat me maska rishfaqen nė Podujevė

PODUJEVE, 25 shkurt - Personat me maska shfaqen edhe njė herė nė rajonin e Podujevės. Pasi ishte njoftuar se katėr persona janė parė duke mbushur armėt nė njė veturė nė njė rrugė tė Podujevės, policia ka reaguar duke iu afruar dhe me atė rast ka dėgjuar 6 tė shtėna, njoftoi policia e UNMIK-ut e rajonit tė Prishtinės. Pas kontrollit gjithpėrfshirės nė atė vend janė gjetur gjashtė gėzhojat e plumbave tė shkrepur si dhe menjėherė ėshtė bllokuar lokali nė tė cilin dyshohej tė ishin tė dyshimitit. Me kėtė rast policia ka kontrolluar 16 persona qė gjendeshin nė restoran tė cilėt u arrestuan, duke pėrfshirė dy individė qė penguan policinė dhe dy tė tjerė qė deklaruan se vetura ishte e tyre. Gjatė kontrollimit tė lokalit policia ka gjetur njė revole nė oxhak tė restoranit. Ndėrkaq nė njė informatė tė cilėn e kanė paraqitur nė polici dy qytetarė thuhet se ata kanė takuar 4 njerėz tė armatosur e me maska nė pyjet rreth fshatit Gllamnik. Policia ka reaguar menjėherė, por nuk ka ka mundur t'i gjejė tė dyshimtit e maskuar. Do theksuar se ky ėshtė rasti i tretė i raportuar brenda njė muaji rreth paraqitjes sė njerėzve tė armatosur e me maska nė rajonin e Podujevės.

Limaj pritet qė nesėr tė udhėtojė pėr Hagė

Prishtinė, 25 shkurt-Fatmir Limaj, qė tash e njė javė po qėndron nė Slloveni, pas dorėzimit tė tij, mė tė mėsuar se i ėshtė ngritur aktakuzė nga ana e Tribunalit tė Hagės, pritet qė nesėr tė udhėtojė pėr nė Hagė.

.....edhe Rtv21 njofton:

Fatmir Limaj nesėr ekstradohet nė Hagė

PRISHTINE, 25 shkurt - Fatmir Limaj, i akuzuari nga Gjykata e Hagės pėr krime lufte dhe deputet i Kuvendit tė Kosovės, qė po qėndron nė Slloveni, pritet qė nesėr tė udhėtojė pėr nė Hagė. Ai ėshtė vizituar dje nga njė anėtar i kryesisė sė PDK, Adem Grabovci, kurse sot pritet ta vizitojė vėllai i tij, Demir Limaj. Limaj ka porositur qė bashkėpunimi me ndėrkombėtarėt tė thellohet edhe mė shumė dhe qė rasti i tij tė mos ndikojė negativisht nė kėtė.
Sipas Grabovcit, nė Lubjanė ka njė interesim tė jashtėzakonshėm tė mediave lidhur me ēėshtjen Limaj, kurse organet sllovene kanė njė interesim tė jashtėzakonshėm pėr tė dhe qėndrimin e tij. 
Ndėrkohė avokati i Limajt, Peter Ceferin tha se klienti i tij do qė tė transferohet sa mė shpejt nė Gjykatėn e Hagės. “Ai nuk ndihet fajtor”, tha Ceferin pas takimit me Limajn nė burgun e Lubjanės. “Unė jam autorizuar t’u kėrkoj autoriteteve sllovene qė tė lejojnė nisjen e tij tė menjėhershme drejt Hagės”, tha avokati Ceferin. Sipas tij, Limaj nuk ka qenė nė dijeni tė akuzės sė ngritur kundėr tij. “Ai nuk ishte nė dijeni pėr akuzėn, pėrndryshe nuk do tė kishte shkuar pėr skijim. Ai do t’i ishte pėrgjigjur thirrjes sė Hagės”, tha Ceferin.
Limaj u arrestua mė 18 shkurt nga policia sllovene nė Kranjska Gora, pranė kufirit me Austrinė.

Latif Gashi mbrohet nga akuzat dhe dėshmitarėt e rrejshėm

Prishtinė, 25 shkurt-Nė Prishtinė, dje, ka vazhduar seanca gjyqėsore kundėr komandant Rrustem Mustafės-Remit dhe ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė, Latif Gashit, Naim Kadriut

 

Njė veture tė policisė ndėrkombėtare i vėhet zjarri nė veri tė Mitrovicės

Mitrovicė, 25 shkurt-Njė veturė e policisė ndėrkombėtare ėshtė thyer dhe i ėshtė vėnė zjarri me qėllim, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, tė dominuar nga pjesėtarėt e minoritetit serb, njoftuan tė martėn burimet e policisė ndėrkombėtare nė Mitrovicė.

U shėnua 10-vjetori i themelimit tė Shoqatės Kulturore “Mėmėdheu”
St. Gallen, 25 shkurt-10 vjet mė pare nė Zvicėr u themelua Shoqata Kulturore “Mėmdheu”, emėrimi i sė cilės u bė nė bazė tė poezisė sė Ēajupit, me tė njėjtin titull.

UNMIK-u dhe Qeveria shpallin tender pėr aerotransportuesin kosovar

PRISHTINĖ 25 shkurt - Shtylla e katėrt e UNMIK-ut dhe Ministria e Transportit dhe Telekomunikacionit shpallen tė martėn tenderin ndėrkombėtar pėr caktimin e njė aerotransportuesi kosovar

Prof.Dr. Mehdi Hyseni
"Preventiva fizike" e policisė sė UNMIK-ut kundėr TMK-sė ėshtė nė funksion tė kriminalizimit tė luftės ēlirimtare tė UĒK-sė

Kjo analizė e botuar nė korrik tė vitit 2002, ribotohet me kėrkesėn e autorit nė shenjė solidarizimi dhe pėrkrahjeje tė luftės sė drejtė ēlirimtare kombėtare dhe antikoloniale tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės(UĒK-sė). Edhe pse kjo ėshtė publikuar nėntė (9) muaj mė parė, edhe sot ėshtė tejet aktuale, sepse nė kuadrin e kėsaj analize, lexuesit mund ta gjejnė arsyen kryesore pse Tribunali Ndėrkombėtar i Hagės e ka arrestuar ish-komandantin e UĒK-sė, pėrkatėsisht deputetin e Asamblesė sė Kosovės, Fatmir Limaj, si dhe pjesėtarėt e tjerė tė UĒK-sė.

Fillimi i procesit tė "pėrpunimit" (arrestimi dhe burgosja me dhunė) tė ish-eprorėve tė Ushtrisė Clirimtare tė Kosovės (UCK), Latif Gashi, Naim Kadriu, Nazif Mehmeti(kohė mė parė) dhe, Idriz Balaj, Bekim Zekaj, Ramush Ahmetaj, Nezir Elshani, Faton Mehmetaj dhe Daut Haradinaj nga policia e "globalizuar" e UNMIK-ut, tė drejtuar nga Mihael Shtajner, ėshtė njė nga instrumentet mė efektive tė realizimit tė strategjisė sė demokracisė totalitare "multietnike" nė Kosovė. Pėrdorimi i forcės fizike brutale dhe i strategjisė sė frikėsimit nga policia e UNMIK-ut kundėr pejsėtarėve tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės(TMK), ėshtė akt iracional ndėshkues jo vetėm kundėr qenies sė tėrėsishme tė UCK-TMK-sė, por edhe kundėr interesave vitale kombėtare tė shqiptarėve nė Kosovė. Njė luftė e kėtillė, e hapur kundėr faktorit ushtarako-politik shqiptar, ka filluar qysh nga instalimi i administratės ndėrkombėtare UNMIK+KFOR nė Kosovė. Mirėpo, kjo zhvillohej fshehurazi si nga ana e propagandės sė brendshme shqiptare, ashtu edhe nga propaganda e huaj kolonialiste serbomadhe, e ndėrthurur me aktorėt e propagandės proserbe tė shėrbimeve tė zbulimit dhe kundėrzbulimit tė qendrave tė ndryshme ndėrkombėtare.

S'ka dyshim se, pėrdorimi i forcės dhe i strategjisė sė frikėsimit tė forcave policore tė UNMIK-ut kundėr pjesėtarėve tė UCK-sė (TMK-sė), ėshtė i barasvlershėm me fenomenologjinė e terrorizmit shtetėror serb nė Kosovė, qė mbretėroi gjatė gjithė dekadės sė fundme tė shekullit XX nėn drejtimin e Slobodan Milosheviqit(ish-kryetar i Republikės sė Serbisė). Ndėr motivet kryesore, pse UNMIK-u ka filluar fushatėn histerike kundėr TMK-sė, ėshtė qė nė thelb tė kriminalizohet lufta ēlirimtare vetėmbrojtėse e UCK-sė, si dhe viktimat e saj tė njėjtėsohen me ekzekutorėt e ushtrimit tė gjenocidit tė regjimit pushtues kolonial serb nė Kosovė, nė mėnyrė qė "paqetuesit" ndėrkombėtarė (pėr qėllime dhe interesa tė tyre strategjike afatgjata tė globalizimit botėror), t'i pajtojnė me ēdo kusht pėrmes "formulės sė kompromisit multietnik" viktimat e popullatės shqiptare me agresorin serb. Lind pyetja, si ėshtė e mundur tė krijohet njė Kosovė multietnike dhe demokratike, me kriminelėt serbė, tė cilėt kolektivisht kanė marrė pjesė nė ushtrimin e gjenocidit dhe tė agresionit serb kundėr shqiptarėve nė Kosovė? Cilėt janė paramatrat kryesorė tė politikės dhe tė drejtėsisė sė bashkėsisė ndėrkombėtare, qė tė mund t'i "pajtojnė" moralisht dhe ligjėrisht kėto dy koncepte, qė e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn: luftėn e drejtė ēlirimtare antikoloniale tė UCK-sė dhe luftėn pushtuese agresive e gjenocidale tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit kundėr shqiptarėve nė Kosovė? - Sigurisht se jo, parametrat e diktatit dhe tė ulitmatimit tė "drejtėsisė" tė Tribunalit tė Hagės, qėllimi i fundmė i tė cilave ėshtė qė, kundėrmasat mbrojtėse luftarake tė UCK-sė kundėr agresionit serbomadh, t'i cilėsojnė (sikurse nė rastin e luftės mbrojtėse tė kroatėve kundėr agresionit serb nė Kroaci) hiq mė pak se "krime tė luftės". Pikėrisht, kėtu qėndron "keqkuptimi" i luftės sė drejtė tė UCK-sė nga "prokurorėt hetues" tė Tribunalit ndėrkombėtar tė Hagės, sepse sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe konventave ndėrkombėtare, kundėrmasat e UCK-sė nė parandalimin e krimeve tė luftės sė agresorit serb ndaj popullatės civile shqiptare, nė asnjė rast nuk mund tė kualifikohen (ashtu siē i konevnon edhe sot Serbisė agresore, t'i ndėrrojė tezat, nė mėnyrė qė krimet e veta gjenocidale ndaj viktimave civile shqiptare, t'ia atribuojė luftėtarėve tė UCK-sė) si "krime tė luftės" sė UCK-sė nė Kosovė, sepse plotėsisht janė nė pėrputhje me parimet dhe me rregullat e lejuara tė VETEMBROJTJES( self-help), si njė nga institucionet mė tė vjetra tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe, tė sė drejtės nė pėrgjithėsi.

Nė rastin konkret, aktakuzat e kurdisura tė Tribunalit tė Hagės nė bashkėpunim me Serbinė agresore kundėr UCK-sė, nuk pėrbėjnė kurrfarė baze juridike tė sė drejtės sė luftės, as asaj humanitare ndėrkombėtare, por kanė vetėm karakter tė proceseve tė montuara gjyqėsore politike, dhe janė plotėsisht identike me gjykatat politike antishqiptare tė Serbisė pushtuese tė Slobodan Milosheviqit. Difekti mė drastik ligjor i Tribunalit tė Hagės, ėshtė zbatimi i procedures absurde juridike. Sė pari, pėrpilohen dhe shfrytėzohen akpaditė sekrete, burimi i tė cilave ėshtė "i panjohur", kėshtu qė askush nuk mund ta dijė ėshtė apo jo i dyshuar a nėn hetime, derisa policia ta "kidnapojė" nė rrugė, nė shtėpi, nė zyrė apo nė cilin do shtet qoftė. Sė dyti, ekzistojnė procese tė fshehta,qė janė veēori krysore e gjykatave politike.Sė treti, ekzistojnė dispozita mbi marrjen nė pyetje tė "klientėve" me dyerė tė mbyllura nė rrethana tė padefinuara.Sė katėrti, dėshmitarėt mund tė dėshmojnė nė mėnyrė anonime ose dėshmitė e tyre, t'i depopzitojnė pa u paraqitur fare nė gjyq. Sė pesti, kjo Gjykatė ndėrkombėtare nuk njeh institucionin e porotės. Mbi tė gjitha, kjo Gjykatė ndėrkombėtare e Hagės pėr krime tė luftės nė ish-Jugosllavi, juridikisht ėshtė institucion jolegjitim,sepse ėshtė formuar nga Kėshilli i Sigurimit, e jo nga Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara. Ndėrkaq, efikasiteti dhjetėvjeēar i Tribunalit tė Hagės nė dėnimin e krimeve gjenocidale tė Serbisė agresore ndaj popujve kroatė, myslimanė dhe shqiptarė, ėshtė vetėm njė ZERO e drejtėsisė ndėrkombėtare dhe turpi mė i madh botės sė civilizuar bashkėkohore.
 


E hėnė, 24 shkurt, 2003

Nėnshkruhet marrėveshja pėr krijimin e Arkivit elektronik tė Kuvendit tė Kosovės
Prishtinė, 24 shkurt - Sot nė Kuvendin e Kosovės, nga kryetari Nexhat Daci dhe shefi i Zyrės sė UNDP-sė nė Prishtinė, Robert Piper, u nėnshkrua marrėveshja pėr krijimin e Arkivit elektronik tė Kuvendit tė Kosovės.
Projekti i cili mundėson qasje shumė tė shpejtė nė dokumentacionion e Kuvendit, por edhe ruajtjen e mirė tė tij, do tė kushtojė 1.1 milion dollarė. Pėrveē nga Programi pėr Zhvillim i OKB-sė (UNDP), ky projekt do tė mbėshtetet edhe nga Unioni Interparlamentar dhe nga Norvegjia.

...nuk duhet harruar edhe veprimet e kohėve tė fundit tė zyrtarėve  norvegjez, tė cilėt detyrojnė refugjatėt-emigrantėt kosovarė, qė nė ambasadėn jugosėrbe, brenda Norvegjisė, tė pajisen me pasaporta jugosllave!!! (verejtje e erenikut)

Sipas njoftimeve mė tė reja te RTV21:

Mijėra vetė protestojnė nė Prizren kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK nga Tribunali i Hagės
PRIZREN, 24 shkurt - Mijėra vetė protestuan sot nė Prizren kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė nga Tribunali i Hagės, duke mbajtur nė duar pankarta tė ndryshme. Oratorėt thanė se nuk janė tubuar pėr t'u mbrojtur por pėr tė treguar dinjitetin se tė gjithė janė me Fatmir Limajn dhe tre tė akuzuarit e tjerė nga Tribunali i Hagės pėr krime lufte nė Kosovė. Ata thanė se shpresojnė nė drejtėsi dhe nė gjykatė se nuk burgosen ēlirimtarėt tė cilėt luftuan pėr lirinė e popullit tė vet. “Akuza kundėr Limajt ėshtė qė kosovarėt tė dorėzohen nė prehrin e Serbisė”, u tha nė protestė.

Arrestimi i Komandant Ēelikut dhe bashkėluftėtarėve tė tij-prangosje e lirisė

Drenas, 24 shkurt -Protesta e sotme nė Drenas ka tubuar dhjetra-mijėra njerėz, tė cilėt janė solidarizuar fuqishėm me Fatmir Limajn dhe bashkėluftėtarėt e tij.

edhe Qik-u njofton se:

Nė Prizren dhe Drenas sot u protestua kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė
Prizren, 24 shkurt - Nė Prizren sot u protestua kundėr arrestimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė nga Tribunali i Hagės, duke mbajtur nė duar pankarta tė ndryshme. Oratorėt thanė se nuk janė tubuar pėr t'u mbrojtur por pėr tė treguar dinjitetin se tė gjithė janė me Fatmir Limajn. Ata thanė se shpresojnė nė drejtėsi dhe nė gjykatė se nuk burgosen ēlirimtarėt tė cilėt luftuan pėr lirinė e popullit tė vet. Akuza kundėr Limajt ėshtė qė kosovarėt tė dorėzohen nė prehrin e Serbisė, tha njė tjetėr folės. Nė kėtė protestė morėn pjesė me mijėra qytetarė.
Njė protestė e madhe sot u mbajt edhe nė Drenas, me pjesėmarrjen e mijėra qytetarėve, ku u protestua kundėr arrestimit tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe deputetit Fatmir Limaj. Nė kėtė protestė u kėrkua nga parlamenti qė tė nxjerrė njė rezolutė pėr njohjen e vlerave tė UĒK-sė, ēlirimrarėt e arrestuar tė lirohen dhe tė mbrohen nė liri, Parlamenti, Qeveria e Kosovės dhe Presidenca tė ngrisin ēėshtjen e imunitetit tė njerėzve tė luftės dhe tė punės sė institucioneve tė Kosovės dhe parlamenti tė mos fillojė nga puna derisa tė mos lirohen ēlirimtarėt.

Shefi i Misionit Amerikan Harnish i shqetėsuar pėr mundėsinė e ekzistimit tė grupeve tė armatosura nė Kosovė

PRISHTINE, 24 shkurt - Shefi i Misionit Amerikan nė Kosovė, Rino Harnish nė takimin me kryetarin e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Ramush Haradinajn ka shprehur shqetėsimin pėr mundėsinė e ekzistimit tė grupeve tė armatosura nė Kosovė. Reno Harnish dhe Ramush Haradinaj ranė dakord qė tė mbėshtetet sundimi i ligjit.
Nė takimin mes Harnishit dhe Haradinajt u pėrkrahėn proceset stabile nė vend, pėrfshirė sundimin e rendit dhe tė ligjit. Ky reagim vjen pas disa deklaratave tė liderėve nė rajon se nė Kosovė ekzistojnė grupe tė armatosura.
“Ne bėjmė thirrje pėr stabilitet nė rajon dhe morėm njė mbėshtetje tė fuqishme nga zoti Haradinaj dhe nga liderėt e tjerė tė Kosovės kundėr disa elementeve tė dėmshme nė rajon”, tha Harnish. Edhe kryetari i AAK-sė tha se angazhohet pėr ruajtjen e stabilitetit, megjithė zhvillimet e fundit.
Nė kėtė takim Haradinaj kėrkoi nga Harnish pėrkrahje nė vazhdimėsi, nė mėnyrė qė institucionet e Kosovės tė mund ta ēojnė pėrpara vullnetin e popullit tė Kosovės. Sipas Haradinajt, arrestimet e pjesėtarėve tė ish-UĒK-sė nga Tribunali i Hagės kanė shkaktuar shqetėsim tek popullata e Kosoves, andaj zhvillime tė tilla janė tė dėmshme pėr procesin e Kosovės. “Ne diskutuam edhe pėr sundimin e ligjit dhe theksuam se duhet tė respektohen procedurat ligjore edhe pse nė disa raste kėto janė tė dhimbshme”, tha Harnish.
Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj mendon qė nė mbledhjen e ardhshme tė Kuvendit tė Kosovės, nė vend tė inicimit tė ndonjė konflikti tė brendshėm e akuzave tė ndėrsjella, tė njihet zyrtarisht lufta pėr liri e UĒK-sė.

Ministrat e Jashtėm tė BE-sė apel Beogradit dhe Prishtinės: Nisni dialogun pėr ēėshtjet praktike

BRUKSEL, 24 shkurt - Ministrat e Punėve tė Jashtme tė Bashkimit Evropian kanė mirėpritur sot transferimin e tė akuzuarve tė parė nga Kosova, tė cilėt akuzohen nga Tribunali i Hagės pėr krime lufte. Sipas korrespondentit tė RTV21 nė Bruksel, ata kanė pohuar se kjo tregon vendosmėrinė e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr tė vendosur drejtėsinė nė mbarė Ballkanin. Ata kanė falenderuar zyrtarėt e UNMIK-ut dhe ata tė KFOR-it nė Kosovė pėr operacionet e arrestimit tė tė akuzuarve si dhe u kanė bėrė thirrje autoriteteve tė skenės politike tė Kosovės dhe tė dėrguarit special tė OKB-sė, Mihael Shtajner qė tė bashkėpunojnė me Tribunalin e Hagės, pasi sipas tyre, ky ėshtė njė obligim ndėrkombėtar.
Nga ana tjetėr ministrat e mbledhur nė Bruksel i kanė bėrė thirrje si Beogradit zyrtar ashtu edhe Prishtinės qė tė iniciojnė dialogun e ndėrsjelltė pėr ēėshtjet praktike dhe pėr interesat e ndėrsjellta. Ata kanė vėnė nė theks edhe njėherė Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit, si dhe u kanė bėrė apel tė gjitha palėve, si nė Beograd ashtu edhe nė Prishtinė, qė tė tėrhiqen nga iniciativat unilaterale, tė cilat nuk janė tė pėrputhshme dhe tė pėrmbahen nė ndėrtimin e njė Kosove multietnike. Iniciativa tė tilla, kanė theksuar ministrat, do tė jenė destabilizuese jo vetėm pėr Kosovėn por edhe pėr tėrė rajonin. Sipas ministrave, transformimi i ish-Jugosllavisė nė njė federatė tashmė tė re mes Malit tė Zi dhe Serbisė ėshtė i rėndėsishėm, por ai nuk ka asnjė efekt mbi Kosovėn. Sipas tyre, Rezoluta 1244 mbetet e vlefshme nė tė gjitha aspektet. Ata kėn theksuar se pėr Bashkimin Evropian kjo rezolutė duhet tė jetė bazė e politikės pėrsa i pėrket Kosovės. Ministrat e BE-sė i kanė gjithashtu thirrje lidervė tė Kosovės qė tė bashkėpunojnė ngushtė me kryeadministratorin Mihael Shtajner dhe me pjesėtarėt e KFOR-it, me qėllim tė njė tė ardhme mė tė mirė pėr Kosovėn, por edhe pėr tėrė rajonin. Kėshilli ka pėrshėndetur iniciativat e Shtajnerit qė tė transferojė gradualisht kompetencat tek institucionet kosovare, pėrpos atyre qė edhe mė tej mbeten tė rezervuara pėr
tė.

Shtajner: Kosova mos guxojė tė instrumentalizohet pėr ēėshtje tė brendshme tė Serbisė

PRISHTINE, 24 shkurt - "Kosova nuk guxon tė instrumentalizohet pėr ēėshtje tė brendshme tė Serbisė", ka thėnė sot nė Prishtinė, shefi i UNMIK-ut, Michael Steiner. Steiner i ėshtė pėrgjigjur kryeministrit tė Serbisė Zoran Gjinxhiē dhe zėvendėsit tė tij Nebojsha Ēoviē, pas deklaratave pėr krijimin e njė minishteti serb nė Kosovė dhe pėr bartjen e luftės nga Kosova nė Luginėn e Preshevės. "Kohėt e fundit kemi dėgjuar kėrkesa tė ndryshme dhe deklarime publike tė zyrtarėve serbė, pėr minishtete, pėr ndarje tė Kosovės apo pėr kthim tė ushtrisė jugosllave nė Kosovė, mirėpo qėndrimi i Uashingtonit, i Brukselit madje dhe i Moskės ėshtė i qartė pėr rrugėn qė duhet ndjekur sipas rezolutės 1244", tha Michael Steiner.

Nė policinė e Maqedonisė deri nė fund tė vitit 2004 duhet tė punėsohen 1500 policė shqiptarė
Shkup, 24 shkurt - Nė policinė e Maqedonisė deri nė fund tė vitit 2004 duhet tė punėsohen 1500 policė shqiptarė. Vetėm kėtė vit do tė trajnohen 500 policė shqiptarė. Pėrfaqėsimi proporcional i shqiptarėve nė polici parashikohet edhe nė Marrėveshjen e Ohrit, ka deklaruar pėr mediat e jashtme zėvendėsministri i brendshėm i Maqedonisė Fatmir Dehari.

Shkurt:

Arrestimi i Komandant Ēelikut dhe bashkėluftėtarėve tė tij-prangosje e lirisė

Drenas, 24 shkurt -Protesta e sotme nė Drenas ka tubuar dhjetra-mijėra njerėz, tė cilėt janė solidarizuar fuqishėm me Fatmir Limajn dhe bashkėluftėtarėt e tij.

RDK - ARK: UĒK dhe Limaj kanė mbrojtur qytetėrimin nė Kosovė
Prishtinė, 24 shkurt-Pėrfaqėsues tė Kryesisė sė Rinisė Demokratike tė Kosovės dhe tė Aleancės sė tė Rinjve tė Kosovės, u takuan tė hėnėn, ku biseduan rreth arrestimeve tė fundit tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė, ndėrkohė qė vlerėsuan lartė aktin e vetėdorėzimit tė Fatmir Limaj.

UNDP investon 100 mijė dollarė pėr projektin “Zbukurimi i qytetit”

Prishtinė, 24 shkurt-Pėrfaqėsues tė Programit pėr Zhvillim tė Kombeve tė Bashkuara (UNDP) thanė tė hėnėn se nga Qeveria italiane kanė siguruar 100 mijė dollarė dhe kėto para kanė planifikuar t’i investojmė nė sheshin “Nėnė Tereza” nė Prishtinė pėr tė realizuar projektin “Zbukurimi i qytetit”.

Regjistrimi i pėrgjithshėm nė Kosovė do tė mbahet mė 1 prill 2004

Prishtinė 24 shkurt-Projektligji pėr regjistrimin e pėrgjithshėm nė Kosovė, sipas tė cilit parashihet qė regjistrimi tė mbahet mė 1 prill 2004, do tė finalizohet kėtė javė nga Zyra ligjore e qeverisė dhe ajo e UNMIK-ut, pėr t'u dėrguar mė pas pėr miratim nė kuvend.

Regjistrimi i popullsisė nė Kosovė do tė kushtojė 6-7 mil. Euro, prej tė cilave 75% do tė sigurohen nga donatorėt, ndėrsa pjesa tjetėr nga qeveria.

-Shefket Musliu thotė se nuk ka lidhje me sulmin nė Muhoc.-ku siē dihet Vritet njė polic serb-nga shpėrthimi i njė mine anti-tank nė afėrsi tė Bujanocit humbi jetėn tė djelėn njė pjestar i gjandarmėrisė serbe, kurse dy tė tjerė u plagosėn lehtė. Nėnkryeministri serb, Nebojsha Ēoviē, kėtė e cilėsoi si akt terrorist dhe pėr kėtė fajsoi ish-drejtues tė UĒPMB-sė, Shefket Musliun, Besim Tahirin dhe Blerim Jakupin.

-Ndarja e Kosovės nuk iu pėrgjigjet serbėve por shqiptarėve, thotė partia e Koshtunicės.

ekonomi

-Afaristėt prizrenas shuajnė bizniset pėr shkak tė rėnies sė punės.

kulturė

-Shkollat serbe financohen, por nuk mbikėqyren nga institucionet e Kosovės.

Rizah Sheqiri u nderua me ēmimin vjetor pėr kulturė
Stokholm, 24 shkurt - Rizah Sheqirit, poetit dhe shkrimtarit tonė me banim nė Karlskrona tė Suedisė, i ėshtė dhėnė ēmimi vjetor pėr kulturė pėr vitin 2002 nga Komuna e Karlskronės. Kjo mirėnjohje ka njė vlerė tė veēantė kur kihet parasysh fakti se Karlskrona ėshtė qytet i mirėnjohur pėr trashėgimi tė pasur kulturore, trashgimia e tė cilit ėshtė e nėn mbrojtjen e UNESKO-s.
Rizah Sheqiri, krijuesi ynė i mirėnjohur, autor i 30 veprave pėr fėmijė e tė rritur nė prozė,poezi,dramaturgji,kritikė letrare, studime, publicistikė, e i pėrkthyer edhe nė gjuhė tė ndryshme tė botės si nė atė angleze, gjermane, suedeze etj.
Vetėm gjatė vitit 2002 Rizah Sheqiri u prezentua edhe me gjashtė libra qė mbajnė firmėn e tij. Rizah Sheqiri pėrndryshe ėshtė anėtar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Suedisė dhe ėshtė mjaft aktiv nė jetėn e veprimtarinė kulturore nė Suedi.


E shtunė, 22 shkurt, 2003

 Gazetat gjermane: Koloneli Vasiljeviq ka pėrpiluar dėshmitė kundėr Limajt
Frankfurt, 22 shkurt 2003
- Ngritja e aktakuzės kundėr deputetit tė Kosovės, Fatmir Limajt, dhe arrestimi i tre shqiptarėve nga Haga ėshtė bėrė pėrmes ish-kolonelit tė Armatės Jugosllave, Aleksandėr Vasiljeviq, shkruajnė sot disa nga mediumet e shkruara gjermane.

Atlantiku reagon ndaj arrestimeve tė fundit tė ish-pjesėtarėve tė UĒK
Nju-Jork, 22 shkurt 2003 - Lufta e drejtė dhe ēlirimtare e UĒK-sė u bė me qėllim qė tė arrihet liria, demokracia dhe drejtėsia, mirėpo asnjėra nga kėto nuk realizohen duke barazuar agresorin serb dhe viktimėn shqiptare, porosit Shoqata “Atlantiku”.

PDK nė Vjenė dėnon ngritjen e aktakuzės ndaj Limajt
Vjenė, 22 shkurt 2003 - Dega e Partisė Demokratike e Kosovės nė Vjenė tė Austrisė, ka reaguar ndaj ngritjes sė aktakuzės ndaj Fatmir Limajt, komandant gjatė luftės nė Kosovė, dhe arrestimeve tė pjesėtarėve tė ish-UĒK-sė.

Paralajmėrohen protesta gjithėpopullore nė javėn e ardhshme
Prishtinė, 22 shkurt 2003 - Kėshilli Organizativ i Protestave ka paralajmėruar pėr javėn e ardhshme protesta gjithėpopullore nė mbarė Kosovės, nė shenjė pakėnaqėsie me rastin e ngritjes sė aktakuzės nga ana Tribunalit tė Hagės katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK.

Java qė hapi kapitull tė ri nė historinė e Kosovės
Prishtinė, 22 shkurt 2003 -  Edhe optimisti mė i madh nuk do tė mund tė besonte se kaq papritur kjo javė do tė shėnojė hapjen e njė kapitulli tė ri nė faqen e re tė historisė sė Kosovės.

Thaēi: Kosova tani nė kapitull tė ri; do marrim pėrgjegjėsitė nė pėrputhje me interesat e vendit

PRISHTINE, 22 shkurt - “Nė Kosovė ėshtė hapur njė kapitull i ri i historisė dhe nuk mund tė sillemi sikur nuk ka ndodhur asgjė”. Kėshtu ka thėnė sot kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi pas takimit me shefin e Zyrės Britanike nė Prishtinė, Mark Dikinson. Thaēi edhe njė herė pėrsėriti qėndrimin se i akuzuari nga Tribunali i Hagės, deputeti i Kuvendit tė Kosovės Fatmir Limaj ėshtė i pafajshėm dhe se do tė kthehet nė shtėpi.
“Tribunali i Hagės ėshtė vendi mė i mirė pėr tė dėshmuar tė vėrtetėn dhe nėse Limaj ėshtė i pafajshėm ai mund ta mbrojė pafajėsinė e tij nė njė gjykatė tė hapur”, tha Thaēi pas takimit me shefin e Zyrės Britanike nė Kosovė, Mark Dikinson. Ky i fundit e ka pėrshėndetur dhe ka quajtur dinjitoze gatishmėrinė e Limajt qė vullnetarisht t’i dorėzohet Tribunalit tė Hagės.
“Eshtė shumė mė mirė qė ēdo person i pafajshėm t'i hedhė prapa tė gjitha thashethemet qė thuhen pėr tė kaluarėn e tij. Edhe pse kjo ėshtė njė kohė shumė e vėshtirė pėr shumė njerėz, bashkėpunimi me drejtėsinė ėshtė njė hap i mirėseardhur”, tha Dikinson.
Kryetari i Partisė Demokratike, Hashim Thaēi ka thėnė se tash nė Kosovė “ėshtė hapur njė kapitull i ri dhe se nuk mund tė sillemi sikur nuk ka ndodhur asgjė, sepse pėr vendin tonė dhe popullin ėshtė hapur njė kapitull i ri i faqes sė re tė historisė”. “Mendoj se nė kėto zhvillime tė rėndėsishme dhe mjaft tė ndjeshme do tė marrim pėrgjegjėsitė tona nė pėrputhje me interesat e vendit, popullit dhe investimit tė perėndimit nė Kosovė”, tha Thaēi.
Kryetari i PDK-sė beson se Limaj do tė mbrohet nė liri, edhe pse Tribunali i Hagės ėshtė i pavarur dhe nuk do tė ndikohet nga politika. Fatmir Limaj gjendet ende nė Slloveni. Sipas Thaēit, transferimi pėr nė Hagė nuk ėshtė bėrė ende pėr shkak tė procedurave juridike.

Rexhepi me studentėt: Nėse vazhdojnė arrestimet mund tė rrėzohet edhe Qeveria jonė

PRISHTINE, 22 shkurt - Kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi pati njė takim tė veēantė me njė grup studentėsh tė Universitetit tė Prishtinės, takim ky i organizuar nga Unioni i Pavarur tė Studentėve tė kėtij Universiteti. Ai tha me kėtė rast se nėse vazhdohet me fushatėn e arrestimeve tė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė mund tė dėmtohet rėndė procesi politik nė Kosovė.
“Vazhdimi i arrestimeve mund tė bėhet shkak edhe pėr rrėzimin e Qeverisė sonė dhe kėtė duhet ta ketė parasysh edhe faktori ndėrkombėtar”, ka thėnė Rexhepi. I pyetur nga studentėt se si i komenton arrestimet e fundit nga Gjykata e Hagės dhe intervenimi i NATO-s nė Kosovė a do tė thotė njė dėshtim i tyre, kryeministri tha se sikur tė vazhdohet tė denigrohet dhe tė zhvlerėsohet lufta e UĒK-sė, do tė jetė dėshtim edhe i NATO-s. “Kjo do tė ndodhė pėr arsye se pikėrisht pastėrtia e luftės, e cila i ka respektuar edhe konventat e tė drejtave tė njeriut, ka qenė ajo qė e ka sjellė NATO-n ta ndihmojė Kosovėn dhe bashkėrisht tė ēlirohemi. Sikur tani tė fillojė t'i gjykojė tė gjithė aleatėt e vet, atėherė NATO-ja do ta zhvlerėsonte edhe vetveten. Kėtu NATO-ja duhet tė mendojė shumė mirė pėr kėtė”, tha kryeministri Rexhepi mes tė tjerave.

Thaēi apelon qytetarėt pėr urtėsi dhe menēuri
Prishtinė, 22 shkurt 2003
Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, u apeloi, tė shtunėn, kryetarėve tė degėve tė PDK, anėtarėsisė dhe simpatizantėve tė PDK-sė, si dhe tė gjithė qytetarėve tė vendit tė tregojnė pjekuri dhe kulturė tė lartė politike e qytetare dhe i ftoi tė gjithė pėr urtėsi, menēuri, sjellje dinjitoze duke iu shmangur ēdo provokimi dashakeqės.

PDK apel qytetarėve: Ēdo gur i hedhur kundėr KFOR, ėshtė gur kundėr Fatmir Limajt

PRISHTINE, 22 shkurt - Nė mbledhjen e rregullt me kryetarėt e degėve tė Partisė Demokratike tė Kosovės, tė cilėn e drejtoi kryetari Hashim Thaēi u shqyrtua situata aktuale politike nė Kosovė. Kryetari i PDK-sė para kryetarėve tė degėve foli pėr gjendjen e krijuar pas vetėdorėzimit tė sekretarit pėr marrėdhėnie publike tė kėsaj partie, Fatmir Limaj, duke e ēmuar kėtė akt si veprim tė pjekur.
“Besojmė qė Sekretari pėr Marrėdhėnie me publikun dhe shefi i Grupit Parlamentar tė PDK-sė nė Kuvendin e Kosovės, Fatmir Limaj edhe para drejtėsisė ndėrkombėtare do ta dėshmohet si ēlirimtar i Kosovės dhe mbrojtės i popullatės civile gjatė kohės sė luftės. Ne jemi tė bindur se zoti Limaj do ta pėrballojė kėtė sfidė me dinjitet dhe do tė dėshmojė pafajėsinė e tij dhe tė UĒK-sė, sepse akuzat qė i bėhen janė tė ngritura mbi bazėn e shpifjeve tė ulta”, u tha nė mbledhjen e PDK-sė.
Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi apeloi tek kryetarėt e degėve, tek anėtarėsia dhe simpatizantėt e PDK-sė, si dhe tek tė gjithė qytetarėt e vendit tė tregojnė pjekuri dhe kulturė tė lartė politike e qytetare dhe i ftoi tė gjithė pėr urtėsi, menēuri, sjellje dinjitoze duke iu shmangur ēdo provokimi dashakeqės.
“Ēdo gur i hedhur ndaj KFOR-it dhe UNMIK ėshtė atak i drejtėpėrdrejt edhe ndaj zotit Limaj dhe konceptit tė tij politik, si dhe ndaj procesit dhe stabilitetit politik. Zoti Limaj nuk ėshtė nė Hagė se e deshėn ndėrkombėtarėt atė atje, por si pasojė e logjikės shpifėse dhe denoncuese”, u tha nė mbledhjen e degėve tė PDK-sė.

Zysmut kritikon politikėn e UNMIK-ut nė Kosovė

VJENE, 22 shkurt - Nėnkryetarja e Asamblesė Parlamentare tė OSBE-sė Rita Zysmut, nė njė debat tė zhvilluar nė Vjenė, ka kritikuar politikėn e UNMIK-ut nė Kosovė. Ajo ka thėnė: "Nuk mund tė tolerohet sjellja qė pėrpara fakteve tė pamohueshme tė insistosh se Kosova ėshtė pjesė e Serbisė. E kuptoj tė dėrguarin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė nė Kosovė pėr tė respektuar rezolutėn e Kombeve tė Bashkuara, por nuk duhet harruar se popullsisė sė Kosovės duhet t'i ofrohet njė e ardhme e sigurt", ka theksuar nėnkryetatarja e Asamblesė Parlamentare tė OSBE-sė.


E marte, 18 shkurt, 2003
NATO konfirmon emrat e tre tė arrestuarve pėr krime lufte

PRISHTINĖ-18 shkurt 2003 - Sipas njoftimeve tė agjensisė informative KosovaLive; Selia e NATO-s nė Bruksel ka konfirmuar mbrėmė vonė se trupat e saj nė Kosovė kanė arrestuar Haradin Balajn, Isak Musliun dhe Agim Murtezin, tė tre ish-pjesėtarė tė UĒK-sė pasi qė ata ngarkohen nga Tribunali i Hagės pėr ish-Jugosllavi pėr krime lufte.
Del Ponte thotė se i akuzuari i katėrt nga Kosova gjendet nė udhėtim zyrtar. Siē ėshtė konfirmuar zyrtarisht personi i katėrt ėshtė Fatmir Limaj.

RTK njofton se:Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės Karla Del Ponte ngriti aktakuzė kundėr Fatmir Limajt, Fatmir LimajHaradin Balės, Isak Musliut e Agim Murtezit. Ata akuzohen pėr krime kundėr njerėzit dhe shkelje tė ligjeve tė luftės. Fatmir Limaj, i cili pėr momentin gjendet jashtė vendit, pėrmes njė bisede telefonike i deklaroi RTK-sė se ėshtė i gatshėm tė dorėzohet vullnetarisht nė Hagė. “ Kam qenė nė gjendje ta mbrojė Kosovėn nė momentet mė tė vėshtira, e do ta mbrojė atė edhe nė Hagė” deklaroi Limaj. Ai deklaroi se nuk ka pasur kurrfarė paralajmėrimi se gjendet nė listėn e tė kėrkuarve tė Tribunalit tė Hagės. “ Rastėsisht jam gjendur jashtė vendit pėr obligime tė mia, sepse po ta dija kėtė do tė qėndroja nė Prishtinė” tha Limaj. Nė aktakuzėn e ngritur nga Tribunali i Hagės thuhet se Limaj akuzohet pėr planifikim, e dhėnie urdhėrash ushtarėve tė tij, nė kampin e UĒK-sė nė Llapushnik. Sipas aktakuzės nė kampin e Llapushnikut janė mbajtur rreth 35 civilė serbė dhe shqiptarė, tė cilėt i janė nėnshtruar torturave dhe veprimeve johumane.

Robertson: Nuk ka vend pėr tu fshehur pėr tė akuzuarit e Hagės

RobertsonSekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s lordi Gjorgj Robertson ka thėnė se arrestimet e djeshme janė njė paralajmėrim. Sipas tij, nuk ka vend pėr tu fshehur pėr askė, qė akuzohet pėr krime nga Tribunali i Hagės.



 

Britania mirėpret arrestimet nė Kosovė

StrouSekretari i jashtėm britanik Xhek Strou dhe Xhef Hun, sekretar i mbrojtjes, nė njė deklaratė tė pėrbashkėt theksojnė se veprimet e ndėrmarra tregojnė se Britania e madhe dhe bashkėsia ndėrkombėtare nuk kanė harruar pėr krimet e luftės tė cilat ndodhėn te tė dy palėt gjatė luftės nė Kosovė. Ata janė shqiptarėt e parė tė cilėt arrestohen me urdhėrarrest tė Tribunalit tė Hagės. Ata u arrestuan nga trupat e NATO-s. Nė deklaratė tė zotit Strou dhe Hun thuhet se Britania dhe bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e vendosur qė pėrgjegjėsit pėr krimet e luftės nė Kosovė tė sillen para drejtėsisė nė Hagė, ku do ti nėshtrohen njė gjykimi tė drejtė. Ata u kanė bėrė thirrje liderėve politikė tė bashkėpunojnė me Tribunalin e Hagės. “ Sjellja e pėrgjegjėsve pėr krimet e luftės para drejtėsisė ėshtė element thelbėsor nė vendosjen e shtetit tė sė drejtės, dhe nė rindėrtimin e shoqėrisė kosovare pas luftės” thuhet mė tej nė deklaratė.

Hyseni: Arrestimet e djeshme fenomene jo tė mira pėr Kosovėn

Hydajet Hyseni anėtar i kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, ka deklaruar pas takimit tė kryesisė sė Kuvendit se arrestimet e djeshme nė Kosovė nuk janė fenomene tė mira pėr vendin tonė megjithėse Kosova ėshtė pėrcaktuar pėr bashkėpunim me Tribunalin e Hagės. .
Hyseni theksoi se respekton parimin e drejtėsisė por ėshtė kundėr ēdo prejudikimi, paralelizmi e simterie jo-reale nė kėtė rast. Ai po ashtu tha se duhet tė merren parasysh edhe rrethanat tė cilat kanė shkatuar reagimin caktuar tė disa personave.
Kryesia e Kuvendit, nė takimin e rregullt shqyrtoi projektligjet pėr arkivat dhe bibliotekat e vendit dhe ia dėrgoi kėto dy projektligje pėr shqyrtim Kuvendit nė seancė plenare qė do tė mbahet tė enjten.

Fabio Mini: NATO- do tė bashkėpunoj nė gjykime dhe hetime tė krimeve

Fabio MiniKomandanti i KFOR-it Fabio Mini, pėrmes njė komunikate pėr shtyp ka konfirmuar arrestimin e tre personave tė akuzuar pėr krime lufte.
Ai deklaroi se Haradin BALAJ me nofkėn Shala, Isak Musliu me nofkėn Qerqizi, dhe Agim Murtezi me nofkėn Murrizi, tė akuzuar pėr krime kundėr njerėzimit, janė duke u transferuar pėr nė Tribunalin e Hagės. Haradin Balaj , Isak Musliu dhe Agim Murtezi , janė tė akuzuar pėr rrėmbim, mbajtje nėn arrest, torturė dhe vrasje tė mė shume se 23 tė burgosurve serbė dhe shqiptarė nga Kosova nė burgun e kampit tė UĒK-sė nė Llapushnik nė maj- qershor tė vitit 1998.
Mė tej nė komunikatė thuhet se arrestimet janė bėrė mbrenda mandatit tė KFOR-it i cili autorizon operacione tė paraburgimit pėr persona tė tillė. Ky veprim ishte mbrenda mandatit tė dhėnė KFOR-it nga Kėshlli Veri Atlantik nė pėrputhshmėri me Rezolutat e Kombeve te Bashkuara.
NATO do tė bashkėpunoj nė hetime dhe gjykime tė krimeve tė luftės si dhe tė shkeljeve tė tjera tė ligjit ndėrkombėtar humanitar. thuhet nė komunikatė.

Sipas njoftimeve mė tė reja tė RTV21:

Del Ponte: Fatmir Limaj i akuzuari i katėrt pėr krime lufte; NATO e lejoi qė tė ikte nga Kosova

PRISHTINE, 18 shkurt - Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Carla del Ponte ka konfirmuar sot se i dyshuari i katėrt nga tė cilit kjo gjykatė ka lėshuar fletėarresti ėshtė Fatmir Limaj, deputet i Kuvendit tė Kosovės, sekretar pėr marrėdhėniet me publikun nė Partinė Demokratike tė Kosovės dhe ish-oficer i lartė i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės gjatė kohės sė luftės. Ndėrkohė vetė Limaj ka deklaruar pėr Reuters se ai ėshtė i gatshėm tė dorėzohet vullnetarisht nė Gjykatėn e Hagės.
Del Ponte, e cila po qėndron pėr njė vizitė nė Malin e Zi, ka kritikuar sot ashpėr trupat e NATO-s nė Kosovės, sepse sipas saj, atyre u ka shpėtuar pa arrestuar i dyshuari i katėrt, Fatmir Limaj, i cili ėshtė nisur zyrtarisht pėr njė udhėtim jashtė vendit. Ajo tha se “Limaj ėshtė lejuar tė largohet nga Kosova mė 14 shkurt me njė fluturim tė rregullt nga Aeroporti i Prishtinės, teksa nisej sė bashku me Hashim Thaēin. “Limaj nuk kishte marrė arratinė, ai nuk po fshihej, ai thjesht preu biletėn e fluturimit dhe si njė qytetar i zakonshėm u lejua tė ngjitej nė avion. Ishte aq e thjeshtė. Dhe ėshtė kaq tragjike”, tha Del Ponte. “Ne nuk arrijmė ta kuptojmė se si Fatmir Limaj, njė deputet i Parlamentit, njė figurė publike, u lejua ta lėshojė Kosovėn nė njė mėnyrė kaq tė lehtė, megjithėse KFOR-i e ka pasur qė prej dy javėsh e gjysmė fletėarrestin pėr tė”, tha Del Ponte.
Mė poshtė po japim aktakuzėn e plotė tė lėshuar nga Zyra e Tribunalit tė Hagės, pėr tė katėr tė akuzuarit Fatmir Limaj, Haradin Bala, Isak Musliu dhe Agim Murtezi.


TRIBUNALI PENAL NDĖRKOMBĖTAR PĖR ISH-JUGOSLLAVINĖ

Lėnda Nr. IT-03-66-I

 PROKURORJA E TRIBUNALIT

KUNDĖR

Fatmir LIMAJT
HARADIN BALĖS
Isak MUSLIUT
Agim MURTEZIT

 AKTAKUZA

 Prokurorja e Tribunalit Penal Ndėrkombėtar pėr ish-Jugosllavinė, nė bazė tė kompetencave tė saj sipas Nenit 18 tė Statutit tė Tribunalit Penal Ndėrkombėtar pėr ish-Jugosllavinė (tutje “Statuti i Tribunalit”) akuzon:

Fatmir LIMAJN, i njohur si Ēeliku
Haradin BALĖN, i njohur si Shala
Isak MUSLIUN, i njohur si Qerqizi
Agim MURTEZIN, i njohur si Murrizi

 

Pėr KRIME KUNDĖR NJERĖZIMIT dhe SHKELJE TĖ LIGJEVE OSE ZAKONEVE TĖ LUFTĖS. 

TĖ AKUZUARIT

1. Fatmir LIMAJ, i njohur si Ēeliku, u lind mė 4 shkurt 1971 nė Banjė, atėherė nė komunėn e Suharekės nė krahinėn autonome tė Kosovės (“Kosovo”).  Gjatė gjithė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, Fatmir LIMAJ ishte komandant nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK).  Nė kėtė post, Fatmir LIMAJ ishte pėrgjegjės pėr funksionimin e Kamp-Burgut tė UĒK-sė nė Llapushnik (mė tej:  Kamp-Burg i Llapushnikut”), qė gjendej nė komunėn e Gllogocit nė Kosovė.

2. Haradin BALA, i njohur si Shala, u lind mė 10 qershor 1957 nė Koreticė tė Epėrme nė komunėn e Gllogocit.  Gjatė githė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, Haradin BALA ishte anėtar i UĒK-sė dhe komandant/rojė nė Kamp-Burgun e Llapushnikut.

3. Isak MUSLIU, i njohur si Qerqizi, u lind mė 31 tetor 1970 nė Reēak nė komunėn e Shtimes nė Kosovė.  Gjatė gjithė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, Isak MUSLIU ishte anėtar i UĒK-sė dhe komandant/rojė ne Kamp-Burgun e Llapushnikut.

4. Agim MURTEZI, i njohur si Murrizi, u lind mė 20 shkurt 1956 nė Qylagė nė komunėn e Lipjanit nė Kosovė.  Gjatė gjithė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, Agim MURTEZI ishte anėtar i UĒK-sė dhe rojė nė Kamp-Burgun e Llapushnikut. 

PARAQITJA E FAKTEVE

 5. Jo mė vonė se herėt nė vitin 1998, pas viteve tė tensionit dhe dhunės qė sa vinin shtoheshin, filloi konflikti i armatosur midis forcave serbe dhe UĒK-sė nė Kosovė.  Ky zhvillim pėrputhej me politikėn nė pėrgjithėsi militante tė UĒK-sė kundėr pushtetit serb nė Kosovė.

6. Bashkė me civilė serbė, civilėt shqiptarė qė sipas UĒK-sė refuzuan tė bashkėpunonin me UĒK-nė ose i rezistuan me mjete joluftarake u bėnė objekt i kėrcėnimeve, burgosjes, dhunės dhe vrasjes.

 PĖRGJEGJĖSIA PENALE INDIVIDUALE

 7. Gjatė gjithė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, Fatmir LIMAJ, nė postin e pėrmendur mė sipėr, ushtroi komandė dhe kontroll de jure dhe de facto mbi anėtarėt e UĒK-sė qė drejtuan Kamp-Burgun e Llapushnikut.

8. Nė postin e pėrmendur mė sipėr, Fatmir LIMAJ kishte kompetenca per tė disiplinuar dhe per tė ndėshkuar vartės qė kryenin shkelje tė disiplinės ushtarake ose veprime tė kundėrligjshme, duke pėrfshirė shkelje tė sė drejtės ndėrkombėtare.

9. Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU, dhe Agim MURTEZI janė pergjegjės pėr krimet pėr tė cilat akuzohen nė kėtė aktakuzė, nė bazė tė Nenit 7(1) tė Statutit tė Tribunalit, tė pėrcaktuar si mė poshtė, pėr planifikimin, nxitjen, urdhėrimin, kryerjen ose pėrndryshe pėr ndihmė nė planifikimin, pėrgatitjen, ose kryerjen e veprimeve ose mosveprimeve tė parashtruara nė kėtė aktakuzė.

10. Fatmir LIMAJ gjithashtu mban pergjegjėsi penale pėr krimet pėr tė cilat akuzohet nė kėtė aktakuzė si epror nė bazė tė Nenit 7(3) tė Statutit tė Tribunalit.  Kjo pėrgegjėsi penale pėrfshin pėrgjegjėsinė e njė oficeri epror pėr veprimet e vartėsve tė vet nė qoftė se eprori dinte ose kishte arsye tė dinte se ky vartės ishte nė prag tė kryerjes sė veprimeve tė tilla ose i kishte kryer dhe eprori nuk mori masat a duhura dhe tė arsyeshme per tė parandaluar veprime tė tilla ose pėr tė ndėshkuar kryesit e tyre.

AKUZAT E PĖRGJITHSHME

11. Gjatė githė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, ekzistonte njė situatė konflikti tė armatosur nė Kosovė.

12. Tė gjitha veprimet dhe mosveprimet e akuzuara si Krime kundėr Njerėzimit ishin pjesė e njė sulmi tė gjerė dhe sistematik tė drejtuar kundėr popullatės serbe dhe anėtarėve tė popullatės civile shqiptare tė cilėt mendoheshin tė kenė refuzuar tė bashkėpunonin me UĒK-nė ose ta rezistonin me mjete joushtarake.

13. Gjatė gjithė kohės qė lidhet me kėtė aktakuzė, Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI ishin dėtyruar t’u pėrmbaheshin ligjeve dhe zakoneve tė luftės, duke pėrfshirė Konventat e Gjenevės tė vitit 1949 dhe Protokollin Shtesė II.

 

AKUZAT

PIKAT 1 deri nė 2 (BURGOSJE, TRAJTIM MIZOR)

14. Prej ose rreth majit 1998 deri nė ose rreth 25 korrikut 1998, nė komunat e Shtimes, Gllogocit dhe Lipjanit nė Kosovė, Fatmir LIMAJ, vetė dhe nė bashkėpunim me forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e tij, planifikoi, nxiti, urdhėroi, kreu, ose pėrndryshe ndihmoi planifikimin, pėrgatitjen ose kryerjen e krimeve tė Burgosjes dhe Trajtimit Mizor tė civilėve serbė dhe shqiptarė.  Fatmir LIMAJ gjithashtu dinte ose kishte arsye qė tė dinte se krimet e Burgosjes dhe Trajtimit Mizor do tė kryheshin ose ishin kryer nga ana e vartėsve tė vet, dhe nuk mori masa tė domosdoshme dhe tė arsyeshme pėr tė parandaluar akte tė tilla ose pėr tė ndėshkuar kryesit e tyre.  Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI kryen ose pėrndryshe ndihmuan nė kryerjen e krimeve tė Burgosjes dhe Trajtimit Mizor tė civilėve serbė dhe shqiptarė.

15. Gjatė periudhės kohore tė pėrmendur mė sipėr, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT zunė nė mėnyrė tė paligjshme se paku tridhjetėepesė civilė serbė dhe shqiptarė nga komunat e Shtimes, Gllogocit dhe Lipjanit nė Kosovė dhe i sollėn me dhunė nė Kamp-Burgun e Llapushnikut.

16. Nė Kamp-Burgun e Llapushnikut, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT mbajtėn nė mėnyrė tė paligjshme civilė serbė dhe shqiptarė pėr periudha tė gjata.  Tė burgosurit civilė shqiptarė u pyetėn vazhdimisht pėr gjoja “bashkėpunim” me serbė, shpesh nė bazė vetėm tė kontakteve joushtarake me civilė serbė.  Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI morėn pjesė personalisht nė ruajtjen e tė burgosurve nė Kamp-Burgun e Llapushnikut dhe nė marrjen nė pyetje tė tė burgosurve.

17. Me kėto veprime dhe mosveprime, Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI morėn pjesė nė:

Pika 1:  Burgosje, KRIM KUNDĖR NJERĖZIMIT, i ndėshkueshėm nė bazė tė Neneve 5(e), 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

Pika 2:  Trajtim Mizor, SHKELJE E LIGJEVE OSE ZAKONEVE TĖ LUFTĖS, e pėrcaktuar nga Neni i Pėrbashkėt 3(1)(a) tė Konventave tė Gjenevės tė vitit 1949, e ndėshkueshme sipas Neneve 3, 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

PIKAT 3 deri nė5 (TORTURĖ, TRAJTIM MIZOR)

18. Prej ose rreth majit 1998 deri nė ose rreth 25 korrik 1998 nė Kamp-Burgun e Llapushnikut, Fatmir LIMAJ, vetė dhe nė bashkėpunim me forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e tij, planifikoi, nxiti, urdhėroi, kreu, ose pėrndryshe ndihmoi nė planifikimin, pėrgatitjen ose kryerjen e krimeve tė Torturės dhe Trajtimit Mizor tė civilėve serbė dhe shqiptarė.  Fatmir LIMAJ gjithashtu dinte ose kishte arsye qė tė dinte se krimet e Torturės dhe Trajtimit Mizor do tė kryheshin ose ishin kryer nga ana e vartėsve tė vet, dhe nuk mori masa tė domosdoshme dhe tė arsyeshme pėr tė parandaluar akte tė tilla ose pėr tė ndėshkuar kryesit e tyre.  Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI kryen ose pėrndryshe ndihmuan nė kryerjen e krimeve tė Torturės dhe Trajtimit Mizor tė civilėve serbė dhe shqiptarė.

19. Gjatė periudhės kohore tė pėrmndur mė sipėr, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT i mbajtėn tė burgosurit nė Kamp-Burgun e Llapushnikut nė kushte brutale dhe ēnjerėzore, duke ushtruar ndaj tyre sulme fizike dhe psikologjike nė mėnyrė rutinore, duke pėrfshirė tortura dhe rrahje.  Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI morėn pjesė nė imponimin dhe vazhdimin e kushteve ēnjerėzore nė kamp, tė cilat pėrfshinin ushqim dhe trajtim mjekėsor tė pamjaftueshėm, dhe morėn pjesė ose ndihmuan nė torturat dhe rrahjet ndaj tė burgosurve.

20. Me kėto veprime dhe mosveprime, Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI morėn pjesė nė:

Pika 3:  Torturė, KRIM KUNDĖR NJERĖZIMIT, i ndėshkueshėm sipas Neneve 5(f), 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

Pika 4: Torturė, SHKELJE E LIGJEVE OSE ZAKONEVE TĖ LUFTĖS, e pėrcaktuar nga Neni i Pėrbashkėt 3(1)(a) i Konventave tė Gjenevės tė vitit 1949, e ndėshkueshme sipas Neneve 3, 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

Pika 5:  Trajtim Mizor, SHKELJE E LIGJEVE OSE ZAKONEVE TĖ LUFTĖS, e pėrcaktuar nga Neni i Pėrbashkėt 3(1)(a) tė Konventave tė Gjenevės tė vitit 1949, e ndėshkueshme sipas Neneve 3, 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, Isak MUSLIU dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

 PIKAT 6 deri nė 7 (VRASJE)

 21. Prej njė date nė ose rreth qershorit 1998 deri nė 25 korrik 1998, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT, duke pėrfshirė Haradin BALĖN dhe Isak MUSLIUN, planifikuan, nxitėn, urdhėruan, kryen, ose pėrndryshe ndihmuan nė planifikimin, pėrgatitjen ose kryerjen e krimit tė Vrasjes sė civilėve serbė dhe shqiptarė nė Kamp-Burgun e Llapushnikut.  Nė secilin prej rasteve tė parashtruar mė poshtė, Fatmir LIMAJ dinte ose kishte arsye qė tė dinte se krimi i Vrasjes do tė kryhej ose ishte kryer nga ana e vartėsve tė vet, dhe nuk mori masa tė domosdoshme dhe tė aryeshme pėr tė parandaluar akte tė tilla ose tė ndėshkonte kryesit e tyre.

22. Nė njė datė pas 24 qershorit 1998 por para 25 korrikut 1998, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT vranė njė numėr tė burgosurish serbė dhe shqiptarė, emrat e tė cilėve jepen nė Shtojcėn I e kėsaj aktakuze, nė Kamp-Burgun e Llapushnikut. 

23. Nė njė datė nė ose rreth mesit tė korrikut 1998, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT rrahėn, torturuan dhe vranė njė numėr tė burgosurish serbė dhe shqiptarė, emrat e tė cilėve jepen nė Shtojcėn II e kėsaj aktakuze, nė Kamp-Burgun e Llapushnikut.  Haradin BALA dhe Isak MUSLIU morėn pjesė ose ndihmuan nė vrasjen e katėr tė burgosurve.

24. Nė njė datė nė ose rreth qershorit ose korrikut 1998, forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e Fatmir LIMAJT rrahėn, torturuan dhe vranė Fehmi XHEMĖN, i njohur si Fehmi TAFA, nė Kamp-Burgun e Llapushnikut.  Haradin BALA dhe Isak MUSLIU morėn pjesė ose ndihmuan nė vrasjen e Fehmi XHEMĖS, i njohur si Fehmi TAFA.

 25. Me kėto veprime dhe mosveprime, Fatmir LIMAJ, Haradin BALA dhe Isak MUSLIU morėn pjesė nė:

Pika 6: Vrasje, KRIM KUNDĖR NJERĖZIMIT, i ndėshkueshėm sipas Neneve 5(a), 7(1) (Haradin BALA dhe Isak MUSLIU) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

Pika 7:  Vrasje, SHKELJE E LIGJEVE OSE ZAKONEVE TĖ LUFTĖS, e pėrcaktuar nga Neni i Pėrbashkėt 3(1)(a) i Konventave tė Gjenevės tė vitit 1949, e ndėshkueshme sipas Neneve 3, 7(1) (Haradin BALA dhe Isak MUSLIU) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

PIKAT 8 deri nė 9 (VRASJE)

 26. Nė ose rreth 25 korrikut 1998, nė malet e Berishės afėr Kamp-Burgut tė Llapushnikut, Fatmir LIMAJ vetė dhe nė bashkėpunim me forcat e UĒK-sė nėn komandėn dhe kontrollin e tij, planifikoi, nxiti, urdhėroi, kreu, ose pėrndryshe ndihmoi nė planifikimin, pėrgatitjen ose kryerjen e krimit tė Vrasjes sė njėmbėdhjetė tė burgosurve shqiptarė.  Fatmir LIMAJ gjithashtu dinte ose kishte arsye qė tė dinte se krimi i Vrasjes do tė kryhej ose ishte kryer nga ana e vartėsve tė vet, dhe nuk mori masa tė domosdoshme dhe tė aryeshme pėr tė parandaluar akte tė tilla ose tė ndėshkonte kryesit e tyre.  Haradin BALA dhe Agim MURTEZI kryen ose pėrndryshe ndihmuan nė kryerjen e krimit tė vrasjes sė njėmbėdhjetė tė burgosurve shqiptarė.

27. Pak para 25 korrikut 1998, forcat serbe ripushtuan rrethinėn e Kamp-Burgut tė Llapushnikut.  Si pasojė, mė 25 korrik 1998, UĒK-ja e braktisi Kamp-Burgun e Llapushnikut mė 25 korrik 1998 dhe Haradin BALA dhe Agim MURTEZI detyruan rreth njėzetedy tė burgosur tė ecnin prej kampit nė drejtim tė maleve tė Berishės.  Gjatė rrugės, ata u takuan me Fatmir LIMAJN, i cili u dha urdhra Haradin BALĖS dhe Agim MURTEZIT.

 28. Pak mė vonė, Haradin BALA i ndau tė burgosurit nė dy grupe.  Njė grup prej rreth nėntė tė burgosurish u lirua.  Grupi tjetėr prej rreth trembėdhjetė tė burgosurish u detyrua tė shkonte nė njė vend tė hapur nė pyll.  Pastaj Haradin BALA, Agim MURTEZI dhe njė ushtar i tretė i UĒK-sė i pushkatuan, duke vrarė njėmbėdhjetė prej tė burgosurve, emrat e tė cilėve jepen nė Shtojcėn III tė kėsaj aktakuze.

29. Me kėto veprime dhe mosveprime, Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, dhe Agim MURTEZI morėn pjesė nė:

Pika 8:  Vrasje, KRIM KUNDĖR NJERĖZIMIT, i ndėshkueshėm sipas Neneve 5(a), 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

Pika 9: Vrasje, SHKELJE E LIGJEVE OSE ZAKONEVE TĖ LUFTĖS, e pėrcaktuar nga Neni i Pėrbashkėt 3(1)(a) i Konventave tė Gjenevės tė vitit 1949, e ndėshkueshme sipas Neneve 3, 7(1) (Fatmir LIMAJ, Haradin BALA, dhe Agim MURTEZI) dhe 7(3) (Fatmir LIMAJ) tė Statutit tė Tribunalit.

                                               /nėnshkruar nė origjinal/
                                                    Carla Del Ponte
                                                         Prokurore

Sot, me datėn njėzetekatėr janar 2003.
Nė Hagė, Holandė

SHTOJCA I

 Paragrafi 22:  Tė burgosurit e vrarė midis 24 qershorit dhe 25 korrikut 1998 nė Kamp-Burgun e Llapushnikut

Millovan KĖRSTIQ
Miodrag KĖRSTIQ
Boban MITROVIQ
Mirosllav SHULNIQ
Zhivorad KĖRSTIQ
Stamen GENOV
Gjorgje ĒUK

SHTOJCA II

 Paragrafi 23:  Tė burgosurit e vrarė nė mes tė korrikut 1998 nė Kamp-Burgun e Llapushnikut

Sinisha BLLAGOJEVIQ
Dragan (mbiemri nuk dihet)
Agim ADEMI
Vesel AHMETI

SHTOJCA III

 Paragrafi 22:  Tė burgosurit e vrarė nė ose rreth 25 korrikut 1998 nė ose rreth maleve tė Berishės afėr Kamp-Burgut tė Llapushnikut

Emin EMINI
Ibush HAMZA
Hyzri HAJRIZI
Shaban HOTI
Hasan HOXHA
Safet HYSENAJ
Mehmet OLLURI
Bashkim RASHITI
Hetem REXHAJ
Lutfi XHEMSHITI
Shyqyri ZYMERI

 

 Presidenti Rugova: Arrestimet e 3 shqiptarėve s’janė barazime “hesapesh” pėr serbėt; ne duhet tė bashkėpunojmė me Gjykatėn e Hagės

PRISHTINE, 18 shkurt - “Arrestimet e tre shqiptarėve nga Kosova tė kėrkuar nga Gjykata e Hagės nuk duhet tė shikohen si barazime tė krimeve qė kanė kryer forcat serbe. Kėto, janė raste tė dyshuara dhe nėse vėrtetohet pafajsia e tyre, ata do tė lirohen”. Kėshtu tha presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, pasi u takua sot me ministren e Mbrojtjes sė Suedisė, Leni Bjorkland.
Presidenti Rugova u shpreh se arrestimet e personave tė dyshuar pėr krime nga ana e Gjykatės sė Hagės janė ēėshtje e drejtėsisė. “Nė Kosovė duhet tė vendoset shteti i sė drejtės. Arrestimet qė kanė ndodhur janė ēėshtje e Gjykatės sė Hagės dhe Kosova si tė gjithė vendet e rajonit do tė bashkėpunojė me Gjykatėn e Hagės. Kjo gjykatė ka ingjerenca tė veēanta nė tė gjitha vendet fqinje dhe ne duhet tė bashkėpunojmė me Gjykatėn e Hagės”, tha presidenti Ibrahim Rugova.
Ai i bėri kėto komente pas takimit qė pati me ministren e Mbrojtjes sė Suedisė, Leni Bjorkland. Ai e njoftoi zonjėn Bjorkland me situatėn aktuale nė Kosovė si dhe me objektivat qė synon t'i arrijė vendi ynė nė fushat e zhvillimit ekonomik nė privatizim dhe nė integrimin e grupeve etnike.
Pas takimit Presidenti Rugova tha se ka biseduar me zonjėn ministre pėr progresin e arritur nė Kosovė nė tė gjitha fushat e jetės, nė peiudhėn e pasluftės dhe e ka falėnderuar Suedinė pėr angazhimin e saj pėr Kosovėn gjatė luftės dhe pastaj nė rindėrtimin e vendit, por edhe pėr prezencėn ushtarake, humanitare etj. Poashtu Presidenti Rugova tha se e ka njoftuar zonjėn Bjorkland me objektivat e Kosovės nė planin ekonomik, atė tė privatizimit si dhe lidhur me integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė e njė Kosove qė, siē tha Presidenti, insiston tė njihet sa mė parė, dhe tė integruar nė BE dhe nė NATO. “Ne punojmė nė rrugėn e pėrmbushjeve tė standardeve ndėrkombėtare, sepse Kosova sa mė shpejt qė tė integrohet nė Evropė do ta qetėsojė rajonin dhe do tė ketė njė perspektivė mė tė madhe, si dhe qasje nė institucionet financiare ndėrkombėtare e diplomatike”, tha Presidenti Rugova. Ai tha se ka kėrkuar nga ministrja suedeze qė tė vazhdojė pėrkrahja e Suedisė pėr Kosovėn nė tė gjithė fushat, nė planin ekonomik dhe nė bashkėpunimin e pėrgjithshėm.
Nga ana tjetėr, Bjorkland tha se Suedia ėshtė e interesuar tė mbėshtesė Kosovėn nė zhvillimin e saj. “Jam e kėnaqur me mundėsinė qė mė dha presidenti Rugova pėr tė mėsuar mė tepėr pėr procesin e zhvillimit nė Kosovė. Suedia ėshtė shumė e interesuar pėr gjendjen nė Kosovė dhe dėshiron qė situata nė kėtė vend tė ketė rrjedhė tė mbarė, sepse nė kėtė mėnyrė ju do tė jeni plotėsisht tė integruar nė Evropė”, tha Bjorkland.
Nė kėtė takim u shtrua nevoja e thellimit tė bashkėpunimit mes dy vendeve dhe pėrkrahjes sė shtetit tė Suedisė pėr Kosovėn nė tė gjitha fushat. Ministrja e Mbrojtjes e Suedisė ishte pėr herė tė parė nė Kosovė, ku ajo vizitoi forcat e KFOR-it suedez tė cilat janė pėrgjegjėse pėr sigurimin e Prishtinės.

KFOR: Operacioni i djeshėm i suksesshėm; tre tė arrestuarit nga Haga akuzohen pėr vrasjen e 23 serbėve

PRISHTINE, 18 shkurt - Aksioni i djeshėm pėr arrestimin tre pjestarėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė cilėsuar i suksesshėm nga zyrtarėt e KFOR-it. Nė takim me gazetarė, zėdhėnėsi i KFOR-it tha se tre tė arrestiuarit, nga Tribunali i Hagės ngarkohen me aktakuzėn pėr vrasjen e 23 serbėve dhe pėr rrėmbimet e pėrsonave joshqiptarė nė vitin 1998. Pėrfqėsuesit e KFOR-it nuk dhanė ndonjė koment se a do tė arrestohet ndonjė person tjetėr.
“Eshtė e rėndėsishme se arrestimi ėshtė kryer ashtu siē duhet dhe nuk ka pasur asnjė incident”, thotė zėdhėnsi i KFOR-it, Antoni Adams. Sipas tij, pėr arrestimin e djeshėm KFOR-i ka marrė lėvdata nga Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara. Pėrsa i pėrket procedurės sė mėtutjeshme lidhur me tė arrestuarit dhe a do tė ketė arrestime tė tjera nėn kėtė akuzė, zėdhėnėsi i KFOR-it nuk dha shpjegime.
“Operacioni ka qenė mė i suksesėshem se ē'ėshtė paraparė, pėr shkak tė zhvillimeve tė ndryshme kėtu. Por, tash nuk do tė jap detaje thotė ai. Personat e paraburgosur pėr krime lufte qė janė arrestuar nga KFOR-i janė Haradin Balaj, Isak Musliu dhe Agim Murtezi. Ky grup do tė gjykohet nga Tribunali i Hagės pėr krime kundėr njerėzimit”, tha Adams.
Ai shtoi se tė gjithė personat janė duke i transferuar dhe se ata akuzohen pėr vrasjen e 23 serbėve, rrėmbimin e personave joshqiptarė nė kampin e Llapushnikut nė vitin 1998.
Sipas tij, KFOR-i ka autorizimin pėr arrestime tė tilla me mandatin e NATO-s qė i ka dhėnė dhe me rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkara.
Lidhur me spekulimet e mediave serbe pėr arrestimin e Fatmir Limajt, zėdhėnėsi i KFOR-it vetėm tha se operacioni ka qenė i suksesshėm dhe se emrat e tė arrestuarve janė publikuar. “Kėtu jam pėr tė diskutuar pėr operacionin qė ka pėrfunduar me sukses dhe jo pėr spekulime tė tilla. Zyrtarėt e KFOR-it theksuan se KFOR-i do tė vazhdojė tė kryejė punėn sipas mandatit qė ka dhe kjo do tė kontribojė nė kosolidimin e paqės nė Kosovė.

LKĒK: Arrestimet nė Kosovė, Preshevė e Maqedoni duan tė frenojnė aspiratat e shqiptarėve pėr ēlirim kombėtar

PRISHTINE, 18 shkurt - Kryesia e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės (LKĒK)  vlerėsoi se arrestimet e fundit tė shqiptarėve nė Kosovė, nė Luginėn e Preshevės dhe nė Maqedoni kanė pėr qėllim tė frenojnė aspiratat e shqiptarėve pėr ēlirim kombėtar. Ajo kundėrshton arrestimin e tre ish-luftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės me akuzė se kanė kryer krime lufte. “Ne i kundėrshtojmė vendosmėrisht kėto veprime dhe e theksojmė qartė se shqiptarėt kanė bėrė luftė pėr ēlirim nga pushtuesit”, thuhet ndėr tė tjera nė kumtesėn e kėsaj partie. Kryesia e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lėvizjes Kombetare pėr Ēlirtimin e Kosovės e cilėson si proces negativ decentralizimin e pushtetit nė Kosovė, duke vlerėsuar se ky proces do t'u shkonte pėr shtat vetėm tendencave pėr copėtimin e tokave shqiptare.

Avokatėt e “Grupit tė Llapit” i kėrkojnė Qeverisė qė tė garantojė pėr gjykimin nė liri tė tė akuzuarve

PRISHTINE, 18 shkurt - Avokatėt e Rrustem Mustafės-Remit dhe tė tre bashkėpunėtorėve tė tij, tė njohur si “Grupi i Llapit”, kėrkuan edhe njėherė mbrojtjen nė liri tė tė akuzuarve, kurse nga Qeveria e Kosovės kėrkuan qė tė garantojė pėr kėtė. Ndėrsa, kolegji Penal i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė i ka refuzuar vėrejtjet e avokatėve tė Rrustem Mustafės Remit dhe tre bashkėpunėtorėve tė tij lidhur me procedurėn gjyqėsore dhe aktakuzėn. Edhe nė seancėn e sotme gjyqėsore vetėm 6 mediume kanė mundur tė jenė tė pranishme nė gjykim. Edhe nė ditėn e dytė tė procesit gjyqėsor kundėr Rrustem Mustafės-Remit dhe tre bashkėpunėtorėt e tij, Latif Gashit, Naim Kadriut dhe Nazif Mehmetit, avokatėt i kanė informuar mediat pėr rrjedhėn e seancės. Kolegji Penal i Gjykatės sė Qarkut ka refuzuar vėrejtjet e avokatėve lidhur me aktakuzėn. Avokati Tomė Gashi, thotė se ka marrė premtimin e kryetarit tė Trupit Gjykues se gjatė seancės do tė jenė tė pranishme tė gjitha mediumet qė janė tė interesuara pėr tė raportuar pėr kėtė proces gjyqėsor. Rrustem Mustafa-Remi, Latif Gashi, Naim Kadriu dhe Nazif Mehmeti akuzohen se kanė kryer krime ndaj civilėve shqiptarė prej gushtit tė 1998 deri nė qershor tė vitit 1999. Kundėr tyre do tė dėshmojnė 50 dėshmitarė, 5 prej tė cilėve janė anonimė, kurse 12 tė mbrojtur.

Nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė filloi procesi gjyqėsor kundėr njė serbi pėr krime ndaj shqiptarėve

PEJE, 18 shkurt - Nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė ka filluar njė proces gjyqėsor kundėr serbit Veselin Beshoviq, i cili akuzohet pėr krime tė kryera ndaj shqiptarėve nė rajonin e Dukagjinit gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s. Nė aktakuzėn tė cilėn e pėrfaqėson njė prokuror ndėrkombėtar, i akuzuari Beshoviq thuhet se gjatė prillit dhe majit tė vitit 1999 ka kryer vepra penale duke deportuar nė mėnyrė tė dhunshme popullatėn shqiptare nga fshatrat Lubeniq, Poklek, Zahaq, Qyshk dhe Pavlan. I akuzuari Beshoviq fillimisht ka qenė i dėnuar me dy vjet burg me kusht pėr shkak tė armėmbajtjes pa leje, ndėrkohė qė mė vonė nė procedurėn hetuese ndaj tij janė gjetur dėshmi qė kanė tė bėjnė me dyshimin se ai ka kryer krime lufte gjatė luftės nė Kosovė kanė pohuar burime nė Gjykatėn e Qarkut tė Pejės.

Daci-Kristen: Parlamenti i Zvicrės premton ndihmė pėr njė Kuvend mė tė fortė tė Kosovės

PRISHTINE, 18 shkurt - Parlamenti i Zvicrės do ta ndihmojė funksionalizimin e mėtejshėm tė Parlamentit e Kosoves. Kėshtu premtoi kryetari i Parlamentit te Zvicres, Ives Kristen pas takimit me kryetarin e Parlamentit te Kosovės, Nexhat Dacin.
Kryeparlamentari Daci dėklaroi se pėrvojat zvicerane janė me interes pėr organin me tė lartė ligjvėnės nė vend. Ndėrsa homologu i tij premtoi ndihmė pėr Kuvendin e Kosovės.
"Parlamenti i Zvicrės ka nje eksperince te madhe ne demokraci dhe federalizem dhe une mendoj se ne mund ta ndihmojme Kosoven. Nese ju deshironi ta keni vendin tuaj te forte, duhet ta keni parlamentin e forte. Besoj se Parlamenti i Kosoves mund t’i realizojė synimet e tij vetem me nje bashkpunim te gjithanshem sikurse qe e kemi edhe ne nė Zvicer. Ne me eksperinecen tone do ta ndihmojme Parlametin e Kosoves", tha kryetari i Parlamentit Federal te Zvicres, Ives Kristen.


E hėnė, 17 shkurt, 2003

Promovohet doracaku pėr kthimin e tė zhvendosurve; Shtajner: Tani vendimet do tė merren seriozisht
PRISHTINE, 17 shkurt - UNMIK-u, Komisariati i Lartė pėr Refugjatė i Kombeve tė Bashkuara (UNHCR) si dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės, promovuan sot doracakun pėr kthim tė qėndrueshėm tė tė zhvendosurve. Sipas shefit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner, ky doracak do tė ndihmojė qė kthimi i tė zhvendosurve tė merret mė seriozisht.
Mė shumė se dy orė zgjati takimi i sotėm pa praninė e gazetarėve i kreut tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner, kryeminstrit Bajram Rexhepi, komandantit tė KFOR-it, gjeneralit Fabio  Mini si dhe pėrfaqėsuesve UNHCR-sė. Nė komunikatėn e UNMIK-ut pėr media  thuhet se me kėtė rast u promovua doracaku pėr kthim tė qėndrueshėm.
Sipas komunikatės, kryeadministratori Shtajner e ka vlerėsuar promovimin e kėtij doracaku si shumė tė rėndėsishėm, sepse sipas tij, ky doracak do tė ndihmojė pėr marrjen e vendimeve sa mė serioze pėr kthimin e tė zhvendosurve. Nė komunikatė thuhet se grupi punues i kėtij doracaku nga UNMIK-u dhe UNHCR-ja u kanė bėrė ftesė tė gjitha bashkėsive vendėse qė tė pėrkrahin kthimin e tė zhvendosurve.
Pas takimit tė drejtuesve tė lartė ndėrkombėtarė dhe kosovarė u paralajmėrua njė konferencė pėr gazetarė, por koha e fillimit tė saj as kėsaj here nuk u respektua. Ndaj, gazetarėt nė shenjė pakėnaqėsie u shpėrndanė pa pritur kėtė konference.

UNMIK: Lugina e Preshevės s’ka rrezik nga Kosova; Beogradi po bėn fushatė kundėr nesh
PRISHTINE, 17 shkurt - Policia ndėrkombėtare nė Kosovė ka kundėrshtuar njoftimet e zėvendėskryeminisitrit serb Nebojsha Ēoviē, se nė ditėt e ardhshme nė rrugėn qė lidh Kosovėn me Luginėn e Preshevės do tė ndodhin rrėmbime tė qytetarėve. Njė zėdhėnės i policisė ndėrkombėtare, Berri Fleēer, i tha BBC-sė se informacione tė tilla, janė pjesė e njė fushate kundėr administratės sė Kombeve tė Bashkuara dhe se prapa kėsaj ekziston njė qėllim i caktuar.
Zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviē, ka deklaruar se situata nė Luginėn e Preshevės ka filluar tė pėrshkallėzohet dhe se nė ditėt e ardhshme, mund tė priten edhe rrėmbime tė qytetarėve nga grupe ekstremiste. Ēoviē, i cituar nga disa media, ka thėnė se rrėmbimet e qytetarėve do tė bėhen nė rrugėn qė lidh Kosovėn me Luginėn e Preshevės duke pėrsėritur me kėtė rast edhe njė herė akuzat se brenda territorit kosovar e nė kufi me Serbinė veprojnė grupe, "terroriste shqiptare". Ky pėrshkallėzim i situatės ndodh pas arrestimit tė shtatė shqiptarėve nė Bujanoc, tė akuzuar pėr veprimtari tė paligjshme.
Misioni civil ndėrkombėtar nė Kosovė i ka hedhur poshtė pohimet e shtypit serb dhe tė Ēoviēit, duke pohuar se nė Kosovė nuk ka asnjė grup tė armatosur dhe se Kosova nuk paraqet kėrcėnim pėr Serbinė. Zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare Fleēer, ka theksuar se njoftimet e fundit tė mjeteve serbe tė informacionit rreth rrėmbimit tė qytetarėve kanė pėr qėllim ngritjen e klimės sė frikėsimit.
“Unė nuk kam ndonjė informacion rreth rrėmbimeve dhe nuk mund ta pėrfytyroj se nga rrjedh ky informacion. Nuk e di madje se nga vijnė shembujt se rrėmbimet do tė ndodhin? Ne kemi thėnė se bėhet fjalė pėr njė pėrpjekje tė qartė qė tė krijohet njė klimė e frikės pėrmes mjeteve serbe tė informacionit dhe kėto lloj njoftimesh nuk kanė dhėnė dėshmi se janė tė vėrteta”, tha zėdhėnėsi. Deklarimet e zyrtarėve jugosllavė ndėrkaq pėr grupet terroriste shqiptare u referohen njoftimeve tė Ēoviēit se nė rajonin e Kamenicės, nė lindje tė Kosovės vepron njė grupacion prej mė shumė se 500 shqiptarėsh tė armatosur.
Por zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare nė Kosovė ka thėnė se Kosova ėshtė njė vend i sigurtė nė tė cilin nuk veprojnė grupe terroriste. “Jo, ne nuk shohim ndonjė kėrcėnim terrorist brenda Kosovės. Kėto janė gjepura. Informacionet se kinse armata tė fshehta po lėvizin brenda Kosovės, apo tė tjera gjėra tė kėtilla, ne nuk shohim asnjė lloj tė kėtyre veprimeve. Ato qė ne shohim janė shtrembėrim i fakteve, keqinterpretim dhe nė disa raste edhe falsifikim. Dhe ne besojmė se kjo ėshtė njė fushatė qė po zhvillohet ndaj nesh. Ne nuk e kuptojmė arsyen pse po ndodh kjo por besojmė se ka njė qėllim prapa kėsaj”, tha zėdhėnėsi Fleēer. Sidoqoftė, pohimet e fundit tė zyrtarėve serbė, thonė analistė nė Kosovė, vijnė nė kohėn kur Beogradi zyrtar ka shpallur strategjinė pėr Kosovėn dhe kur nė tė ėshtė pėrfshirė edhe mundėsia e ndarjes sė saj.

Pėrurohet nė Prishtinė qendra pėrkujdesjen e foshnjeve tė braktisura
PRISHTINE, 17 shkurt - Nė Prishtinė u pėruruan objektet e Qendrės Sociale pėr pėrkujdesjen e foshnjeve tė braktisura si dhe kopshti pėr fėmijė. Realizimin e kėtij projekti e ka bėrė organizata joqeveritare “SOS-Kinderdorf International” nga Austria.
Qendra sociale u pėrurua nė lagjen Velania tė Prishtinės dhe ofron pėrkujdesje shėndetėsore nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare pėr foshnje tė braktisura dhe pėr fėmijė parashkollorė. Objekti pėrfshin 4 shtėpi pėr pėrkujdesje familjare pėr 48 fėmijė tė braktisur si dhe kopshtin pėr edukim parashkollor pėr mė se 120 fėmijė.
“Kėtė qendėr ia kemi dedikuar fėmijėve, pasi qė nuk dėshirojmė qė ata tė vuajnė, por ta shijojnė lumturinė fėmijėrore dhe njėkohėsisht t’u tregojmė atyre se i duam dhe kujdesemi pėr ta”, tha drejtuesi i organizatės “SOS-Kinderdorf International”, Helmut Kutin. Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova tha se hapja e kėsaj qendre ėshtė ngjarje e rėndėsishme pėr fėmijėt, prindėrit e kryeqytetit si dhe pėr gjithė Kosovėn. Kryetari i Kuvendit Nexhat Daci tha se realizimi i kėtij projekti tregon se Kosova nuk do tė jetė e vetme, as nė aspektin humanitar, por as nė atė politik dhe tė sigurisė.
“SOS-Kinderdorf International” ėshtė njė organizatė joqeveritare nga Austria, e cila pėrkrah fėmijėt e braktisur dhe nevojtarė nė mbarė botėn. Kjo organizatė ka themeluar fshatra tė fėmijėve, shkolla, kopshte pėr fėmijė, qendra sociale dhe shėndetėsore nė mė shumė se 130 shtete tė botės.

Arrestohen dy shqiptarė tė kėrkuar nga Gjykata e Hagės

PRISHTINE, 17 shkurt - Sipas njoftimeve tė RTV21 policia e UNMIK-u dhe pjesėtarėt e KFOR-it kanė arrestuar sot dy shqiptarė tė Kosovės nė bazė tė njė urdhėrarresti tė Tribunalit tė Hagės. Ndėrkohė qė edhe njė person tjetėr ėshtė duke u kėrkuar nga forcat e rendit. Zyrtarėt e UNMIK-ut kanė konfirmuar arrestimin, por nuk kanė bėrė tė njohur identitetin e tyre, duke thėnė se kėtė do tė bėjnė sot pasdite zyrtarėt e Tribunalit tė Hagės.


Edhe RTK bėn me dije se:

Kėrkohet pėr arrestim edhe personi i tretė
Pas arrestimit tė dy shqiptarėve tė Kosovės nga forcat e KFOR-it dhe tė policisė sė UNMIK-ut, nė bazė tė njė urdhėrarresti tė Tribunalit tė Hagės, ėshtė duke u kėrkuar edhe personi I tretė nga forcat e rendit. Zyrtarėt e UNMIK-ut kanė konfirmuar arrestimin, por nuk kanė bėrė tė njohur identitetin e tyre, duke thėnė se kėtė do tė bėjnė sot pasdite zyrtarėt e Tribunalit tė Hagės. Kėto njoftime as nuk i ka konfirmuar e as nuk i ka demantuar kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla Del Ponte, e cila po qėndron pėr vizitė nė Beograd.

Nis me masa tė jashtėzakonshme gjyqi kundėr “Grupit tė Llapit”; gazetarėt s’lejohen nė sallė

PRISHTINE, 17 shkurt - Nėn masa tė jashtėzakonshme sigurie, sot nė mjediset e Qendrės Sportive nė Prishtinė, nisi procesi gjyqėsor kundėr katėr ish-pjesėtarėve tė Ushtruisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė njohur ndryshe si “Grupi i Llapit”. Nė mesin e tė akuzuarve ndodhet edhe ish-komandanti i kėsaj zone dhe eprori i lartė i TMK sė, generalmajor Rrustem Mustafa - Remi. Tre tė tjerėt janė Latif Gashi, Nazif Mehmeti dhe Naim Kadriu, tė cilėt ndodhen nė paraburgim. Tė gjithė ata akuzohen pėr “krime lufte ndaj civilėve shqiptarė tė Kosovės gjatė periudhės gusht 1998-qershor 1999”. Tre tė fundit janė arrestuar mė 28 janar 2002, ndėrsa Rrustem Mustafa - Remi, ėshtė arrestuar mė 11 gusht 2002 nė Prishtinė.
Interesimi i opinionit pėr kėtė proces gjyqėsor, e sidomos i mediave ka qenė i madh, por autoritetet e UNMIK-ut ditė mė parė kanė paralajmėruar se “pėr shkak tė numrit tė kufizuar” kėtė proces nuk do tė mund ta pėrcjellin tė gjitha mediat e interesuara, por vetėm disa prej tyre qė “do tė caktohen nė sistem lotarie”. Me lotari u pėrcaktuan 6 gazetarė pėr tė pėrcjellė gjykimin, por nė shenjė pakėnaqėsie qė pėrcjellja e gjykimit nuk iu lejua tė gjitha mediave, edhe kėta 6 gazetarė nuk e pėrcollėn gjykimin.
Pėrcjellja e gjykimit nuk iu lejua as pėrfaqėsuesit tė Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, me arsyetim se nuk ka vend nė sallė. Lidhur me kėtė, KMDLNJ-ja ka shprehur pakėnaqėsinė dhe protestėn e vet pėr moslejimin e pranisė sė tė gjitha mediave tė interesuara nė procesin gjyqėsor duke e konsideruar kėtė akt si “cėnim tė sė drejtės pėr informim tė lirė tė qytetarėve tė Kosovės”. “Informimi dhe e drejta nė informim tė lirė nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė lotari e kujtodoqoftė, pra as e gjykatave dhe e UNMIK-ut, ku si "shpėrblim bingo" do tė jetė e drejta dhe mundėsia e qasjes nė informata. Ky akt ėshtė i paprecedentė pėr njė shoqėri civile dhe demokratike, qė ėshtė synim i qytetarėve tė Kosovės dhe i organeve tė saj qeverisėse, me fjalė tė tjera synim i shoqėrisė kosovare nė pėrgjithėsi”, thuhet nė njė komunikatė tė KMDLNJ-sė.

Pėrsėri protesta nė Podujevė pėr lirimin e tė akuzuarve tė “Grupit tė Llapit”

PODUJEVE, 17 shkurt - Edhe sot nė qendėr tė Podujevės, nė organizim tė tri shoqatave tė dala nga lufta, u protestua pėr lirimin e ish-luftėtarėve tė UĒK-sė, tė tė ashtuquajturit "Grupi i Llapit", gjykimi i tė cilėve ka filluar sot nė Prishtinė. Protestuesit mbanin pankarta nė tė cilat kėrkohej liri pėr ish-komandantin e Zonės Operative tė Llapit Rrustem Mustafėn- Remi dhe tė akuzuarve tė tjerė, Latif Gashi, Naim Kadriu dhe Nazif Mehmeti. Protestuesit defiluan duke brohoritur: "Lirimin e shokėve", "Poshtė UNMIK-u", "Poshtė Rezoluta 1244", "Demokraci po, diktaturė jo", "T'i mbrojmė vlerat e UĒK-sė", etj.

Kėrcėnim i rremė pėr bombė nė rrugėn “Bill Klinton”; Policia: Ndoshta lidhet me gjyqin e Remit

PRISHTINE, 17 shkurt - Njė person anonim sot ka telefonuar nė polici dhe ka njoftuar se nė kuartin e kafiterive nė Rrugėn “Bill Klinton” nė Prishtinė janė tė vendosura dy mjete shpėrthyese. Pas mė se 3 orėsh, policia dhe KFOR-i kanė vėrtetuar se nė vendin e dyshimtė pranė qendrės sė Prishtinės, nuk ėshtė i vendosur asnjė mjet shpėrthyes.
Ngjarja ka ndodhur rreth orės 11.00, kur policia ka marrė njė thirrje anonime se nė kafiterinė “Gruvi”, nė Dardani tė Prishtinės, janė duke u vendosur dy mjete shpėrthyese. Policia ka dalė menjėherė nė vendin e ngjarjes, duke bllokuar kėshtu njė pjesė tė madhe tė rrugės “Bill Kllinton” pėrreth vendit tė dyshimtė. “Personi qė ka telefonuar nė polici nuk e ka qartėsuar nėse ka qenė vetė kėrcėnuesi apo vetėm dėshmitar i asaj pėr tė cilėn ai ka njoftuar. Sidoqoftė ne e kemi konsideruar si serioze dhe kemi dalė nė vendin e ngjarjes. Motivet e kėrcėnimit nuk dihen. Ne kemi vėnė nė dyshim se ndoshta kėrcėnimi ka tė bėjė me gjykimin e sotėm tė “Grupit tė Llapit”, por kjo nuk ėshtė e sigurtė”, tha zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Al Garcia, duke aluduar nė gjyqin ku i akuzuari kryesor ėshtė ish-eprori i UĒK-sė dhe TMK-sė, Rrustem Mustafa-Remi.
Pas mė shumė se tre orėsh, detektori robot i njėsitit special tė KFOR-it ka vėrtetuar se nė kafiterinė “Gruvi”biznes i disa tė rinjve prishtinas, nuk ka tė vendosur asnjė mjet shpėrthyes. Njėri nga pronarėt e kafiterisė tha se asnjėherė nuk kanė qenė tė kėrcėnuar. Ai nuk pranoi ta japė identitetin e tij, duke qenė i bindur se e gjithė kjo ēfarė kishte ndodhur nuk ka tė bėjė me biznesin e tyre.

Dhėnia e vizave gjermane nis me shumė probleme; njerėzit kaos para Zyrės nė Prishtinė

PRISHTINE, 17 shkurt - Zyra Gjermane nė Prishtinė sot nisi me dhėnien e vizave Shengen dhe qytetarėt nga mbarė Kosova gjatė natės sė kalauar kishin zėnė tė presin nė rreshtin e gjatė. Madje ka pasur rreth 800 qytetarė qė kanė pritur. Dhe si duket qė nė ditėn e parė ka pasur probleme para kėsaj zyre pėr shkak tė tollovisė sė madhe dhe ka munguar disiplina e vetė qytetarėve pėr tė mbajtur rendin, pėrkundėr pranisė sė policisė.
Madje edhe vetė shefi i Zyrės Gjermane Peter Rondorf ka deklaruar se ėshtė i zhgėnjyer pėr shkak tė gjendjes sė krijuar nė ditėn e parė. Madje ai ėshtė kėrcėnuar se po qe se situata pėrsėritet sektori i vizave mund tė mbyllet nė Prishtinė. Megjithatė Rondorf shpreson se qytetarėt do tė sillen mė mirė se gjatė ditės sė sotme. Ai u bėri thirrje qytetarėve qė tė kenė durim dhe disipilinė pėr tė punuar zyra si duhet
.

Klark kandidat i mundshėm pėr president tė SHBA
Uashington, 17 shkurt 2003 - Ish komandanti suprem i NATO-s, gjenerali i pensionuar Uesli Klark, ėshtė favoriti kryesor, qė do t’i bėhet kundėrkandidat presidentit tė SHBA-ve, nė zgjedhjet e vitit 2004.


E shtune, 8 shkurt, 2003

SHBA-tė sugjerojnė tė mos ngutemi me shpalljen e pavarėsisė, thotė Rexhepi

 PRISHTINĖ, 8 shkurt – Nxjerrja e njė deklarate pėr pavarėsinė e Kosovės, nė ēastin kur Shtetet e Bashkuara tė Amerikės-tė janė tė angazhuar nė krizėn nė Irak, ėshtė njė hap i gabuar dhe do tė kundėrshtohej nga shteti mė i fuqishėm nė botė, e kanė porositur kryeministrin e Kosovės, zyrtarėt e Departamentit tė Shtetit amerikan dhe nga Kėshilli pėr Siguri Kombėtare.

Bujanovc: Situatė e tensionuar nė luginėn e Preshevės pas arrestimit tė shumė shqiptarėve nga forcat serbe
Bujanovc, 8 shkurt - Nė njė aksion brutal tė forcave tė kombinuara serbe tė xhandarmėrisė, tė shėrbimit sekret dhe njėsive speciale antiterroriste nė disa fshatra shqiptare tė komunės sė Bujanovcit janė arrestuar me dhjetra shqiptarė. Burimet shqiptare nga lugina e Preshevės njoftojnė se me atė rast janė arrestuar kryesisht ish-pjesėtarėt e UĒPMB-sė sė shpėrbėrė. Situata paraqitet shumė e tensionuar sidomos nė fshatin Konēul e Tėrnoc, ku janė tubuar me mijėra banorė shqiptarė nė shenjė revolte pėr shkak tė ndėrhyrjes sė forcave serbe dhe brutalitetit tė tyre gjatė bastisjeve dhe arrestimeve tė shqiptarėve. Thuhet se janė arrestuar dhe anėtarė tė Shefket Musliut, ish-komandant i UĒPMB-sė, por sipas njė burimi tjetėr ėshtė arrestuar edhe Jonuz Musliu, kryetar i Partisė pėr Progres Demokratik, parti kjo e dalė nga UĒPMB-ja. Ndėrkaq nė Tėrnoc janė arrestuar tre persona, nė mesin e tyre edhe Ilhami Saliu, ish-pjesėtar i UĒPMB-sė. Situata ka qenė e tensionuar rreth mesditėsnė Trėnoc, ku banorėt shqiptarė kishin rrethuar forcat serbe, por nuk njoftohet pėr ndonjė incident.
Sipas burimeve serbe janė arretsuar tetė shqiptarė.
Njė ditė mė parė zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviq kishte akuzuar ish-pjesėtarėt e UĒPMB-sė pėr "akte terroriste".

Forcat serbe tė sigurimit kanė arrestuar sot disa shqiptarė nė Tėrnoc e Konēul tė Bujanovcit
Bujanovc, 8 shkurt - Forcat serbe tė sigurimit kanė arrestuar tė shtunėn herėt nė mėngjes nė fshatin Tėrnoc e Konēul tė Bujanovcit disa shqiptarė dhe kanė konfiskuar njė sasi armėsh dhe pajisjesh ushtarake. Sipas mediave serbe ky aksion ėshtė ndėrmarrė pas disa "akteve terroriste" nė luginėn e Preshevės, siē ishte vrasja e njė pjestėrari tė sigurimit sekret serb nė Bujanovc. Gjatė kėtij aksioni ėshtė hequr edhe flamuri shqiptar nga pėrmendorja e Ridvan Qazimit, i njohur si komandant "Lleshi" nė Tėrnoc.

Solana i shqetėsuar letėr Dacit: Bėj ē’ėshtė e mundur qė Kuvendi tė ndalė deklaratėn e pavarėsisė; ėshtė vendim destabilizues dhe kundėrproduktiv

PRISHTINE, 8  shkurt - Shefi pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri i Bashkimit Evropian Havier Solana i ka dėrguar njė letėr kryeparlamentarit Nexhat Daci nė tė cilėn ėshtė shprehur shqetėsim lidhur me iniciativėn e njė grupi deputetėsh tė Kuvendit tė Kosovės pėr miratimin e deklaratės sė pavarėsisė.
Radiotelevizionit 21 bėnė tė ditur se nė letrėn e Havier Solanės dėrguar kryeparlamentarit Nexhat Daci thuhet se ende nuk ka ardhur momenti i pėrcaktimit tė statusit final tė Kosovės dhe se miratimi eventual i deklaratės pėr pavarėsi nga ana e Kuvendit tė Kosovės do tė ishte tejkalim i kompetencave tė kėtij insitucion.
“Miratimi i deklaratės pėr pavarėsi do tė ishte nė kundėrshtim me rezolutėn 12 44 dhe se ajo do tė rrezikonte rrėnimin e progreseve tė arritura nė Kosovė”, thekson Solana nė letrėn dėrguar kryeparlamentarit, Nexhat Daci.
Shefi pėr politikė tė jashtme dhe siguri i Bashkimit Evropian Havier Solana, kėrkon nga kryetari i Kuvendit Nexhat Daci qė tė bėjė atė qė ėshtė e mundur pėr tė siguruar qė Kuvendi i Kosovės nuk do tė ndėrmarrė njė vendim tė tillė tė cilin Solana e quan  vendim destabilizues dhe kundėrproduktiv.
“Bashkimi Evropian mbėshtet fuqishėm pėrcaktimin e kryeadministratorit Mihajl Shtajner qė Kosova tė pėrmbushė standardet para statusit final”, thuhet nė letrėn e shefit pėr politikė tė jashtme dhe siguri Havier Solana dėrguar kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci.

Rexhepi: Nuk ėshtė koha pėr deklaratė nė parlament mbi pavarėsinė.
Elez Biberaj
7 shkurt 2003 (18:00 UTC)
Degjoni intervisten (RealAudio)  

Kryeministri i Kosoves Bajram Rexhepi, i cili dje mori pjesė nė lutjen e mėngjesit nė Uashington, i tha Zėrit tė Amerikės se vėmendja kėtė vit duhet tė pėrqėndrohet nė konsolidimin e institucioneve dhe nė arritjen e pėrparimeve nė tė gjitha fushat.

EB: A mund tė fillojmė zoti Kryeministėr me reagimin tuaj ndaj nismės sė njė grupi tė deputetėve nė Parlamentin e Kosovės. A ėshtė koha qė Parlamenti tė merret me kėtė ēėshtje?

BR: Edhe unė i ndaj shqetėsimet e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe nė njė mėnyrė dua t’i pėrcjell edhe shqetėsimet e miqėve tanė amerikanė si nė Departamentin e Shtetit ashtu edhe nė Kėshillin e Sigurisė Kombėtare tė cilėt janė mjaft tė shqetėsuar me kėtė nismė. Nė kohėn kur vėmendja e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės ėshtė e pėrqėndruar drejt krizės nė Irak dhe Korenė e Veriut, dhe nė kohėn kur zoti Gjingjiq ka dalė me disa deklarata ose kėrkesa tė cilat janė konsideruar si mjaft negative nga ana e Departamentit tė Shtetit dhe Kėshillit pėr Siguri Kombėtare, tė hyjė njė iniciativė e tillė nė Parlament mendoj se ėshtė kohė e papėrshtatshme dhe sigurisht qė atėherė edhe ne ulemi, nė njė ekuivalencė me ato qė ka kėrkuar zoti Gjingjiq. Pra, mendoj qė nė kėtė moment pjekuria jonė politike duhet tė jetė nė nivel pėr arsye se nuk ėshtė koha pėr kėtė deklaratė dhe duhet tė presim njė moment shumė mė tė volitshėm. Mendoj se vėmendja jonė kėtė vit duhet tė pėrqėndrohet nė konsolidimin e institucioneve tona dhe nė arritjen e pėrparimeve nė tė gjitha fushat dhe pastaj tė shohim nė vitin 2004, 2005.

EB: Zoti kryeministėr, kėto ditė ju keni zhvilluar njė seri takimesh me zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit kėtu nė Washington. Pėrveē ēėshtjes qė sapo e diskutuam, cilat ishin disa nga ēėshtjet qė u diskutuan nė kėto takime dhe a keni mbėshtetjen e palės amerikane pėr ēėshtjet qė ju shqetėsojnė ju mė sė shumti?

BR: U diskutua rreth shumė ēėshtjeve tė tjera, siē ėshtė ēėshtja e transferimit tė kompetencave, qė do tė jetė njė proces, dhe shpresojmė se gjatė vitit 2003 shumica e tyre do tė transferohen me aq sa ne do tė jemi tė gatshėm t’i marrim kompetencat. Po ashtu u diskutua pėr njė pėrparim drejt standardeve, edhe pse edhe zyrtarėt amerikanė u pajtuan qė duhet tė flasim sa mė pak pėr standarde por tė veprojmė nė mėnyrė aktive dhe nė kohėn e duhur atėherė mund tė fillojė edhe ēėshtja e definimit tė statusit tė Kosovės. Po ashtu u shprehėn shqetėsime edhe rreth disa incidenteve sporadike qė kanė ngjarė nė Kosovė, pastaj paralajmėrimeve se aty kėtu dalin persona tė maskuar ose ndaj sulmit nė stacionin policor (nė Pejė). Ishin kėto shqetėsime tė miqve tanė amerikanė. U bisedua edhe ēėshtja e kthimit, ku ne i prezentuam pengesat reale qė janė prezente jo vetėm te kosovarėt por nė rend tė parė edhe nga pala serbe, tė cilėt me mesazhe tė ngjashme qė i ka dhėnė zoti Gjingjiq pėr kthimin e ushtrisė dhe policisė qė ėshtė njė mesazh shumė i keq, i dekurajojnė serbėt tė mos integrohen por pėrkundrazi tė kenė qėndrim refuzues. Tė gjitha kėto shqetėsime tonat ne i paraqitėm dhe theksuam se ne do tė pėrmbushim pjesėn tonė tė obligimeve nė kėtė drejtim. Edhe njė herė dua tė potencoj se kryesisht vėmendja e miqve amerikanė dhe e ndėrkombėtarėve tė tjerė ėshtė nė progresin drejt integrimit tė minoriteteve.

EB: Zoti Kryeministėr, dje administratori Michael Steiner ishte nė New York ku paraqiti njė raport nė Kėshillin e Sigurimit dhe ku mbajti qendrim mjaft kritik ndaj udhėheqėsve tė Kosovės. Sipas tij, udhėheqėsit e Kosovės, nuk po bėjnė aq sa duhet pėr zgjidhjen e problemeve madhore shoqėrore dhe ekonomike. Si u pėrgjigjeni kėtyre kritikave?

BR: Mendoj se ka vend ndoshta tė kritikohemi nė atė aspekt sepse duhet njė angazhim mė i madh i tė gjithė neve, mirėpo nuk qėndrojnė kritikat vetėm nė atė drejtim qė faji ėshtė vetėm te vendorėt, pėr arsye se faji ėshtė edhe te ndėrkombėtarėt, pasi shumica e fushave ku bėhen kritikat janė e drejtė e rezervuar dhe ende nuk ėshtė bėrė transferimi i kompetencave. Ne jemi shumė tė gatshėm tė marrim mė tepėr kompetenca sidomos sa i pėrket zhvillimit ekonomik, privatizimit dhe ēėshtjeve tė tjera, dhe atėherė mund tė kėrkohet njė pėrgjegjėsi mė e madhe. Pra, kėto janė procese tė ardhshme afatshkurta tė cilat janė planifikuar pėr nė vitin 2003 nė mėnyrė qė bashkėrisht me UNMIK-un tė jemi mė aktivė dhe mė efikasė nė obligimet qė dalin para nesh.

EB: Por ju nuk mendoni se po shkohet drejt njė acarimi midis palės shqiptare dhe administratės ndėrkombėtare nė Kosovė?

BR: Jo, kishte disa tensionime diku nė periudhėn para vitit tė ri, qė janė edhe tė kuptueshme pėr arsye se ne kėrkojmė qė tė kemi mė tepėr kompetenca qė tė dėshmojmė pėr punėn tonė dhe nė situatėn qė ishim, qė nė shumicėn e rasteve ne ishim mė shumė nė cilėsinė e njė vrojtuesi se sa tė njė pjesmarrėsi aktiv nė proces, ka pasur vend edhe tė kritikohemi. Mirėpo, qė tė ketė vend kritika, duhet sė pari tė kemi edhe kompetenca. Pra ėshtė njė ndėrlidhshmėri e kėtyre proceseve.

EB: Kohėt e fundit duket se nė marrėdhėniet midis tre partive kryesore politike qė janė nė parlament, LDK-ja, PDK-ja dhe Aleanca, ka pasur njė ashpėrsim. Si ndikon kjo nė funksionimin e qeverisė, nė funksionimin e Parlamentit?

BR: Jo, nuk do tė thoja qė ka pasur ashpėrsim. Pėrkundrazi, shihet njė bashkėpunim shumė mė i ngushtė nė Parlament. Njė klimė tė tillė ne dėshirojmė ta pėrcjellim edhe nė Qeveri. Ndodh qė disa ministra nganjėherė marrin nuanca partiake mė tepėr dhe unė jam idhtar i parimit qė nė qeveri tė ketė sa mė pak ndikim politik qė ne tė orientohemi nė detyrat tona prioritare dhe nė atė mėnyrė tė jemi shumė mė efikasė, pra tė koncentrohemi nė konsolidimin e qeverisė dhe pėrballė obligimeve qė dalin pėrpara nesh, pėr arsye se pa njė pėrqėndrim tė mirėfilltė nė detyrat prioritare tė qeverisė, ndikimet politike mund tė na shkaktojnė probleme.

EB: Zoti Kryeministėr edhe njė pyetje lidhur me kryeministrin serb Gjingjiq. Siē duket, kohėt e fundit, ai ka filluar tė merret shumė me ēėshtjen e Kosovės. Megjithėse, kėrkesat e tij nuk janė pranuar nga komuniteti ndėrkombėtar, duket se ai ka njė strategji pėr Kosovėn. Po pala shqiptare ka njė strategji tė qartė dhe a ekziston konsensusi politik nė Kosovė pėr realizimin e pavarėsisė?

BR: Zoti Gjingjiq ka filluar tė merret me Kosovėn kohėt e fundit. Deri vonė ata kanė pasur tė them ashtu njė libero, zotin Ēoviq, pra zoti Gjingjiq dhe zoti Koshtunica nuk janė marrė me problemin e Kosovės. Mirėpo tani kėtė e bėjnė edhe pėr ēėshtje personale, pėr arsye se rejtingu i zotit Gjingjiq ka rėnė mjaft. Mendohet se jashtė koalicionit DOS ai ka ndoshta vetėm 8 pėrqind mbėshtetje. Pra, zakonisht kur duan tė rrisin numrin e votuesve atėherė luajnė me letrėn e Kosovės, me njė nacionalizėm. Mirėpo, ai ka edhe planin e tij strategjik. Ai (Gjingjiq) nuk ėshtė i interesuar pėr njė zgjidhje tė them tė ēfarėdo raporti qė tė qėndrojė Kosova, ai ka pėr qėllim ndarjen e Kosovės, ai ėshtė qėllimi final qė e ka shprehur edhe mjaft haptas. Kosovės kjo nuk i konvenon. Pėr fat tė keq ne nuk kemi njė platformė tė pėrbashkėt se si do tė zhvillohen kėto procese. Mendoj se gjatė vitit 2003 ne, tė gjitha subjekete politike dhe institucionet, duhet tė pėrgatitemi, tė pėrgatisim njė platformė tė pėrbashkėt e cila do ta ketė edhe afatizimin se nė ēfarė kohe ēka duhet tė ndėrmarrim dhe bashkarisht tė arrijmė qėllimin tonė qė ėshtė pavarėsia e Kosovės.

Standartet nė Kosovė dhe serbėt e privilegjuar

Shkruan: Arben Ēokaj

Nė fjalimin e tij pėrpara Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, kryeadministratori i Kosovės Mikael Shtajner pėrqendrohet nė pesė pika kryesore, ndonėse ai mundohet tė japė njė imazh, se populli i Kosovės kėrkon gjėra tė tjera, qė kanė tė bėjnė me vendet e punės, sigurinė dhe shumetnicitetin, ndėrsa politikanėt kosovarė kėrkojnė zgjidhjen e statusit tė Kosovės sa mė parė.
Sipas Shtajnerit, kėrkesat qė bėn popullsia e Kosovės para tij dhe bashkėsisė ndėrkombėtare, janė nė pėrputhje tė plotė me kėrkesat e vetė komunitetit ndėrkombėtar. Pra, Shtajner e merr popullin me vete, por nuk pėrton tė kritikojė politikanėt kosovarė - si pjesė e popullit, tė cilėt interesohen mė tepėr pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės (qė ėshtė pavarėsia), duke i quajtur nganjėherė organet e zgjedhura nga vota e lirė e popullit, si “institucione tė pėrkohėshme”, sidomos nė lidhje me kalimin e kompetencave.
Nga ana tjetėr, Shtajner pėrmend edhe politikanėt e Beogradit dhe pika e katėrt e fjalimit tė tij pėrqendrohet pikėrisht nė fillimin e njė dialogu tė drejtpėrdrejtė Prishtinė-Beograd. Kėtu fillon edhe privilegji, qė bashkėsia ndėrkombėtare i bėn serbėve nė lidhje me Kosovėn.
Zgjedhja e terminologjisė nė fjalimin e Shtajnerit mundohet tė paraqesė situatėn nė Kosovė, pa i “rėnė nė qafė” askujt, e sidomos duke u munduar tė mos acarojė marrėdhėniet me politikanėt serbė, tė cilėt megjithatė janė shprehur herė pas here kundėr rolit tė UNMIK-ut nė Kosovė.
Duhet tė kemi parasysh njė fakt: Kosova vėrtetė duhet tė ketė standarte, qė tė mund tė qėndrojė nė kėmbė e pavarur. Pėr presidentin Rugova kėto standarte plotėsohen mė mirė, nė rastin e njohjes sė njė pavarėsie sa mė parė, ndėrkohė qė pėr kryeadministratorin Shtajner, standardet duhet t’i paraprijnė statusit. Duket se kemi tė bėjmė me njė lojė fjalėsh. Ajo qė ėshtė e qartė pėr ne, ėshtė fakti se, ēdo qytetar shqiptar i Kosovės dhe disa pakicave nė Kosovė, e sheh tė ardhmen e tij nė njė Kosovė tė pavarur dhe si kusht kryesor e tė vetėm pėr tė jetuar nė siguri e qetėsi dhe pėr tė mundėsuar investimet e huaja nė Kosovė. Kėtė gjė e kėrkojnė tė gjithė politikanėt kosovarė – gjė qė fatkeqėsisht nuk pėrmendet qartė nga Shtajneri, nė fjalimin e tij para KS tė OKB-sė.
Pavarėsia e Kosovės kundėrshtohet nga Beogradi, dhe nga pakica serbe nė Kosovė. Kjo ėshtė e natyrshme. Pėr Beogradin dhe serbėt nė pėrgjithėsi, edhe sot do tė vazhdonte shpėrngulja e shqiptarėve nga vatrat e tyre nė Kosovė. Por kjo u ndal njė herė e pėrgjithmonė, dhe realiteti ndryshe nė Kosovė, nuk duhet tė lejohet tė precipitojė nė njė konflikt tė ardhshėm, siē mund tė ndodhte nė rastin se vullneti i shumicės nė Kosovė nuk do respektohej. Duhet tė bėhet edhe diplomatikisht e qartė pėr serbėt vetė, se Kosova nuk ėshtė mė pronė e Beogradit, dhe se Beogradi nuk ka pse tė pretendojė tė bėjė rendin e ditės nė Kosovė. Kush janė serbėt nė kėtė rast, qė duhet tė respektohen kaq shumė?...
Pakica serbe nė Kosovė, bėn qė Beogradi t’i lejojė vetes tė drejtėn mbi Kosovėn – ėshtė njėlloj, sikur Turqia tė kėrkonte tė diktonte politikėn e Berlinit, sepse ka mbi 3 milion turq nė Gjermani. A nuk duket paradoksale edhe pėr zotin Shajner, tė kėmbėngulė nė prioritetin e tij pėr njė shoqėri multi-etnike nė Kosovė, vetėm pėr hir tė 3-5 % serbėve, qė pėrbėjnė popullsinė e Kosovės? Asnjė shtet evropian, nuk konsideohet multi-etnik me njė sasi kaq tė vogėl minoriteti brenda njė shteti nacional. Nė Maqedoni kemi rreth 40 % shqiptarė, dhe maqedonėt pėrpiqen me tė gjitha mėnyrat pėr tė mos i njohur tė drejtat e shqiptarėve si shtetformues. Kėtė po e shohim ēdo ditė me zhvillimet nė Maqedoni.
Duke pėrfituar nga tradita mikpritėse shqiptare, dhe respekti tradicional shqiptar pėr tė huajin (qė ka ardhur me siguri edhe nga njė ndjenjė inferioriteti e imponuar nga pushtimi shekullor osman), ndėrkombėtarėt nė Kosovė dhe serbėt vetė, mundohen tė pėrfitojnė mbi kurrizin e shqiptarėve, duke mos u njohur atyre atributet, qė shqiptarėt duhet tė kenė. Kjo gjė ėshtė mė e theksuar nė Maqedoni, dhe nuk pėrjashtohet tendenca e paraqitjes sė shqiptarėve si rracė inferiore – gjė qė nuk ka pse tė jetė e vėrtetė. Kosovarėt duhet tė kėmbėngulin deri nė egoizėm pėr tė drejtat e veta, siē bėjnė fqinjėt tanė grekė e sllavė. Vetėm nė kėtė rast, ata do mund tė kuptohen edhe nga komuniteti ndėrkombėtar.
Kemi tė bėjmė kėtu edhe me njė lloj psikologjie sunduese, e cila synon tė favorizojė vazhdimėsinė e privilegjeve, qė i duhet dhėnė rracės serbe, edhe pse struktura e popullsisė nė Kosovė flet me parametra tė tjerė. Edhe nė rastin e njė Kosove tė pavarur, gjė qė ėshtė plotėsisht e mundur, serbėt vetė mundohen tė paraqesin njė precedent ndarjeje tė Mitrovicės – kjo u duk nė pėrpjekjen e tyre tė fundit, pas takimit nė Beograd, qė tė formonin unionin e komunave serbe nė Kosovė. Kjo pėr analogji, do ishte njėlloj sikur turqit e Gjermanisė, tė kėrkonin krijimin e unionit tė komunave turke nė Gjermani... (!?)
Pra, janė serbėt ata qė nuk duan tė kuptojnė lojėn e shetit ligjor e demokratik nė njė vend, dhe i frigohen pavarėsisė sė Kosovės, e cila vjen natyrshėm pėrmes kalimit tė kompetencave drejtuese tė UNMIK-ut tek institucionet e pėrhershme vendore. Theksoj tė pėrhershme. Serbėt duan nė kėtė rast, si gjithmonė, tė kapin "kofshėn e luanit" nė Kosovė dhe interesat e tyre atje, tė jenė sa mė tė forta.
Nė vend qė serbėt tė heshtin e tė kujtohen pėr dėmshpėrblimin qė shteti serb ia ka borxh Kosovės, tė mbajtur pėr vite me radhė si koloni me dhunė, ata i lejonė vetes edhe tė kėrkojnė pjesė. Por pėrderisa nė politikė nuk thotė kush se duhet tė kesh fytyrė e ndjenja, atėherė pse shqiptarėt duhet t’i kenė kėto?
Serbėt e Kosovės, tė cilėt nuk i kanė pėrlyer duart me gjak shqiptar, nuk kanė pse tė kenė frikė nga shqiptarėt, e aq mė tepėr nga Pavarėsia e Kosovės. E vėrteta ėshtė se shqiptarėt pėrgjithėsisht janė mė tolerantė dhe mė njerėzorė se vetė fqinjėt e tyre, dhe pėr kėtė kemi humbur shumė. Kemi rastin e Shqipėrisė, ku pakicat greke, malazese e maqedonase atje, respektohen si qytetarėt e tjerė, bile edhe mė shumė. Sa i pėrket minoritetit grek nė Shqipėri, ata kanė shkollat e tyre nė gjuhėn greke deri nė nivel universitar. Po ēamėt e arvanitėt shqiptarė nė Greqi? Asnjė tė drejtė, pėrveē tė drejtės pėr tė jetuar atje (kush i ka shpėtuar gjenocidit grek pas luftės sė dytė botėrore) si qytetar grekė – tė asimiluar. Aq mė tepėr kur Greqia ėshtė anėtare e Bashikimit Evropian...
Kosovarėt kanė sot njė klasė politike e intelektuale relativisht tė pėrgatitur mirė, pėr tė marrė nė dorė fatet e popullit tė vet, nė njė shtet tė pavarur e nė fqinjėsi tė mirė me vendet rreth tyre. Ata nuk kanė pse tė manifestojnė komplekse psikologjike nga e kaluara e tyre, por duhet tė tregohen profesionalisht tė aftė dhe tė patundur, nė tė drejtėn e tyre historike pėr tė ardhmen popullit tė vet.
Shqiptarėt e Kosovės e kanė traditė qė tė respektojnė pakicat e kombėsive tė tjera, dhe pėr kėtė mund tė marrim si shembull edhe respektimin e pakicave nė Shqipėri.
Zhvillimi ekonomik i Kosovės mund tė bėhet mė mirė, kur investitorėt e huaj e dinė se investojnė nė njė tokė qė nuk rrėshqet – pra nė njė Shtet tė Pavarur tė Kosovės, e jo nė njė njėsi administrative me status tė papėrcaktuar. Dhe kėtė zoti Shtajner e kupton mjaft mirė, nėse ka parasysh faktin se edhe nė Berlinin lindor, biznesmenėt gjermanė ngurrojnė tė investojnė, e jo mė nė Kosovėn e administruar nga ndėrkombėtarėt e pa status tė pėrcaktuar. Zhvillimet ekonomike do varen kryesisht nga vetė kosovarėt, nė radhė tė parė, tė cilėt duan njėherė pavarėsinė, nė mėnyrė qė paratė e kursyera nė perėndim, tė vijnė e t’i investojnė pa frikė nė Kosovė, dhe njėkohėsisht do ftojnė edhe biznesmenėt e huaj.
Zoti Shtajner duhet ta kuptojė, se pavarėsisht optimizmit tė tij dhe njohjes qė ka pėr realitetin, shumica e kosovarėve kanė njė pėrvojė tė hidhur historike, qė ėshtė praktikisht mė e fuqishme nė ndėrgjegjen e tyre, sesa argumentet e tij diplomatike nė lidhje me tė ardhmen e Kosovės. Kosovarėt duan ta materializojnė tė drejtėn e tyre mbi Kosovėn, atėherė edhe mund tė ndjehen tė lirė sa dhe si duhet.
Askush nuk thotė se krimi nuk duhet luftuar – por lėnia gradualisht e sigurisė dhe rendit nė dorė tė vendorėve, qė njohin mė mirė terrenin e mentalitetin, dhe me ndihmėn e asistencėn e nevojshme profesionale e teknike tė ndėrkombėtarėve, mund tė sillte padyshim edhe njė pėrmirėsim tė luftės kundėr krimit nė Kosovė.
Sa i pėrket shumėetnicitetit pėr tė cilin flet Shtajner, si mėkėmbės i OKB-sė nė Kosovė, kjo ėshtė jo relevante tė flitet pėr tė sot, e jo mė tė jetė njė prioritet i ndėrkombėtarėve nė Kosovė. Shtajner dhe askush tjetėr nuk ka pse kėrkon “qiqrra nė hell” nė njė Kosovė tė pasluftės. Shtjaner dhe tė tjerėt duhet tė ndėrtojnė shtetin ligjor e demokratik nė Kosovė, dhe kjo i zgjidh edhe problemet e minoriteteve, sepse respektimi profesional i ligjit, nuk njeh kombėsi.

Mė 8 shkurt 2003


E premte, 7 shkurt, 2003

Flamuri shqiptar ėshtė mbajtur gjatė fluturimit drejt Hėnės, nė vitin 1971

TIRANE, 7 shkurt - Flamuri shqiptar nė miniaturė me shqiponjėn dykrenare ėshtė mbajtur si simbol nga astronauti me origjinė shqiptare Alan B. Shepard, gjatė fluturimit drejt Hėnės tė anijes kozmike "Apollo 14", nė vitin 1971. Faktin e dėshmon njė fletė katėrkėndeshe prej kartoni ku flamuri shqiptar ndodhet i ngjitur pranė njė fotografie me ngjyra tė anijes kozmike "Apollo 14", bėrė nė sipėrfaqen e Hėnės, e cila ndodhet nė arkivin e Muzeut Historik Kombėtar nė Tiranė. Relikja ėshtė e autografuar nga Shepard dhe kozmonautėt e tjerė dhe gjithashtu nė tė ndodhet mbishkrimi nė anglisht ku thuhet se "ky flamur u mbajt si simbol deri nė Hėnė, nė anijen "Apollo 14" gjatė ditėve nga 31 Janari- 9 Shkurt i vitit 1971 dhe ėshtė prezantuar nga admiral Alan B.Shepard, njė kozmonaut me origjinė shqiptare". Shepard gjatė udhėtimit kozmik e mori me vete kėtė flamur tė kombit shqiptar, duke dėshmuar origjinėn e tij shqiptare.

SHBA-tė i bashkojnė shqiptarėt e Kosovės dhe Shqipėrisė
Uashington, 7 shkurt - Kėshilli Kombėtar Shqiptaro – Amerikan (KKSHA), tė mėrkuren mbrema organizoi njė takim koktej nė Rejbėrn Office Bilding tė Kongresit Amerikan nė kryeqytetin e SHBA – ve, Washington DC pėr delegacionin e Shqipėrisė, delegacionin e Kosovės, delegacione kėto qė janė tė ftuara tė marrin pjesė nė takimin tradicional amerikan "Lutjet e Mėngjesit", dhe zyrtarėve amerikanė.
Tė pranishėm nė kėtė takim ishin Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, Alush Gashi, Servet Pėllumbi, Namik Dokle dhe delegacioni pėrcjellės i Shqipėrisė, kongresistėt demokratė dhe bashkėkryetarėt e grupit pėr shqiptarė nė Kongresin e SHBA – ve Eliot Engel dhe Sue Kelli, kongresmeni Erl Pomeroj, kongresmeni Xhejms Moran, miku i madh i shqiptarėve ambasadori William Woker, zoti Donald Braum nga Departamenti i Shtetit, ambasadori William Rajerson, Xhoshua Blek nga desku pėr Kosovėn pranė Departamentit tė Shtetit, Polla Fini – drejtoreshė pėr Europėn nė USID, analistėt dhe ekspertėt pėr tė drejtėn nderkombėtare Poll Williams dhe Xhejms Huper, etj.
Nė njė komunikatė tė KKSHA thuhet se qėllimi i kėtij takimi, qė tashmė ėshtė bėrė tradicional ishte qė delegacioni i Shqipėrisė dhe ai i Kosovės drejtpėrsedrejti tė takohen me zyrtarėt dhe miqtė amerikanė dhe tė shkėmbejnė mendimet nė mes veti, qė doli njė takim shumė i qėlluar dhe konstruktiv pėr tė gjitha palėt.
Tema pėr tė cilat mė sė shumti u bisedua dhe tė cilat dominuan gjatė mbrėmjes ishin: statusi politiko–juridik i Kosovės d.m.th. mosdefinimi i tij; siguria dhe lufta kundėr krimit tė organizuar dhe lufta kundėr korrupsionit si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė; korridori i tetė; rruga Durrės Prishtinė; joshja e investimeve nga jashtė si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė etj.
Sa i pėrket Kosovės dhe statusit politiko – juridik me kėtė janė lidhura si zhvillimi ekonomiko – shoqėror ashtu edhe investimi potencial nga jashtė. Gjithashtu nė komunikatė mė tutje theksohet:
Mosdefinimi i statusit tė Kosovės frenon zhvillimin ekonomik si dhe atė shoqėror-kulturor dhe largon e zbraps investitorėt potencialė nga jashtė. Statusi i padefinuar i Kosovės ėshtė duke e pamundėsuar Kosovėn qė t'i shfrytėzojė ndihmat dhe kreditimet e ndryshme nga institucionet ndėrkombėtare siē janė Banka Botėrore, Fondi Monetar Nderkombėtar etj. dhe mu pėr kėtė bisedimet pėr statusin e Kosovės duhėt tė fillojnė sa mė pare dhe atė nėn mbikqyrjen e SHBA–ve dhe se me dhėnien e kompetencave tė plota qeverisėse kosovarėve. Kosovarėt pra, do tė jenė nė gjendje qė edhe standardet demokratike qė po i kėrkon bashkėsia nderkombėtare t'i pėrmbushin, thuhet nė komunikatėn e KKSHA.

Tre shefat e grupeve parlamentare takojnė diplomatėt e pesėshes nė Kosovė pėr deklaratėn e pavarėsisė

PRISHTINE, 7 shkurt - Tre shefat e grupeve parlamentare tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Partisė Demokratike tė Kosovės dhe Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, janė takuar sot me pėrfaqėsuesit e pesė zyrave diplomatike tė vendeve mė me ndikim nė Kosovė: SHBA, Britani, Francė, Gjermani, Itali (vendet e pesėshes). Edhe pse asnjė nga ta nuk ėshtė prononcuar duket qė temė bisedimi tė ketė qenė iniciativa e deputetėve tė Kuvendit pėr shpalljen e shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės.
Takimi mes Sabri Hamitit, shef i grupit parlamentar tė LDK-sė, Fatmir Limajt, shef i grupit parlamentar tė PDK-sė dhe Bujar Dugollit, tė AAK-sė, me diplomatėt e huaj u zhvillua nė Zyrėn Amerikane nė Prishtinė. Askush nga pjesėmarrėsit nė takim nuk ka pranuar tė flasė me gazetarėt lidhur me bisedimet e zhvilluara. Por siē merret vesh  temė e takimit ka qenė kėrkesa e 42 deputetėve pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur dhe sovran. Mėsohet se diplomatėt e huaj mbėshtetėn qendrimet e shefit tė UNMIK-ut, Michail Steiner, se ende nuk ėshtė koha pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Ata u kanė tėrhequr vėrejtjen politikanėve kosovarė se ende nuk ka ardhur koha qė tė nisė diskutimi pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, ndėrkohė qė nga ana tjetėr kanė mbėshtetur vlerėsimet e anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit pėr politikėn e kryadministratorit tė OKB-sė Mihael Shtajner nė Kosovė.
Pėrfaqėsueit e zyrave diplomatike nė Prishtinė kanė theksuar mė parė se kjo nismė ėshtė e nxituar. Kurse shefi i Zyrės Amerikane ne Prishtinė, Rino Harnish ka thėnė se nuk ėshtė koha qė udhėheqėsit kosovarė tė pėrqėndrohen nė ēėshtjet e statusit pėrfundimtar duke shtuar se bashkėsia ndėrkombėtare me siguri nuk do tė pėrqėndrohet nė kėtė.
Ndėrkohė Bujar Dugolli ka kėrkuar qė deklarata pėr shpalljen e shtetit tė pavarur tė Koosvės  tė shplallet nė seancėn e ardhshme tė Kuvendit. Por burime brenda Kuvendit thonė se nė kryesi ka qėndrime tė ndryshme rreth pėrfshirjes sė kėsaj kėrkese nė rendin e ditės sė seancės sė ardhme.  Kėrkesa e 42 deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės pėr miratimin e deklaratės pėr pavarėsinė e Kosovės ėshtė diskutuar edhe nė mes tė  kryetarit tė Kuvendit, Nexhat Daci, me shefin e grupit parlamentar tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Bujar Dugollin.

Rugova i shkruan Bushit: Kosova, plotėsisht nė pėrkrahje tė SHBA-ve nė luftėn kundėr terrorizmit

UASHINGTON, 7 shkurt - President i Kosovės Ibrahim Rugova i ka dėrguar Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Xhorxh Bush, njė letėr pėrkrahjeje nė lidhje me politikėn amerikane rreth Irakut. Nė kėtė letėr thuhet: “Po ju shkruaj nė emėr tė popullit tė Kosovės pėr tė shprehur mirėnjohjen time pėr pėrkrahjen tuaj tė vazhdueshme pėr Kosovėn. Jemi tė vetėdijshėm se lidershipi juaj dhe i administratės suaj janė me rėndėsi thelbėsore pėr paqen, stabilitetin dhe prosperitin nė rajonin tonė. Nga ana jonė, Presidenca, Qeveria, Kuvendi dhe populli i Kosovės angazhohen fuqishėm pėr progres nė ndėrtimin e njė shoqėrie plotėsisht pėrfshirėse, pėr sundim tė ligjit, si dhe tė qeverisjes sė mirė, me synimin pėr njė Kosovė tė pavarur dhe demokratike. Kosova qėndron plotėsisht nė pėrkrahje tė Shteteve tė Bashkuara nė luftėn kundėr terrorizmit. Ne jemi me ju nė pėrcaktimin Tuaj pėr tė luftuar kėtė tė keqe kudo qė kėrcėnon lirinė dhe shoqėrinė e lirė. Duke pasė pėrjetuar vetė tiraninė dhe terrorin, ne e dimė se Shtetet e Bashkuara dhe bashkėsia e kombeve tė civilizuara nuk mund tė sprapsen nga kjo detyrė.
Nė kohėn kur vendi juaj po pėrgatitet pėr veprim eventual nė Irak, ju keni pėrkrahjen tonė tė plotė politike. Veē kėsaj, ne do tė kishim nderin dhe kėnaqėsinė tė ofrojmė ndihmė konkrete nė cilėndo fushė qė ju e kėrkoni dhe ėshtė e realizueshme. Ju falėnderojmė sėrish pėr pėrkrahjen tuaj. Faleminderit pėr vėmendjen tuaj”, thuhet nė fund tė letrės sė sė Presidentit Rugova drejtuar Presidentit amerikan Xhorxh Bush.

Rugova i kėrkon zyrtares sė lartė tė SHBA, Bog: Tė njihet formalisht pavarėsia e Kosovės

UASHINGTON, 7 shkurt - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, pati tė enjten njė takim nė Departamentin e Shtetit me Xhenet Bog, zėvendėsndihmėse e Sekretarit Amerikan tė Shtetit. Nė takim u bisedua pėr ēėshtjet aktuale dhe perspektivat e zhvillimit nė Kosovė. Rugova foli pėr arritjet nė Kosovė, pėr objektivat e institucioneve kosoavare, zhvillimin ekonomik, investimet, privatizimin, si dhe integrimin e brendshėm tė shoqėrisė e tė grupeve etnike tė Kosovės.
Presidenti ritheksoi qėndrimin se njohja formale e pavarėsisė sė Kosovės krijon stabilitet nė rajon, duke vėnė nė pah poashtu se ėshtė punuar dhe po punohet edhe nė shtegun e standardeve, qė shihen si tė domosdoshme pėr pėrcaktimin e statusit pėrfundimtar.
Zyrtarja e lartė e Departamentit tė Shtetit, Xhenet Bog, vlerėsoi autoritetin moral e politik udhėheqės tė Presidentit Rugova, dhe parashtroi qėndrimin amerikan nė lidhje me rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė krijuar njė ambient pėrfshirės pėr tė gjithė nė Kosovė. Presidenti Rugova dhe Bog biseduan edhe pėr kontekstin e sotėm ndėrkombėtar, nė radhė tė parė nė lidhje me krizėn nė Irak. Presidenti i Kosovės shprehu pėrkrahje pėr politikėn amerikane rreth Irakut.

Protestė pėr lirimin e tė akuzuarve tė Grupit tė Llapit

PODUJEVE, 7 janar - Rreth orės 12 nė rrugėn “Zahir Pajaziti” nė qendėr tė Podujevės, tri asociacionet e dala nga lufta e UĒK-sė organizuan njė protestė pėr lirimin e tė ashtuēuajturit Grupi i Llapit gjykimi i tė cilit ėshtė paralajmėruar kėtė muaj. Nė kėtė protestė morėn pjesė disa qindra qytetarė qė brohoritėn dhe kėrkuan lirimin e ish Komandantit tė ZOLL-it Rrustem Mustafės – Remit, dhe tė akuzuarve Latif Gashi, Naim Kadriu dhe Nazif Mehmeti.

“General Electric” prezanton projekt-idenė pėr centralet qė prodhojnė energji me erė

TIRANE, 7 shkurt - Ministri i Energjitikės dhe Industrisė, Viktor Doda takoi sot grupin negociues tė kompanisė amerikane "General Electric". Nė takim u diskutua rreth propozimit tė "General Electric", pėr instalimin e centraleve, qė do tė prodhojnė energji elektrike me ane tė erės. Pėrfaqėsuesit e "General Electric" prezantuan nė takim projekt-idenė e tyre pėr instalimin nė Shqipėri tė centraleve me erė si dhe mundėsitė praktike pėr realizimin. Projektideja parashikon instalimin e turbinave nė tre faza, qė do tė kenė njė kapacitet gjenerues tė instaluar prej 220 MEGA. Pėrfaqesuesit e "General Electric" nenvizuan se nė fazėn e parė kapaciteti i prodhimit tė energjisė me erė do tė jetė 6 MGA, ndersa faza e dytė, me kapacitet 60 MGA.

Kisha autoqefale do tė ndėrtojė katedralen e madhe nė qendėr tė Tiranės

TIRANE, 7 shkurt - Qeveria miratoi vendimin "Per shitje trualli, kishes ortodokse autoqefale te Shqiperise". Ne planin rregullues te qendres se Qytetit te Tiranes, eshte parashikuar edhe ndertimi i Katedrales se re Ortodokse. Ky objekt do te vendoset ne territorin midis Ministrise se Mbrojtjes dhe godines se Partise Socialiste. Trualli ku do te ndertohet objekti, eshte prone e Kishes Ortodokse Autoqefale dhe me vendimin nr. 29, date 26.07.2002, te Keshillit te Rregullimit te Territorit te Bashkise se Tiranes, eshte miratuar leja per sheshin e ndertimit te ketij kompleksi.

Sot nė mesnatė nis heshtja zgjedhore pėr presidencialet e sė dielės nė Mal tė Zi

PODGORICE, 7 shkurt - Kandidatėt pėr president tė Malit tė Zi do tė kenė edhe njė shans sot pėr t'u bėrė thirrje votuesve pėr zgjedhjet e sė dielės, pasi sot nė mesantė nis heshtja zgjedhore. Zgjedhjet do tė jenė tė suksesshme nėse do tė votojnė tė paktėn 228 492 votues, ose 19 000 mė shumė se nė zgjedhgjet e dhjetorit. Partia Socialiste e Popullit dhe Aleanca Liberale u kanė kėrkuar votuesve tė bojkotojnė zgjedhjet. Dy partitė akuzojnė Partinė Demokratike tė Socialistėve, se po u bėn presion votuesve tė marrin pjesė nė votime. Janė 9 kandidatė qė do tė konkurojnė pėr president. Dy prej tyre, Obrad Markoviē i komunistėve Jugosllavė tė Malit tė Zi dhe kandidati i pavarur, Gjorgje Miliē, janė tėrhequr nga gara. Tė regjistruar nė zgjedhje janė 457 000 votues. Pritet qė kandidati i partisė Socialdemokrate, Filip Vujanoviē pritet tė dalė fitues. 

Buēkovski dhe Ēoviē tė shqetėsuar pėr situatėn nė Luginėn e Preshevės

VRANJE, 7 shkurt - Ministri maqedonas i Mbrojtjes Vllado Buēkovski dhe zėvendėskryeministri serb Nebojsha Ēoviē nė njė takim tė mbrėmshėm nė Vranjė, kanė vlerėsuar se pėr shkak tė situatės nė rajon ėshtė i domosdoshėm njė aksion i domosdoshėm dhe i sinkronizuar i tė dy vendeve pėr eliminimin e terrorizmit. Buēkovski dhe Ēoviē kanė shprehur shqetėsimin pėr disa sinjale nė luginėn e Preshevės dhe nė Kosovė rreth mundėsisė sė provokimeve tė reja, tė cilat mund ta destabilizojnė rajonin. Buēkovksi ka paralajmėruar gjithashtu njė vizitė javėn e ardhshme nė Kosovė.

Papa Gjon Pali II apel komunitetit ortodoks serb: Lini pas konfliktet e viteve '90 nė Ballkan

VATIKAN, 7 shkurt - Papa Gjon Pali i Dytė i ka bėrė thirrje komunitetit ortodoks serb tė lėrė pas konfliktet e viteve '90 nė Ballkan. Ai kėrkoi nga anėtarėt e Kishės Ortodokse tė freskojnė kujtesėn, e cila sipas tij ėshtė e frikėsuar nga ngjarjet e dhimbshme, qė u kanė shkaktuar vuajtje popujve tė Ballkanit. Deklatarat e Papės u bėnė gjatė vizitės sė parė zyrtare tė njė delegacioni ortodks serb nė Romė, qė nga fundi i konflikteve nė Ballkan. Ai tha se detyra e kishės ėhshtė tė falė dhe tė nxisė vėllazėrimin.

Ambasadori serb nė OKB, Sahoviē: Rezoluta e njėanshme pėr Kosovėn, destabilizon rajonin

NJU JORK, 7 shkurt - Ambasadori i Beogradit nė Kombet e Bashkuara, Sahoviē i ka bėrė thirrje Kėshillit tė Sigurimit se ēdo rezolutė e njėanshme pėr statusin e Kosovės mund tė destabilizojė shtetin Serbi-Mali i Zi dhe rajonin. Duke vlerėsuar se e ardhmja e Kosovės ėshtė po aq e rėndėsishme pėr serbėt, sa pėr shqiptarėt, ai tha se Beogradi ėshtė i shqetėsuar pėr planet e sė ardhmes sė Kosovės. Sahoviē duke folur pėr kryeadministratorin e Kosovės Mihael Shtajnerin, tha se ai u ėshtė shmangur detyrimeve dhe ka thyer marrėveshjet. 


E enjte. 6 shkurt, 2003

Shtajner nė Nju Jork: Punė, siguri dhe multietnicitet nė Kosovė
Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner, raportoi pėr situatėn aktuale nė Kosovė dhe misionin tė cilin ai e drejton.
Duke folur nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara Shtajner tha se angazhohet pėr krijimin e vendeve tė punės, sigurisė dhe krijimit tė njė shoqėrie multietnike.

Ndėr sfidat e kėtij viti Shtajner veēoi standardet para statusit, sigurinė, vėnien e dialogut Prishtine-Beograd, krijimin e shoqėrisė multietnike, integrimet europiane si dhe luftėn kundėr krimit te organizuar.
Shtajner mė tej ka thėnė se ėshtė pėrmirėsuar situata e sigurisė, megjithėse janė shėnuar disa incidente. Ai tha se nė kėtė fazė ėshtė i angazhuar ne pėrmbushjen e standarteve, kalimin e kompetencave tek institucionet e Kosovės si dhe krijimi i mė shumė vendeve tė punės. Nė fjalėn e tij Shtajner gjithashtu kėrkoi nga liderėt kosovarė t’i shmangen deklaratave ekstremiste dhe tė mos tolerojnė krimin.

Solana nė Beograd: Pėr Kosovėn standardet para statusit
Ne nė Beograd presim qė bashkėsia ndėrkombėtare tė thotė qartė se nė zgjidhjen e statusit final tė Kosovės tė merret parasysh edhe pozicioni i Beogradit, i cili duhet tė pėrfshihet nė procesin e bisedimeve, si dhe qė zgjidhja e statusit tė paraqesė kompromis” ka deklaruar kryeministri serb Zoran Gjingjiē pas takimit me shefin e diplomacisė evropiane Havier Solana.

Duke pėrsėritur qėndrimin se Beogradi thekson se ėshtė koha tė hapen bisedimet pėr kėtė ēėshtje Gjingjiē tha se zgjidhja e problemit ėshtė e rėndėsishme edhe pėr faktin se Serbija sė shpejti do tė ketė Kiushtetutėn e re , pėrderisa problemi i Kosovės nuk ėshtė zgjidhur.
Zyrtari i lartė i BE-sė Havier Solana rikonfirmoi se para pėrcaktimit tė statusit duhet tė vendosen standardet.
” Nuk ėshtė koha pėr fillimin e bisedimeve pėr statusin e Kosovės” tha Solana nė Beograd.
Dėshirojmė tė bisedojmė pėr standardet, ky ėshtė pozicioni i BE-sė. Pėr mua Kosova drejtohet nga Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė . Si BE ne pėrkrahim pozicionin e shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner , e kjo ėshtė sllogani tashmė i pėrsėritur standardet para statusit, tha Solana.
Kryeministri serb ka deklaruar se “ nuk e kupton qėndrimin “ se tani nuk ėshtė momenti tė hapet ēėshtja e Kosovės.
100 mijė qenė endacak rrezikon rrezik potencial pėr popullatėn
 
Sipas statistikave tė Shėrbimit Veterinar tė Kosovės, nė vendin tonė janė mbi 100 mijė qenė endacak, tė cilėt paraqesin rrezik potencial pėr popullatėn, tha Kryetari i Komisionit parlamentarė pėr Bujqėsi, pylltari dhe Zhvillim Rural, Tomė Hajdaraj, nė njė konferencė tė mbajtur sot nė

Prishtinė.
Ndėrkaq, Ēaush Kabashi drejtor i Shėrbimit Veterinar tė Kosovės ka kritikuar pėr mos-angazhimin e mjaftueshėm institucionet e Kosovės dhe ato ndėrkombtarė pėr parandalimin e kėsaj dukurie.
Administratori Komunal i Skėnderajt, Bob Chember lidhur mė situatėn e krijuar nė rajonin ku ai administron tha se ky problem arriti kulminacionin me tragjedin e javės sė shkuar, me vdekjen e shtatėvjeqarit Valmir Beqiri. Ftesės pėr pjesėmarrje nė kėtė takim nuk iu pėrgjigj Njėsiti i Shėrbimit Veterinar tė KFOR-it.

6 shkurt 2003, ora: 11:09 CET

Konferencė pėr sensibilizimin e fatit tė tė zhdukurve

Asociacioni i familjeve tė tė zhdukurve nė Kosovė, nė njė konferencė pėr media tha se qėllimi i organizimit tė saj ishte t’i bashkojnė tė gjithė faktorėt tė cilėt janė tė involvuar nė kėtė ēėshtje, pėr hulumtimin dhe gjetjen e personave tė zhdukur dhe tė rrėmbyer gjatė luftės nė Kosovė.
Pėrderisa, Hose Pablo Barajbar, shefi i zyrės sė UNMIK-ut pėr personat e zhdukur dhe mjekėsi ligjore thotė se kėtė vit shpreson se do tė pėrfundojnė me punėn nė Kosovė.
Ai u ka bėrė thirrje tė gjitha familjeve tė japin mė shumė informata rreth zhdukjes sė mė tė dashurve tė tyre.
Ndėrsa deputetja e Parlamentit, Flora Brovina ka paraqitur angazhimin e Kuvendit tė Kosovės lidhur me kėtė ēėshtje.
Sė shpejti grupi Parlamentar pėr Personat e zhdukur do tė marrė pjesė nė konferencėn e Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar nė Gjenevė e cila do tė mbahet gjatė kėtij muaji.

6 shkurt 2003, ora: 15:47 CET

Anan: Duhet ende punė pėr tu arritur objektivat e Kombeve tė Bashkuara
 
Edhe pse janë bërë arritje domethënëse nga fundi i vitit 2002, Kosova ka ende rrugë për të arritur  objektivat e vëna nga Kombet e Bashkuara". Kështu thuhet në raportin e sekretarit të përgjithshëm të OKB-së, Kofi Anan, të paraqitur sot në Nju Jork. Në raportin lidhur me veprimtarinë e UNMIK-ut që nga tetori i kaluar, Anan nënvizoi si zhvillime pozitive
mbajtjen e zgjedhjeve të dyta vendore dhe fillimin e

dorėzimit tė procesit elektoral tek autoritetet lokale. Anan kėrkoi gjithashtu zgjerimin e autoritetit tė UNMIK-ut nė veri tė Mitrovicės dhe caktimin e juristėve dhe prokurorėve nga komunitetet e vogla. Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė vėrejti se ka ende shumė punė pėr t'u bėrė pėr tė ndėrtuar institucione efektive, transparente me njė pjesėmarrje domethėnėse tė pėrfaqėsuesve tė minoriteteve nė shėrbimin civil. Edhe lufta kundėr krimit dhe zbatimi i ligjit, janė sfidat kryesore, tha Anan. Ai shprehu shqetėsim pėr dhunėn mes kosovarėve, si dhe atė kundėr komunitetit serb. Anan u bėri thirrje tė dy palėve tė shtojnė pėrpjekjet pėr tė pėrmirėsuar dialogun politik dhe nxitur procesin e pajtimit. Anan pėrshėndeti vendimin e koalicionit serb "Kthimi" pėr t'u kthyer nė parlament dhe monitorimin e kuvendit.

6 shkurt 2003, ora: 15:00 CET

Mund tė pėrshpejtohet statusi final i Kosovės thotė Uajt i GNK-sė
 
Qėndrimet e qeverisė serbe ndaj Kosovės dhe qėndrimet e liderėve kosovar mund tė pėrshpejtojnė bisedat pėr statusin final tė Kosovės, ka deklaruar analisti i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, Nikolas Uajt, nė njė bisedė me korrespodenten tonė nė Bruksel Gjeraqina Tuhina.

6 shkurt 2003, ora: 11:47 CET

Nuk ka hollėsi pėr sulmin ndaj Engjėll Ēetaj
 
Nuk ka hollėsi pėr sulmit ndaj kryetarit tė Gjykatės sė Qarkut nė Prizren, Engjėll Ēettaj. Ēetaj ka marrė lėndime tė rėnda nė kokė dhe ėshtė dėrguar nė Spitalin e Prizrenit pėr shėrim tė mėtutjeshėm. As policia dhe as mjekėt pranė qendrės spitalore nė Prizren nuk kanė dhėnė hollėsi pėr kėtė incident me arsyetimin se pėr kėtė rast janė duke u zhvilluar hetimet.

6 shkurt 2003, ora: 11:42 CET

Maroviq: Shqiptarėt tė vendosin vetė pėr ardhmėrinė e tyre
 
Politikani veteran malazez, Svetozar Maroviq, kandidat i vetėm pėr president tė bashkėsisė sė re Serbi- Mali i Zi, duke iu referuar Kosovės ka deklaruar se “shqiptarėt kanė tė drejtė qė tė vendosin pėr ardhmėrinė e vetė, duke mbrojtur tė drejtat e minoriteteve, pėrfshirė serbėt”. Maroviq ka thėnė se “ky ėshtė problem qė ka tė bėjė me gjithė Ballkanin”, duke theksuar njėherit se “nacionalizmi ėshtė akoma gjallė dhe se Serbia dhe Mali i Zi duhet t’a tejkalojnė”.

6 shkurt 2003, ora: 11:41 CET

SHBA i kujtojnė Serbisė qė mos insistoi tė hap ēėshtjen e Kosovės
Beograd, 6 shkurt 2003 - Nėse insistohet qė tė hapet problemi i Kosovės, atėherė SHBA-tė do tė shqyrtojnė mundėsitė pėr suspendimin e ndihmave ekonomike pėr Serbinė.

10 udhėtarėt e lėnduar po mjekohen me sukses nė qendrėn mjekėsore nė Podgoricė dhe Tivar
Podgoricė, 6 shkurt 2003 - Tė gjithė 10 udhėtarėt e lėnduar nė aksidentin e njė autobusi qė tė martėn nė mbrėmje u rrokullis nė magjistralen Podgoricė-Petrovac po mjekohen me sukses nė qendrėn mjekėsore nė Podgoricė dhe Tivar. Hetimet pėr aksidentin po vazhdojnė. Tani pėr tani ėshtė vėrtetuar se autobusi me regjistrim tė Prishtinės qė qarkullon nė relacionin Ulqin-Prishtinė ka rrėshqitur nga rruga dhe ėshtė rrokollisur 50 metra nė humnerė.

Organizatat qė merrem mė tė zhdukurit po debatojnė bashkarisht
Prishtinė, 6 shkurt 2003 - Organizuar nga Kėshilli Koordinues i Asociacioneve Familjare tė Kosovės pėr Pengje tė Zhdukur dhe Familje me viktima tė Luftės, tė enjten, po mbahet njė takim mė organizata qė merren me fatin e tė zhdukurve, ku po debatohet pėr punėn dhe planet nė tė ardhmen, nė zbardhjen e fatit tė tė zhdukurve.

Dėshmori Qorri varroset nesėr nė fshatin e lindjes
Skėnderaj, 6 shkurt 2003 - Nė Varrezat e Dėshmorėve nė Palac tė Skėnderajt, nesėr nė ora 15, do tė organizohet ceremonia e varrimit tė dėshmorit Shukri Avdullah Qorri nga fshati Pemisht (ish Padalisht) i komunės sė Skėnderajt.

Batalionit 40 tė Mjekėsisė i dhurohet njė autoambulancė
Prishtinė, 6 shkurt 2003 - Shoqata gjermane "KRIEGSOPFERHILFE KOSOVA" i ka dhururar Batalionit tė 40 tė Mjekėsisė tė TMK-sė "Dr.Lec Leci-Gradica" njė autoambulancė me tė gjitha pajisjet e nevojshme pėr transport dhe evakuim tė pacientėve.

Policia austriake kap euro false tė ardhura nga Serbia dhe Mali i Zi
Vjenė, 6 shkurt 2003 -  Policia e Austrisė ka njoftuar se, gjatė njė kontrolli nė njė autostradė ka zbuluar dhe ka konfiskuar 100.000 euro false.

Njė konferencė pėr ēėshtjen e kufijve mbahet nė Ohėr
Shkup, 6 shkurt 2003  - Me inciativėn e NATO-s, muajin e ardhshėm nė Ohėr do tė mbahet njė konferencė ballkanike, ku do tė diskutohet rreth ēėshtjes sė kufijve.

Solana kėshillon serbėt tė zbatojnė Kushtetutėn
Beograd, 6 shkurt 2003 - Komisioneri i lartė i Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana, tė enjten do tė qėndrojė pėr vizitė nė Beograd.

Lajiq ka akuzuar ish-komandantėt e UĒPMB-sė se po "radikalizojnė rrethanat politike" nė Luginėn e Preshevės
Beograd, 6 shkurt 2003 - Ministri aktual federal i Beogradit pėr bashkisitė nacionale dhe etnike, Rasim Lajiq, ka akuzuar ish-komandantėt e UĒPMB-sė se po pėrpiqen tė "radikalizojnė rrethanat politike" nė Luginėn e Preshevės dhe se po diktojnė disponimin politik tė bashkėsisė shqiptare. Kjo, thotė Lajiq, po reflektohet edhe nė qėndrimin e bashkėsisė serbe nė Bujanoc. "Nga ana serbe ka tendenca qė strukturat qė pėsuan disfatė politike, nė njėfarė mėnyrė tė mbajnė pozicionet tė cilat i kanė pasur, gjė qė do tė jetė problem yni i madh", tha Lajiq.

Koreja e Veriut kėrcėnohet me njė sulm parandalues ushtarak kundėr forcave amerikane
Phenian, 6 shkurt 2003 - Koreja e Veriut ka paralajmėruar se mund tė fillonte njė sulm parandalues ndaj forcave amerikane nėse SHBA-tė vadhdojnė tė grumbullojnė forca nė siujdhesėn koreane.
Njė zyrtar i lartė i Ministrisė sė jashtme verikoreane i ka deklaruar BBC se Pheniani ėshtė gjithnjė e mė i shqetėsuar pėr shkak tė qėllimeve tė Amerikės qė nė Korenė e Jugut tė dėrgojė aeroplanė dhe ushtarė shtesė.
Ky zyrtar ka shtuar se Koreja e Veriut kėtė do ta konsiderojė dėshmi se SHBA-tė kanė ndėrmend ta sulmojnė ose pushtojnė (Korenė e Veriut) dhe ka theksuar se ajo nuk do tė rrijė duarkryq dhe tė presė tė sulmohet. Nėse ėshtė e nevojshme, ka deklaruar ky zyrtar, Pheniani do tė mund tė vendoste qė i pari tė fillojė njė aksion ushtarak.


E mėrkurė, 5 shkurt, 2003

Punėtorėt e RTP-sė shhėnuan 58-vjetorin e themelimit
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Me njė tubim tė mbajtur nė kinemanė ABC, punėtorėt e RTP-sė sot shėnuan 58-vjetorin e themelimit tė kėtij institucioni. Punėtorėt e RTP-sė thanė se ky pėrvjetor po shėnohet nė kohėn e pėrpjekjeve tė vazhueshme pėr ruajtjen identitetit tė burimor tė RTP-sė, me qėllim qė tė flas zėri i lirė i kėsaj medie. Udhėheqėsi i sindikatės sė pavarur tė RTP-sė Feriz Ratkoceri kėrkoi nga institucionet e Kosovės dhe ato ndėrkombėtare qė urgjentisht tė zgjidhin statusin e RTP-sė. Njėherit nė kėtė tubim u kėrkua qė punėtorėt e RTP-sė tė kthehen nė vendet e punės.
Pas tubimit, punėtorėt e RTP-sė protestuan para Kuvendit tė Kosovės duke kėrkuar realizimin e kėrkesave tė tyre.

SHBA japin 79 milionė dollarė ndihmė pėr Kosovėn

PRISHTINE, 5 shkurt 2003 - Qeveria e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės kanė vendosur tė japin pėr Kosovėn njė ndihmė prej 79 milionė dollarėsh pėr vitin 2004. Megjithėse kjo shumė ėshtė pėr 6 milionė dollarė mė e vogėl, kjo ndihmė parashihet me njė pikė tė veēantė tė buxhetit.
Uashingtoni ka bėrė shkurtime tė ndihmave edhe pėr vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor. Ndihma pėr Bosnjėn e Hercegovinėn ėshtė shkurtuar nga 50 nė 44 milionė dollarė, pėr Kroacinė nga 30 nė 25, kurse pėr Maqedoninė nga 50 nė 39 milionė dollarė. Ndėrkaq ndihmat pėr Shqipėrinė, pėr Bullgarinė dhe pėr Rumaninė kanė mbetur nė nivelin e njėjtė, prej 28 milionė dollarėsh. Qeveria amerikane ka paraparė 113 milionė dollarė ndihmė pėr Serbinė dhe 18 milionė pėr Malin e Zi. Mirėpo, Dhoma pėrfaqėsuese e Kongresit amerikan e ka pezulluar ndihmėn pėr Serbinė pėr shkak tė bashkėpunimit tė pakėnaqshėm tė autoriteteve tė Beogradit me Tribunalin e Hagės.
Propozimi i buxhetit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr vitin fiskal 2004, qė fillon mė 1 tetor tė kėtij viti, parasheh 2230 miliardė dollarė, ku pėrfshihet edhe deficiti prej 307 miliardė dollarėsh.

Baliq: Nėse Sejdiu mbetet sekretar dhe unė s’jam mė ministėr, do tė shpėrbėhet edhe qeveria

PRISHTINE, 5 shkurt 2003  - Pleurat Sejdiu zyrtarisht ka marrė detyrėn e sekretarit tė pėrhershėm nė Ministrinė e Shėndetėsisė nga ndėrkombėtari Hanu Vuori. Ministri Numan Baliq thotė se Pleurat Sejdiu kurrė nuk mund tė jetė sekretar i pėrhershėm i ministrisė qė ai drejton. Baliq ka thėnė sot se do tė mbetet edhe mė tej ministėr i Shėndetėsisė. Nėse jo, sipas tij, atėherė do tė shpėrbėhet edhe qeveria.
Sot, derisa nė njėrėn nga sallat e Kuvendit tė Kosovės, Pleurat Sejdiu ka marrė zyrtarisht detyrėn e sekretarit tė pėrhershėm tė ministrisė sė shėndetėsisė, ministri Numan Baliq nė zyrėn e vet, ka hedhur poshtė kėtė pranim-dorėzim tė detyrės dhe thotė se Pleurat Sejdiu nuk mund tė jetė kurrė sekretar i kėsaj ministrie, qė ai drejton. Ushtruesi i detyrės sė sekretarit tė pėrhershėm Hanu Vuori nė praninė e disa punonjėsve tė stafit tė ministrisė ia ka dorėzuar detyrėn Pleurat Sejdiut. Vetė Sejdiu thotė se nė bazė tė rregullores sė punės obligohet tė punojė me tė gjithė personelin e administratės civile tė ministrisė, siē janė tė obliguar edhe ata tė punojnė me sekretarin.
Ministri Numan Baliq thotė se derisa ėshtė shef nė ministrinė e Shėndetėsisė, Pleurat Sejdiu nuk do tė pranohet si sekretar. Baliq kėmbėngul edhe mė tej nė parregullsitė e procedurės sė votimit nė Kėshillin e Lartė pėr Emėrime Publike. Por anėtari i pėrhershėm nė Kėshillin e Lartė pėr Emėrime Publike Jakup Krasniqi, thotė se nuk ka pasur parregullėsi gjatė votimit dhe se vendimi i kėtij Kėshilli ėshtė i parevokueshėm. Nga ana tjetėr Baliq tha se ka kėrkuar nga kryeminsitri qė tė diskutohet kjo ēėshtje nė qeveri. “Nuk do tė lėshoj pe nė ēėshtjen e sekretarit tė pėrhershėm”, tha Baliq. Sipas tij, kjo do tė jetė nė rend dite nė mbledhjen e ardhshme tė qeverisė. Por Krasniqi thotė se Kėshilli i Lartė pėr Emėrime Publike nuk i jep llogari qeverisė. “Sekretari mund tė ndėrrohet me urdhrin e minsitrit nėse ai sjell arsyetime se sekretari po punon kundėr politikės sė ministrisė pėrkatėse”, thotė Krasniqi.
Nga ana tjetėr, ministri Baliq nė konferencėn e sotme pėr gazetarė ka akuzuar ushtruesin e detyrės sė sekretarit tė pėrheshėm Hanu Vuorin pėr keqpėrdorime gjatė mandatit tė tij si bashkėdrejtues nė Departamentin e Shėndetėsisė. Ndėrsa Hanu Vuori ka thėnė se edhe mė tutje do tė mbetet si kėshilltar nė Ministrinė e Shėndetėsisė.

...njofton keshtu Radiotelevizioni 21,  ndėrsa Qik-u bėn me dije kėshtu:

Pėrkundėr kundėrshtimit tė ministrit Baliq, Pleurat Sejdiu merr postin e sekretarit tė pėrhershėm
Prishtinė, 5 shkurt 2003 - Edhe pėrkundėr kundėrshtimeve tė Ministrit tė Shėndetėsisė Numan Baliq qė tė mos njihet emėrimi i Pleurat Sejdiut nė postin e sekretar permanent, megjithatė ai sot ia ka filluar punės.
Ndėrkohė Pleurat Sejdiu pranoi detyrėn e sekretarit tė pėrhershėm nga Hanu Uori i cili ishte ushtrues i kėsaj detyre deri mė tani dhe nėnshkroi kontratėn pėr marrjen e detyrės nė kėtė post. Ministri Baliq nė njė konferencė shtypi edhe njė herė pėrsėriti qėndrimin e tij dhe tė ministrisė se nuk e njohin emėrimin e z.Sejdiu nė kėtė post.

Aksidentohet njė autobus i Kosovės nė Mal tė Zi; lėndohen 11 udhėtarė

ULQIN, 5 shkurt 2003  - Nė njė aksident trafiku nė Mal tė Zi, 11 persona janė lėnduar kur njė autobus me targa tė Kosovės ėshtė rrokullisur 50 metra. Ky autobus qarkullonte nė relacionin Ulqin-Prishtinė. Aksidenti ka ndodhur rreth orės 21.00 nė magjistralen e Adriatikut Tivar-Petrovac, kur shoferi kishte humbur kontrollin pėr shkak tė motit tė keq. Me intervenimin e shpejtė tė policisė malazeze udhėtarėt kanė shpėtuar pa pasoja tragjike. Nė spitalin e Podgoricės janė tė shtrirė pesė udhėtarė tė lėnduar tė cilėt janė jashtė rrezikut pėr jetė.

Rugova-Doll: Pavarėsia, vullnet i kosovarėve

PRISHTINE, 5 shkurt 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova pati tė martėn njė takim tė pėrzemėrt me Senatorin Bob Doll, i emėruar nga fundi i vitit tė kaluar si pėrfaqėsues i lartė i Kosovės, me titull Ambasador Nderi, nė Uashington. Nė takim u bisedua pėr gjendjen nė Kosovė, pėr ēėshtje aktuale politike e ekonomike, pėr funskionimin e institucioneve tė Kosovės, si dhe pėr rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė hapur perspektiva tė zhvillimit tė vendit tonė. Presidenti Rugova dhe Senatori Doll u pajtuan se pavarėsia e Kosovės, qė ėshtė vullnet i popullit, ėshtė zgjidhja qė mban perspektivėn pėr stabilitet politik e ekonomik nė Kosovė e nė rajon.

Rexhepi diskuton nė SHBA pėr privatizimin

PRISHTINE, 5 shkurt 2003  - Kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi i ftuar qė tė marrė pjesė nė Lutjen Kombėtare tė Mengjesit ne Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dje ėshtė takuar me zyrtarė tė lartė tė Departamentit tė Shtetit dhe tė disa institucioneve tė tjera. Kryeministri Rexhepi dje, ditėn e parė tė qėndrimit nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ka patur njė drekė pune me udhėheqėsit e Institutit pėr Paqe. Po dje kryeministri ėshtė takuar edhe me pėrfaqėsues tė institucioneve tė tjera amerikane. Mė pas Kryeministri Rexhepi ėshtė pritur nė Departamentin e Shtetit nga Zėvendėsekretari pėr Ekonomi, Alan Larson. Tri ishin ēėshtjet kryesore pėr tė cilat kanė biseduar Larson dhe Rexhepi. Gjendja aktuale ekonomike nė Kosovė, aktivitet e qeverisė pėr vendosjen e njė kornize ligjore solide dhe procesi i privatizimit. Mbrėmė Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi ėshtė takuar me kongresmenin Eliot Engėl dhe me njė grup tė pėrfaqėsuesve tė Korit diplomatik nė Uashington.

Serbėt nė veri acarohen nga nisma pėr pavarėsinė

PRISHTINE, 5 shkurt - Pėrfaqėsuesit i minoritetit serb nė veri tė Mitrovicės kanė reaguar ashpėr ndaj nismės sė deputetėve tė Parlamentit pėr shpalljen e shtetit tė pavarur e sovran tė Kosovės. Ata kanė theksuar se njė nismė e tillė mund tė ketė pasoja pėr situatėn edhe ashtu tė brishtė nė kėtė qytet. Madje i ashtuquajturi "Kėshilli nacional serb" kėrcėnon me pėrcaktimin e mundshėm tė statusit tė Kosovės nė Kuvendin e Serbisė. Nė anėn tjetėr kryetari i "Kėshillit Nacional serb" Nebojsha Joviq ka deklaruar se pėrgjigjja e mundshme e miratimit eventual tė deklaratės pėr pavarėsinė e Kosovės do tė ishte qė Kuvendi i Serbisė tė vendosė pėr statusin e Kosovės, ose pėr kėtė tė vendosin qytetarėt e Serbisė nėpėrmjet njė referendumi.

UNMIK: Do tė japim qėndrimin tonė pėr nismėn pėr pavarėsinė, pasi Shtajner tė flasė nė OKB

PRISHTINE, 5 shkurt 2003  - UNMIK u nuk ka ende qėndrim rreth nismės pėr shpalljen e Kosovės shtet tė pavarur e sovran. Zėdhėnėsi i UNMIK ut, Sunil Narula, tha se autoritetet e kėtij misioni tash pėr tash nuk kanė ndonjė qėndrim pėr deklaratėn e 42 deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės pėr shpalljen e pavarėsisė. Narula tha se misioni i do tė shohė se ēfarė do tė ndodhė, meqė kjo nismė sapo ėshtė dorėzuar nė Parlament. Por, ai ka shfaqur bindjen se njė qėndrim pėr kėtė nismė do tė shfaqet nga kryeadministratori Mihail Shtajner, pas konsultimeve me Kėshillin e Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, nesėr.

Diplomatė amerikanė nė Komunėn e Prishtinės: Bashkėpunimi mė i mirė ėshtė ardhja e investitorėve

PRISHTINE, 5 shkurt 2003 - Ned Kabot, drejtor rajonal pėr Evropėn dhe Xhenet Shenon, zyrtare pėr ekonomi nė Zyrėn Amerikane nė Prishtinė, vizituan sot Kuvendin Komunal tė Prishtinės, ku u pritėn nga kryetari Ismet Beqiri, me bashkėpunėtorė. Kabot tha se bashkėpunimi me komunėn e Prishtinės pėrfshin grante pėr fizibilitetin dhe promovimin e partneritetit me kompani amerikane. Ai theksoi se mėnyra mė e mirė e bashkėpunimit midis Kosovės dhe Amerikės ėshtė ardhja e kompanive amerikane nė Kosovė. Ai prezentoi edhe disa nga projektet e realizuara tė institucionit qė pėrfaqėson ai nė Ballkan dhe Evropė. Kryetari i Kuvendit tė Komunės sė Prishtinės, Ismet Beqiri tha se Prishtina ka nevoja tė mėdha pėr projekte tė ndryshme nė fushėn e infrastrukturės, por projekt jetik ėshtė plani i pėrgjithshėm urbanistik i Prishtinės.

Kur kosovarėt i krijojnė kushtet pėr kthim, pėrmbushin standardin e Steinerit
Prishtinė 5 shkurt 2003 - KosovaLive njofton se –;zyrtarė tė UNMIK-ut dhe analistė thonė se krijimi i kushteve pėr kthim tė sigurtė dhe integrim tė tė zhvendosurve, duke e ndarė njė pjesė tė buxhetit tė institucioneve ku do tė inkuadroheshin edhe udhėheqės vendorė do tė plotėsonte standardin pėr kthim dhe riintegrim, qė ėshtė njė nga kushtet para se tė vendoset pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės.

Armata maqedonase vrau njė qytetar shqiptar afėr vijės kufitare Maqedoni - Shqipėri
Dibėr, 5 shkurt 2003 - Armata e Maqedonisė vrau njė qytetar shqiptarė nga Dibra afėr vijės kufitare Maqedoni - Shqipėri. Sipas burimeve lokale nga Dibra Ylber Shtreza baba i katėr fėmijėve prej tė cilėve tre janė shurdhėrmemecė. Nuk ėshtė bėrė i ditur motivi i kėsaj vrasje dhe nė ēfarė rrethanash ka ndodhur ajo.

Presidentėt Moisiu, Mesiq dhe Trajkovski do tė takohen mė 24 shkurt nė Tiranė
Tiranė, 5 shkurt 2003 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu, ai i Kroacisė Stipe Mesiq dhe i Maqedonisė, Boris Trajkovksi do tė takohen mė 12 shkurt nė Tiranė qė tė shqyrtojnė hapat e mėtejshėm nė kuadrin e pėrpjekjeve tė pėrbashkėta pėr integrim nė Aleancėn Veriatlantike. Presidenti Stipe Mesiq dhe Boris Trajkovski do tė shkojnė nė Tiranė me ftesėn e presidentit Alfred Moisiu.

Jugosllavia edhe zyrtarisht nuk ekziston mė dhe ėshtė varrosur pėrgjithmonė
Beograd, 5 shkurt 2003 - Parlamenti federal jugosllav dje miratoi Kartėn Kushtetuese dhe ligjin pėr bashkėsinė e re tė quajtur Serbia dhe Mali i Zi. Kėshtu, prej dje Jugosllavia mė zyrtarisht nuk ekziston dhe ėshtė varrosur pėrgjithmonė. Ky shteti i ri do tė ketė vetėm disa funksione tė pėrbashkėta, siē janė parlamenti me 125 deputetė, 91 nga Serbia dhe 34 nga Mali i Zi, kėshillin e ministrave dhe kryetarin e bashkėsisė i cili njėkohėsisht do tė jetė edhe kryetar i kėshillit tė ministrave. Nė kuadėr tė Kėshillit tė ministrave do tė funksionojė Ministria e punėve tė jashtme, ministria e ushtrisė, ministria e tregtisė ekonomike me jashtė dhe ajo e brendshme si dhe ministria e tė drejtave tė njeriut. Nė bashkėsinė e re serbo-malazeze nuk do tė ekzistojnė doganat e pėrbashkėta dhe as banka e pėrbashkėt qendrore, por nuk do tė ketė as monedhė tė pėrbashkėt.
Nė preambulėn e Kartės Kushtetuese ka ngelur e paprekur dispozita se Kosova ėshtė nė pėrbėrje tė Serbisė.

Shkurt:

Haradinaj e Chenu diskutojnė marrėdhėniet mes Kosovės e Francės

Prishtinė, 5 shkurt 2003 Time: 13:07

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, ka pritur sot nė selinė e tij Georges-Marie Chenu, kryetar i Komitetit Kosovar nė Francė dhe ish-ambasador i Francės nė Kroaci, me tė cilin ka biseduar pėr zhvillimet aktuale nė Kosovė.
Bush kėrkon pėrdorimin e territorit maqedonas

Uashington, 5 shkurt 2003 Time: 15:30

Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, u ka kėrkuar autoriteteve maqedonase, qė t’ua mundėsojnė amerikanėve pėrdorimin e territorit tė Maqedonisė pėr sulme eventuale kundėr Irakut.
Shqipėria nėnshkruan njė deklaratė qė mbėshtet SHBA nė ēėshtjen irakiane

Tiranė, 5 shkurt 2003 Time: 14:50

Shqipėria ėshtė nė mesin e dhjetė vendeve evropiane, qė do tė jetė nėnshkruese e njė deklarate solidarieti mė SHBA-nė nė krizėn irakiane.
Nėnshkruhet marrėveshje bashkėpunimi ndėrmjet Kroacisė e SHBA

Zagreb, 5 shkurt 2003 Time: 12:55

Kroacia dhe SHBA nėnshkruan tė mėrkurėn njė marrėveshje pėr bashkėpunim nė fushėn e parandalimit tė pėrhapjes sė armėve pėr shkatėrrim nė masė dhe pėr pėrparimin e marrėdhėnieve nė lėmin e mbrojtjes dhe nė atė ushtarak, ndėrmjet Kroacisė dhe SHBA-ve.
Perl thotė se qėndrimi i Francės i rrezikshėm

Uashington, 5 shkurt 2003 Time: 14:00

Shefi i grupit pėr planifikim politik nė Pentagon, Riēard Perl, ka theksuar se qėndrimi i Francės ėshtė shumė mė i rrezikshėm dhe mė serioz se ai i Gjermanisė, lidhur me intervenimin ushtarak ndaj regjimit tė Sadam Hyseinit.

E marte, 4 shkurt, 2003

BE nuk mbėshtet nismėn e deputetėve tė Kosovės pėr pavarėsinė: Mos u merrni me deklarata pa kuptim

BRUKSEL, 4 shkurt 2003  - Nė njė njoftim nga Brukseli thuhet se Bashkimi Evropian nuk e mbėshtet nismėn e duputetėve tė Kosovės qė pėrmes njė deklarate tė shpallin Kosovėn si shtet tė pavarur dhe sovran. Kristina Galak, zėdhėnėse e shefit tė diplomacisė sė BE-sė Havier Solana, citohet tė ketė thėnė se nuk ka rrethana pėr nisma tė tilla.
“Justifikimi se kjo po bėhet si reagim ndaj Kartės Kushtetuese tė Serbisė e Malit tė Zi nuk qėndron, sepse BE-ja gjithnjė ka insistuar se nuk ėshtė mirė qė tė pėrmendet Kosova nė preambulėn e kėsaj Karte Kushtetuese”, ka thėnė Galak. Ajo ka shtuar se kjo preambulė nuk do tė mund tė ndikojė nė situatėn legale nė Kosovė.
Zėdhėnėsja e Solanės ka thėnė se do tė ishte shumė mė mirė qė liderėt kosovarė tė merren me forcimin e institucioneve tė Kosovės sesa me deklarata tė cilat “nuk kanė kuptim”. Gjithashtu ajo ka thėnė se BE-ja mbėshtet politikėn e kryeadministratorit tė OKB-sė, Mihael Shtajnerit pėr Kosovėn dhe parimet e njohura si “standardet para statusit pėrfundimtar”, sepse ky ėshtė qėndrim edhe i Solanės dhe i tėrė BE-sė. Zėdhėnėsja e Solanės ka paralajmėruar se edhe nėse miratohet njė deklaratė e tillė asgjė nuk do tė ndryshojė as nė jetėn e kosovarėve as nė qėndrimin e bashkėsisė ndėrkombėtare.
Dje shefi i grupit parlamentar tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Bujar Dugolli bėri publike deklaratėn pėr pavarėsinė e Kosovės, e cila ėshtė nėnshkruar nga 42 deputetė tė Kuvendit tė Kosovės. Deputetėt qė kanė nėnshkruar kėrkojnė qė kjo deklaratė tė miratohet mė 13 shkurt, nė njė seancė tė jashtėzakonshme tė Kuvendit. “Kosova me kufijtė e vet administrativė, tė pėrcaktuar me Kushtetutėn e vitit 1974, shpallet shtet sovran, i pavarur e demokratik”, shkruan ndėr tė tjera nė deklaratėn pėr pavarėsinė e Kosovės.
Nga ana tjetėr, duke komentuar kėrkesėn e kryeministrit serb Zoran Gjingjiq pėr kthimin e trupave serbe nė Kosovė, zėdhėnėsja e Havier Solanės, Kristina Galak ka thėnė: “Gjingjiqi tani vetėm mund tė ėndėrrojė. As tash, as nė tė ardhmen e afėrt, ajo kėrkesė nuk do tė gjendet nė rendi dite”.

Deputetit serb Ivanoviq: Kėrkesa e deputetėve tė Kosovės pėr shpalljen e pavarėsisė, e rrezikshme

MITROVICE, 4 shkurt 2003  - Kėrkesėn e 42 deputetėve tė Parlamentit tė Kosovės pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, anėtari i kryesisė sė Kuvendit deputeti serb Oliver Ivanoviq e vlerėsoi tė rrezikshme. Sipas tij kjo deklaratė do ta ashpėrsojė edhe mė shumė situatėn edhe ashtu tė tendosur nė Kosovė.
“Mendoj se njė iniciativė e kėtillė mund tė jetė shumė e rrezikshme aq mė tepėr kur ndodhemi nė njė situatė tė tendosur dhe mund tė pritet edhe reagimi i z. Mihael Shtajner, i cili nė Kėshillin e Sigurimit nuk do ta ketė lehtė tė shpjegojė kėtė zhvillim tė fundit nė Kosovė”, tha Ivanoviq.

Anėtari i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave, Abramoviq: Po punohet pak pėr tė ardhmen e Kosovės

PRISHTINE, 4 shkurt 2003 - “Nė kėtė fazė, krahas rritjes sė kompetencave pėr vendėsit, duhet thelluar bashkėpunimi me KFOR-in dhe UNMIK-un, nė interes tė sigurisė, tė paqes dhe tė stabilitetit tė Kosovės dhe tė rajonit”. Kėshtu u shpreh anėtari i Bordit tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG), Morton Abramoviq, pas takimit qė pati me kryetarin e Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci.
Nė kėtė takim u bisedua pėr zhvillimet e fundme nė Kosovė, pėr punėn e institucioneve vėndėse dhe pėr raportet e kėtyre institucioneve me mekanizmat ndėrkombėtarė nė Kosovė. Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci pasi dha njė pasqyrė tė zhvillimeve nė Kosovė, konstatoi se ėshtė bėrė pak nė planin ekonomik dhe social, prandaj “ėshtė e kuptueshme qė qytetarėt edhe ta zbehin disponimin pozitiv pėr institucionet tona”. Ai duke folur pėr aktivitetet e ardhshme tė Kuvendit, si organi mė i lartė pėrfaqėsues i vendit, ripėrsėriti idenė qė kėtė vit do tė fillojė periudha e marrjes sė kompetencave dhe e pėrgjegjėsive tė vėrteta nga insititucionet legjitime tė Kosovės.
Anėtari i Bordit tė Grupit Ndėrkombėtar rė Krizave, Morton Abramoviq, u shpreh se nė kėtė fazė, krahas rritjes sė kompetencave pėr vendėsit, duhet thelluar bashkėpunimi me KFOR-in dhe UNMIK-un, nė interes tė sigurisė, tė paqes dhe tė stabilitetit tė Kosovės dhe tė rajonit. Ai u shpreh se ndėr qytetarėt e Kosovės ka vėrejtur pasivitet dhe apati. Ndėrkaq, ka shprehur bindjen se punohet pak pėr njė tė ardhme mė tė mirė tė Kosovės, e cila, siē ėshtė shprehur ai, nuk mund tė realizohet me ndonjė akt tė njėanshėm tė pėrcaktimit tė ndonjė statusi tė synuar. Kryeparlamentari Daci e ka vlerėsuar punėn e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave dhe i ka quajtur tė vlefshme analizat e ICG-sė pėr Kosovėn dhe Evropėn Juglindore.     
Abramoviq pati sot njė takim edhe me Komisionin Parlamentar pėr Marrėdhėnie me Jashtė, tė kryesuar nga Sabri Hamiti. Nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr zhvillimet nė Kosovė dhe kahet e proceseve. Abramoviq, si njohės i thellė i ēėshtjes sė Evropės Juglindore, shfaqi bindjen se duhet tė bėhet veprim mė i fuqishėm ndėrkombėtar i faktorėve politikė tė Kosovės. Anėtarėt e Komisionit Parlamentar pėr Marrėdhėnie me Jashtė kanė shfaqur nevojėn qė, nė mungesė tė Ministrisė sė Jashtme tė Kosovės, tė gjendet rruga e hapjes sė zyrave pėrfaqėsuese nėpėr qendrat e Evropės dhe tė Amerikės. Kjo u tha, ndėr tė tjera nė takim, do tė dėshmonte pėr zhvillimet pozitive nė Kosovė dhe do tė ndihmonte strukturimin e bashkėpunimit me jashtė.

Ambasadori gjerman nė Uashington thotė se ėshtė tepėr herėt qė tė zgjidhet statusi pėrfundimtar i Kosovės
Uashington, 4 shkurt 2003 - Ambasadori gjerman nė Uashington, Volfgand Ishinger, ka vlerėsuar se tani ėshtė tepėr herėt qė tė zgjidhet statusi pėrfundimtar i Kosovės. Sipas ambasadorit gjerman, paraprakisht duhet bėrė shumė ndryshime nė Kosovė.

Gjingjiq u shkruan liderėve tė botės pėr gjendjen e "rėndė:" nė Kosovė
Beograd, 4 shkurt 2003 - Kryeministri serb Zoran Gjingjiq u ka drejtuar njė letėr presidentėve tė Rusisė dhe SHBA-ve, Putin e Bush, dhe kryeministrit britanik Bler nė tė cilėn i njofton pėr gjendjen e "rėndė" nė Kosovė dhe kėrkon qė kriza sa mė parė tė zgjidhet, njoftojnė mediat serbe.
Gjingjiq tė njėjtėn letėr u ka drejtuar edhe presidenti tė Francės Shirak, kryeministrit italian Berluskoni dhe kancelarit gjerman Shrėder. Gjingjiq kėrkon ndihmė nga liderėt kryesorė tė botės qė situata sa mė parė tė definohet dhe deri nė fund tė respektohet dhe zbatohet rezoluta 1244 pėr Kosovėn, sepse sipas Gjingjiqit, Kosova po shkon drejt pavarėsisė.
* * *
Pothuajse nuk kalon njė ditė qė kryeministri serbe tė mos dalė me ndonjė "shqetėsim" tė tij rreth Kosovės. Kjo ėshtė njė praktikė e zakonshme e politikanėve serbė saherė qė i kanė punėt ngushtė nė shtėpi tė vet. Tani qė ėshtė miratuar Karta kushtetuese e krijesės sė re Serbi - Mali i Zi, Gjingjiq dėshiron tė marrė supremacionin politik nė Serbi pėr tė shtyrė nė plan tė dytė rivalin e tij kryesor Vojisllav Koshtunica, i cili te serbėt ashiqare gėzon popullaritet dhe mbėshtetje mė tė madhe. Kosova edhe njeherė po u shėrben politikanėve serbė si "kartė e fortė" pėr dominim nė skenėn politike tė Beogradit. Por njėherit synohet edhe destabilizimi i Kosovės tani kur pritet transferi mė i madh pushtetit nga ndėrkombėtarėt te vendorėt.

Gjukanoviq: Fundi i ambicieve pushtuese tė Millosheviqit, si katalizator i njė projekti serbomadh
Podgoricė, 4 shkurt 2003 - Kryeministri malazez Milo Gjukamoviq ka vlerėsuar se arsyeja kryesore pėr krijimin e RF Jugosllavisė ka qenė dėshira qė tė fshehen ambiciet pushtuese tė Sllobodan Millohseviqit, si katalizator i njė projekti serbomadh. Gjukanoviq ka thėnė se fundi i kėsaj Jugosllavie ėshtė pėrfundim logjik dhe i drejtė i njė procesi, duke shtuar se Serbia e Mali i Zi janė tė vetėdijshme se duhet t'i kthehen vetvetes.


E diele, 2 shkurt, 2003
Presidenti dhe Kryeministri mė 6 shkurt nė Uashington

Presidenti Ibrahim Rugova dhe Kryeministri Bajram Rexhepi udhėtuan sot pėr nė SHBA ,ku janė ftuar tė marrin pjesė nė lutjen e mėngjesit e cila mbahet mė 6 shkurt Nė kėtė ceremoni tradicionale marrin pjesė pėrfaqėsuesit e 160 vendeve tė botės. Gjatė

qėndrimit nė SHBA ata do tė kenė takime me zyrtarė amerikan. Para nisjes nė aeroportin e Prishtinės Presidenti Rugova tha se ata do tė lutėn pėr paqen nė botė.
Ndėrkaq kryeministri Rexhepi tha se do tė kėtė takime me zyrtarė tė departamentit tė shtetit me tė cilėt do tė bisedoi rreth zhvillimeve tė fundit nė Kosovė dhe angazhimin amerikan nė vendin tonė.

 

NATO: Nė Kosovė mund tė veprojė vetėm KFOR-i
Zėdhėnėsi i forcave paqėsore tė NATO-sė, pėr Kosovė, Tony Adams, ka deklaruar se nuk ka ndonjė plan pėr zvogėlimin e forcave amerikane nė Kosovė, andaj dhe nuk ka nevojė pėr ardhjen e forcave serbe. Adams shtoi se nuk ka nevojė pėr veprim tė ēfarėdo ushtrie tjetėr nė Kosovė, pėrveq ushtarėve tė KFOR-it, nė reagim tė letrės sė kryeminstrit serb Zoran Gjingjiē.

 

Kthimi i ushtarėve serbė nė Kosovė – destabilizim i rajonit
Liderėt shqiptarė dhe institucionet e Kosovės kanė kritikuar ashpėr hapin e Gjingjiqit Muhamet Hamiti, zėdhėnės i presidentit, Ibrahim Rugova, thotė se ky ėshtė njė iluzion i qeverisė serbe.
“Kthimi i ushtarėve serbė nė Kosovė do tė thotė destabilizim i tėrė rajonit”, ka deklaruar, kėshilltari i kryeministrit tė Kosovės, Ramadan Avdiu.

E premte, 31 janar, 2003
Thaēi:
Mesazhi i Juaj ishte mesazh edhe pėr gjithė botėn demokratike.

Kosovėn dhe Shtetet e Bashkuara, thuhet nė letrėn e Thaēit, i lidhin vlerat e pėrbashkėta demokratike. Kosova dhe populli i saj do tė qėndrojnė pėrherė nė anėn e koalicionit perėndimor nėn udhėheqjen e Shteteve tė Bashkuara, duke mos harruar kurrė mbėshtetjen politike, humanitare dhe ushtarake tė shtetit Tuaj.Vendi ynė ėshtė shembulli mė i mirė i mobilizimit dhe angazhimit amerikan pėr ta ēliruar njė popull tė tėrė nga shtypja e egėr e diktaturės.


Admirali Xhonson: Reduktimi i trupave tė KFOR-it nė Kosovė tregon pėrmirėsimin i situatės

PRISHTINE, 31 janar - “Reduktimi i trupave tė KFOR-it nė Kosovė tregon pėrmirėsimin i situatės nė vend”. Kėshtu tha komandanti i NATO-s nė Evropėn Juglindore, admirali Gregori Xhonson gjatė vizitės sė tij tė sotme, pasi u takua me kryadministratorin, Mihael Shtajner dhe me komandantin e KFOR-it, gjeneralin Fabio Mini.
Admirali Xhonson gjatė qėndrimit tė tij nė Kosovė theksoi se gjėja mė e mirė qė mund tė ndodhė nė Kosovė ėshtė reduktimi i trupave tė KFOR-it. “Reduktimi i trupave tė KFOR-it do tė thotė se kėtu ka pėrparim. Nė momentin kur tė ndalet ky reduktim do tė thotė se ka ngecur procesi pozitiv”, tha admirali Xhonson. Pas takimeve me kryeadministratorin Shtajner dhe me komandantin e KFOR-it, gjeneralin Mini, Xhonson tha se UNMIK-u dhe KFOR-i kanė arritur sukses nė Kosovė, por ende ka sfida tė tjera pėrpara.
“Duhet tė vazhdohet  tė punohet. Ne dėshirojmė qė tė ketė njė pėrparim, paqe dhe siguri pėr ēdokėnd nė Kosovė”, tha admirali Xhonson. Sipas tij, reduktimi i forcave tė NATO-s nė Kosovė po bėhet nė mėnyrė konstante. Nga 50 mijė pjesėtarė tė KFOR-it, sa kishte nė vitin 1999 nė Kosovė, tani kanė mbetur rreth 30 mijė.

SHPK-sė i shtohen edhe 3 kapitenė e 46 rreshterė: Tani ka mė shumė policė vendas se ndėrkombėtarė

PRISHTINE, 31 janar - Shėrbimi Policor i Kosovės prej sot iu shtuan edhe 3 kapitenė dhe 46 rreshterė. Nė ceremoninė e avancimit nė Prishtinė, kreu i Shtyllės sė Parė tė UNMIK-ut, Zhan Kristian Kadi nėnvizoi se tani nė Kosovė ka mė shumė pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės se sa policė ndėrkombėtarė. Kadi nė kėtė kontekst vuri nė dukje tė dhėnat e rėnies sė shpejtė tė krimeve nė Kosovė.
Nė ceremoninė e sotme u tha se Shėrbimi Policor i Kosovės gradualisht po merr pėrgjegjėsi mė tė mėdha pėr ruajtjen e rendit, tė qetėsisė dhe tė paqes nė vend. Drejtuesi i Shtyllės sė Parė, Zhan Kristian Kadi tha se ky ėshtė edhe njė hap drejt bartjes sė kompetencave dhe tė avancimit tė SHPK-sė. “Me numrin e rritur tė policisė  nė rrugėt tona pėrqindja e krimeve nė rrugė ėshtė ulur nė mėnyrė tė shpejtė. Numri i vrasjeve nė vitin 2002 ėshtė ulur 62 pėr qind, krahasuar me vitin 2001. Nė tė njėjtėn kohė, 27 pėr qind ėshtė ulur shkalla e krimit dhe me kėtė Kosova i afrohet pėrqindjes sė krimit nė Evropėn perėndimore”, tha kreu i UNMIK-ut pėr polici dhe drejtėsi Zhan Kristian Kadi.
SHPK tani kontrollon dy stacione policore dhe gjatė kėtij viti, siē u tha nė ceremoninė e gradimit, parashihet qė ky shėrbim tė kontrollojė mė shumė stacione policore. “Shtėpia tani ėshtė ndėrtuar, meqė ėshtė bėrė kjo ne tani po bėjmė transferimin e pėrgjegjėsive tek SHPK-ja. Ky vetėm vetėm njė hap i vazhdueshėnm nė atė proces. Nė muajt dhe vjetėt e ardhshėm ky shėrbim do tė udhėheqė me tėpėr stacione policore”, tha zėvendėskomisari pėr operacione nė policinė e UNMIK-ut, Tom Haker. Ndėrsa kolonel Sheremet Ahmeti tha se Kosova tani ėshtė nė rrugėn drejt stabilitetit dhe Shėrbimi Policor ėshtė i gatshėm tė marrė pėrgjegjėsitė.

Shtajner do tė shkojė nė fund tė javės nė Nju-Jork; do tė raportojė para OKB-sė pėr situatėn nė Kosovė

PRISHTINE, 31 janar - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner, nė fund tė javės sė ardhshme do tė udhėtojė pėr nė Nju-Jork, ku do tė vizitojė selinė e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Burime brenda administratės sė UNMIK-ut kanė saktėsuar se gjatė qėndrimit nė selinė e OKB-sė, mė 6 shkurt, shefi i OKB-sė pėr Kosovėn do tė raportojė pėr situatėn aktuale nė Kosovė, pėr progresin e arritur, si dhe pėr vėshtirėsitė qė po has Kosova nė kėtė fazė tė trazicionit.

Forcat paqeruajtėse nė Mitrovicė lirojnė tri objekte

MITROVICE, 31 janar - Forcat paqeruajtėse tė KFOR-it kanė liruar sot edhe tri objekte ekonomike nė qytetin e Mitrovicės. Njė epror i KFOR-it, kolonel Germain, i ka dorėzuar ēelėsat e autoshkollės sė qytetit "Meto Bajraktari" ndėrmarrjes "Deni" dhe Druri Impeks, zyrtarit tė UNMIK-ut, Fornesi Jerome, qė mė pas ua dorėzoi drejtorėve tė tri objekteve nė fjalė. Autoshkolla ėshtė 30-50% e dėmtuar dhe fillimisht duhet tė evitohen kėto dėme dhe tė bėhet njė kontroll teknik e mė pas tė fillohet me punė normale. Forcat paqeruajtėse ditė mė parė kanė liruar edhe hotelin "Adriatik", i cili edhe ky ishte konsideruar si njė kontribut nė ringjalljen ekonomike tė komunės.

Nė suedisht botohet romani mė i ri i Ismail Kadaresė "Lulet e ftohta tė marsit"
Stokholm, 31 janar - Nė kuadrin e botimeve tė veprave tė shkrimtarit tonė tė madh Ismail Kadare, kėto ditė nė Suedi doli nė shitje botimi mė i ri nė suedisht "Aprils frusna blomor"("Lulet e ftohta tė marsit"). Kėtė roman e botoi shtėpia botuese Albert Bonniers Förlag kurse pėrkthimin nga frėngjishtja e ka bėrė Dagmar Olsson.
Nė recensionet e gazetave ditore lidhur me kėtė botim,shkrimtari Ismail Kadare vlerėsohet si luani i Shqipėrisė me autoritet botėror. Ndėrkaq romani mė i ri i pėrkthyer nė suedisht, "Lulet e ftohta tė marsit" paraqet njė histori tepėr tė komplikuar njė prezentim tė ri tė njė motivi qė autori e adhuron, pashmangshmėrinė nga e kaluara dhe ndikimin e saj nė tė tashmen.
Nė roman ēdo kapitull shoqėrohet nga njė "kundėrkapitull" ku legjendat, mitet, dhembjet e sė kaluarės shpjegohen, sqarohen dhe njėkohėsisht komplikojnė ndodhitė e kapitullit kalues.

Shkup: 850 pjesėtarė tė njėsisė speciale "Luanėt" kanė dosje kriminale
Shkup, 31 janar - Komisioni i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė, i cili duhet tė bėjė pranimin dhe seleksionimin e pjesėtarėve tė njėsisė speciale tė ashtuquajtur "Luanėt" nė njėsi tė rregullta policore, ka njoftuar se brenda kėtyre ditėve ka vėrtetuar see 850 pjesėtarė tė kėtij njėsiti kanė dosje kriminale. Personat me dosje brenda kėtyre dhjetė vjetėve kanė kryer vjedhje tė rėnda, vrasje dhe dhunime. Qeveria e Maqedonisė nė mbledhjen e fundit vendosi qė njėsia "Luanėt" tė transformohet nė njėsi antiterroriste tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, qė nga gjithsej 1200 pjesėtarėt gjysma prej tyre do tė inkuadrohen nė policinė maqedonase. Por pas njoftimit se deri mė tash 850 pjesėtarė tė "Luanėve" kanė dosje policore, vetėm 350 nga numri i pėrgjithshėm i plotėsojnė kushtet pėr inkuadrim nė punė, ndėrkaq tė tjerėt qė kanė dosje, sipas Ministrisė sė Brendshme maqedonas, nuk do tė amnistohen.

Uashingtoni mbyll institucionet amerikane nė Gjermani
Berlin, 31 janar - Pas dyshimeve pėr sulme tė mundshme terroriste Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė mbyllur tri institucione tė tyre nė Gjermani. Seksioni konsullor i ambasadės, qendra kulturore "Amerikahaus" nė Berlin dhe zyra e ndėrlidhjes tė ministrisė amerikane tė mbrojtjes nė Bon janė mbyllur pėrkohėsisht, ka thėnė njė zėdhėnės qeveritar. Si arsyetim pėr mbylljen e tyre u tha tė jenė njoftimet pėr sulme tė planifikuara ndaj kėtyre objekteve.

Kryeministri britanik mbėshtet Washingtonin nė ballafaqimin me Irakun.
31 janar 2003;
Kryeministri i Britanisė, Tony Blair, ndodhet nė Uashington, ku do tė zhvillojė bisedime me presidentin Bush, mbi hapat e tjerė nė ballafaqimin me Irakun. Tė dy udhėheqėsit do tė takohen tė premten, mė 31 janar, nė vendpushimin presidencial Camp David. Zoti Blair ėshtė mbėshtetėsi mė i fortė evropian i qendrimit tė ashpėr tė presidentit Busah ndaj Irakut. Kryeministri britanik i ka bėrė thirrje nė mėnyrė tė pėrsėritur udhėheqėsit irakian, Sadam Husein, qė tė veprojė nė pėrputhje me rezolutėn e Kėshillit tė Sigiurimit tė OKB-sė qė i kėrkon atij tė heqė dorė nga armėt e shkatėrrimit nė masė. Mirėpo, zoti Blair e ka bėrė gjithashtu tė qartė se ai preferon miratimin e njė rezolute tė dytė qė do tė autorizonte pėrdorimin e forcės ushtarake kundėr Irakut. Zoti Blair tha tė enjten, mė 30 janar, se ēarmatimi i Irakut ėshtė i pashmangshėm dhe se i takon udhėheqėsit i tij, Saddam Husseinit, qė tė vendosė nėse kjo do tė kryhet nė mėnyrė paqėsore apo me forcė. Udhėheqėsi britanik i bėri kėto komente gjatė njė ndalese nė Madrid, ku ai zhvilloi bisedime me kryeministrin spanjoll, Jose Maria Aznar. Zoti Aznar ishte nismėtari i njė letre tė hapur qė u nėnshkrua edhe nga Britania dhe gjashtė vende tė tjera evropiane, nė tė cilėn deklarohet mbėshtetja pėr Shtetet e Bashkuara dhe i bėhet thirrje komunitetit ndėrkombėtar qė tė jetė i bashkuar nė pėrpjekjet pėr tė asgjėsuar armėt irakiane tė shkatėrrimit nė masė.


E shtunė, 25 janar, 2003

Beogradi kėrkoi nga Kombet e Bashkuara kthimin e forcave ushtarake e policore jugosllave nė Kosovė
Beograd, 25 janar 2003 - Serbia ditėve tė fundit ka rritur kėrkesat dhe presionet ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare, qė tė kthejnė njė pjesė tė forcės ushtarake dhe policore nė Kosovė, duke u thirrur nė njė pikė tė Rezolutės 1244 tė KS tė OKB-sė. Autoritetet jugosllave kanė kėrkuar qė Kombet e Bashkuara tė lejojnė kthimin e njė pjese tė forcave ushtarake e policore nė Kosovė. Kėtė e ka bėrė tė ditur ministri jugosllav i punėve tė brendshme Zoran Zhivkoviq, i cili ka deklaruar se me rėndėsi ėshtė qė forcat jugosllave tė kthehen nė kufi me Shqipėrinė dhe Maqedoninė nga tė cilat, sipas Zhivkoviqit, hyjnė "pjesa mė e madhe tė kėqijave".

Rexhepi nė Berlin: Viza gjermane pėr kosovarėt tė bartet nė pasaportat e UNMIK-ut

BERLIN, 25 janar 2003 - Gjatė takimit me zyrtarė tė Ministrisė sė Jashtme gjermane, kryeministri Bajram Rexhepi ka shtruar nevojėn e dhėnies dhe tė bartjes sė vizave gjermane nė pasaportat e UNMIK-ut pėr qytetarėt kosovarė me qėndrim tė pėrkohshėm nė Gjermani. Nė kėto takime u bisedua edhe pėr rikthimin e romėve tė shpėrngulur nė Gjermani nga viset e ish-Jugosllavisė. Pėr kėtė ēėshtje kryeministri Rexhepi ka tėrhequr vėrejtjen se njė numėr i konsiderueshėm romėsh tė shpėrngulur nė kėtė shtet janė deklaruar se janė nga Kosova vetėm e vetėm qė tė marrin mė lehtė lejėn e qėndrimit nė Gjermani, sado qė ata asnjėherė nuk kanė jetuar nė Kosovė. Sipas kryeministrit Rexhepi, kėta romė nuk mund tė kthehen nė Kosovė. 

Dy muaj pas premtimeve tė Shtajnerit gjendja nė qytetin e Mitrovicės mbetet e njėjtė

MITROVICE, 25 janar 2003 - Bashkėsia ndėrkombėtare nuk i ka mbajtur premtimet pėr ribashkimin dhe integrimin e qytetit tė Mitrovicės. Kjo tashmė nuk ėshtė vetėm pėrshtypja e qytetarėve tė Mitrovicės, por edhe tė zyrtarėve tė Kuvendit Komunal tė kėtij qyteti tė ndarė. Gjendja ka mbetur e njėjtė si mė parė, megjithė premtimin e kryeadministratorit tė Kosovės Mihael Shtajner dy muaj mė parė pėr tė shtrirė nė qytet autoritetin e administratės qė ai drejton.
“Prej sot gjerat nė gjith qytetin e Mitrovices do tė zhvillohen nė mėnyrė legale. Mitrovica nuk do jetė e njėjtė siē ka qenė deri mė tash, ajo do tė administrohet vetėm nga UNMIK-u. Ishte rrugė e gjatė dhe e mundishme, por ja qė ja arritėm qėllimit. Prej tash Shėrbimi Policor i Kosovės dhe policia e UNMIK-ut do tė jenė forcat e vetme qė do tė mbajnė nėn kontroll tė gjithė qytetin e Mitrovicės. Qė nga vendosja e admistratės sė UNMIK-ut nė Kosovė, lirisht mund tė thuhet se prej sot Kosova po administrohet tėrėsisht UNMIK-u. Do tė angazhohemi pėr kthimin e banorėve nė tė dyja anėt e qytetit si dhė pėr zhvillimin ekonomik tė Mitrovicės.” Kėshtu pati deklaruar mė 25 nėntor tė vitit 2002, kryeadminstratori i Kosovės Mihael Shtajner pas nenshkrimit te marreveshjes me zyrtaret serbe te veriut te Mitrovices per shuarjen e strukturave paralele te cilat vepronin ne kete pjese te qytetit edhe tre vjet pas administrimit te UNMIK-ut ne kete qytet.
Tani, pas kesaj marreveshje qytetaret e Mitrovices nuk jane shprehur optimst se mund te realizoheshin premtimet e dhena te Shtajnerit. Pas me shume se dy muajsh, kryetari i Komunes se Mitrovices, Faruk Spahija,vlereson se UNMIK-u nuk ka punuar sa duhet ne kete drejtim. Edhe qytetaret mendojne se UNMIK-u nuk i ka realizaur premtimet e dhena. Ata mendojne se vendesit duhet te kene me shume kompetenca. Ata qe me se shumti jane te zhgenjyer nga pretimet e zyrtarve te UNMIK-ut jane banoret e Lagjes se Boshnjakeve te cilet edhe me tej qendrojne ne shtepite e tyre me frike te rebelimit te serbeve te veriut te Mitrovices.
Kryetari i Komunes se Mitrovices, Faruk Spahija thote se ka pasur disa takime me perfaqesues te KFOR-it dhe te UNMIK-ut, ne te cilat eshte diskutuar per kthimin e banoreve te veriut te Mitrovices, por ai thote se nuk kane marre ndonje vendim konkret. Ai me tej thote se kthimi i banoreve te veriut te Mitrovices ne kete vit do te jete i pashmangshem. Spahija thote se zyrtaret e UNMIK-ut nuk jane transparentė, pasi qe ne te shumten e rasteve ata as qe informohen me gjera te cilat ndodhin ne veriun e Mitrovices. Sipas tij, ky eshte nje hap negativ i cili nuk ndihmon ne integrimin e ketij qyteti. “Integrimi i qytetit te Mitrovices nuk mund te behet vetem me fjale. Patrullimi i gjashte pjesetareve te Sherbimit Policor te Kosoves ishte nje hap i qelluar, i cili do te ndihmojė ne kete drejtim”, thote Spahija.
Nga ana tjeter zedhenesi i policise se UNMIK-ut ne Mitrovice Soxhi Idov vlereson se situata e sigurise ne kete qytet eshte e qete. Per nderprerjen e patrullimit te pjesetareve shqiptare te Sherbimit Policor te Kosoves, zedhensi i policise se UNMIK-t, Idov shpjegon se patrullimi i pjesetarėve shqiptare te Sherbimit Policor te Kosoves ka qene nje projekt pilot. “Gjashte policet shqiptare te Sherbimit Policor te Kosoves kane qene per patrullim per 10 dite me radhe ne veriun e Mitrovices. Ata kur jane derguar atje e kane ditur se jane me qendrim te perkohshem. Ne i kemi derguar ata me qellim te marrjes e informatave ne menyre qe te shohim se sa jane te gatshem qytetaret e veriut te Mitrovices te bashkpunojne me policine shumeetnike. Ky miks i policise eshte pritur shume mire dhe ne kemi bere nje raport te cilin ua kemi derguar zyrtareve te policise ne Prishtine, te cilet do te vendosin me pas per kete patrullim. Dhe ne presim te marrim pergjigje nga Prishtina per kete”, thote Idov. Ai shprehet se polica ne veriun e Mitrovices duhet te jete gjithsesi shumetnike. “Sherbimi Policor i Kosoves nuk eshte sherbim policor etnik. Ai eshte Sherbim Policor. Ai nuk eshte as shqiptar, as serb dhe eshte vetem nje Sherbim Policor i Kosoves. Dhe kur ne te perfundojme patrullimin ne veri, atje duhet te patrulloje nje polici shumeetnike”, thote Idov.
Nga ana tjeter, kryetari Spahija shpreson se integrimin e qytetit te Mitrovices do ta ndihmoje edhe hapja e Agjencise Kosovare te Mirebesmit. Ai mendon se fillimi i funksionimit te kesaj adminstrate do te ndihmoje ne integrim e ketij qyteti. Ndersa zyrtare te Agjencise Kosovare te Mirbesimit bejne te ditur se jane duke punuar per rregullimin  e ndertese ne te cilen do te vednoset stafi i kitij institucioni. “Qe prej deklarates se shefit te UNMIK-ut, Mihael Shtajner per planin shtate pikesh, Agjencia Kosovare e Mirebesimit ka formuar nje ekip perparimtar, i cili do te vendos zyren e ketij institucioni ne veri te Mitrovices. Se shpejti i gjithe sfati i AKM-se do te transferohet ne veri te Mitrovices dhe kjo mund te behet se shpejti. Fillimi i funksionimt te Agjencise Kosovare te Mirbesimit do te ndihmoje ne integrimin e qytetit te Mitrovices dhe ky eshte qellimi kryesor per venddosjen e kesaj agjencie ne veri”, thote Henrik Villadsen, zyrtar i Agjencise Kosovare te Mirebesimit.

Ahmeti hiqet nga “lista e zezė” e presidentit Bush
Tetovė, 25 janar 2003 - Kryetari i BDI-sė, Ali Ahmeti, ėshtė hequr nga “lista e zezė” e presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Xhorxh Bush

Vritet njė i ri nė Pejė; policia arreston dy tė dyshimtė

PEJE, 25 janar 2003 - Mbrėmė nė Pejė me njė plumb nė kokė ėshtė vrarė Sinan Kastrati (20) nga fshati Zahaq. Kjo vrasje ka ndodhur nė orėn 22,30, nė rrethana ende tė panjohura, afėr restoranit "Peja Citi" nė Pejė, pas njė konflikti mes dy grupeve. Policia ka dalė menjėherė nė vendin e ngjarjes pėr t'i zhvilluar hetimet lidhur me kėtė vrasje. Tash pėr tash nuk dihen motivet e kėsaj vrasjeje. Sipas mediave lokale, dy persona janė arrestuar si tė dyshimtė pėr vrasjen e Sinan Kastratit. Ata janė: Muhamet Dreshaj dhe Elton Arifaj. Edhe kjo vrasje ka shqetėsuar pa masė qytetarėt e Pejės, pas njė serie tė vrasjeve qė kanė ndodhur nė kėtė qytet.

Ish-UĒPMB shėnon ditėn e saj pavarėsisht paralajmėrimeve nga Beogradi
PRISHTINĖ 25 janar 2003 – Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės pavarėsisht parlajmėrimeve tė Beogradit pėr ndalimin e tubimit, janė tė vendosur qė tė dielėn nė Dobrosin, ta shenojnė pėrvjetorin e tretė tė vrasjes sė vėllėzėrve Isa dhe Shaip Saqipit dhe daljes nė skenė tė UĒPMB-sė, thanė tė shtunėn burimet nga rajoni.

Tendencat serbe pėr ndarjen e Kosovės e kontestojnė Marrėveshjen e Ohrit
TETOVĖ 25 janar, 2003- Arbėn Xhaferi kryetar i Partisė Demokratike Shqiptare (PDSH) me seli nė Tetovė, thotė nė njė intervistė pėr KosovaLive se shqiptarėt gjenden nė pozitė tė depresionit kolektiv nė Ballkan, pėr shkak se Shqipėria trajtohet mė tepėr si rast social, Kosovės i imponohen aleanca tė panatyrshme, ndėrsa shqiptarėt nė Maqedoni kėrkojnė barazi nė kėtė shtet, tė paktėn ato tė drejta qė pakica serbe, pa konferenca dhe shterėzime tė tjera i fitoi nė Kosovė.

Lejohet procesimi i metejshėm i pronave private nė Komunėn e Prishtinės
PRISHTINE, 25 janar 2003- Administratori Komunal i Prishtines Anil Vasisht ka njoftuar me shkrim Drejtoratin pėr Katastėr dhe Gjeodozi tė KK tė Prishtinės lidhur me ndryshimin e vendimit ekzekutiv tė datės 26.12.2002. Nė njoftimin e administratorit komunal thuhet se Komisioni pėr Revizion nėn mbikqyrjen e administratorit komunal tė Prishtinės ka rekomanduar ndryshimin e mėposhtėm tė vendimit ekzekutiv tė datės 26.12.2002. Sipas kėtij ndryshimi tani e tutje tė gjitha bartjet e pronave private te kryera nga 12 qershori i 1999 deri mė 24 shtator 2002 lejohen nė procesim tė mėtutjeshėm. Zyra Komunale pėr Kastaster e Prishtines lejhohet qė tė lėshojė listat poseduese vetėm pėr bartjen e pronave private. Tė gjitha rastet nė lidhje me bartjen e pronave shoqėrore qė i pėrkasin periudhės nga 12 qershori 1999 e deri mė tani mbeten tė pėrjashtuara nga bartja e pronėsisė dhe lėshimi i listave poseduese, pėrveē rasteve me autorizim tė Komisionit pėr Revizion.


E marte, 21 janar, 2003
Daci: Nėse Shtajner vazhdon me premtime teorike do tė ketė pėrgjigje tė fuqishme; Qershori do tė pėrcaktojė tė ardhmen e Kosovės
 PRISHTINE, 21 janar, 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, duke komentuar fjalimin e mbrėmshėm tė shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner, drejtuar qytetarėve tė Kosovės, tha se pėrshtypjet e tij janė se “pėr njė vit qėndrimi nė Kosovė, zoti Shtajner mban vetėm fjalime teorike”.
“Kėsaj radhe nė atė empirizėm tė tij ka mjaft tė vėrteta qė ilustrojnė naivitetin tonė, tė institucioneve, besimin tonė nė bashkėsinė ndėrkombėtare. Mikėpritja kosovare ėshtė keqinterpretuar nga zoti Shtajner, kurse disa institucione kosovare kanė qenė tepėr, tepėr tepėr, tė dėgjueshme. Ne jemi sjellė tepėr nė mėnyrė tė nėnshtruar ndaj UNMIK-ut”, shprehet kryeparlamentari Daci nė njė intervistė pėr njė radio tė huaj.
Sipas tij, vendimi i Parlamentit ėshtė qė do ta kryejė kėtė vit punėn e vet sipas pėrgjegjėsive tė marra nga elektorati vendor, por edhe nga parimet e politikės ndėrkombėtare. “Shtajner e ka kuptuar porosinė e institucioneve kosovare dhe nė qoftė se e vazhdon vetėm me premtime terorike dhe nuk realizon asgjė nga ato, do tė hasė nė njė pėrgjigje jashtėzakonisht, politikisht tė pjekur por edhe tė fuqishme”, tha Daci.
Lidhur me konstatimin se si vitin e kaluar kryeadministratori Shtajner ka ndėrhyrė shpesh nė punėn e Kuvendit, kryeparlamentari Daci tha se “Shtajner vitin e kaluar e ka shfrytėzuar maksimalisht autoritetin qė i kanė dhėnė Kombet e Bashkuara dhe nuk ka nėnshkruar ligje tė cilat e rregullojnė esencėn e jetės nė Kosovė edhe pse ato ligje janė pėrgatitur nga ekspertė tė Brukselit e Uashingtonit”. Por Parlamenti, sipas Dacit, nė asnjė mėnyrė nuk mendon t'i ndėrprejė kontaktet dhe bashkėpunimin me UNMIK-un dhe bashkėsinė ndėrkombėtare, pėrkundrazi do tė jetė partner i fuqishėm, por do t'i bėjė punėt nė pėrgjegjėsi me drejtėsinė ndėrkombėtare dhe nevojat e elektoratit.
“Nė qoftė se Shtajner vazhdon me mosnėnshkruarjen e ligjeve tė pėrgatitura nga ekspertė ndėrkombėtarė, Parlamenti ndoshta do tė vendosė qė tė mos i dėrgojė fare ligjet nė nėnshkrim”, thekson Daci. I pyetur nėse ka njė komunikim dhe punė efikase ndėrmjet institucioneve tė Kosovės, kryeparlamentari Daci tha se bashkėpunimi i institucioneve qeverisėse nė Kosovė nė pjesėn e dytė tė 2002-shit, ishte krejtėsisht normal dhe vlerėsoi se institucionet janė tė vetėdijshme se 2003-shi ėshtė pika e thyerjes pėr tė mirė apo pėr tė keq nė Kosovė.
“Kėtė pėrgjegjėsi e kanė tė tri institucionet, Presidenca, Parlamenti dhe Qeveria dhe ėshtė njė marrėveshje e plotė nė mes tė kryeministrit dhe meje, qė ne tė punojmė me pėrgjegjėsi, por nė interes tė jetės nė Kosovė”, tha Daci. Nė pyetjen se a mund tė jetė ky vit pėrcaktues sa i pėrket tė ardhmes sė Kosovės, Nexhat Daci tha se ia ka bėrė tė njohur tėrė bashkėsisė ndėrkombėtare qė nė Parlament ka ardhur me njė strategji qė qershori i 2003-shit do tė jetė periudha e pėrcaktimeve vendimtare pėr ardhmėrinė e Kosovės.
“Jam shumė i bindur se institucionet kosovare kanė kapacitet veprues dhe nė qoftė se nuk e aktivizojmė kėtė kapacitet, unė mendoj se duhet tė shkojmė nga pozicionet, nuk e meritojmė ta udhėheqim Kosovėn”, nėnvizoi Daci.
Ndėrkaq, duke komentuar zhvillimet e djeshme nė pjesėn veriore tė Kosovės, ku subjekte politike tė minoritetit serb shpallėn njė lloj autonomie tė kėsaj pjese, kryeparlamentari Daci tha se Parlamenti duhet ta shpallė inekzistent njė organizim tė tillė. Ai kritikoi UNMIK-un se nė sigurimin e tėrėsisė territoriale tė Kosovės nuk i ka pėrmbushur qėllimet e ardhjes nė Kosovė.
“Tolerimi i strukturave paralele tė Serbisė nė Kosovė duhet tė adresohet drejtpėrsėdrejti nė UNMIK. Prandaj, mendoj qė ky vit duhet tė jetė vit i ekzistencės edhe pėr UNMIK-un edhe pėr institucionet e Kosovės. Cila do palė qė nuk i kryen punėt e veta duhet tė shkojė pa asnjė zvarritje”, tha mes tė tjerash nė intervistėn dhėnė radios “Evropa e Lirė”, kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci.
Nga ana tjetėr, edhe pėrfaqėsues tė tjerė tė institucioneve kosovare thonė se organeve kosovare u mungojnė kompetencat. Ramush Tahiri, kėshilltar politik i kryetarit tė Kuvendit dhe anėtari i Kryesisė sė Kuvendit Bajram Kosumi, thonė se institucionet kosovare kanė shumė pak kompetenca. Ndėrsa kėshilltari politik i kryeministrit, Ramadan Avdiu thotė se bartja e kompetencave ėshtė bėrė ngadalė, ngaqė disa nga ministritė nuk kanė qenė tė gatshme pėr t’i pranuar ato. Edhe pėr Tahirin, qershori i kėtij viti sipas kėshilltarit politik tė Kuvendit do tė jetė vendimtar nė bartjen e kompetencave tek institucionet vendėse. Deputeti Kosumi thotė se bartja e kompetencave duhet tė bėhet menjėherė. Pėrfaqėsuesit e institucioneve kosovare thonė se sivjet duhet tė ketė njė koordinim nė mes tė pushtetit vendas dhe tė atij tė UNMIK-ut. Sipas tyre nuk mund tė ekzistojnė dy pushtete nė njė vend.

U formua e ashtuquajtura “Bashkėsi e Komunave Serbe tė Kosovės"
Mitrovicė 21 janar 2003 - nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ėshtė formuar e ashtuquajtura “Bashkėsi e Komunave Serbe tė Kosovės”. Nė njė mbledhje konstituive kėtė vendim e kanė marrė kėshilltarėt e Zveēanit, Zubin-Potokut, Leposaviqit dhe anėtarėt e kėshillit nga Mitrovica. Gjithashtu thuhet se ėshtė miratuar edhe statuti i bashkėsisė, ndėrkohė qė deri nė zgjedhjet e organeve detyrėn e kryetarit do ta kryejė kėshilltari mė i vjetėr nga Leposaviqi Selimir Kaliēanin. Kaliēanin citohet tė ketė thėnė se ideja pėr formimin e kėsaj bashkėsie ėshtė e vjetėr pothuajse qė prej 10 vjetėsh.

Shqiptarėt e Luginės paralajmėrojnė mundėsinė e kėrkesave si tė serbėve tė veriut  
LUGINĖ E PRESHEVĖS 21 janar 2003 - Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės nuk do tė kėrkojnė asgjė mė shumė se atė qė po kėrkojnė serbėt e veriut tė Kosovės, thanė tė martėn pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė kėtij rajoni.

Steiner do t'u dorėzojė mė shumė pushtet institucioneve, kėrkon seriozitet nga to
PRISHTINĖ 21 janar 2003 - UNMIK-u ėshtė i gatshėm qė gjatė kėtij viti t'ju dorėzojė mė shumė kompetenca institucioneve tė Kosovės, ndėrsa do tė vazhdojė tė mbajė pėr vete tė drejtat e pakicave, marrėdhėniet me jashtė si dhe luftėn kundėr krimit tė organizuar, ėshtė shprehur kryeadministratori Michael Steiner tė hėnėn (dje mbrėma) nė njė adresim popullit tė Kosovės.

Fjalimi i Shtajnerit: Ja kompetencat qė do t’u dorėzoj kosovarėve deri nė fund tė vitit 2003

PRISHTINE, 20 janar 2003 -Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner u bėri thirrje institucioneve vendore qė tė tregojnė seriozitet nė marrjen e pėrgjegjėsive nga ndėrkombėtarėt. Kėtė ai e bėri nė njė fjalim tė transmetuar sonte nė mbrėmje nė tri televizionet kombėtare tė Kosovės, fjalim nė tė cilin ai ka nėnvizuar se deri nė fund tė vitit 2003 ai do t’u dorėzojė institucioneve kosovare shumė pėrgjegjėsi.
Shtajner ka tėrhequr vėmendjen se viti 2003 nuk do tė jetė i lehtė, por ka shprehur besimin se me bashkėpunimin serioz tė UNMIK-ut, institucioneve dhe popullit tė Kosovės, gjithēka mund tė bėhet mė e lehtė. "Koha pėr statusin e Kosovės do tė vijė, por jo nė vitin 2003", deklaroi Shtajner. Shtajner ėshtė pėrmbajtur nė tri pika kryesore: “Ekonominė, ku tepėr shumė njerėz janė pa punė; Krimin, ku kemi krim tė organizuar tė stilit mafioz; Shumetnicitetin, ku ende nuk kemi shoqėri tė mirėfilltė shumetnike. Ku ende ka enklava dhe pjesėtarėt e pakicave trazohen tepėr shpesh.” Ai nuk ka lėnė pa pėrmendur edhe debatin e ditėve tė fundit lidhur me dyfishimin e tatimit mbi paga, duke thėnė se e ka ftuar Qeverinė e Kosovės qė t’i japė njė propozim konkret lidhur me kėtė ēėshtje. “Tė jem i qartė – jam i gatshėm qė deri nė fund tė kėtij viti t’ua dorėzoj Institucioneve tė Pėrkohshme tė gjitha kompetencat tė cilat ligji mė lejon t’i dorėzoj. Po me njė kusht, institucionet duhet tė punojnė mė me seriozitet.  Nėse punojnė kėshtu, do ta krijoj njė plan tė pėrbashkėt drejtpėrdrejt me kryeministrin Bajram Rexhepin – pėr tė parė se si ta bėjmė kėtė kalim lehtė dhe me efikasitet. E unė e Bajrami punojmė shumė mirė sė bashku. Sidoqoftė, dua ta bėj po aq tė qartė se ka disa gjėra qė nuk mund t’i dorėzoj”, tha Shtajner.
"Dua qė sa mė shumė kompetenca t'ua kalojme institucioneve qė janė tė gatshme tė punojnė. Nėse pėrveshim mėngėt tė punojmė sė bashku, atėherė do tė kemi sukses" tha Shtajner. Ai bėri tė ditur se konceptin e tij, pėr zhvillimin sa mė tė shpejtė tė Kosovės, do t'ua shpjegojė liderve politikė tė vendit, por ai vlerėsoi si tepėr tė rėndėsishme pėrkrahjen e popullit tė Kosovės.     

(fjalimi i plotė i Shtajnerit - kliko kėtu)

Liderėt partiakė do t’i mbledhė Steiner e jo Rexhepi
PRISHTINĖ 21 janar 2003 – Ftesės sė kryeministrit tė Kosovės, Bajram Rexhepi pėr t'u takuar tre kryetarėt e partive kryesore politike nuk i ėshtė pėrgjigjur pėrsėri kryetari i Kosovės njėherėsh i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Ibrahim Rugova, me arsyetimin se takimet e tilla janė tė panevojshme.

Nė Vushtrri u pėrurua spitali i ri
Vushtrri, 21 janar 2003 - Me ndihmėn e Emirateve tė Bashkuara Arabe nė Vushtrri u pėrurua spitali "Sheik Zahid". Hapjen solemne tė kėtij spitali me kapacitet prej 52 shtretėrve e bėri sheh Hamidi nipi i Lartmadhėrisė sė tij, presidenti i Emirateve dhe prijėsi i forcave tė armatosura Sheik Zahid. Nė solemnitetin e fillimit tė punės morėn pjesė, ministri i Shėndetėsisė Numan Baliq dhe kryetari i Parlamentit tė Kosovės Nexhat Daci.
Spitali i Vushtrrisė do tė ndihmohet edhe pėr njė kohė me furnizimin e barnave falas si dhe me personel ndihmės mjekėsor nga Emiratet e Bashkuara. Ky spital do t'i kryejė pothuajse tė gjitha shėrbimet mjekėsore.


E shtunė, 18 janar, 2003

I kthyer pas 4 vitesh, Lulzimi 11-vjeēar vazhdon rrėfimin e tij: Mė nxorėn tė kėndoj para Koshtunicės
PRISHTINE, 18 janar 2003

- Materiali i transmetuar mbrėmė nė Radio-Televizionin 21 pėr kthimin nė Kosovė tė 11-vjeēarit Lulzim Gashi nga Gjakova, i cili pėr katėr vjet qėndroi nė njė kamp fėmijėsh nė Vranjė tė Serbisė, shtoi shpresat e familjarėve qė kanė tė humbur mė tė dashurit e tyre se ata mund tė jenė tė gjallė. Familjen e Lulzimit sot e vizituan shumė ekipe televizive ndėrmkombėtare, por edhe persona tė familjeve tė zhdukura dhe shoqata qė me merren me hulumtimin e personave tė humbur. Ekipi i RTV21 sėrish u gjend nė kėtė familje.
Sot Lulzimi ishte mė nė qejf. Megjithatė ai vazhdon tė tregojė kalvarin e vuajtjeve tė tij. “Policia, nga Gjakova me autobus, nė vitin 1999, na orientoi nė drejtim tė Mitrovicės e mė pastaj, vazhduam rrugėn pėr Vranjė. Para nesh, pėr Vranjė, shkuan edhe disa autobus tė tjerė me shqiptarė”, rrėfen Lulzimi. Ai bėn tė njohur edhe disa emra tė rinj qė gjenden diku nė Serbi. Lulzimi brengoset pėr Edonin apo si thotė ai atje e quanin Edonis, i cili ka mbetur atje dhe pas moshės 18-vjeēare mund ta dėrgojnė nė shėrbim ushtarak siē ka ndodhur me disa shqiptarė tjerė.
Lulzimi tregon edhe njė fakt tjetėr mjaft intrigues, por qė dėshmon mė sė miri punėn e autoriteteve serbe pėr ta serbėzuar, apo “integruar” djaloshin jetėn serbe. “Drejtuesit e kampit tė fėmijėve nė Vranjė mė kanė dėrguar edhe nė Kishė dhe nė njė rast edhe te kryetari i Jugosllavisė Vojisllav Koshtunica meqė thoshin se unė kėndoja mire. Por atje nuk mė prezenatuan me emrin tim tė vėrtetė”, thotė Lulzimi.
Nėna e Lulzimit, Merita ėshtė krenare qė djali i saj ėshtė kthyer nė Kosovė, por brengoset pėr tė tjerėt qė kanė mbetur atje. Sipas informacioneve nga Komisioni pėr Hetimin e Krimeve tė Luftės nė Kosovė, autoritetet serbe nga spitalet e Kosovės kanė marrė 1200 foshnje si dhe 467 fėmijė prej moshės 4-17 vjeēare, tė cilėt i kanė dėrguar nė Serbi. Tashmė kėta fėmijė trajtohen si tė zhdukur....nga pėrditshmėria jonė

Nėnė Ajshja: amanet gjeneral Ēekut tė varrosem me nderime nga ushtria jonė Deēan, 18 janar, 2003 - Sikur tash e mė shumė se dhjet vjet mė parė, manifestimet nė shėnim tė përvjetorit tė rėnies sė atdhetarėve Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka, janė shėnuar ndaras, mė dysh.Nė Prishtinė nė organizim tė LDK-sė u mbajt tubim pėrkujtimor, ku dominonte flamuri i Rugovės.Nėnė Ajshja priti nė shtėpinė e saj komandantin e TMK-sė,gjeneral lajtnant Agim Ēekun dhe njė delegacion tė TMK-sė, qė vuri kurora nė varrezat e vėllezėrve Gėrvalla nė Dubovik. "Kur tė vdes, dua tė mė varros ushtria jonė",tha nėna e vėllezėrve Gėrvalla, duke aluduar nė TMK-nė. "Tė tjerėt nėse duan le tė vijnė nė varrimin tim, nėse jo, ėshtė punė e tyre".  LPK organizoi organizoi njė tubim tjetėr nė Deēan, nė kujtim tė bashkėveprimtarėve tė hershėm.
njofton kosovapress ndėrsa Qik-u bėn me dije se:
Nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė mbrėmė u mbajt njė Akademi pėrkujtimore pėr Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn dhe Kadri Zekėn
Prishtinė, 18 janar 2003 - Me rastin e 21-vjetorit tė rėnies sė dėshmorėve Jusuf e Bardhosh Gėrvalla e Kadri Zeka, mė organizim tė Kryesisė sė Lidhjes Demokratike e Kosovės, mbrėmė nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė, u mbajt njė Akademi pėrkujtimore. Nė kėtė akademi mori pjesė edhe Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci dhe zyrtarė tė tjerė.
Duke folur nė kėtė akademi, Presidenti i Kosovės tha se "jemi sot kėtu pėr t'i pėrkujtuar dhe nderuar Jusuf e Bardhosh Gėrvallėn e Kadri Zekėn qė u vranė para 21 vjetėve nė Gjermani nga ata qė i pėrzunė nga Kosova e tyre e dashur". Nė vazhdim Presidenti Rugova tha se kėto ditė mbushet njė vit qė familja Gėrvalla dhe Zeka i sollėn eshtrat e tyre nė Kosovė, nė Dubovik dhe nė Gjilan. Ky ishte njė gjest i madh qė trupat e tyre tė prehen nė tokėn e dashur dhe tė ēmuar tė Kosovės, tė cilėn ia kushtuan jetėn e tyre tė re.
"Qė tė tretė me veprėn e tyre madhore punuan pėr lirinė, pavarėsinė dhe demokracinė e Kosovės, qė ne po e gėzojmė sot e qė po e ndėrtojmė pėr ēdo ditė. Kjo ėshtė porosia e jetės dhe veprės sė tyre qė nuk ta harrojmė kurrė", tha z.Rugova.
Duke folur pėr personalitetet e tyre, Presisdenti tha se ata ishin figura mė tė dashura dhe mė tė ēmuara nga populli i Kosovės. Gjatė viteve tė '90, me shpalljen dhe ndėrtimin e shtetit tė Kosovės, rinia i pėrkujtonte qė tė tretė me manifestime tė organizuar, siē ishte 'Flaka e janarit' e tjera.
Presidenti Rugova bėri tė ditur se Zyra e tij po punon qė Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka - kėta tre burra tė mėdhenj - qė tė dekorohen pėr veprėn e tyre tė madhe pėr Kosovėn. Gjithashtu Presidenti tha se do t'i propozojė Ministrisė sė Kulturės qė tė themelojė ēmimin me titull "Kitarja e artė e Jusuf Gėrvallės", i cili do t'u jipej artistėve nė fushėn e muzikės. Me kėtė rast zoti Rugova tha se Jusf Gėvalla ishte artist komplet nė muzikė dhe nė letėrsi, si dhe publicist i shquar.
Ndėrkaq pėr krijimtarinė letrare tė Jusuf Gėrvallės, foli Sabri Hamiti. "Jusufi mund tė kujtohet vetėm si i ri, sepse ai i ri ka shkuar. Kėto kujtime nuk mund t'i mundė tirania e kohės e as t'i kapė ndryshku i harresės. Nė dukje e nė veprim Jusufi ishte jo i zakonshėm, njė botė e pasur shpirtėrore, njė butėsi njerėzore, njė spontanitet qė vetėm atij i kishte hije", theksoi Sabri Hamiti. Ai tha se nė dukje e veprim Jusufi ishte jo i zakonshėm, njė botė e pasur shpirtrore, njė butėsi njerėzore, njė spontanitet qė vetėm atij i kishte hije, e tė gjitha kėto bashkė tė ndeshura me njė veprim tė rrezikshėm. Ndėrkaq pėr veprėn letrare tė Jusuf Gėrvallės, Sabri Hamiti tha se "si te rrallė kush, tek ai vepra letrare ėshtė e ngjashme me jetėn e tij, pėr tė mos thėnė e barabartė". Librat e tij tė lirikave tregojnė njė shtegtim tė jetės sė tij ashtu, si dhe fazat e emocionalitetit qė kalojnė nėpėr ėndrra, mall, fantazi.
Sabri Hamiti duke folur pėr punėn atdhetare tė Jusuf Gėrvallės, tha se ai ka dėshmuar se mė frytdhėnės ėshtė veprimi konkret sesa afishimi agresiv. Jusufi ka dėshmuar qė butėsia arrin shumė mė larg sesa rigjiciteti, sidomos nė punė tė bashkimit tė shqiptarėve. Nė fund Hamiti pėrkujtoi fjalėt e Jusufit para se tė jepte shpirt: "Nėse ėshėt shqiptar mos u zbuloftė kurrė", duke e quajtur kėtė utopi tė fortė poetike, politike e atdhetare tė Jusuf Gėrvallės.
Akademia pėrkujtimore pėrfundoi me interpretimin e njė pike muzikore tė komponuar nga Jusuf Gėrvalla dhe recitimin e poezisė sė tij nga studentė tė Akademisė sė Arteve.

Shtajner nė takimin me pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės nuk mori vendim pėr rritjen e tatimit nė paga
Prishtinė, 18 janar 2003 - Nė njė takim tė thirrur nga kryeadministratori Mihael Shtajner me Kėshillin Ekonomik Fiskal dhe ku merrnin pjesė edhe kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi, ministri i Ekonomisė dhe Financave Ali Sadrija, ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale Ahmet Jusufi dhe kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Buxhet Haki Shatri, ėshtė debatuar lidhur me rritjen e tatimit nė paga. Nė kėtė takim nuk ėshtė marrė asnjė vendim.
Shtajner pas takimit reagimet pėr rritjen qind pėr qind tė tatimit nė paga i quajti "tė pakuptimta", sepse, sipas tij, kėtė e kanė kėrkuar vetė institucionet vendore tė Kosovės.
"Unė i kuptoj e shqetėsimin e qytetarėve dhe kuptoj se ne duhet reflektojmė realitetin nė Kosovė. Shumė njerėz jetojnė nė kushte tė rėnda ekonomike, por nuk e kuptoj se institucionet vendore ēojnė pluhur rreth kėsaj ēėshtjeje", tha Shtajner, duke shtuar se ai nuk e ka nėnshkruar rregulloren pėr dyfishimin e tatimit nė pagė ngase ajo ėshtė nėnshkruar para ardhjes sė tij nė Kosovė. Madje ai tregoi para gazetarėve dokumentin pėr dyfishimin nė paga tė paraqitur nga Qeveria e Kosovės dhe Kėshilli Ekonomik Fiskal nė Konferencė e Donatorėve nė Bruksel nė vitin e shkuar, dokument ky qė i ėshtė paraqitur edhe Bankės Botėrore dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar.
Shtajner tha se i ka propozuar Qeverisė sė Kosovės qė nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme tė dalė me njė propozim pėr caktimin e shkallės reale tė tatimit mbi pagat. Gjithashtu ai porositi qytetarėt e Kosovės se nuk do tė zhgėnjehen nga vendimi mbi tatimet nė tė ardhura.

Deri nė fund tė kėtij viti ushtarėt rusė do tė tėrhiqen nga misionet paqeruajtėse nė Kosovė dhe Bosnje
Moskė, 18 janar 2003 - Deri nė fund tė kėtij viti ushtarėt rusė do tė tėrhiqen nga misionet paqeruajtėse nė Kosovė dhe Bosnje. Rusia vlerėson se situata nė kėto dy vende ėshtė pėrmirėsuar dhe se atė mund ta kontrollojnė pjesėtarėt e policisė ndėrkombėtare. Gazeta moskovite "Novija Izvjestia" shkruan se komanda e kėmbėsorisė ka marrė urdhėrin tė ndėrpresė punėn nė qendrėn pėrgatitore pėr paqeruajtėsit. Nė kuadėr tė misioneve paqeruajtėse nė Kosovė dhe nė Bosnje e Hercegovinė Rusia i ka tė angazhuar 900 ushtarė.

Qytetarėt nuk dinė pėr standardet e Steiner-it
PRISHTINĖ, 18 janar 2003 - Mbi nėntėdhjetė pėrqind e kosovarėve qė iu pėrgjigjėn njė anketimi tė KosovaLive nuk dinė pėr standardet qė kryeadministratori i Kosovės ka caktuar qė t'i pėrmbushė Kosova para zgjidhjes sė statusit tė saj.

Muzeu i Kosovės pret qė t'i kthehen nga Beogradi 1248 eksponate
PRISHTINĖ, 18 janar, 2003 - Janė 677 eksponate arkeologjike dhe 571 etnologjike tė Muzeut tė Kosovės, tė njė karakteri shumė tė rėndėsishėm qė reflektojnė trashėgiminė kulturore nė periudha tė ndryshme, e qė ende po mbahen nė Beograd, tha pėr KosovaLive drejtori i Muzeut tė Kosovės, Arben Hadri.

Presidenti Moisiu dekoron kėngėtaren Vaēe Zela me titullin "Nderi i Kombit"
TIRANE, 18 janar 2003 - Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu nderoi me titullin "Nderi i Kombit", kėngėtaren e mirėnjohur, Artisten e Popullit, Vaēe Zela. Titulli iu dorėzua bashkėshortit tė saj Pjetėr Radiqi, pasi aktualisht kėngėtarja jeton nė Zvicėr. Gjatė ceremonisė, qė u zhvillua nė qytetin e Lushnjes, presidenti Moisiu vlerėsoi punėn, kontributin dhe aktivitetin artistik tė kėngėtares Vaēe Zela, si shembull pėr tė gjithė brezat. Titulli i lartė "Nderi i Kombit", qė i jepet sot kėsaj kėngėtareje, gjeti mbėshtetjen e plotė tė tė gjitha grupeve intelektuale, komunitetit tė artistėve, qeverisė, parlamentit dhe pėrfaqėsuesve lokal tė qytetit tė Lushnjes", u shpreh Moisiu. Gjatė fjalės sė tij presidenti u ndal dhe nė vlerat kulturore e artistike tė vendit, ruajtjen dhe kultivimin e tyre, duke nėnvizuar se politikat kulturore duhet tė tregojnė mė tepėr vėmendje dhe pėrkushtim nė hartimin e strategjive afatgjata, qė sigurojnė vazhdimėsi nė zhvillimin e artit dhe tė kulturės".

Pėrmirėsohet mjaft shėndeti i aktorit Ndriēim Xhepa
TIRANE, 18 janar 2003 - Pėrmirėsohet ndjeshėm gjendja shėndetėsore e aktorit tė mirėnjohur shqiptar Ndriēim Xhepa. Sipas informacioneve qė vijnė nga spitali i Barit, nė Itali, ku ai ndodhet pėr kurim, Xhepa kaloi njė infarkt nė zemėr, ndėrsa vuan nga njė "emboli polmonare". Sipas mjekėve tė klinikės sė Barit, aktori ka arritur tė kalojė fazėn emergjente tė sėmundjes dhe tani merr fryme vetė pa vėshtirėsi, gjė qė sipas specialistėve shėnon njė pėrmirėsim tė ndjeshėm tė gjendjes sė tij shėndetėsore. Ndriēim Xhepa, 46 vjeēar, aktori i dashur pėr publikun shqiptar, u dėrgua dje urgjentisht nė Bari pasi gjendja shėndetėsore e tij u pėrkeqėsua.

SHBA-tė dhe Shqipėria nėnshkruan njė marrėveshje mirėkuptimi pėr energjinė
Uashington, 18 janar 2003 - Enti Rregullator i Sektorit tė Energjisė Elektrike tė Shqipėrisė dhe Komisioni Regullator i Shėrbimeve Komunale tė shtetit amerikan Indiana nėnshkruan tė premten nė Uashington njė marrėveshje mirėkuptimi, e cila ka pėr qėllim krijimin e njė partneriteti pėr ta ndihmuar Shqipėrinė nė ristrukturimin dhe reformimin e sektorit tė saj energjetik. Marrėveshja pėrfshin projekte qė do ta ndihmojnė Shqipėrinė tė kapėcejė problemet e energjetikės nėpėrmjet liberalizimit tė tregjeve dhe futjes nė vend tė investitorėve. Marrėveshja, e cila financohet nga Agjencia Amerikane pėr Zhvillimin Ndėrkombėtar, Usajdi, dhe zbatohet nga Komisioni kombėtar amerikan pėr shėrbimet komunale do tė ndihmojė nė krijimin e marrėdhėnieve midis Komisionit tė shtetit Indiana dhe palės shqiptare, marrėdhėnie kėto qė filluan vitin e kaluar kur njė delegacion amerikan shkoi nė Tiranė.

Ish-presidenti i Serbisė tė hėnėn e ardhshme shkon nė Tribunalin e Hagės qė t'i pėrgjigjet akuzave pėr krime lufte nė Kosovė
Beograd, 18 janar 2003 - Ish-presidenti i Serbisė Millan Millutinoviq tė hėnėn e ardhshme shkon nė Tribunalin e Hagės qė t'i pėrgjigjet akuzave pėr krime lufte tė bėra ndaj shqiptarėve gjatė konfliktit nė Kosovė, i ka deklaruar agjencisė Rojter njė zyrtar i lartė nė Beograd i cili ka dashur tė mos i pėrmendet emri.


E premte, 17 janar, 2003

Njė 11-vjeēar kthehet nė familje pas 4 vjetėsh qėndrimi nė kampin nė Serbi; ishte rrėmbyer nga forcat jugosllave gjatė luftės

   

FUSHE-KOSOVE, 17 janar - Pas katėr vitesh, familjes Gashi nga Gjakova iu kthye vogėlushi i tyre Lulzimi 11-vjeēar, tė cilin forcat serbe e kishin marrė nė Gjakovė dhe mandej nėpėrmjet Mitrovicės e kanė dėrguar nė Vranjė tė Serbisė. Nėna e Lulzimit, Merita thotė pėr RTV21 se qė prej katėr vjetėsh nuk ka ditur asgjė pėr djalin e tij, ndėrsa kohė mė parė Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar njoftoi kėtė familje se Lulzimi gjendet nė njė kamp tė fėmijėve nė Vranjė.
Lulzim Gashi nė moshėn 8-vjeēare ėshtė rrėmbyer nga forcat serbe nė Gjakovė e mė pastaj ėshtė transferuar nė Mitrovicė, prej nga forcat serbe sė bashku me shumė shqiptarė tė tjerė me autobus i kanė dėrguar nė Vranjė. Bashkė me Lulzimin ėshtė rrėmbyer edhe Edon Gjini nga Gjakova, i cili sipas fjalėve tė Lulit, ende gjendet nė kampin e fėmijėve nė Vranjė.

                                       Lulzim Gashi me nėnėn e tij, Meritėn 

                                             Sot nė ditėn e parė tė shkollės 

Lulzimi tashmė thuajse e ka harruar gjuhėn shqipe dhe tregon urrejtjen dhe kushtet e vėshtira tė jetesės nė Vranjė. “Nė kamp ishim vetėm dy fėmijė shqiptarė unė dhe Edoni. Nuk kishim veshmbathje dhe shpesh nuk na jepnin as bukė. Na urrenin tė gjithė, edhe mėsuesit. Familja ime nuk dinte asgjė pėr mua. Unė shpesh qaja pėr nėnėn time, e cila qė prej katėr vjetėsh nuk ka ditur se ku gjendem. Jam shumė i kėnaqur qė sot jam me familjen time qė e dua shumė”, thotė Lulzimi dhe fjalėt i pėrzihen sakaq me lotėt.
Nėna e tij Merita, edhe ajo me lot nė sy, pėrcjell fjalėt nė gjuhėn serbe tė djalit tė saj Lulzimit. Por ėshtė krenare qė sot ai gjendet afėr saj. Ajo nuk ka fuqi tė flasė ngaqė malli pėr tė birin ia ka ngulfatur kraharorin, nga i cili tashmė i dalin vetėm lotė gėzimi.
Familja e Merita Gashit tashmė jeton nė Fushė Kosovė. Ky ėshtė trajtuar si njė rast social dhe komuna ka njė pėrkujdesje ndaj saj. Lulzimi sot pėr herė tė pare filloi edhe mėsimin nė gjuhėn shqipe. Nė Vranjė notat i kishte tė dobėta nė gjuhėn serbishte dhe histori. Por nė shkollėn fillore “Selman Riza”, Luli u prit shumė mirė dhe ka njė pėrkrahje nga tė gjithė.
Drejtori i kėsaj shkolle Sahit Dragusha, por edhe zyrtarėt e Komunės sė Fushė Kosovės thonė se do ta kenė nė konsideratė familjen Gashi, e cila pėrkohėsisht ėshtė e vendosur nė kėtė lokalitet. Lulzimi, prej sot ėshtė vendosur nė shkollėn ku flitet shqip dhe mundohet qė tė adaptohet sa mė shpejt me shokėt dhe shoqet tė cilėt e pritėn shumė mirė.
Lulzimi pas katėr vitesh u kthye nė Kosovė e bashkė me tė edhe jeta fėminore me moshatarėt e tij shqiptarė. Por ai shprehet se e brengos fakti qė Edon Gjini, tani 17-vjeēar, nga Gjakova, ende gjendet nė kampin e fėmijėve nė Vranjė. Nga ana tjetėr, nėna e Lulzimit thotė se ka informacione qė familja e Edon Gjinit ėshtė zhdukur gjatė luftės nė Kosovė.


E enjte, 16 janar, 2003

Del nė publik organizata “Sigurimit i Atdheut”: Do tė mbrojmė interesat kombėtare dhe do tė ndjekim kriminelėt

PRISHTINE, 16 janar 2003 - Nė redaksinė e RTV21 arriti sot njė komunikatė e cila ėshtė nėnshkruar nga organizata e ashtuquajtur “Sigurimi i Atdheut”. Nė kėtė komunikatė, qė ėshtė lėshuar nga njė organizatė deri me tani e panjohur pėr opinionin, mes tė tjerash thuhet se "nė bazė tė rrethanave tė krijuara pas luftės janė tė detyruar tė veprojnė me qėllim tė:
-Mbrojtjes sė interesave kombėtare qė pėrputhen me interesat e SHBA-ve,
-Tė mbrojtjes sė votės sė lirė tė qytetarėve,
-Tė ndjekjes sė kriminelėve tė zhytur nė rrjetin e prostitucionit, korrupsionit e kėshtu me radhe."
Komunikata pėrveē logos, s'ka nėnshkrim

 

 

Bashkimi i Sindikatave: Hidhemi nė greva e protesta nėse zbatohet dyfishimi i tatimit mbi paga
PRISHTINE, 16 janar - Bashkimi i Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, bėri me dije sot se i kanė dėrguar njė kėrkesė shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner, tė cilit i bėjnė thirrje se nėse zbatohet dyfishimi i tatimit nė paga, sindikalistėt dhe tė gjithė punėtorėt do tė hidhen nė greva dhe protesta.
Zyrtarėt e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės thanė se nėse marrin pėrgjigje negative atėherė tė fillojnė me grevė urie. Sipas zyrtarėve tė kėsaj sindikate, dyfishimi i tatimit nė paga do ta thellojė edhe mė shumė krizėn sociale nė vend. “Dyfishmi i tatimit nė paga vetėm sa do tė pėrkeqsėsoj gjendjen ekonomike edhe ashtu rė rėndė tė kosovarėve”, tha sot kryetari i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavaruara tė Kosovės, Bahri Shabani. Ai mė tej bėri me dije se kjo sindikatė i ka dėrguar njė letėr kreyeadmistratorit tė Kosovės, Mihajl Shtajner pėrmes sė cilės kėrkuar qė tė mos zbatohet dyfishimi i tatimit nė paga. Zyrtarė tė kėsaj sindikate thanė se afati i fundit pėr UNMIK-un qė t'ju kthej pėrgjigjje ėshtė 31 janari. Ata mė tej kėrcėnuan se nėse marrin pėrgjigje negative do tė fillojnė protestėn me grevė urie.
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sajmon Hajzellok tha para dy ditėsh se aplikimi i dyfishimit tė tatimit nė paga ėshtė bėrė nė marrėveshje me pėrfaqėsuesit e institucioneve vendase. “Marrėveshja pėr dyfishimin e tatimit nė paga ėshtė bėrė nė mbledhjen e 14 tetorit tė Kėshillit Ekonomik Fiskal me kryemistrin, kryetarin e Kuvendit tė Kosovės dhe ministrin  e Ekonomisė dhe Finacnave”, tha zėdhėnėsi Hajzellok. Por sipas kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Dacit kjo deklaratė nuk do koment, sepse sipas tij ai vetė nuk ka qenė nė njė mbledhje tė tillė dhe se institucionet vendase edhe para njė viti nuk janė pajtuar me rregulloren e UNMIK-ut pėr tatimin mbi tė ardhurat personale. Deklarata e zėdhėnėsit tė UNMIK-ut, Sajmon Hajzellok as qė ėshtė pėrmendur nė kumtesėn e djeshme tė Qeverisė sė Kosovės. Qeveria e Kosovės pėrmes kėsaj kėsaj kumtese ka kėrkuar qė tė mbetet edhe mė tej nė fuqi rregullorja e UNMIK-ut 2002/4 derisa tė mos miratohet Ligji pėr Menaxhimin e Financave i cili ėshtė nė procedurė e sipėr nė Kuvendin e Kosovės.

Kuvendi miraton projektligjin pėr mjedisin

PRISHTINE, 16 janar - Kuvendi i Kosovės pas shqyrtimit tė dytė miratoi sot projektligjin pėr mbrojtjen e mjedisit, ndėrkohė qė nė mbledhjen e ardhshme tė Kuvendit pritet tė debatohet pėr sigurinė nė Kosovė.
Deputetėt votuan njėzėri projektligjin pėr mbrojtjen e mjedisit, pasi qė mė parė kishin shqyrtuar 80 amendamentet e kėtij projektligji. Ky projektligj ishte vlerėsuar mė parė nga ministri Ethem Ēeku si shumė i rėndėsishėm pėr tė pasur njė qasje mė konstruktive ndaj ambientit nė Kosovė, qė vlerėsohet tė jetė ndėr mė tė ndoturit nė Evropė.
Pėr kėtė projektligj dy komisionet parlamentare: ai funksional dhe ai i buxhetit kanė paraqitur qėndrime tė ndryshme, tė cilat janė paraqitur nga deputetėt Naim Maloku dhe Haki Shatri. Harmonizimi i kėtyre dy qėndrimeve u bė gjatė njė pushimi gjysmėorėsh, tė cilin e kėrkoi kryeparlamentari Nexhat Daci.
Deputetėt kanė miratuar sot edhe kėrkesėn e Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės pėr zėvendėsimin e deputetit Istref Klinaku. Klinaku nuk ėshtė mė anėtar i kėsaj partie, por ende nuk ėshtė vendosur se kush do ta zėvendėsojė atė. Nė mbledhjen e ardhshme tė Kuvendit pritet qė tė debatohet pėr gjendjen e sigurisė nė Kosovė.

Japonia i dhuron 10 endoskopė Klinikės Kirurgjike tė Prishtinės: Tani sėmundjet do tė ekzaminohen mė mirė

PRISHTINE, 16 janar - Klinikės Kirurgjike tė Qendrės Klinike Universitore tė Kosovės sot iu dhuruan dhjetė endoskopė pėr diagnostifikimin e sėmundjeve. Vlera e kėtyre aparateve, tė dhuruara nga qeveria japoneze, ėshtė rreth 50 mijė euro.
Sipas kirurgut japonez Toku Takahashi, dhjetė endoskopėt qė iu dhuruan sot Klinikės Kirurgjike tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės do ta lehtėsojnė diagnostifikimin e sėmundjeve tė pacientėve. Pėrveē diagnostifikimit tė sėmundjeve, endoskopėt e dhuruar nga qeveria japoneze do tė shėrbejnė edhe pėr intervenime endoskopikale. “Kur vendosa pėr kėtė donacion u konsultova me miqtė e mi. Ata i siguruan kėta dhjetė endoskopė dhe i sollėm nė Klinikėn Kirurgjike tė Prishtinės. Shpresoj se me kėta endoskopė do tė lehtėsohet zbulimi i sėmundjeve tė pacientėve nė Kosovė. Ne do tė pėrpiqemi qė edhe nė tė ardhmen tė japim donacione tė kėtilla, me qėllim tė avancimit tė mjekėsisė kosovare”, tha kirurgu Takahashi.
Drejtori i Klinikės Kirurgjike nė Prishtinė, Dr. Ymer Aliu, tha se ky donacion i qeverisė sė Japonisė ėshtė shumė i mirėseardhur pėr kėtė klinikė. Ai tha se qė prej tre vjetėsh nė kėtė klinikė nuk janė bėrė egzaminime endoskopike pėr shkak tė mungesės sė aparateve. Aliu bėri tė ditur se qeveria japoneze do tė organizojė pėr kirurgė kosovarė edhe programe trajnimi nga fusha e kirurgjisė plastike.

Kėshilli i NATO-s: Nė Kosovė do tė qėndrojnė 28-30 mijė paqeruajtės tė KFOR-it

BRUKSEL, 16 janar - Kėshilli i NATO-s ka konkluduar se problemet e mėdha qė rrezikojnė sigurinė e Ballkanit imponojnė qė forcat ndėrkombėtare ushtarake dhe civile tė qėndrojnė edhe mėtej nė atė rajon. Duke shqyrtuar se sa forca ushtarake do tė duhej tė mbesin nė atė rajon ėshtė konkluduar se nė Kosovė edhe mė tej do tė qėndrojnė midis 28 e 30 mijė paqeruajtės tė KFOR-it.
Zyrtarėt e NATO-s kanė diskutuar edhe rreth situatės nė Kosovė dhe kanė theksuar se prania e NATO-s nė kėtė vend ėshtė e domosdoshme pėr njė kohė shumė tė gjatė nė mėnyrė qė tė krijohet ambient i sigurt pėr organizmat e tjerė vendorė dhe ndėrkombėtarė nė pėrballjen me sfida tė reja siē janė kryesisht krimi i organizuar dhe zgjidhjet e problemeve politike.
Njė zyrtar i lartė ka theksuar qėllimi i NATO-sė ėshtė qė nė Kosovė tė funksionojė njė qeveri stabile, por sipas tij ky qėllim ende ėshtė i largėt. Ai ka theksuar se NATO-ja kurrė nuk ka pretenduar se mund t'i zgjidhė tė gjitha problemet nė Kosovė, por ajo ėshtė vetėm njė prej lojtarėve tė rėndėsishėm qė duhet edhe nė tė ardhmen tė krijojė ambient tė sigurtė.

Takimi i serbėve tė Kosovės me Shtajnerin pėrfundoi pa rezultate

PRISHTINE, 16 janar - Takimi i pėrfaqėsuesve tė serbėve tė Kosovės dhe shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner ka pėrfunduar pa rezultate. Kėrkesat e pėrfaqėsuesve tė koalicionit serb "Kthimi" janė refuzuar nga nga shefi i UNMIK-ut, duke ua bėrė tė qartė edhe njėherė se ata janė tė obliguar ta respektojnė votėn e qytetarėve tė tyre. Tė gjitha prononcimet e pėrfaqėsuesve serbė pas takimit tregonin mospėrmbushjen e kėrkesave tė tyre nga UNMIK-u. Si rezultat atyre u mbetet qė nė ditėt e ardhshme tė vendosin nėse do tė kthehen nė punimet e Parlamentit tė Kosovės tė cilin e kanė braktisur mė 7 nėntor. Serbėt kanė kėrkuar njė kontroll tė zyrtarizuar tė Parlamentit i cili do tė duhej t'i pėrfshinte edhe komisionet parlamentare, kėrkesė kjo e paarsyeshme pėr Shtajnerin. Ky i fundit tha se nuk ėshtė kėtu qė tė plotėsojė kushtet, por vetėm tė ndihmojė dhe tė sigurojė se Kuvendi do tė respektojė rregullat dhe Kornizėn Kushtetuese.

Shefi i Zyrės Amerikane, Harnish rikonfirmon mbėshtetjen e SHBA pėr Trupat Mbrojtėse tė Kosovės

PRISHTINE, 16 janar - Shefi i misionit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Rino Harnish, priti sot komandantin e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, gjeneral-lejtnant Agim Ēekun, me bashkėpunėtorėt e tij. Zyra pėr Informim e Shtabit tė Pėrgjithėm tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės bėn tė ditur se nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr zhvillimin e kėtyre trupave. Nė njoftim thuhet se gjeneral Ēeku e ka njoftuar diplomatin amerikan pėr prioritetet dhe objektivat e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės gjatė vitit 2003. Me kėtė rast ai ka kėrkuar edhe mbėshtetjen amerikane pėr realizimin e objektivave tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės. Ndėrkaq, shefi i Misionit Amerikan, Rino Harnish, ka rikonfirmuar vazhdimin e mbėshtetjes sė Shteteve tė Bashkuara Trupat Mbrojtėse tė Kosovės. Ai e ka vlerėsuar tė domosdoshme qė kėtyre trupave t’u jepen mė shumė detyra dhe sigurimin e pajisjeve tė nevojshme pėr kryerjen e kėtyre detyrave.

Bashkimi i Sindikatave: Hidhemi nė greva e protesta nėse zbatohet dyfishimi i tatimit mbi paga

PRISHTINE, 16 janar - Bashkimi i Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės, bėri me dije sot se i kanė dėrguar njė kėrkesė shefit tė UNMIK-ut Mihael Shtajner, tė cilit i bėjnė thirrje se nėse zbatohet dyfishimi i tatimit nė paga, sindikalistėt dhe tė gjithė punėtorėt do tė hidhen nė greva dhe protesta.
Zyrtarėt e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės thanė se nėse marrin pėrgjigje negative atėherė tė fillojnė me grevė urie. Sipas zyrtarėve tė kėsaj sindikate, dyfishimi i tatimit nė paga do ta thellojė edhe mė shumė krizėn sociale nė vend. “Dyfishmi i tatimit nė paga vetėm sa do tė pėrkeqsėsoj gjendjen ekonomike edhe ashtu rė rėndė tė kosovarėve”, tha sot kryetari i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavaruara tė Kosovės, Bahri Shabani. Ai mė tej bėri me dije se kjo sindikatė i ka dėrguar njė letėr kreyeadmistratorit tė Kosovės, Mihajl Shtajner pėrmes sė cilės kėrkuar qė tė mos zbatohet dyfishimi i tatimit nė paga. Zyrtarė tė kėsaj sindikate thanė se afati i fundit pėr UNMIK-un qė t'ju kthej pėrgjigjje ėshtė 31 janari. Ata mė tej kėrcėnuan se nėse marrin pėrgjigje negative do tė fillojnė protestėn me grevė urie.
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sajmon Hajzellok tha para dy ditėsh se aplikimi i dyfishimit tė tatimit nė paga ėshtė bėrė nė marrėveshje me pėrfaqėsuesit e institucioneve vendase. “Marrėveshja pėr dyfishimin e tatimit nė paga ėshtė bėrė nė mbledhjen e 14 tetorit tė Kėshillit Ekonomik Fiskal me kryemistrin, kryetarin e Kuvendit tė Kosovės dhe ministrin  e Ekonomisė dhe Finacnave”, tha zėdhėnėsi Hajzellok. Por sipas kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Dacit kjo deklaratė nuk do koment, sepse sipas tij ai vetė nuk ka qenė nė njė mbledhje tė tillė dhe se institucionet vendase edhe para njė viti nuk janė pajtuar me rregulloren e UNMIK-ut pėr tatimin mbi tė ardhurat personale. Deklarata e zėdhėnėsit tė UNMIK-ut, Sajmon Hajzellok as qė ėshtė pėrmendur nė kumtesėn e djeshme tė Qeverisė sė Kosovės. Qeveria e Kosovės pėrmes kėsaj kėsaj kumtese ka kėrkuar qė tė mbetet edhe mė tej nė fuqi rregullorja e UNMIK-ut 2002/4 derisa tė mos miratohet Ligji pėr Menaxhimin e Financave i cili ėshtė nė procedurė e sipėr nė Kuvendin e Kosovės.


E mėrkure, 15 janar, 2003

Nis ushtrimi i NATO-s “Mbrojtėsi i Menjėhershėm 2003”; Mini: Kjo s’ėshtė pėrgjigje ndaj deklaratave se ushtria jugosllave duhet tė kthehet nė Kosovė

KLINE, 15 janar 2003 - Nė Kosovė sot filloi ushtrimi njėmujor i NATO-s. Nė hapje tė kėtij ushtrimi, nė aeroportin ushtarak nė Krushevė tė Klinės, u mbajt operacioni ajror “Mbrojtėsi i Menjėhershėm 2003”, nė tė cilėn morėn pjesė 150 parashutistė amerikanė. Komandanti i KFOR-it, gjenerali Fabio Mini deklaroi se ky ushtrim nuk ėshtė reagim ndaj deklaratave tė qeveritarėve tė Serbisė se nė Kosovė duhet tė kthehet ushtria jugosllave, por mesazhi ėshtė ruajtja e sigurisė dhe e stabilitetit nė Kosovė dhe nė rajon.

 

“Operacioni i radhės nė kuadėr tė trupave tė NATO-sė dhe tė KFOR-it i quajtur “Mbrojtėsi i Menjėhershėm 2003” ka pėr qėllim t’ua bėjė me dije vendeve tė Ballkanit se trupat rezervė tė NATO-sė dhe tė KFOR-it, janė nė gjendje tė mbajnė nėn kontroll situatėn e sigurisė nė Kosovė dhe nė rajon”, tha me kėtė rast komandanti i KFOR-it, gjenerali Fabio Mini. I pyetur se a ėshtė operacioni i “Mbrojtėsi i Menjėhershėm” reagim ndaj deklaratave tė fundit tė zyrtarėve tė Serbisė se nė Kosovė duhet tė kthehet ushtria Jugosllave, gjenerali Mini tha se ky operacioni i filluar nuk ėshtė reagim ndaj asnjė deklarate.
“Jo. Ky ushtrim nuk ėshtė reagim kundėr asnjė deklarate. Ky ėshtė operacion rutinor i trupave tė NATO-sė dhe tė KFOR-it, por kėsaj radhe me disa ndryshime. Kėsaj radhe nė Ballkan janė tė pėrqėndruara tre lloje tė forcave rezervė: taktike, operative dhe strategjike. Operacioni “Mbrojtėsi i Menjėhershėm 2003”, ėshtė ushtrim me tė cilin dėshirojmė t’i pėrforcojmė aftėsitė tona. Mesazhi i kėtij operacioni ėshtė ruajtja e sigurisė dhe stabilitetit nė vend dhe rajon”, tha Mini.
Nga ana tjetėr parashutisėt amerikanė, pėrkatėsisht Kull Meivilli, komandat i Brigadės 173 tė Parashutistėve, thotė se operacionet e kėtilla tregojnė vullnetin e ushtarėve tė KFOR-it dhe tė NATO-s qė qytetarėve tė Kosovės t’u krijojnė jetė tė sigurtė. “Prania jonė kėtu jep mesazh tė qartė se ne do tė angazhohemi edhe mė tej pėr njė tė ardhme mė tė mirė tė kėtij vendi. Ne dėshirojmė ta sigurojmė popullin e Kosovės se ne jemi kėtu qė tė bėjmė ndryshime pozitive dhe tė krijojmė siguri mė tė madhe nė Kosovė. Ushtrimet e kėtilla janė tė rėndėsishme, si pėr ushtarėt tanė, ashtu edhe pėr popullin e kėtushėm. Operacionet e tilla po i familjarizojnė ushtarė tanė me kėtė vend”, tha Meivilli. Operacioni “Mbrojtėsi i Menjėhershėm 2003” do tė zgjasė 30 ditė.

Papandreu: Rajoni tė integrohet sa mė shpejt nė BE; por mos lihet anash as statusi i Kosovės

PRISHTINE, 15 janar 2003  - Ministri i Jashtėm i Greqisė, Jorgos Papandreu, vendi i tė cilit ėshtė kryesuese e radhės i Bashkimit Evropian, vizitoi sot Kosovėn. Gjatė kryesimit tė Bashkimit Evropian Jorgos Papandreu ka thėnė se do tė pėrqėndrohet nė problemet e Balkanit dhe nė integrimin e tė gjitha vendeve tė rajonit nė Bashkimin Evropian. Ai tha se ky integrim duhet tė bėhet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur. Papandreu sot ėshtė takuar me tė gjithė liderėt e institucioneve vendore dhe ndėrkombėtare.
“Duhet tė ketė gatishmėri tė dyfishtė: Nga njėra anė duhet qė Bashkimi Evropian t’i ndihmojė vendet e rajonit qė tė lėvizin pėrpra, dhe nga ana tjetėr vendet e rajonit duhet t’i arrijnė standartet evropiane dhe tė bėjnė reforma, por jo vetėm nėpėrmjet deklaratave, por edhe nė aspektin praktik”, u shpreh Papandreu. Ai nuk e ka saktėsuar nėse duhet qė nė kėtė kohė duhet tė hapet ēėshtja e statusit tė Kosovės, por ka thėnė se kjo nuk duhet lėnė anash.
“Nuk jam unė ai qė tė them se janė pjekur kushtet apo jo, por do tė diskutohet kur tė vijė koha. Por, gjėrat duhet tė lėvizin ēdo ditė dhe kjo mund tė bėhet pėrmes ēėshtjeve tė pėrditshme”, tha Papandreu.
Nga ana tjetėr, kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner ka ēmuar vendosmėrinė e Greqisė qė tė merret me problemet e Ballkanit dhe tė Kosovės. “Samiti i Selanikut qė do tė mbahet nė qershor tregon vendosmėrinė e vazhdueshme tė Bashkimit Evropian qė tė merret me problemet me tė cilat ballafaqohemi ne nė Kosovė”, ka thėnė Shtajner.
Shefi i diplomacisė greke ėshtė takuar edhe me presidentin Ibrahim Rugova, me kryeministrin Bajram Rexhepi, me kryetarin e Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi dhe me deputetėt serbė tė koalicionit “Kthimi”. Nė takimin me Papandreun kryeministri Rexhepi foli pėr zhvillimet dhe tė arriturat nė Kosovė nė fushėn e ekonomisė, legjislacionit, integrimit tė pakicave dhe tė marėdhėnieve me fqinjėt. Po kėshtu, ai theksoi nevojėn e investimeve nė fushėn e ekonomisė, mbėshtetjen pėr procesin e privatizimit dhe tė intergrimit tė Kosovės nė strukturat rajonale dhe evropiane. “Kosovėn dhe Ballkanin i shohim si pjesė tė Evropės dhe kėtu dėshirojmė tė shohim sa mė shumė pėrparime”, i tha nga ana tjetėr Papandreu kryeministrit Rexhepi. Me kėtė rast, Papandreu premtoi se shteti grek do tė jetė i pranishėm nė Kosovė edhe pėrmes investimeve dhe pėrmes donacioneve tė ndryshme.
Vizita e Papandreut nė Kosovė u bė nė kuadėr tė turneut tė tij nėpėr Ballkan, pas marrjes sė kryesimit tė Bashkimit Evropian nga Greqia nė janar tė kėtij viti.

UNMIK-u dhe qeveria janė marrė vesh pėr krijimin e aviokompanisė kosovare
PRISHTINĖ 15 janar 2003 - Kosova sė shpejti do tė bėhet me aviokompaninė e saj, pasi qė UNMIK-u ėshtė pajtuar me kėrkesėn e Ministrisė sė Transportit dhe PTK-sė pėr krijimin e njė kompanie ajrore e cila do tė punonte pėr interesat e Kosovės.

Rajoni t'i pėrmbushė standardet pėr t'u integruar nė BE, thotė Papandreou
PRISHTINĖ 15 janar 2003- Ministri i Jashtėm grek, George Papandreou, vendi i tė cilit mban radhėn e kryesimit tė Bashkimit Evropian tha tė mėrkurėn nė Prishtinė se pėr integrimin e rajonit pėrveē gatishmėrisė sė BE-sė nevojitet edhe puna e vetė vendeve pėr pėrmbushjen e standardeve.

Qeveria kėrkon tė shtyhet dyfishimi i tatimit nė paga
PRISHTINĖ 15 janar 2003 - Tatimi nė paga sipas qeverisė sė Kosovės edhe kėtė vit duhet tė mbetet i ngjashėm me vitin e kaluar, ndėrsa mungesa nė buxhet qė ishte para dyfishimit tė tatimit parashihet tė mbulohet nga zgjerimi i bazės sė kėtij tatimi.


E marte, 14 janar, 2003,
>>>>Blic - Lajme<<<<
-Shefi i Misionit amerikan nė Kosovė, Reno Harnish thote se; Shtetet e Bashkuara janė tė angazhuara qė institucionet e Kosovės tė marrin mė shumė kompetenca.
-Rexhepi dėshiron mbėshtetjen e liderėve politikė pėr marrjen e kompetencave
-Qeveria e quan tė gabuar dyfishimin e tatimit nė paga.
-Gjyqi refuzon ndėrprerjen e paraburgimit tė akuzuarve pėr vrasjen e Drinit-gjykimi nis krejt prej fillimit.
-Politikanėt nė Serbi i frikėsohen temės Kosova, thuhet nė njė simpozium nė Beograd.
-Xhaferi i thotė Papandreut se shqiptarėt nė Ballkan janė nė pozitė tė depresionit kolektiv.
-Kthehen reduktimet me dy orė terr.
-Gjysmėvjetori i dytė imėsimit nė shkollat e Kosovės, filloi me disa probleme.
-Tė dielėn pėrfundoi greva e urisė e 40 banorėve tė zonave tė pėrmbytura nė veri-lindje tė Shqipėrisė.
E diele, 12 janar, 2003
Kosova me standard dhe ekonomi afrikane, zbaton tatime evropiane
PRISHTINĖ 12 janar 2003 - Drejtuesit e Administratės Tatimore ditėn kur dyfishuan tatimin nė paga, thanė me krenari se Kosova ndodhet nė vendin e 17 nė Evropė pėr nga lartėsia e tatimeve, mirėpo ata nuk pėrmendin se vendi ėshtė mė i varfėri nė kontinentin e vjetėr, me ekonomi socialiste tė shkatėrruar nga lufta, i vetmi vend nė Evropė pa ligj pėr privatizim, me evazionin mė tė madh fiskal nė rajon, me shkallė tė papunėsisė mė tė madhe nė kontinent, ku 52 pėr qind popullatės ėshtė e varfėr.

Me dyfishimin e tatimit nė paga, nga 1 janari 2003, pjesa e pagės 50 - 250 euro, tatimohet pėr 10%, ndėrsa paga mbi 250 euro, tatimohet 20%.
Mbrėmė nė Pejė nė njė atentat u vranė koloneli Tahir Zemaj, i biri i tij Enisi dhe kushėriri Hasani
Pejė, 5 janar 2003 - Koloneli Tahir Zemaj, i biri i tij Enisi dhe kushėriri i tyre, Hasan Zemaj, janė vrarė mbrėmė nė njė atentat. Rreth orės 17.30, nė hyrje tė Pejės, afėr Kombinatitit tė Drurit, atentatorė, tash pėr tash tė panjohur, kanė zbrazur breshėri plumbash nga njė veturė nė lėvizje nė automobilin ku ndodheshin Tahiri (1951), Enisi (22) dhe Hasani (rreth tė 30), qė po ktheheshin nga Prishtina. Dėshmitarėt okularė kanė deklaruar se atentatorėt pas krimit tė kryer kanė ikur me shpejtėsi tė madhe me veturėn e tyre tė tipit "Opel-Askona" nė drejtim tė Fabrikės sė Birrės.
Koloneli Tahir Zemaj dhe Hasan Zemaj nga plagėt e marra kanė vdekur nė vendin e ngjarjes, kurse Enisi gjatė rrugės pėr nė spital.
Menjeherė pas kėtij atentati mizor policia e UNMIK-ut dhe pjesėtarėt e SHPK-sė kanė dalė nė vendin e ngjarjes dhe i kanė filluar hetimet, por nuk kanė dhėnė njoftime pėr kėto vrasje.
Koloneli Tahir Zemaj, ka qenė oficer i karrierės dhe nė vitin 1998 hyri nė radhėt e UĒK-sė dhe njė kohė ishte komandant i zonės operative tė Dukagjinit, nė kuadėr tė FARK-ut. Ėshtė e njohur beteja e Loxhės (njė fshat shumė afėr Pejės), nėn komandėn e Tahir Zemajt i cili me forcat e tij pėr njė kohė dėboi pushtuesit serbė nga aty.
Kundėr kolonel Zemaj ka pasur disa tentativa pėr atentat. Tentativa e fundit ka qenė nė gusht tė vitit tė kaluar mu afėr Pejės, kur nga njė sulm me bazukė u plagos bashkė me disa persona tė tjerė qė ndodheshin me tė.
Hasan Zemaj, pjesėtar i ish- UĒK-sė, ka qenė kryetar i Formit Rinor tė LDK-sė dhe anėtar i Kryesisė sė degės sė LDK-sė nė Deēan, si dhe kryetar i Shtabit Zgjedhor tė LDK-sė nė zgjedhjet e fundit lokale pėr kėtė komunė.
Kėto vrasje mizore kanė shkaktuar indinjatė dhe revoltė te popullata e Pejės dhe Deēanit.

-Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ngushlloi edhe familjet e Tahir dhe Hasan Zemajt.
-Dega e LDK-sė nė Nju Jork reagoi kunder vrasjės sė kolonelit, Tahir Zemaj
-Kryesia e PLK-sė dėnon aktin terrorist nė Pejė
-Kėtė varasje e denuan edhe tė gjitha degėt e LDK si dhe Forumi Rinor i LDK.

Reporeteri i "ZA"nė Prishtinė Shefki Morina njofton se: Presidenti Rugova e cilėson ”politikisht tė motivuar” vrasjen e Tahir Zemajt
Prishtinė 5 janar 2003 - Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, e cilėsoi ”politikisht tė motivuar” vrasjen e Tahir Zemajt, ish-komandant i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė shtunėn nė mbrėmje. Duke e dėnuar vrasjen, forca politike nė Kosovė bėnė thirrje qė ajo tė ndriēohet sa mė shpejt. Ndėrkohė ėshtė paralajmėruar qė tė dielėn nė mbrėmje tė zhvillohet nė Prishtinė njė protestė kundėr vrasjeve dhe dhunės politike.
Kuvendi dhe Qeveria premtojnė pėrshpejtimin e ritmit nė miratimin e ligjeve

PRISHTINĖ 5 janar 2003- Kuvendi dhe Qeveria e Kosovės do tė mblidhen mė 8 dhe 9 janar pas festave tė fundvitit. Zyrtarė nė kėto institucione parashikojnė nė vitin 2003 njė dinamikė mė tė madhe nė miratimin e ligjeve tė nevojshme pėr Kosovėn, krahas kompletimit tė personelit.

Oda Ekonomike e Kosovės kėrkon qė Prizreni tė shpallet zonė e lirė doganore

PRIZREN 5 janar 2003- Pėrfaqėsues tė Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK) nė Prizren, thanė tė shtunėn se autoritetet mė tė larta tė vendit sa mė parė duhet tė vendosin rreth nismės qė qyteti i Prizrenit tė shpallet zonė e lirė doganore, meqė ndodhet nė kufirin me Shqipėrinė.

Aeroportin e Prishtinės certifikohet sipas standardeve ndėrkombėtare PRISHTINĖ, 5 janar, 2003 - Aeroporti i Prishtinės (AP), i shkatėrruar plotėsisht pas konfliktit tė vitit 1999, vitin 2002 e pėrmbylli me 5.700 fluturime dhe mbi 900 mijė udhėtarė, duke mos llogaritur kėtu refugjatėt dhe ushtarakėt, njoftoi,  tė shtunėn, mediat kosovare, Adem Gashi, drejtor i AP-sė.


Pejė: vritet Tahir Zemaj, ish-oficer i lartė i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės

Pejė, 4 janar, 2003 -Tė shtunėn nė mbrėmje u vra nė qytetin e Pejės Tahir Zemaj, ish-oficer i lartė i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Sė bashku me tė ėshtė vrarė edhe i biri, si dhe njė i afėrm. Autoritetet po zhvillojnė hetime mbi kėtė incident tė pasqaruar ende dhe policia nuk ka shpallur ndonjė tė dyshuar pėr kėtė vrasje. Tahir Zemaj ishte njė nga ish-oficerėt e lartė tė UĒK-sė, i afėrt me krahun politik tė presidentit aktual, Ibrahim Rugova. Emri i tij ėshtė pėrmendur jo rrallė nė lidhje me rivalitetet qė kanė ekzistuar ndėrmjet grupeve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Pak kohė mė parė, Tahir Zemaj ishte dėshmitar i Prokurorisė nė procesin kundėr pesė ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė, qė u dėnuan pėr ”veprime kriminale kundėr bashkėkombasve tė tyre nė fund tė luftės nė Kosovė"/.Besim Abazi-reporter i "za"/
Pėr lajmet e vitit tė kaluar, shiko arkivin e vitit 2002. -->
Site hosted by Angelfire.com: Build your free website today!